| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Auglys-ant-lusto: Vėžio tyrimo platformos prototipo sukūrimas ir tyrimai
|
vyr.m.d. dr. Edvinas Krugly |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Auglys-ant-lusto (Tumor-on-chip) yra modernus vėžio tyrimo principas leidžiantis dirbtinėje mikro aplinkoje užauginti auglį iš žmogaus biopsijos būdų paimto auglio ląstelių. Šis principas leidžia simuliuoti įvairias auglio augimo stadijas ir jo veikimą vaistais. Tyrimo metu bus atliekamas lusto platformos kūrimas ir gamyba 3D stereolitografijos ir skirtingais elektrohidrohimaninio proceso metodai. Tiriamos sukurto lusto cheminės savybės, atliekamas paviršiaus cheminis modifikavimas siekiant padidinti pradinių medžiagų biosuderinamumą, tiriamos biosuderinamumo ir citotoksiškumo savybės, auglio audinio formavimasis.
|
|
Bioaktyvių karkasų su įkapsuliuotais ląsteles stimuliuojančiais augimo faktoriais gavimas ir tyrimas
|
doc. dr. Odeta Baniukaitienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
3D karkasai su nanonešikliuose įkapsuliuotais augimo faktoriais yra vieni perspektyviausių priemonių kaulinio audinio regeneracijai. Šio darbo metu taikant pažangias technologijas bus formuojami 3D karkasai su įkapsuliuotais ląsteles stimuliuojančiais augimo faktoriais. Taikant imunofermentinį metodą bus tiriama bioaktyvių junginių atsipalaidavimo kinetika in vitro modelinėse terpėse. Tiriamos bioaktyvių 3D karkasų fiziko-cheminės savybės, įtaka ląstelių gyvybingumui, proliferacijai, audinių regeneracijai.
|
|
Elektronus transportuojančių medžiagų, skirtų perovskitiniams saulės elementams, sintezė ir tyrimai.
|
vyresn.m.d. dr. Artiom Magomedov |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Doktorantūros projektu siekiama pašalinti invertuotų perovskitinių saulės elementų efektyvumo apribojimus dėl fullereno C60 ir perovskito sandūros, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui. Įkvėptas naujausių pasiekimų naudojant ne fullereno akceptorius (NFA), tyrimas apima naujų elektronams selektyvių medžiagų sintezę. Pagrindiniai uždaviniai yra optimizuoti sintezės sąlygas, analizuoti optoelektronines savybes ir išbandyti medžiagų pritaikymą perovskitiniuose saulės elementuose. Tikimasi, kad šis projektas prisidės prie tvarios elektros gamybos ir paspartins saulės elementų komercializavimą.
|
|
Įvairių padermių mikroskopinių dumblių kaip baltymų ir bioaktyvių peptidų šaltinių tyrimai
|
doc. dr. Michail Syrpas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Jūriniai dumbliai yra turtingi įvairiais bioaktyviais junginiais, kurie gali būti panaudojami nutraceutikų, funkcinio maisto ir farmacijos pramonėje. Pastarųjų metų naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad įvairios mikroskopinių dumblių padermės dėl didelio kaupiamo baltymų kiekio gali būti perspektyvūs baltymų ir bioaktyvių peptidų šaltiniai. Tačiau prieš naudojant mikroskopinių dumblių biomasę baltymams ir bioaktyviems peptidams išgausti, būtina įvertinti ir optimizuoti įvairius šių procesų parametrus. Šių tyrimų tikslas - įvertinti įvairių mikroskopinių dumblių padermių, kaip tvarių baltymų ir biologiškai aktyvių peptidų šaltinių, panaudojimo perspektyvas. Uždaviniai: (1) nustatyti įvairių mikroskopinių dumblių padermių bendrą baltymų kiekį, aminorūgščių sudėtį ir baltymų virškinamumą; (2) įvertinti įvairių metodų (pvz., fermentinė hidrolizė ir mikrobinė fermentacija) efektyvumą bioaktyviems peptidams išskirti; (3) ištirti gautų frakcijų funkcines savybes (pvz., antioksidacinis, fermentų slopinimo aktyvumas) taikant įvairius metodus; (5) frakcionuoti, gryninti ir charakterizuoti atrinktus ekstraktus (frakcijas) siekiant identifikuoti ir (arba) susintetinti tikslinius aktyvius peptidus. Gautų mokslinių rezultatų pagrindu bus parengtos mokslinės publikacijos (ne mažiau kaip 3) WOS žurnalams, bei pranešimai nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose. Šie moksliniai tyrimai taip pat suteiks naujų galimybių tiriamų veikliųjų medžiagų praktiniam pritaikymui bei potencialiam komercializavimui, sudarys sąlygas plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių aukštojo mokslo institucijų atstovais bei verslo partneriais.
