Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
Apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu Pramonės 4.0 kontekste
|
doc. dr. Asta Baliutė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šalies apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu, siekiant aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo, tuo pačiu ir pažangių technologijų bei aukštų gebėjimų plėtros gamyboje, yra itin svarbi sąlyga ekonominiam šalies augimui. Aukštųjų technologijų ir aukštos darbo jėgos kvalifikacijos bei gebėjimų vystymas užtikrina aukštesnę pridėtinę vertę gamyboje dėka didesnio produktyvumo. Pramonės struktūros vertinimas technologinio imlumo aspektu leidžia atsakyti į klausimą ar pramonės struktūroje didėja aukštųjų pramonės šakų dalis Temos tikslas – vertinti veiksnius, kurie skatina apdirbamosios pramonės restruktūrizaciją aukšto technologinio imlumo pramonės šakų ir gamybos procesų aspektu ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Tyrimo uždaviniai atlikti ilgojo laikotarpio šalies pramonės struktūros pokyčių analizę bei naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus atlikti veiksnių, kurie skatina ir stabdo pažangių skaitmeninių technologijų diegimą tiek aukštųjų technologijų, tiek žemo technologinio imlumo apdirbamosios pramonės šakose, vertinimą.
|
Atsinaujinančių energijos išteklių ekonominis vertinimas |
prof. dr. Daiva Dumčiuvienė |
valstybės finansuojama |
Ekonomikos atsparumas geoekonominių krizių kontekste.
|
prof. dr. Vytautas Snieška |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Kriziniais laikotarpiais koordinuojant verslo ir valstybės pastangas, yra labai efektyvu suformuoti šalies ekonomikos plėtros programas, įgalinančias šalį perorientuoti iš dominuojančių tradicinių verslų į aukštą pridėtinę vertę kuriančias „aukštųjų technologijų“ sritis ir, pasirinkus patikimus partnerius iš mažesnės rizikos šalių, padidinti ekonomikos atsparumą. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų pasikeitusių geopolitinių sąlygų pasekmes Lietuvos ekonomikai bei galimų geopolitinių rizikų išvengimo ateityje būdus.
|
Europos Sąjungos žaliosios transformacijos įtaka regioninei konvergencijai
|
prof. dr. Jurgita Bruneckienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Mokslinė problematika susijusi su klausimu – kaip ES klimato politika ir Europos žaliasis kursas veikia regioninę konvergenciją. Svarbu pamodeliuoti, kokioms žaliosios (tame tarpe ir žiedinės) ekonomikos sąlygoms esant ir kokiam pažangos lygiui esant, galima pasiekti tokį regioninės konvergencijos lygį, kuris leistų užtikrinti Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą ir siekį tapti klimatui neutralia ekonomika. Tyrimo tikslas – nagrinėtų mokslinių tyrimų pagrindu sudaryti modelį, kuriuo būtų galima modeliuoti žaliosios ekonomikos pažangos lygio (ir kokioms sąlygoms esant jį galima pasiektį) įtaką regionų konvergencijai išlaikant sąlygą – klimatui neutrali ES ekonomika.
|
Įmonių finansinis atsparumas ir investicijų dinamika ekonomikos šokų laikotarpiu |
prof. dr. Rytis Krušinskas |
valstybės finansuojama |
Migracijos poveikio šalies ekonomikai vertinimas
|
prof. dr. Alina Stundžienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tarptautinė migracija – neišvengiamas ir kasmet vis plačiau plintantis reiškinys. Jis gali turėti tiek teigiamų aspektų, tiek ir sukelti tam tikrų ekonominių problemų. Disertacijos tikslas – įvertinti migracijos poveikį šalies ekonomikai. Tyrimo rezultatai padės formuojant migracijos politiką bei identifikuoti veiksmingas priemones migracijos srautams valdyti.
|
Spartaus finansinių technologijų (FinTech) vystymosi poveikis finansų sektoriaus tvarumui ir ekonomikos augimui
|
prof. dr. Aušrinė Lakštutienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Finansų sektorius yra didžiausias skaitmeninių technologijų naudotojas ir pagrindinis skaitmeninės ekonomikos transformacijos variklis. Teikiant finansines paslaugas naudojantis finansinėmis technologijomis (Fintech) siekiama tiek konkuruoti, tiek palaikyti stabilų finansų sektorių, todėl labai svarbu, kad finansų sektoriaus tvarus vystymasis atitiktų finansinių technologijų plėtros mastą, taikant visas įmanomas priemones galimoms rizikoms sumažinti. Mokslinė problema - kaip įvertinti finansinių technologijų (FinTech) vystymosi poveikį finansų sektoriaus tvarumui ir ekonomikos augimui naujai atsirandančių rizikų kontekste, o disertacijos tikslas – sukurti modelį, kurio dėka būtų galima identifikuoti ir modeliuoti trumpo ir ilgo laikotarpio rizikas, turinčias poveikį tvariam finansų sektoriaus vystymuisi ir ekonomikos augimui ateityje bei pateikti rekomendacijas dėl prevencinių priemonių, skirtų nustatytų rizikų mažinimui ar išvengimui.
