paieška

Statybos inžinerija

Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)

Statybos inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje vykdomų disertacijų tematikos aktualios Lietuvos ir tarptautiniu mastu, jos susietos su Statybos ir architektūros fakulteto bei Architektūros ir statybos instituto vykdoma moksline veikla. Doktorantūros studijų programa atitinka pagrindines atliekamų tyrimų sritis: pastatų energinio efektyvumo didinimas, statinių konstrukcijų modeliavimas ir tyrimai, naujų statybinių medžiagų kūrimas ir tyrimai, statybos technologijos ir valdymas. Padaliniuose sukomplektuoti pagrindiniai tyrimams reikalingi prietaisai ir įrenginiai. Dauguma doktorantų studijų laikotarpiu priimami daliniam darbui katedrose ar institute. Per studijų laikotarpį doktorantai įgyja praktinę tyrimų, gautų rezultatų apdorojimo ir jų tolimesnio pritaikymo patirtį. Doktorantai turi galimybę bendrauti su gamintojų atstovais, todėl iš jų gauna išsamią praktinę informaciją apie medžiagas ir gaminius. Dauguma statybos inžinerijos mokslo krypties doktorantų dalį studijų arba tyrimų atlieka užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras Dvigubas laipsnis

Tyrimų tematikos

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Atliekinės energijos akumuliavimo ir panaudos pastatų inžinerinėse sistemose technologijų plėtra	prof. dr. Tadas Ždankus	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Plačiai diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius į pastatų inžinerines sistemas iškilo energijos gamybos ir panaudos paskirstymo klausimas. Nesutapimo atveju atsiranda būtinybė energiją sukaupti ir išlaikyti iki reikiamo momento arba pasinaudoti miesto tinklais, kas gali iššaukti netolygų jų darbą ar galimas perkrovas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos atveju labai daug energijos sunaudojama pastatų šildymui šaltuoju metų laikotarpiu, moksliniai tyrimai turi būti skirti šiluminės energijos efektyvaus panaudojimo bei jos akumuliavimo klausimams. Sukaupti šiluminę energiją šiltuoju metų periodu ir ją panaudoti bent jau pereinamuoju, rudens laikotarpiu yra vienas iš svarbių uždavinių. Taip pat yra aktualu gebėti panaudoti ir atliekinę nuotekų ar kitą šilumą vietoje jos paskleidimo atmosferoje. Atlikus išsamią literatūros šaltinių analizę pastebėtas gruntinių termo-akumuliatorių įkrovos bei iškrovos procesų analizės, o taip pat ir jų valdymo bei kontrolės technologijų trūkumas. Nuotekų atliekinės šilumos panaudos atveju nekreipiamas dėmesys į valymo technologinių įrenginių darbą, atsižvelgiant į tolimesnį nuotekų šilumos praradimą, srautui tekant grunte paklotais vamzdžiais. Tyrimas bus skirtas minėtiems klausimams, tikintis padidinti pastatų energetinį efektyvumą.
Draugiško aplinkai, 3D technologija spausdinamo kompozito struktūros ir savybių tyrimai.	prof. dr. Vitoldas Vaitkevičius	valstybės finansuojama
Inovatyvių sprendimų taikymas tarpukario paveldo pastatų renovacijoje: koncepcijos kūrimas ir vertinimas	prof. dr. Lina Šeduikytė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tarpukario architektūra apima pastatus, statytus 1918 – 1940 metais, pasižyminčius įdomiais architektūros sprendimais, įtraukiančiais modernizmo laikotarpio elementais ir tautinės tapatybės bruožais. Nors dauguma šio laikotarpio pastatų yra saugomi, tačiau tuo pačiu metu ne visi pastatai sulaukia pakankamo dėmesio ir gresia pastatų būklės pablogėjimas, svarbių kultūrinių savybių praradimas. Tarpukario paveldo pastatų renovacija yra svarbi ne tik išsaugant kultūrinį paveldą, bet ir atskleidžiant iššūkius susijusius su šių pastatų pritaikymu šiuolaikiniams energinio efektyvumo, patalpų mikroklimato ir tvarumo standartams. Šio darbo tikslas yra sukurti inovatyvias koncepcijas tarpukario paveldo pastatų renovacijai, paremtas pramonės 4.0 technologijomis, gyvavimo ciklo analizės ir tvarumo principais. Siekiama sukurti modelį, kuris būtų naudingas efektyviai paveldo pastato renovacijai, atitinkančiai šiuolaikinius ir ateities iššūkius.