|
|
Metalų chalkogenidų sluoksnių skirtingos prigimties nešėjų paviršiuje sudarymas ir tyrimai
|
doc. dr. Remigijus Ivanauskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vystantis technologijoms ir sparčiai augant žmonijai nuolatos didėja energijos poreikis. Dėl iškastinio kuro nuolat didėjančių kainų ir jo naudojimo pasiekimų – didelės taršos, ir alternatyvūs energijos išgavimo būdai sulaukia vis didėjančio susidomėjimo. Dalis d-metalų chalkogenidų binarinių junginių puslaidininkiai sluoksniai pasižymi plačiu draustinės juostos spektru, leidžiančiu sugerti didžiąją dalį saulės spindulių spektro energijos. Todėl jie yra ypač patrauklūs saulės elementų gamyboje ir susilaukia didelio tyrėjų dėmesio. Be to dėl savo vertingų fizikinių ir mechaninių savybių metalų chalkogenidų sluoksniai plačiai naudojami infraraudonosios spinduliuotės detektoriuose, LED šviestukuose, holografinėse duomenų kaupimo sistemose, naujos kartos energijos kaupimo įrenginiuose bei kaip katalizatoriai. Siūlomų tyrimų tikslas – pasirinkto nešėjų substratų paviršiuje sudaryti metalų chalkogenidų sluoksnius, perspektyvius saulės energijos konversijos įrangos arba katalizatorių, skirtų „žaliojo“ vandenilio gamybai, srityse.
|
|
Metalų sulfidų kompozitų gavimas, apibūdinimas ir taikymas
|
prof. dr. Ingrida Ancutienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbo tikslas – paprastu ir lengvai kontroliuojamu metodu sudaryti metalų sulfidų kompozitus, kurie gali būti naudojami fotokatalitiniam vandens skaidymui ar fotoelektrai. Fotokatalitinis vandens skaidymas yra potencialiai efektyvus ir ekonomiškas būdas gaminti vandenilį, kurio metu saulės šviesa sugeriama ir vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį. Tarp tipiškų puslaidininkių fotokatalizatorių kadmio sulfidas (CdS) ir kiti CdS pagrindu pagaminti kompozitai (pavyzdžiui, CdS-ZnS, CdS-MoS2, CdS-SnS2, CdS-CuS, CdS-CoSx) yra laikomi puikiais vandenilio susidarymo reakcijos katalizatoriais dėl jų stiprios regimosios šviesos absorbcijos ir tinkamo fotoredokso potencialo. Metalų sulfidų, pasižyminčių regimosios šviesos absorbcija, geru stabilumu ir puikiomis fotokatalizinėmis savybėmis, sintezė tapo svarbia tyrimų sritimi. Daugiakomponenčiai metalų chalkogenidai pasižymi geru stabilumu, siauru draustinės juostos tarpu, dideliu fotolaidumu, stipriu regimosios šviesos atsaku ir mažu toksiškumu.
|
|
N-Arilpakeistų aminorūgščių ir jų darinių su azolų ir azinų fragmentais sintezė ir tyrimas
|
prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas azotą turintiems heterocikliniams junginiams, kuriems būdingas antimikrobinis, fungicidinis, analgetinis, raminamasis, priešvėžinis ir kt. poveikis, sintezei ir tyrimams. Patvariausi ir labiausiai paplitę gamtoje yra penkianariai ir šešianariai heterociklai su deguonies, azoto ir sieros atomais. Karboksirūgščių hidrazidai, hidrazonai yra plačiai naudojami sintetinėje ir analitinėje chemijoje, žinomi kaip plastifikatoriai, polimerų stabilizatoriai arba polimerizacijos iniciatoriai. Tarp jų taip pat rasta herbicidų, insekticidų, fungicidų, augimo reguliatorių, vaistinių medžiagų, pasižyminčių prieštuberkulioziniu, priešnavikiniu, antibakteriniu, spazmolitiniu poveikiais. Be to jie yra naudojami penkianarių, šešianarių azotą turinčių heterociklinių junginių su vienu, dviem ar trimis azoto atomais cikle sintezėje. Vienas iš metodų šiems junginiams gauti yra įvairios karboksirūgščių, jų hidrazidų ciklokondensacijos reakcijos. Pradiniais junginiais šiame darbe pasirinkti N-arilpakeistosios aminorūgštys, jų ciklizacijos produktai, kurių druskos, amidai, hidrazidai, esteriai, tioesteriai, nitrilai skatina lauko augalų augimą, kai kurie pakeistieji pirolidinonai yra naudojami kaip vaistiniai preparatai ir vartojami gydant vėžį, aterosklerozę, diabetą, psichinius sutrikimus. Planuojamo darbo esmė yra susintetinti potencialiai biologiškai aktyvias įvairiai pakeistas pirolo, tiazolo, pirazolo, oksadiazolo, tiadiazolo, triazolo, azinų heterociklines sistemas, nustatyti jų struktūrą ir ištirti chemines ir biologines savybes. Darbo praktinę reikšmę apibūdins dalies susintetintų junginių antimikrobinių, priešvėžinių savybių ištyrimas ir jų aktyvumo priklausomybės nuo cheminės struktūros įvertinimas.
