Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
Adityvinės nano ir mikropluošto technologijos taikymas aerozolio filtravimo proceso efektyvumui didinti |
prof. dr. Dainius Martuzevičius |
valstybės finansuojama |
Alternatyvių rišamųjų medžiagų sintezė ir savybės
|
prof. dr. Kęstutis Baltakys |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbo tikslas nustatyti sintezės sąlygų, žaliavų prigimties ir priedų įtaką dvibazių kalcio hidrosilikatų grupės ar giminingų junginių susidarymui ir fizikinėms, cheminėms bei mechaninėms savybėms.
Darbo uždaviniai:
1) Eksperimentiškai nustatyti ir termodinaminiais skaičiavimais pagrįsti dvibazių kalcio hidrosilikatų grupės ir tarpinių junginių susidarymo greičius ir jų patvaraus egzistavimo temperatūros bei trukmės intervalus;
2) Išnagrinėti priedų įtaką kietafazių reakcijų metu susidarančių tarpinių junginių sekai ir jų savybėms;
3) Išnagrinėti gautų produktų hidratacijos ypatumus bei pagrindines mechanines ir fizikines-chemines savybes jiems kietėjant vandenyje ir sočiųjų vandens garų aplinkoje;
4) Parengti alternatyvaus cemento gavimo technologines rekomendacijas.
|
Anglies dioksido pagrindu pagrįsta fermentų ir maistinių medžiagų, kaip pašarų priedų, gamyba naudojant chemolitoautotrofines bakterijas
|
prof. dr. Naglis Malys |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Fermentų ir maistinių medžiagų kaip pašarų priedų taikymas per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo svarbia tyrimų sritimi. Pašarų pramonėje fermentai naudojami maisto medžiagų virškinamumui gerinti, o maistinės medžiagos suteikia papildomos maistinės vertės. Fermentai, tokie kaip glikanazės ir fitazės, yra labai svarbūs norint pašalinti nekrakmolinių polisacharidų (NSP) antimitybinį poveikį. Vitaminų, baltymų ir angliavandenių pagrindu pagamintos maistinės medžiagos suteikia daug naudos – nuo energijos šaltinio iki gyvūnų sveikatos gerinimo. Chemolitoautotrofinė bakterija Cupriavidus necator gali fiksuoti anglies dvideginį (CO2) per redukcinio pentozės fosfato (rPP) ciklą prisidedant prie nulinės emisijos ir CO2 neutralumo. Doktorantūros projektas bus skirtas C. necator pritaikymui ir inžinerijai gaminti fermentus ir maistines medžiagas kaip pašarų priedus.
|
Augalinės kilmės maisto perdirbimo šalutinių produktų bei atliekų valorizacija, taikant įvairius biorafinavimo būdus funkcionaliųjų komponentų išgavimui ir jų pritaikymui
|
doc. dr. Milda Pukalskienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Po vaisių ir daržovių derliaus perdirbimo ar sulčių gamybos didelė dalis bioaktyvių junginių, tokių kaip: polifenolinių antioksidantų, vitaminų, pektinų, lipidų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų žmogaus sveikatai teigiamu poveikiu pasižyminčių junginių lieka išspaudose. Tačiau šios antrinės žaliavos naudojamos tik kaip gyvūnų pašaras, trąšos, o dažnai tiesiog utilizuojamos vengiant papildomų džiovinimo, saugojimo ir transportavimo išlaidų, todėl prarandamos vertingos maistinės medžiagos ir kyla aplinkosaugos problemų, nes irdamos šios atliekos prisideda prie šiltnamio efekto didinimo. Būtų naudinga, biologine verte pasižyminčius junginius, tokius kaip pektinas, išgauti iš augalinės kilmės atliekų. Nepaisant plataus pektino panaudojimo maisto pramonėje, vis dar ribotos turimos žinios apie sudėtingus pektino ekstrahavimo procesus, jų cheminės sudėties ir panaudojimo galimybes. Pektinas yra universalus maisto ingredientas, kuris gali būti panaudotos kuriant funkcinius maisto ingredientus. Šis tyrimas apjungs dvi pagrindines pektino išskyrimo ir panaudojimo sritis. Pagrindinis tikslas optimizuoti proceso sąlygas reikalingas pektino rūgštingumui išgauti iš augalinės kilmės maisto perdirbimo šalutinių produktų bei atliekų, cheminės sandaros charakterizavimas bei pektino panaudojimo tyrimai, kaip galimos matricos inovatyvių produktų kūrimui. Natūralių junginių chemijos sritis yra labai sparčiai besivystanti sritis, kuri pasitarnavo naujų vertingų medžiagų išskyrimui, apibūdinimui ir panaudojimui, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad tokių tyrimų rezultatai bus nauji ir vertingi moksliniu požiūriu.