|
Tarptautinių ekonominių sankacijų poveikis, valstybės ekonomimiam saugumui
|
prof. dr. Vaidas Gaidelys |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, valstybės taikančios tarptautines ekonomines sankcijas Rusijos atžvilgiu. susiduria su neigiamomis pasekmėmis nacionalinėms ekonomikoms. Todėl, kad tarptautinės sankcijos taikomos strateginėse ekonomikos kryptyse, tai turi reikšmingos įtakos ir pačių valstybių ekonominiam saugumui.
Priklausomai nuo pačių valstybių ekonomikų sąsajų su Rusijos ekonomika, susidariusioje situacijoje iškyla grėsmė pačių valstybių ekonominiam saugumui.
Tikslas - nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį valstybių ekonominiam saugumui, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste.
Uždaviniai:
1. Mokslinės literatūros pagrindu nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį vertinančius rodiklius.
2. Parengti tarptautinių ekonominių sankcijų poveikio, valstybių ekonominiam saugumui metodiką.
3. Sukurti tarptautinių ekonominių sankcijų vertinimo teorinį modelį bei jį pritaikyti, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste.
4. Pateikti tarptautinių ekonominių sankcijų taikymo ekonominį pagrindimą.
|
Tarptautinių sankcijų ekonominiai efektai darbo rinkos požiūriu
|
prof. dr. Vaida Pilinkienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tarptautinės sankcijos yra vienos iš plačiausiai naudojamų instrumentų tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje tikslu padaryti ekonominę žalą bei priversti tikslinę šalį pakeisti savo vykdomą politiką arba paisyti sankcijas įvedusios valstybės interesų. Mokslinėje literatūroje stokojama išsamių tyrimų, analizuojančių tarptautinių sankcijų ekonominį poveikį darbo rinkai, ir atsakančių į klausimus, kaip pasikeičia darbo jėgos pasiskirstymas tarp skirtingų pramonės šakų, kaip tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimas pakeičia darbo rinkos struktūrą, kokie galimi politinio nestabilumo ir nelegalios ekonominės veiklos efektai darbo rinkai.
Atliekant tarpvalstybinę analizę, pagrindinis dėmesys bus skiriamas tarptautinių sankcijų sukeliamų ekonominių padarinių vertinimui darbo rinkos požiūriu, įskaitant jų mastą ir dinamiką globalizacijos kontekste, modeliuojant ir analizuojant šalių ekonomikų ir (arba) pasirinktų sektorių ekonominius rezultatus ir darbo rinkos elgseną. Tyrimo rezultatai leistų susisteminti ir palyginti tarptautinių sankcijų sukeliamus ekonominius efektus darbo rinkos požiūriu, pateikti ekonometriškai pagrįstas įžvalgas apie sankcionuotų ekonomikų darbo rinkos disbalansus ir pasekmes.
|
Trečiojo sektoriaus galimybės ir iššūkiai kuriant visuomenės gerovę krizės metu
|
doc. dr. Šviesa Leitonienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaruoju metu skirtingų šalių politikai ir vyriausybės vis labiau domisi kaip pagerinti visuomenės gerovę ar išmatuoti jos lygį. Neabejotinai, trečiasis sektorius yra reikšmingas politikos svertas valstybės gerovei didinti, todėl yra svarbu ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Be to, nevyriausybinės organizacijos (NVO), atlieka svarbų vaidmenį krizės paveiktų žmonių gerovės kūrimo ar atstatymo procese. Tai aktualu Europos valstybėms, kurios pastaraisiais metais susidūrė su daugybe krizių ir iššūkių, kurių daugelis tebesitęsia. Tai apima ir ekonomikos krizę, energetikos krizę, COVID-19 pandemiją, karą Ukrainoje, pabėgėlių ir migrantų judėjimą į Europą ir net iššūkius, susijusius su klimato kaitos poveikiu. Šiame tyrimo dėmesys būtų sutelktas į NVO veiklos institucinę aplinką ir iššūkius, susijusius su dviem paskutinėmis krizėmis – COVID-19 ir karu Ukrainoje. Disertacijos tyrimo tikslas būtų ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, krizių laikotarpiu.
|