|
|
Naujos hibridinių perovskitų kompozicijos ir jų pritaikymas saulės elementuose
|
vyresn.m.d. dr. Kasparas Rakštys |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pagrindinė doktorantūros tyrimų sritis - medžiagų, skirtų naudoti organiniuose arba hibridiniuose fotovoltiniuose įrenginiuose, sintezė bei charakterizavimas. Ši pozicija reikalauja daugiapakopės sintezės įgūdžių, susijusių su krūvį generuojančių ir/ar pernešančių medžiagų, ypač naujų hibridinių perovskitų ar panašių pigmentų. Tikimasi, kad kandidatai galėtų vykdyti tyrimus savarankiškai, būti ambicingi, orientuoti į aukštus rezultatus bei darbštūs. Siūlome puikias darbo sąlygas ir aplinką, palankią akademiniams tyrimams.
|
| Naujų penkianarių ir šešianarių heterociklinių junginių sintezė, struktūra ir savybės |
prof. habil. dr. Algirdas Šačkus |
valstybės finansuojama |
| Naujų pirazolo fragmentą turinčių junginių kūrimas, sintezė ir tyrimas |
prof. dr. Eglė Arbačiauskienė |
valstybės finansuojama |
|
New electroactive derivatives for organic light emitting diodes
|
prof. dr. Saulius Grigalevičius |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Naujausi organinės optoelektronikos pasiekimai, susiję su organiniais šviestukais (OLED) patvirtino, kad ekonomiškai naudinga tobulinti ir kurti naujas elektroaktyvias medžiagas, taip pat vystyti OLED technologijas. Mažo ploto OLED displėjai optoelektronikos rinkoje jau sudaro šimtus milijonų dolerių. Didelio ploto OLED vaizduokliai veržiasi į televizijos rinką. Pastaruoju metu baltos šviesos prietaisai jau pritaikomi apšvietimo technologijoms. Paminėtų technologijų proveržis ir vystymasis neišvengiamai susijęs su naujais moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Šio projekto tikslas- pagaminti keletą grupių naujos sandaros polimerinių, dendrimerinių ir šakotų plačiatarpių darinių, kurie tarnautų kaip termostabilios matricų medžiagos arba emiteriai TADF šviestukams. Daugiasluoksnių prietaisų optimizavimui ir efektyvumo padidinimui susintetinti keletą grupių skylinių puslaidininkių, kurie naudojami daugiasluoksnių šviestukų pagalbiniuose krūvių pernašos sluoksniuose.
|
|
Pektino išgavimas iš augalinės kilmės maisto perdirbimo šalutinių produktų bei atliekų, jo charakterizavimas ir panaudojimas
|
doc. dr. Milda Pukalskienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vaisiai ir uogos dažniausiai perdirbami į įvairius kitus maisto produktus. Po tokio perdirbimo lieka didelis kiekis išspaudų, dažnu atveju jų kiekis siekia net 20-30% nuo žaliavos masės. Išspaudose gausu įvairių bioaktyvių junginių, tokių kaip: polifenolinių antioksidantų, vitaminų, pektinų, lipidų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų žmogaus sveikatai teigiamu poveikiu pasižyminčių junginių. Šiuo metu dauguma tokių išspaudų yra utilizuojamos kaip atliekos, todėl yra prarandamos vertingos maistinės medžiagos ir kyla aplinkosaugos problemų, nes irdamos šios atliekos prisideda prie šiltnamio efekto didinimo. Būtų naudinga, biologine verte pasižyminčius junginius, tokius kaip pektinas, išgauti iš augalinės kilmės atliekų. Nepaisant plataus pektino panaudojimo maisto pramonėje, vis dar ribotos turimos žinios apie sudėtingus pektino ekstrahavimo procesus, jų cheminės sudėties ir panaudojimo galimybes. Pektinas yra universalus maisto ingredientas, kuris gali būti panaudotos kuriant funkcinius maisto ingredientus. Šis tyrimas apjungs dvi pagrindines pektino išskyrimo ir panaudojimo sritis. Pagrindinis tikslas optimizuoti proceso sąlygas reikalingas pektino rūgštingumui išgauti iš augalinės kilmės maisto perdirbimo šalutinių produktų bei atliekų, cheminės sandaros charakterizavimas bei pektino panaudojimo tyrimai, kaip galima matrica inovatyvių produktų kūrimui. Natūralių junginių chemijos sritis yra labai sparčiai besivystanti sritis, kuri pasitarnavo naujų vertingų medžiagų išskyrimui, apibūdinimui ir panaudojimui, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad tokių tyrimų rezultatai bus nauji ir vertingi moksliniu požiūriu.