|
Bemetaliai organiniai spinduoliai, pasižymintys ilga emisijos gyvavimo trukme, deguonies jutikliams
|
v.m.d. dr. Asta Dabulienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šio projekto tikslas yra sukurti organinius puslaidininkius, pasižyminčius kambario temperatūros fosforescencija (RTP) ir (arba) termiškai aktyvinama uždelstąja fluorescencija (TADF), skirtus deguonies nustatymui, kurie galėtų būti naudojami kaip ratiometrinės deguonies jutimo sistemos, naudojant tinkamas „šeimininko-svečio“ sistemas. Bemetalės organinės medžiagos, pasižyminčios RTP arba TADF, yra patraukli alternatyva organiniams metalų kompleksams dėl savo mažos kainos, gausių ir aplinkai nekenksmingų savybių, lanksčios sintezės ir didelio stabilumo. Deguonies jutiklių kūrimas bus vykdomas etapais. Visų pirma, bus atliktas naujų bemetalių "donoras-akceptorius" tipo organinių junginių struktūrų kūrimas ir teoriniai skaičiavimai. Tada bus atlikta organinių junginių sintezė bei sintezės metodų optimizavimas. Bus tiriamos naujai susintetintų junginių terminės, fotofizikinės, elektrocheminės savybės bei formuojami ir charakterizuojami deguonies jutikliai.
|
Biopolimerų dariniai veikliųjų medžiagų imobilizavimui
|
prof. dr. Ramunė Rutkaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pasaulyje sparčiai vystantis biopolimerų pramonei atsiranda poreikis ieškoti būdų naujoms medžiagoms iš gamtinių polisacharidų (pvz. celiuliozės, chitozano, alginatų, krakmolo ir kt.) gauti ir pritaikyti jas naujose srityse. Doktorantūros mokslinio tyrimo tikslas – sukurti naujus imobilizacijos metodus, pritaikant jonogeninius polisacharidų darinius ir ištirti jų taikymo veikliųjų medžiagų imobilizavimui galimybes.
Projekte bus siekiama bioskaidžius gamtinius polimerus modifikuoti cheminiais bei mechaniniais metodais bei gauti įvairaus krūvio tankio ir amfifiliškumo mikrodalelių, nanodalelių pavidalo bei vandenyje tirpius jonogeninius polisacharidų darinius. Įvertinus gautų krakmolo darinių vandeninių dispersijų ir tirpalų savybes, bus ištirta jų sąveika su pasirinktais veikliaisiais junginiais ir medžiagomis. Suradus veikliųjų medžiagų (tame tarpe ir gamtinių) prijungimo ir atpalaidavimo iš jonogeninių polisacharidų darinių metodus, nustačius procesų kinetiką ir termodinamiką, įvertinus efektyvumą būtų gautos naujos plataus savybių spektro (farmacijos, kosmetikos, maisto pramonei ir kt.) medžiagos.