Medienos ir poliuretaninio putplasčio eksploatacinių savybių šių medžiagų kontakto zonoje tyrimai	vyresn.m.d. dr. Raimondas Bliūdžius	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Mediena statybinėse konstrukcijose vis dažniau naudojama kaip atsinaujinanti statybinė medžiaga, turinti labai mažą CO2 emisiją lyginant su kitomis konstrukcinėmis medžiagomis – betonu, metalu ar mūru. Konstrukcijų iš medienos šiluminėms savybėms pagerinti jos apšiltinamos įvairiomis termoizoliacinėmis medžiagomis, vis dažniau šiam tikslui naudojamas poliuretaninis putplastis kaip labai efektyvi termoizoliacinė medžiaga. Mediena kartu su poliuretaniniu putplasčiu naudojama statybvietėje įrengiamose ir gamyklinėse konstrukcijose, jas tik suglaudžiant, prispaudžiant arba suklijuojant. Medienos – poliuretano jungtis atitvarose patenka į įvairias temperatūrines ir drėgmines, dažniausiai kintamas sąlygas, todėl ir poliuretaninio putplasčio, ir su juo kontaktuojančios medienos mechaninių, šiluminių ir drėgminių charakteristikų prognozavimui reikalingi atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, kurių rezultatai bus naudojami kuriant efektyvius ir ilgaamžius poliutretaniniu putplasčiu apšiltintų medinių atitvarų sprendinius energiškai efektyviems mažos CO2 emisijos pastatams.
Medinių konstrukcijų iš natūralios ir klijuotos statybinės medienos (GST) ir/ar sluoksniuotojo lukšto medienos (LVL) mechaninių savybių modeliavimas ir ilgaamžiškumo tyrimai	doc. dr. Ernestas Ivanauskas	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Medinės konstrukcijos yra plačiai naudojamos statybų ir kitose pramonės šakose. Medienos populiarumą lemia jos sąlyginai nesudėtingas apdirbimas, geros fizikinės ir mechaninės savybės. Siekiant pakeisti šių konstrukcijų savybes norima linkme, mediena jose yra įvairiai komponuojama su kitomis medžiagomis – metalais, stiklu, tekstile ir kt. Kaip neigiamas medinių konstrukcijų savybes galima būtų įvardinti didelę medienos mechaninių, fizikinių savybių sklaidą, mažą atsparumą aplinkos poveikiui. Konstrukcijų savybes lemia ir įvairios kiaurymės, reikalingos tvirtinimui ar komunikacijoms. Konstrukcijoje kiekvienas elementas lemia tam tikrą jos savybę. Taikant unikalią metodiką, galima nustatyti atskirų konstrukcijos elementų mechanines savybes. Vėliau, parenkant atitinkamų savybių medieną (žinoma, kad ir tos pačios medienos mechaninės savybės ta pačia pluošto kryptimi gali skirtis iki 2 kartų ir daugiau), ją komponuojant atitinkamai ar su kitomis medžiagomis, keičiant jungimo būdus, medžiagų santykį ar orientaciją tarpusavyje konstrukcijose, galima gauti norimas (kartais ir unikalias) jų savybes. Konstrukcijų iš medienos ir medienos medžiagų gamyboje dažnai neišvengiami lizdai, išdrožos, skylės, reikalingos detalių tvirtinimui tarpusavyje, komunikacijų pravedimui ir kt. Šie elementai dažnai pablogina visos konstrukcijos savybes. Optimizavus jų vietą ir orientaciją konstrukcijoje, galima sumažinti minėtų elementų poveikį. Medienos ir medienos medžiagų mechaninėms savybėms didelę įtaką turi aplinkos poveikis (temperatūra, drėgnis, statinės ir dinaminės apkrovos). Siekiant šią įtaką sumažinti, mediena specialiai apdorojama – apdengiama ar mirkoma specialiomis medžiagomis, modifikuojama termiškai, chemiškai. Darbe įvertinus šiuos ir daugelį kitų aspektų būtų galima sukurti konstrukcinius elementus, pasižyminčius geromis mechaninėmis savybėmis, mažomis medžiagų sąnaudomis, atsparius aplinkos poveikiui, „draugiškus“ aplinkai.
Metodikos sukūrimas integruotam pastatų konstrukcijų saugumo, atsparumo ir modernizavimo vertinimui gamtos stichijų kontekste	prof. dr. Andrius Jurelionis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šiuo tyrimu siekiama plėtoti integruotas strategijas, apimančias statybiių konstrukcijų saugumą saugumą, statinių atnaujinimą ir atsparumą įvairiems gamtos pavojams, įskaitant žemės drebėjimus, potvynius ir miškų gaisrus. Tyrime bus taikomi tarpdisciplininiai metodai, skirti įvertinti ir užtikrinti statinių atsparumą ir greitą atsatymą šių pavojų kontekste. Integruotos strategijos, skirtos pagerinti statinių konstrukcijų saugą, atsparumą ir atnaujinimą, dažnai apima įvairių disciplinų įrankių ir technologijų kombinaciją: 1. Konstrukcijų analizės ir projektavimo programinė įranga (baigtinių elementų analizės, pastatų informacinio modeliavimo (BIM)); 2. Rizikos įvertinimo ir pažeidžiamumo analizės įrankiai (rizikos įvertinimo modeliai, tokie kaip pažeidžiamumo kreivės, geografinės informacijos sistemos (GIS)); 3. Medžiagų ir statybos technologijų (klimatiniams poveikiams atsparios statybinės medžiagos, inovatyvūs jų atnaujinimo metodai, tokie kaip izoliacija, slopinimo sistemos, ir kt.); 4. Bendruomenės dalyvavimo ir planavimo įrankiai (bendruomenės atsparumo planavimo įrankiai, viešosios sąmonės kampanijos ir kt.); 5. Teisinė ir politinė struktūra (statybų normos ir standartai, rizikos informuoto sprendimo priemonės ir kt.). Šie tyrimai spręs itin aktualų poreikį pritaikyti pastatus galimoms rizikoms dėl gamtos veiksnių. Jų tikslas - pagerinti pastatų saugumą, sumažinti ekonominius nuostolius ir apsaugoti gyvybes pažeidžiamose regionuose. Apjungiant elementus iš statybos inžinerijos, architektūros, politikos formavimo sričių, ši tema bus praktiškai pritaikoma siekiant reikšmingo poveikio regionui.