|
|
Savaiminės agregacijos biopolimerų darinių tyrimai
|
prof. dr. Ramunė Rutkaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Savaiminės agregacijos minkštos nano- ar mikrodydžio struktūros iš gamtinių bei sintetinių amfifilinių darinių gali būti pritaikytos įvairiose srityse. Ypatingai didelio dėmesio pastaruoju metu susilaukia gamtinės kilmės segmentus, tokius kaip polisacharidai, savo struktūroje turintys amfifiliniai dariniai. Tokie segmentai, yra netoksiški, paprastai nėra imunogeniški, biosuderinami, bioskaidūs, gaunami iš atsinaujinančių šaltinių. Iš polisacharidų gauti amfifiliniai kopolimerai yra naujos kartos biopolimerinės medžiagos, kurios gali būti pritaikytos medicininiams tikslams, polisacharidų grandines turinčias nano- ar mikrosistemas panaudojant terapinėse, vakcinavimo ir diagnostinėse priemonėse.
Mokslinio tyrimo tikslas – gauti įvairios struktūros naujus hidrofobines ir lipofilines grupes turinčius modifikuotus polisacharidus ir ištirti jų savybes.
Mokslinio tyrimo eigoje gamtiniai polisacharidai bus modifikuojami cheminiais ir fizikiniais metodais, siekiant gauti įvairios struktūros, amfifiliškumo, krūvio tankio (neutralius arba turinčius krūvį), molekulinės masės gamtinių polimerų darinius. Charakterizavus gautus amfifilinius polisacharidus ir įvertinus jų savybes, bus ištirta šių darinių saviagregacija vandenyje formuojant įvairias struktūras, pvz. tokias kaip hidrogelių daleles, miceles, polimersomas (polimerines vezikules), aliejaus vandenyje tipo emulsijas ir kt. Nustačius tokių struktūrų susidarymo sąlygas, gautos medžiagos bus išbandytos potencialiose taikymo srityse, pvz. tokiose kaip kontroliuojama tikslinių junginių (pvz. vaistų ar tam tikrų diagnostinių agentų) pernaša aplinkos veiksnių, tokių kaip pH, temperatūra, fermentai, poveikyje.
|
|
Siauralapio gauromečio (Chamaenerion angustifolium) ekstraktų fitocheminės sudėties ir funkcinių savybių tyrimai
|
doc. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Gamtinės kilmės preparatai įgyja vis didesnį populiarumą vartotojų tarpe visame pasaulyje, nes šiuolaikiški analizės metodai sudaro galimybes išsamiai ištirti ir moksliškai pagrįsti gamtinių medžiagų poveikį, efektyvumą ir veikimo mechanizmą, kurti efektyvias bioaktyvių junginių išskyrimo ir panaudojimo technologijas. Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) yra vertinamas netradicinėje medicinoje dėl stipraus antioksidacinio, antimikrobinio, priešuždegiminio ir hemostatinio poveikio, naudojamas palaikyti normalias širdies ir kraujagyslių, nervų ir imuninės sistemos funkcijas. Tyrimų tikslas – vertingų bioaktyvių medžiagų išskyrimas iš siauralapio gauromečio (Chamaenerion angustifolium) lapų taikant aplinkai ir žmogui draugiškas daugiapakopes perdirbimo (biorafinavimo) technologijas, ekstraktų fitocheminės sudėties ir funkcinių savybių tyrimai bei kryptingas pritaikymas funkciniams fitopreparatams kurti. Mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu bus paskelbtos ne mažiau kaip 3 mokslinės publikacijos tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose ir pristatyti pranešimai tarptautinėse konferencijose. FAE funkcinių savybių vertinimas biologinėse matricose bus atliktas Erasmus stažuočių metu, bendradarbiaujant su užsienio aukštųjų mokyklų mokslininkais. FAE ir FAE pagrindu pagaminti funkciniai produktai bus pristatyti kasmet KTU organizuojamoje tarptautinėje jaunųjų kūrėjų parodoje TECHNORAMA.
|
| Skyles transportuojančių organinių elektroaktyvių junginių sintezė, tyrimas ir taikymas optolektronikos prietaisuose |
vyresn.m.d. dr. Viktorija Andrulevičienė |
valstybės finansuojama |