|
Bioskaidžios termoplastinės medžiagos iš polisacharidų
|
doc. dr. Laura Pečiulytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didelis sintetinių plastikų naudojimas kelia susirūpinimą visame pasaulyje dėl didžiulių atliekų kiekių kurioms suirti reikia daugybės metų. Ieškant kitų alternatyvų tokiems sintetiniams plastikams vis didesnio dėmesio susilaukia iš atsinaujinančių šaltinių gaunami polisacharidai. Tačiau kaip taisyklė polisacharidai nėra tinkamas perdirbti termoplastikams taikomais metodais. Šioje tematikoje planuojamų tyrimų tikslas sukurti bioskaidų produktą iš atsinaujinančių šaltinių, kuris savo savybėmis būtų artimas įprastai naudojamiems plastikams. Tematikoje numatoma tirti polisacharidų modifikavimo, siekiant sumažinti vandenilinę sąveiką, galimybes išlaikant jų bioskaidumą. Taip pat tokių medžiagų bei iš jų gautų kompozitų panaudojimo pakeisti įprastus plastikus galimybes. Tyrimų metu bus optimizuojamos polisacharidų modifikavimo sąlygos, kompozitų gavimo sąlygos, komponentų santykis bei sprendžiami sudedamųjų dalių suderinamumo klausimai. Tyrimai suteiktų naujos informacijos apie polisacharidų bei jų kompozitų inter- ir intramolekulinės sąveikos valdymo cheminiais ir fiziniais metodais galimybes, siekiant gauti optimalių savybių produktus.
|
CO2 aplinkoje kietėjančių kalcio silikatinių rišamųjų medžiagų sintezė ir savybės
|
prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vienas pagrindinių statybinių medžiagų pramonės ir mokslininkų bendruomenės tikslų – ieškoti alternatyviųjų cementinių medžiagų, turinčių mažesnį CO2 pėdsaką nei įprastinis cementas. Šiuo metu vienas perspektyviausių metodų yra žemabazių kalcio silikatinių cementų gamyba. Tokio tipo rišamosios medžiagos gamybai reikia mažesnio kalkinių žaliavų kiekio, be to, jų gamybos temperatūra daug žemesnė, todėl į aplinką išmetama gerokai mažiau CO2 dujų. Tokie rišikliai labiau tausoja aplinką ir dėl kietėjimo CO2 aplinkoje (karbonizacijos) – taip surišamos CO2 dujos į stabilius karbonatus betono struktūroje. Dėl tokių efektyvių karbonizacijos technologijų diegimo cementinės medžiagos gali tapti vienu didžiausių CO2 šalinimo ir izoliavimo sričių.
|
Daugiasluoksnių kompozitų perskyrimo tirpikliais teorija ir technologija
|
prof. dr. Gintaras Denafas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tyrimų tikslas – tirpiklių atskyrimo technologijos daugiasluoksnių kompozitų atliekų (DKA) perskyrimo tirpiklių teorijos ir technologijos sukūrimas ir įvertinimas atgautų medžiagų perdirbimo į vertingus produktus požiūriu. Pasirinkti keli DKA tipai: • Spausdintinių plokščių atliekos (SPA), • Aliuminio turinčios daugiasluoksnės lanksčių pakuočių (maisto ir vaistų) atliekos (DLPA), • Panaudoti fotovoltiniai moduliai (PFM) ir fotovoltinės celės (FC). Uždaviniai: 1. Ištirti DKA perskyrimo tirpikliais procesą ir atskirtų medžiagų savybes; 2. Sukurti ir įvertinti tiriamojo atskyrimo ir apdorojimo technologinę koncepciją; 3. Sukurti DKA perskyrimo įrenginio prototipą. Darbo hipotezės: - Daugiasluoksnių kompozitų (DKA) perskyrimo tirpikliais efektyvumo priklausomybės nuo įvairių technologinių veiksnių, tokių kaip temperatūra, maišymo greitis ir kt., turi teorinį pagrindą, kuris yra susijęs su DKA sluoksnių tarpusavio sąveika ir sąveika su naudojamais naudojamų tirpikliais / reagentais; - DKA perskyrimas tirpikliais žymiai pagerina vėlesnį perskyrimo produktų perdirbimą į vertingas medžiagas.
|
Development of innovative fermentation processes for macroalgal biomass valorization into functional components
|
doc. dr. Michail Syrpas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaraisiais metais dumblių kultyvavimui, perdirbimui ir panaudojimui yra skiriamas didelis dėmesys siekiant atliepti pasaulinius maisto paklausos, socioekonominius ir tvarumo iššūkius. Mikroskopiniai dumbliai taip pat yra svarbūs įvairių aukštesnės pridėtinės vertės bioaktyvių komponentų, kurie gali būti sėkmingai panaudojami maistui, kosmetikai ir farmacijai, šaltiniai. Pastarąjį dešimtmetį vykdomi moksliniai tyrimai rodo, kad fermentacijos procesai galėtų būti sėkmingai taikomi siekiant pagaminti tam tikromis funkcinėmis savybėmis, chemine sudėtimi ir biologiniu aktyvumu pasižyminčius makroskopinių dumblių ekstraktus (produktus). Įvertinant makroskopinių dumblių biologinę įvairovę ir biologiškai vertingų komponentų kiekius, fermentuotų makroskopinių dumblių ekstraktai ar jų pagrindu pagaminti produktai galėtų būti sėkmingai panaudojami maisto, mitybos ir farmacijos pramonėse. Pažymėtina, jog įkapsuliavimas panaudojant įvairias biopolimerų matricas gali būti sėkmingai taikomas siekiant užtikrinti dumblių ekstraktų bioaktyvių medžiagų kokybinės ir kokybinės sudėties bei funkcinių savybių stabilumą, efektyvią jų pernašą ir/ar kontroliuojamą atsipalaidavimą, tačiau mokslinių tyrimų šioje srityje yra labai mažai. Tyrimų tikslas - efektyvių fermentacijos ir kapsuliavimo procesų sukūrimas siekiant pagaminti tikslinėmis funkcinėmis savybėmis pasižyminčius fermentuotus makroskopinių dumblių ekstraktus ir juos pritaikyti nutraceutikams ir burnos sveikatos priežiūros priemonėms kurti. Gautų mokslinių rezultatų pagrindu bus parengtos mokslinės publikacijos (ne mažiau kaip 3) WOS žurnalams, bei pranešimai nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose. Šie moksliniai tyrimai taip pat suteiks naujų galimybių tiriamų veikliųjų medžiagų praktiniam pritaikymui bei potencialiam komercializavimui, sudarys sąlygas plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių aukštojo mokslo institucijų atstovais bei verslo partneriais.
|
Didele mitybine verte pasižyminčio maistinio rašalo gamybai skirtų skirtingų mikroįkapsuliavimo sistemų sukūrimas ir charakterizavimas
|
doc. dr. Viktorija Eisinaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Inovatyvi 3D maisto spausdinimo technologija sulaukia vis didesnio susidomėjimo dėl galimybės sukurti kompleksines maistines matricas bei personalizuotus maisto produktus. Spausdinamų objektų kokybė ir gautų produktų mitybinė vertė priklauso nuo naudojamo maistinio rašalo sudėties bei savybių. Praturtinant maistinį rašalą bioaktyviaisiais komponentais jų stabilumas gali būti išsaugomas panaudojant įvairias mikroįkapsuliavimo sistemas, kurios taip pat palengvina mikrokomponentų pasiskirstymą maistinio rašalo sudėtyje. Svarbu, kad šios sistemos būtų suderintos su maistinio rašalo sudėtimi, pasižymėtų reikiamomis reologinėmis savybėmis ir dideliu įkapsuliuotų komponentų įkapsuliavimo efektyvumu. Tokiu būdu, tyrimo tikslas - sukurti didele mitybine verte pasižyminčio maistinio rašalo gamybai skirtas skirtingas mikroįkapsuliavimo sistemas ir jas charakterizuoti.
|
Įkapsuliuotų prebiotikų/probiotikų maistui tinkamų sistemų su teigiama įtaka žarnyno mikrobiotai sūkurimas
|
prof. dr. Aušra Šipailienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Probiotikų nauda žmogaus organizmui yra žinoma ir neginčijama. Tačiau jų įkapsuliavimas vis dar aktuali tema, nes reikia suderinti ne tik maistui tinkamas įkapsuliavimo medžiagas, bet ir parinkti tinkamas įkapsuliavimo sąlygas. Ne mažiau svarbu, kad probiotikai įsitvirtintų storajame žarnyne ir jais būtų galima keisti žarnyno mikrobiotos rūšinę sudėtį. Todėl svarbu tirti ir įkapsuliuotų probiotikų atpalaidavimą bei gyvybingumą viškinimo metu. Šio tyrimo esmė atrinkti maistui tinkamas įkapsuliavimo sistemas, kurios užtikrintų prebiotikų ir gyvų probiotikų patekimą į storajį žarnyną ir ištirti mikrobiotos sudėties pokyčius Žmogaus žarnyno mikrobiotos simuliatoriaus sistemoje (SHIME).
|
Kalcio aliuminatų su įsiterpusias Cu2+, Co2+ ir Cr3+ jonais sintezė, modifikavimas ir taikymas |
doc. dr. Anatolijus Eisinas |
valstybės finansuojama |
Naujų termoplastinių biokompozitų kūrimas
|
doc. dr. Joana Bendoraitienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Doktorantūros mokslinis darbas bus skirtas naujų biokompozitų iš atsinaujinančių žaliavų kūrimui bei jų tyrimui naudojant pažangius tyrimo metodus. Biokompozitai sparčiai vystosi kaip galima alternatyva metalui, įprastiems armatūriniams kompozitams ir keramikos pagrindo medžiagoms biomedicinos inžinerijos srityse, aviacijos, automobilių, sporto, pakavimo, elektronikos sektoriuose ir kt. Norint išplėsti biokompozitų taikymą, būtina geriau suprasti ir žinoti struktūros ir savybių koreliaciją. Kaip matrica bus pasirenkami modifikuoti polisacharidai. Paviršiaus modifikavimas naudojant fizinį ir cheminį apdorojimą apima funkcinių grupių modifikavimą pluošte, pluošto morfologiją, kovalentinių ryšių susidarymą ir kt. Po tyrimų rezultatų analizės, bus atrinkti geriausiomis formuojamumo ir produkto funkcinėmis savybėmis pasižyminčios kompozicijos tinkančios kaip alternatyva sintetinių plastikų gaminiams. Šis darbas svarbus tolesnių tyrimų ir biokompozitų industrializavimo pagrindas.
|
Organinių puslaidininkių, pasižyminčių efektyvia trumpai gyvuojančia emisija bei efektyvia krūvininkų pernaša sintezė ir savybių tyrimai
|
prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šio projekto tikslas – sukurti organinius puslaidininkius skirtus didelės spartos organiniams šviesos diodams (OLED), didelės spartos organiniams fotodetektoriams (OPD) arba elektra varomiems trumpo impulso organiniams lazeriams. Potenciali tokių prietaisų pritaikymo sritis - belaidžio duomenų perdavimo sistemos. Tiksliniai puslaidininkiai turės energetinius lygmenis, leidžiančius be energijos barjerų pernešti elektronus ir skyles organinės optoelektronikos priertaisų struktūrose. Siektini jonizacijos potencialai bus 5,3–5,7 eV o tikslinės gininingumo elektronui vetės bus 2,5–3 eV Siektini sugerties arba emisijos bangų ilgiai 500–630 nm diapazone, o fluorescencijos gyvavimo trukmės mažesnės nei 1 ns. Bus sukurti, susintetinti ir apibūdinti organiniai puslaidininkiai, kurių sudėtyje bus gamtos inspiruoti ir/arba sintetiniai fragmentai, tokie kaip indolo, indolokarbazolo, kumarino, ksanteno, fluoreno fragmentai. Bus siekiama, kad susintetinti junginiai pasižymėtų didele fotoliuminescencijos kvantine išeiga ir trumpesne nei 1 ns fluorescencijos gyvavimo trukme. Susintetinti organiniai puslaidininkiai bus išbandomi aukščiau minėtuose organinės optoelektronikos prietaisuose.
|
Portlandcementis ir papildomosios cementinės medžiagos
|
prof. dr. Rimvydas Kaminskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbe bus siekiama didelę dalį įprastinio portlandcemenčio pakeisti papildomosiomis cementinėmis medžiagomis (PCM) – pramoninių atliekų ir mažai naudojamų gamtinių išteklių mišiniu. Darbe bus ištirti cemento su PCM hidratacijos procesai, nustatytos cementinės tešlos technologinės savybės, cementinio akmens mikrostruktūra ir fizikinės mechaninės savybės. Remiantis gautais tyrimų rezultatais bus nustatyta optimali cemento su PCM sudėtis, bei parengtos šios rišamosios medžiagos gamybos technologinės rekomendacijos.
|
Puplaiškinių (Menyanthaceae) šeimos augalų ekstraktų gamyba ir jų taikymas funkcionaliems produktams kurti
|
doc. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Gamtinės kilmės preparatai įgyja vis didesnį populiarumą vartotojų tarpe visame pasaulyje, nes šiuolaikiški analizės metodai sudaro galimybes išsamiai ištirti ir moksliškai pagrįsti gamtinių medžiagų poveikį, efektyvumą ir veikimo mechanizmą, kurti efektyvias bioaktyvių junginių išskyrimo ir panaudojimo technologijas. Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) yra vertinamas netradicinėje medicinoje dėl stipraus antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio. Tyrimų tikslas – vertingų bioaktyvių medžiagų išskyrimas iš M. trifoliata lapų taikant aplinkai ir žmogui draugiškas daugiapakopes perdirbimo (biorafinavimo) technologijas, ekstraktų fitocheminės sudėties ir funkcinių savybių tyrimai bei kryptingas pritaikymas funkciniams fitopreparatams kurti. Mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu bus paskelbtos ne mažiau kaip 3 mokslinės publikacijos tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose ir pristatyti pranešimai tarptautinėse konferencijose. Ekstraktų funkcinių savybių vertinimas biologinėse matricose bus atliktas Erasmus stažuočių metu, bendradarbiaujant su užsienio aukštųjų mokyklų mokslininkais. Ekstraktų pagrindu pagaminti funkciniai produktai bus pristatyti kasmet KTU organizuojamoje tarptautinėje jaunųjų kūrėjų parodoje TECHNORAMA.
|
Sluoksniuotos struktūros silikatinių junginių (CaO/SiO2=1,0-1,5) skirtų anijonų adsorbcijai sintezė
|
doc. dr. Tadas Dambrauskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Disertacijos projektas skirtas tikslinės paskirties junginių sintezei, aplinkosaugos technologijų vystymui ir plėtrai. Jame numatoma hidroterminės ir/ar aukštatemperatūrės sintezės būdu sukurti perspektyvius silikatinius sluoksniuotos struktūros sorbentus su tikslia chemine komponentų sudėtimi ir cheminėmis savybėmis, bei nustatyti šių junginių adsorbcijos gebą skirtingiems anijonams.
Disertacijos tikslas – sukurti hidroterminės ir/ar aukštatemperatūrės sintezės būdą skirtą sluoksniuotos struktūros silikatinių sorbentų gamybai, nustatyti jų adsorbcijos talpą CO2 dujų ir/ar fosfato bei sulfato anijonų atžvilgiu ir pasiūlyti racionalias panaudojimo sritis.
|
Sumanūs biopolimerai šviesą naudojančioms gamybos technologijoms
|
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vystantis aukštosioms technologijoms sparčiai auga sumaniųjų medžiagų poreikis, o, sprendžiant šiandienines klimato kaitos ir aplinkos būklės problemas, ypatingai aktualu gamybos technologijose naudoti tvarius procesus ir atsinaujinančias žaliavas. Šio darbo tikslas yra sukurti, susintetinti ir ištirti naujus formos atminties polimerus iš augalinės kilmės medžiagų, skirtus šiuolaikinėms šviesą naudojančioms gamybos technologijoms. Tokie polimerai gali būti plačiai pritaikyti išmaniuosiuose biomedicininiuose prietaisuose, lanksčiuose elektronikos ar robotikos prietaisuose, aviacijos ir kosmoso įrenginiuose ir kt. Darbo metu bus ištirta, kaip nuo skirtingų augalinės kilmės medžiagų struktūros priklauso polimerizacijos procesas ir gautų polimerų struktūra bei mechaninės, terminės, formos atminties ir kt. savybės. Tyrimai bus atliekami kartu su didžiausią patirtį šioje srityje turinčiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei šviesos technologijas naudojančiomis gamybos įmonėmis. Gauti rezultatai bus skelbiami tarptautinėse mokslinėse konferencijose, publikuojami CA WoS duomenų bazės Q1-Q2 mokslo žurnaluose ir viešinami plačiajai visuomenei.
|