Pastatų energinės būsenos skaitmeninis dvynys	prof. dr. Darius Pupeikis	valstybės finansuojama
Pastatų juostinių sandarinimo medžiagų eksploatacinių savybių ir ilgalaikiškumo tyrimai	vyresn.m.d. dr. Vaida Dobilaitė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pastatuose esminė efektyvaus energijos naudojimo sąlyga yra pastato sandarumo ilgalaikis užtikrinimas. Lakštinių statybinių medžiagų sandariam sujungimui, pritvirtinimui prie konstrukcijų, taip pat konstrukcinių jungčių sandarinimui naudojamos juostinės sandarinimo medžiagos. Pastato eksploatacijos eigoje šios juostos patenka į kintamos drėgmės ir temperatūros sąlygas, taip pat kinta ir paviršių, prie kurių priklijuojamos sandarinimo medžiagos, temperatūrinė bei drėgminė būklė, sukelianti jų pokyčius. Juostinių sandarinimo medžiagų savybių ir jų adhezijos su įvairių medžiagų paviršiais kaita pastato naudojimo eigoje gali būti reikšmingo pastato sandarumo sumažėjimo priežastimi. Todėl svarbu ištirti juostinių sandarinimo medžiagų deformatyvumo, atsparumo trūkimui ir plyšimui bei šių medžiagų sukibimo su įvairiais paviršiais stiprio pokyčius pastato eksploatacijos eigoje.
Statinio informacinio Modeliavimo (BIM) semantinis praturtinimas taikant dirbtinį intelektą	prof. dr. Darius Pupeikis	valstybės finansuojama
Tekstilės atliekų panaudojimo interjero apdailos plokščių gamybai tyrimas	vyresn.m.d. dr. Milda Jucienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tekstilės atliekų mažinimas yra ekologinė ir ekonominė problema, nes dideli tekstilės atliekų kiekiai iš gamybinių įmonių (gamybinės tekstilės atliekos) ir iš gyventojų (panaudoti tekstilės gaminiai) dažniausiai vežami į sąvartynus. Perdirbti ar kitaip panaudoti tekstilės medžiagų atliekas svarbu įgyvendinant ES atliekų politikos tikslus– vengti atliekų susidarymo ir skatinti jų perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nors tekstilinių atliekų problema aktuali visame pasaulyje, jos tyrimų ir sprendimų iki šiol pasigendama. Tyrimų tikslas – ištirti pastatų interjero apdailos medžiagų gamybos iš tekstilės atliekų galimybes.
Termoizoliacinio-konstrukcinio biokompozito iš medienos atliekų ilgaamžiškumo tyrimai	doc. dr. Algirdas Augonis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Lietuvoje artimiausiu metu naujų viešos paskirties pastatų statyboje bus privaloma naudoti ne mažiau kaip 50 % organikos. Tokiu būdu atsiranda poreikis sukurti naujus statybos produktus su organikos atliekomis, kurių fizikinės-mechaninės savybės būtų užtikrintos ekpsloataciniu laikotarpiu. Lietuvoje potencialiai didžiausia organinių atliekų dalis yra medienos atliekos, todėl šios rūšies atliekų (pvz. pjuvenų) panaudojimas statybiniams produktams bus pats patraukliausias. Šiuose tyrimuose bus siekiama sukurti ir pagaminti skirtingo tankio termoizoliacinį-konstrukcinį biokompozito blokelį su medienos atliekomis ir nustatyti jo ilgaamžiškumą.
Žiedinės ekonomikos ir dekarbonizavimo principų taikymas statybos sektoriuje	prof. dr. Lina Šeduikytė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Statybos sektorius yra didžiausias pasaulyje medžiagų vartotojas, o pastatai – tai daugiausia energijos suvartojantis sektorius pasaulyje ir vieni didžiausių aplinkos teršėjų. Iki 2025 m. visame pasaulyje susidarys 2,2 mlrd. tonų statybos ir griovimo atliekų. Pasauliniu mastu, tik apie 40% statybos ir griovimo atliekų šiuo metu yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos, o likę 60% nukreipiami į sąvartynus. Tiek moksliniame, tiek ir praktiniame lygmenyje atsiranda supratimas, kad pastatus reikia projektuoti ir statyti taip, kad būtų kuo mažiau atliekų ir būtų galima pakartotinai naudoti komponentus arba perdirbti medžiagas. Žiedinės ekonomikos principų taikymas statybos srityje tampa būtinybe siekiant efektyviai valdyti išteklius, mažinti atliekų kiekį, ir prisidėti prie tvaraus vystymosi, atsižvelgiant į visuomenės ir aplinkos poreikius. Efektyvus ir sistemingas žiedinės ekonomikos principų taikymas statybos sektoriuje, atsižvelgiant į specifinius iššūkius ir galimybes yra aktualus klausimas. Tai apima ne tik teorinių principų pritaikymą, bet ir praktinius įgyvendinimo aspektus, kurie gali paveikti sektoriaus tvarumo rezultatus. Šio darbo tikslas yra sukurti pastatų dekarbonizavimo metodiką taikant žiedinės ekonomikos principus.

atsisiųsti tematikų sąrašą

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo į doktorantūrą atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą

Į mokslo krypties doktorantūros studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Minimalus konkursinis balas 8.0

Papildomos sąlygos:

– viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta tematikos vadovo

– privaloma pateikti mokslinio tyrimo pasiūlymą pasirinktoje tematikoje

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)
magistro diplomo ir jo priedėlio kopijos, arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos (viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta tematikos vadovo)
mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje, į kurią stojama (jei stojama į dvi tematikas, turi būti pateikiami du atskiri mokslinio tyrimo pasiūlymai)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika (-omis)
galiojančio asmens dokumento – paso (visų šalių piliečiams) arba asmens tapatybės kortelės (tik Europos Sąjungos piliečiams) – kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (50 Eurų ES piliečiams, 120 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

* (prašyme galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 (dvi) mokslo kryptis ir 2 (dvi) tematikas konkrečioje mokslo kryptyje)

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

datos ir terminai

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,45
Mokslinė patirtis Vertinant mokslinę patirtį įvertinamos stojančiojo mokslinės publikacijos arba mokslinis referatas, kita mokslinė patirtis, mokslinės kvalifikacijos, mokslinių publikacijų ir mokslinės patirties atitikimas doktorantūros tematikai	0,3
Mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje	0,1
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,15

Studijų programos moduliai

Studijų moduliai T230D438 „Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo metodai“ ir T230D011 „Pastatų energinis efektyvumas“ yra privalomi visiems studijuojantiems Statybos inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje.