Kompetencija ir vadovas

Įvairios sistemos ir procesai šiandien generuoja didžiulius duomenų kiekius. Įmonėms labai svarbu gauti naudą iš šių duomenų, „ištraukti“ įžvalgas apie vienų ar kitų procesų gerinimą, klientų elgseną, išteklių naudojimą, našumo didinimą ir t. t. Darbo rinkoje labai trūksta specialistų, kurie galėtų analizuoti duomenis ir daryti išvadas, reikalingas tolesnei verslo sėkmei, todėl analitiko kompetenciją įgiję absolventai yra labai paklausūs. Jie kuria ir tobulina įvairių socialinių ir techninių sistemų bei procesų duomenų analitikos modelius. Taikydami matematikos ir statistikos metodus bei šiuolaikines analitikos programines priemones, iš duomenų išgauna prasmingą ir naudingą informaciją, kuri reikalinga įvairių sistemų ir procesų pažinimui, tobulinimui, sumaniam valdymui, optimizavimui, prognozavimui ir verslo sprendimų priėmimui.

Vadovas
Doc. dr. Vytautas Janilionis
+370 686 61 605
vytautas.janilionis@ktu.lt

Paspara, UAB

Studijų dalykai

Duomenų tyrybos metodai
Studentai kuria duomenų tyrybos modelius, taikydami įvairius metodus (susietumų analizė, klasterinė analizė, klasifikavimo metodai, mašininis mokymas ir t. t.), atlikdami duomenų tyrybą panaudojant programinę įrangą (SAS, R), analizuoja ir interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas tirtoms sistemoms.

Daugiamatės statistinės analizės modeliai
Studentai kuria duomenų analizės ir prognozavimo modelius, taikydami daugiamatės statistinės analizės metodus (dispersinė analizė, regresinė analizė, apibendrintas tiesinis modelis, logistinė regresinė analizė, faktorinė analizė ir t. t.), atlikdami duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Laiko eilučių analizė
Studentai kuria laiko eilučių analizės ir prognozavimo matematinius modelius, atlieka duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Kompetencija ir vadovas

Ekotechnologijų kūrimas ir taikymas tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi. Ekotechnologijos apima ne tik taršos mažinimą, bet ir energijos bei medžiagų efektyvų naudojimą ir jų atgavimą. Procesų ir įrenginių tobulinimui dažnai naudojami novatoriški, aplinkai draugiški metodai. Eko-inovacijų diegimas skirtinguose pramonės sektoriuose (pvz., transporto, energetikos ir kt.) sukuria ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę vertę. Kompetencija skirta išugdyti gebėjimą, kaip ekotechninius / technologinius sprendimus derinti su esminėmis verslo vystymo žiniomis ir įgūdžiais.

Vadovas
Prof. dr. Linas Kliučininkas
+370 37 35 10 08 /30 01 83
linas.kliucininkas@ktu.lt

Studijų dalykai

Tvarioji gamyba
Studijų rezultatas – gebėjimas atsižvelgiant į skirtingų pramonės sektorių ir gamybos procesų specifiką kompleksiškai išanalizuoti taršos mažinimo, išteklių tausojimo bei jų atgavimo galimybes; gebėjimas sistemiškai įvertinti tradicinių ir prevencinių taršos mažinimo metodų, geriausių prieinamų gamybos būdų bei valdymo priemonių tinkamumą gamybos procesų tobulinimui; gebėjimas integruoti pažangius nano- ir bio-technologijomis bei žaliosios chemijos principais grįstus procesus tvarumo didinimui pramonėje.

Technologinio verslo vystymas
Studijų rezultatas – gebėjimas sistemiškai įvertinti technologinės koncepcijos ar produkto verslo galimybes, apibrėžti kritinį technologinį pranašumą, kartu kuriant verslo modelį, apimantį komandos formavimą, idėjos generavimą, galimybių ir pajėgumų stiprinimą, MTEP planavimą, finansinį modeliavimą, komercializavimo strategiją, rizikos kapitalo sandorius ir antrepreneriško vadovavimo įgūdžių praktikavimą.

Eko-antreprenerystės projektas
Studijų rezultatas – gebėjimas generuoti antrepreneriškas idėjas aplinkosaugos sektoriuje, kūrybiškai jas vertinti, atlikti technologinio verslo galimumo analizę, bei numatyti inovacijos komercinimo potencialą.

Kompetencija ir vadovas

Klimato kaita, CO2 emisijos mažinimas paskatino didžiulius pokyčius energetikos sistemose. Elektros energijos šaltinių diversifikavimas, energijos rinkų atsiradimas, energetinio saugumo iššūkiai, atsinaujinančių energijos šaltinių kaip bazinės generacijos plėtra paskatino strateginius pokyčius ne tik techninėse energetikos sistemų struktūrose, bet ir jų valdymo principuose bei saugaus ir patikimo apsirūpinimo energija būduose.
Kompetencija „Energetikos sistemų valdymas“ skirta išugdyti gebėjimus, kaip suvaldyti šiuos greitai besikeičiančius procesus, išmokyti priimti pasvertus ir optimalius sprendimus energetikos sistemų techninių ir valdymo struktūrų plėtrai, patikimam apsirūpinimui energija bei tinkamai taikyti energijos rinkų siūlomas galimybes techninių, ekonominių žinių ir praktinių kompetencijų pagrindu.

Vadovas
Doc. dr. Audrius Jonaitis
+370 37 300 280
El. p.: audrius.jonaitis@ktu.lt

Studijų dalykai

Elektros sistemų planavimas
Studijų rezultatas – gebėjimas analitiškai įvertinti elektros sistemų struktūrą, elektros energetikos reguliavimo būdus, elektros ūkio kainodarą bei elektros sistemų planavimo kriterijus.

Energetikos finansinė ir ekonominė analizė
Studijų rezultatas – gebėjimas prognozuoti energijos poreikius, įvertinti energetikos projektų techninį, ekonominį bei finansinį įgyvendinamumą, įvertinti energetikos projektų riziką bei atlikti projekto jautrumo analizę.

Sudėtingų sistemų modeliavimas
Studijų rezultatas – įgytos fundamentalios žinios apie visatą, sistemas, aplinkos modelines struktūras ir pagrindinius sąryšius. Mokama analizuoti, struktūrizuoti bei sintezuoti modelines struktūras. Išugdyti gebėjimai taikyti tiesines bei netiesines sistemas modeliavimui.

Kompetencija ir vadovas

Funkcinės medžiagos (medžiagos, naudojamos inžineriniams tikslams) bei jų technologijos apima įvairių medžiagų tyrimų klausimus, siekiant pagerinti esamas medžiagų savybes ar kuriant naujas medžiagas ar jų darinius. Gautos žinios apie dar neištirtas medžiagų savybes, o taip pat technologinio pobūdžio darbai leidžia sukurti efektyvesnius medžiagų gamybos būdus bei naujas taikymo sritis. Funkcinės medžiagos neabejotinai daro didelę įtaką šiuolaikinei visuomenės techninei pažangai. Dauguma XXI amžiaus problemų vienu ar kitu aspektu susiduria su funkcinių medžiagų ir inžinerijos problemomis.
Šiandien labai trūksta specialistų, galinčių kurti ir tobulinti funkcines medžiagas, pritaikomas įvairiausiose srityse, naudojant šiuolaikines aukštąsias technologijas. Todėl šią kompetenciją įgiję absolventai yra paklausūs darbo rinkoje. Jie kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas, taiko tai pramonėje ar medicinoje. Taip pat taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus, įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui. Supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus bei taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas bei dirba su technologine sluoksnių nusodinimo įranga. Panaudojant mokslinius ir inžinerinius principus, atrenka geriausias medžiagas įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti.

Vadovas
Prof. dr. Giedrius Laukaitis
+370 686 96 355
giedrius.laukaitis@ktu.lt

Studijų dalykai

Funkcinės medžiagos – rinktiniai skyriai
Studentai įgyja žinių apie funkcinių medžiagų pagrindines charakteristikas, technologijas ir taikymų sritis. Geba suprasti, išanalizuoti, klasifikuoti funkcines medžiagas, jose vykstančius reiškinius bei savybes.

Matematinė medžiagotyra
Magistrantai įgyja žinių apie matematinės medžiagotyros metodų taikymą medžiagų struktūros, cheminės sudėties, fazinių virsmų ir kinetinių procesų skaičiavimams. Moka taikyti Monte Karlo, molekulinės dinamikos ir kinetinių lygčių metodus medžiagotyroje.

Paviršiaus analizės metodai
Studentai moka taikyti ir naudoti įvairių spinduliuočių (elektromagnetinių bangų, elektronų, jonų ir kt.) sąveikos su medžiaga dėsningumus bei jais grindžiamus paviršiaus analizės metodus.

Kompetencija ir vadovas

Šią kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio kapitalo paslaugų įmonėse, tarptautiniuose paslaugų operacijų centruose supranta žinioms imlių paslaugų specifiką, taiko informacinių technologijų įrankius paslaugų teikime ir valdyme, valdo informacinius procesus ir vadybos informacines sistemas, supranta paslaugų inovacijų kūrimo ir diegimo procesus, vartotojo ir kitų suinteresuotųjų įsitraukimo į paslaugų valdymą vaidmenį, turi kultūrinės įvairovės valdymo gebėjimus, reikalingus sėkmingai veiklai multikultūrinėse komandose. Įgytas žinias ir įgūdžius taiko sprendžiant paslaugų kūrimo, teikimo ir valdymo problemas, atliekant paslaugų įmonės verslo duomenų analizę, priimant sprendimus dėl paslaugų dizaino, procesų, technologijų perdavimo ir pažangių informacinių technologijų metodų bei įrankių panaudojimo vystant įmonės veiklas.

Vadovė
Prof. dr. Jurgita Sekliuckienė
+370 37 30 01 21, +370 610 48 336
jurgita.sekliuckiene@ktu.lt

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje

Studijų dalykai

Tarptautinė vadyba
Magistrantai geba įsisavinti žinias tarptautinės valdymo įvairovės atskleidimui, pasiremiant kultūriniu ir instituciniu požiūriais; formuluoti veiklos strategijas skirtingoms nacionalinėms aplinkoms, siekiant sėkmingai veikti kultūrine įvairove pasižyminčiose darbo komandose paslaugų organizacijoje.

Žinioms imlių paslaugų vadyba
Studentai žino ir supranta žinioms imlių paslaugų paskirtį ekonomikoje, skirtingų šiai grupei priskirtinų paslaugų ypatumus, susipažįsta su informacinių paslaugų valdymo ITIL metodologija, supranta paslaugų dizaino principus, profesionalų valdymo specifiką, paslaugų teikėjų ir klientų bendrakūros principus ir veiklas paslaugų inovacijose, šių paslaugų marketingo savitumus bei geba įgytas žinias taikyti priimant žinioms imlių paslaugų valdymo sprendimus.

Informacinių technologijų projektų valdymas
Studentai geba analizuoti projektų specifiką, planuoti ir valdyti informacinių technologijų projektus, naudotis planavimo įrankiais, klasifikuoti ir įvertinti informacinių technologijų projektų riziką, taikyti programų inžinerijos standartus ir metodologijas.

Kompetencija ir vadovas

Užsienio kalbos – tai raktas į kitas kultūras. Negebant bendrauti ir suprasti skirtingų kultūrų atstovų jų kalba, apribojamos galimybės jas pažinti. Šiandieniniame pasaulyje valstybės ir tautos kaip niekada anksčiau tarpusavyje susijusios įvairiais ryšiais – prekių ir paslaugų tiekimu, politinių klausimų sprendimu, tarptautiniu saugumu ir pan.
Užsienio kalbas mokantys žmonės yra ypač vertinami – jiems padedant galima plėtoti tarptautinį verslą, susipažinti su kitų šalių informacijos šaltiniais, objektyviai vertinti politinius ir ekonominius įvykius. Puikus gimtosios ir geras dviejų–trijų užsienio kalbų mokėjimas tampa būtina aukštojo išsilavinimo dalimi. Kalbinė kompetencija suteikia daugiau konkurencingumo tarptautinėje erdvėje, plečia kultūrines ir socialines ribas, taip pat sudaro sąlygas aktyviai dalyvauti žinių visuomenėje bei tapti lyderiu.

KTU magistrantai gali rinktis anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, italų, ispanų ar švedų kalbas A1, A2, B1 lygiu ir pasiekti B1, B2 ar C1 lygį. Tačiau jeigu nesusidaro pasirinktos kalbos lygio grupė, jis nebus vedamas ir studentai  turės rinktis kitą lygį arba kitą užsienio kalbą.

Vadovė
Doc. dr. Saulė Petronienė
+370 610 15 584, +370 37 32 05 04
saule.petroniene@ktu.lt

Prancūzijos ambasada
Prancūzų institutas Lietuvoje
Švedijos ambasada

Studijų dalykai

Šiuolaikinių kalbų studijos 1
A1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai vartoja nesudėtingas gramatines formas ir sintaksines konstrukcijas; bendrauja žinomomis temomis žodžiu ir raštu.

Šiuolaikinių kalbų studijos 2
A2 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta frazes ir nesudėtingą informaciją; skaito bei rašo trumpus, paprastus tekstus; bendrauja gerai žinomomis temomis.

Šiuolaikinių kalbų studijos 3
B1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta gyvenimiškus ar su darbu susijusius tekstus, kuriuose vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai ir gramatinės formos bei konstrukcijos; skaito bei rašo rišlų tekstą gerai žinomomis ar dominančiomis temomis; nėra pasirengęs įsitraukti į pokalbį ir išreikšti savo požiūrį.

Šiuolaikinių kalbų studijos 4
B2 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta išplėtotą kalbą ir paskaitas, seka sudėtingą samprotavimą gerai žinoma tema; skaito straipsnius ir pranešimus, kuriuose keliamos šiuolaikinės problemos, reiškiamas tam tikras požiūris ir nuomonė, rašo aiškų, detalų tekstą (rašinį, ataskaitą ar pan.) įvairiomis temomis; spontaniškai bendrauja, dalyvauja diskusijose, pagrindžia savo nuomonę.

Šiuolaikinių kalbų studijos 5
C1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai taisyklingai kalba ir rašo, naudoja visus kalbinius įgūdžius efektyviai profesinei komunikacijai žodžiu ir raštu; skaito, interpretuoja ir analizuoja mokslinę / dalykinę informaciją; paaiškina bei apibūdina technologijas, reiškinius ir procesus.

Kompetencija ir vadovas

Šis modulių rinkinys apžvelgia bazinius vizualizavimo principus ir įrankius. Supažindinama su vaizdo suvokimo principais ir skaitmeninio vizualaus turinio kūrimo, apdorojimo bei pateikimo metodais. Praktinių metu aptariami statinių vaizdų, video medžiagos redagavimo, 2D bei 3D animacijos kūrimo metodai ir tam reikalingi įrankiai.

Vadovas
Kęstutis Jankauskas
+370 37 30 03 74
kestutis.jankauskas@ktu.lt

Studijų dalykai

Vaizdo suvokimo principai
Bendrosios teorinės ir praktinės žinios apie audiovizualinį montažą. Pagrindinių specializuotų, skirtų audiovizualiniam montažui, programinių įrangų įvaldymas ir pritaikymas profesionaliam vaizdinės medžiagos modeliavimui, siekiant perteikti vartotojui šios medžiagos esminę informaciją patogiausiu būdu.

Multimedijos turinio kūrimo metodai
Suteikiamos pradinės žinios apie grafinių objektų kūrimą ir komponavimą, tonavimą, tekstūras, užpildus, animaciją, garsinių takelių sukūrimą ir komponavimą. Aptariami rastrinio ir vektorinio vaizdo piešimo bei redagavimo metodai ir tam skirti įrankiai. Mokoma efektyviai pasirinkti reikalingą programinę ir techninę įrangą.

3D vizualizavimo metodai
Įsisavinami vizualinės medžiagos projektavimo, kūrimo, pateikimo, vaizdo kompozicijos principai. Aptariami trimačių erdvinių modelių kūrimo, jų padengimo tekstūromis, tikroviško apšvietimo sąlygų generavimo ir modelių animacijos kūrimo metodai bei įrankiai.

Kompetencija ir vadovas

Šiuolaikinė profesinė aplinka reikalauja gebėjimo greičiau susitarti ir greitai, lanksčiai, kūrybiškai veikti. Aiški komunikacijos strategija organizacijoje ir komandinė veikla sukuria su klientais ir bendruomene tarpusavio supratimo, atvirumo ir naudingo bendradarbiavimo atmosferą, visuomenėje palaiko įvaizdį ir reputaciją net ir krizinių situacijų metu. Komunikacijos ir komandinio darbo kompetencijos įgalina darbuotojus geriau suprasti, kas vyksta organizacijoje, prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir dalytis lyderyste, todėl gerėja tarpusavio santykiai, motyvacija ir pasitenkinimas darbu, formuojasi palankus organizacijos mikroklimatas ir psichologinė darna. Daugiametė pirmaujančių įmonių patirtis rodo, kad tik subūrusi puikiai veikiančias įvairių sričių atstovų komandas organizacija gali efektyviai, kūrybiškai, inovatyviai veikti ir siekti bendrų tikslų sudėtingose situacijose.

Vadovė
Doc. dr. Aldona Augustinienė
+370 37 30 01 35, +370 682 26 234
aldona.augustiniene@ktu.lt

 

Studijų dalykai

Darbo grupių procesai ir komandinė veikla
Studentai geba analizuoti darbo grupių procesus, konstruktyviai bendradarbiauti ir lyderiauti darbo grupėse ir komandose, taikyti įvairius komandų formavimo, veiklos planavimo, komandinių sprendimų priėmimo, etiško komandos veiklos vertinimo ir tobulinimo metodus.

Organizacijų informacijos valdymas ir komunikacija
Magistrantai moka taikyti informacijos valdymo teorines prieigas ir informacijos komunikavimo žinias praktinėse situacijose, parengti informacijos komunikavimo strategiją ir taktinį planą, parinkti atitinkamą strategiją ir taktikas priklausomai nuo organizacijos specifikos, dirbti komandoje, susirasti reikalingą informaciją apie organizacijos informacijos valdymą, kritiškai mąstyti, komunikuoti rezultatus pasirinktoms auditorijoms, kūrybingai parengti informacinius pranešimus.

Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos
Suprasdami skirtingus kultūrinius kontekstus studentai geba formuoti sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją, veiksmingai dalyvauti derybose tinkamai pasirinkdami verbalinės ir neverbalinės tarpkultūrinės komunikacijos technikas.

Kompetencija ir vadovas

Pažangiausi pasaulio verslininkai ir politikai teigia, kad darni plėtra nėra privaloma prabanga – tai objektyvi realybė, siekiant žmonijos išlikimo ir gerovės, todėl darnios plėtros problemos negali būti sprendžiamos vienpusiškai, būtinas visų suinteresuotų šalių – valdžios institucijų, verslo ir visuomenės – pritarimas bei aktyvi veikla. Būtent tokias žinias, praktinius įgūdžius bei gebėjimus suburti efektyviai dirbančią komandą įgyja pasirinkusieji Lyderystės darniai plėtrai kompetenciją.
Vadovaujančiam personalui tai padės formuoti verslo įmonės ar kitos organizacijos atsakingos veiklos strategiją, paremtą ne tik finansų, bet ir medžiagų bei energijos balansais; valdyti įmonės rizikas ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į vykstančius globalius ekonominius bei aplinkos pokyčius ir atliepti socialinius lūkesčius.
Kiekvienas šią kompetenciją įgijęs absolventas gebės pagrįsti bei komunikuoti atsakingo ir skaidraus verslo svarbą, teikiamą naudą ekonominiam augimui bet kurioje pasaulio šalyje.

Vadovė
Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
+370 698 12 868
zaneta.stasiskiene@ktu.lt

IKEA Purchasing Services (Lithuania), UAB

Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA)

 

Studijų dalykai

Darnus vartojimas ir gamyba
Studentai supranta pagrindinius darnaus vystymosi ir vartojimo koncepcijų principus, suvokia pramonės vaidmenį siekiant darnaus vystymosi. Jie yra įsisavinę žinias apie pagrindinius darnios pramonės plėtros (DPP) elementus, išanalizavę Lietuvos pramonės perspektyvą darnaus vystymosi kontekste. Absolventai moka susisteminti įgytas inžinerines, aplinkos apsaugos, ekonomines, finansines bei teisines žinias, praktiškai jas pritaikyti, vertinant atskirų ūkio sektorių plėtros galimybes.
Magistrantai turi išsamias žinias apie darnaus vartojimo koncepciją ir aspektus, supratimą, kaip įvairiuose būvio ciklo etapuose įgyvendinant darnaus vartojimo principus būtų mažinamas išteklių naudojimo intensyvumas bei prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo derinant darnaus vartojimo ir gamybos aspektus ir siekiant abipusės naudos.

Darnių vertės grandinių modeliavimas
Studentai vertina vertės darnumą ir kūrimą, analizuojant sistemas holistiniu požiūriu ir taikant metodikas, kurios leidžia vertinti sistemas ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais; praktiškai taiko vertės grandinės koncepciją įmonės lygiu, tiekimo grandinės valdyme ar siekiant įmonės konkurencingumo; naudoja vertės grandinės koncepciją darnių inovacijų kūrimui ir vertina, kaip darniosios inovacijos lemia vertės grandinės pokyčius.

Verslo socialinė atsakomybė
Studentai identifikuoja pagrindinius verslo socialinius parnerius ir suinteresuotas puses, parengia verslo, kaip socialinio partnerio, politiką ir veiklos strategiją; turi žinių apie verslo socialinę atsakomybę reglamentuojančius standartus ir teisės aktus; supranta ir taiko socialinės atsakomybės sistemų reikalavimus, suvokia jų ryšį su kitomis vadybos sistemomis.

Kompetencija ir vadovas

Ar norėtumėte kurti darnius ateities miestus? Ar norėtumėte planuoti sprendimus, susijusius su klimato kaita bei aplinkos kokybės gerinimu, ir turėti jiems įtakos? Ar norėtumėte sužinoti, kaip padaryti urbanistines struktūras ir sistemas darnesnėmis?
Prognozuojama, kad 2050 m. 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, todėl itin svarbu sistemiškai ir efektyviai išspręsti jau dabar kylančias miestų socialines, ekonomines ir aplinkosaugines problemas. Sprendimų paieška turi vykti ne viename sektoriuje ir specializacijoje, bet apimti visą miesto ekosistemą – energiją, vandenį, urbanistinį planavimą ir įtraukti visas suinteresuotąsias šalis (gyventojus, verslą, pramonę bei valdžios institucijas ir visuomenines organizacijas).
Miestų valdymo kompetencija apims tiek inžinerines sritis (atliekas, transportą, energetiką, vandens išteklius), tiek politiką, darnų vystymąsi ir įvairias poveikio vertinimo formas. Kiekvienas šią kompetenciją įgijęs absolventas gebės integruoti ekonominius, socialinius, aplinkos kokybės gerinimo bei inovacijų kūrimo tikslus ir užtikrinti darnų miesto valdymą.
Išklausę kompetencijos modulius dalyviai galėtų papildomai gauti Savivaldos mokymo centro pažymėjimus, nes kompetencija užregistruota Valstybės tarnybos departamente.

Vadovė
Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
+370 698 12 868
zaneta.stasiskiene@ktu.lt

Studijų dalykai

Išmanūs ir darnūs miestai
Studentai darnų vystymąsi nagrinėja miesto sistemų kontekste. Studijų metu akcentuojama darnumo principų integravimo į pastato, rajono ir miesto lygius svarba. Modulyje pristatomos metabolinės sistemos, kompleksinės adaptyvios sistemos ir kiti būdai, kurių pagalba gali būti analizuojami nauji darnūs ir išmanūs miestai bei egzistuojantys miestai. Atskiras dėmesys skiriamas transporto ir energetinėms sistemoms. Pristatomos koncepcijos, kuriomis remiantis iki 2050 m. planuojama modernizuoti ir pertvarkyti miestus, kurti naujas miestų vizijas, planuoti ir stebėti energijos, vandens bei atliekų tvarkymo sistemas.

Teritorinės sistemos
Studentai įgyja nuodugnių žinių apie teritorines sistemas ir jų kaitos reguliavimo principus. Žino teritorinių sistemų sampratą ir jų kaitos reguliavimo antropoekologinę paradigmą, suvokia urbanistinių teritorinių sistemų istorinės raidos aspektus, išmano teritorinių sistemų teisines planavimo nuostatas ir priemones, žino susisiekimo ir transporto sistemų planavimo principus, geba identifikuoti ir kritiškai vertinti urbanistinių teritorinių sistemų modelius taikomus miestų ir regionų vystymosi valdyme.

Miestų ir regionų finansų valdymas
Studentai įsisavina miestų ir regionų finansų valdymo žinias, geba jas taikyti priimant miestų ir regionų plėtros sprendimus, žino viešųjų biudžetų principus, sudarymo metodus ir išmano jų taikymo galimybes. Taip pat geba analizuoti, vertinti miestų ir regionų pajamų formavimo šaltinius, jų panaudojimo efektyvumą.

Kompetencija ir vadovas

Nanotechnologijų inžinerijos kompetenciją įgiję absolventai dirba vystant ar diegiant aukštąsias technologijas. Jie kuria ir analizuoja naujas medžiagas bei struktūras, savarankiškai dirba su pažangia technologine ir analitine įranga, parenka ir pritaiko aukštąsias technologijas pramonėje. Šie specialistai kuria naujus produktus moksliniuose institutuose bei aukštųjų technologijų įmonėse ir skatina šių institucijų technologinį bei ekonominį vystymąsi.
Reiškinių tyrimas ir medžiagų savybių keitimas atominiame, molekuliniame arba makromolekuliniame lygyje, kur jų savybės gali esminiai skirtis nuo makroskopinių, – tai struktūrų, prietaisų ir sistemų kūrimas, vertinimas, gamyba ir taikymas, kontroliuojant jų formą ir matmenis nanometriniame lygyje. Taigi, manipuliuojant sandara, sudėtimi atominiame lygmenyje, galima kurti unikaliomis savybėmis pasižyminčias medžiagas ir taip spręsti daugelį globalių problemų. Daugelio mokslo ir technologijų sričių progresas yra tiesiogiai susijęs su tolesniu nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymu. Jas galima taikyti įvairiose srityse, pvz., sveikatos ir medicinos, maisto ir transporto, informacinėse ir komunikacinėse technologijose, energetikoje ir aplinkos tyrimuose, kasdieninėje aplinkoje (dažai su nanodalelėmis; kuro celės; vaizduokliai; katalitinės medžiagos, anglies nanovamzdelių kompozitai mechaninėms reikmėms, tepalai, magnetinės medžiagos, medicininiai implantai; nanomembranos vandens valymui).

Vadovė
Doc. dr. Asta Guobienė
+370 698 44 866
asta.guobiene@ktu.lt

Teikiant kompetenciją dalyvaus Pietų Danijos universiteto mokslininkai.

Studijų dalykai

Nanomedžiagų kūrimas ir analizė
Studentai turi praktinius gebėjimus nanoobjektų apibūdinimui, kūrimui, parenkant tikslines nanotechnologijas, ir analizei, naudojant atitinkamus metodus (mikroskopija, rentgeno spindulių difraktometrija / spektroskopija, elektrinių, terminių, mechaninių savybių tyrimas). Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį.

Švaraus kambario technologijos
Absolventai turi praktinius gebėjimus įsisavinti ir atlikti mikro- ir nanotechnologijų operacijas griežtai kontroliuojamų fizikinių parametrų aplinkoje (švarus oras, pastovi drėgmė ir temperatūra). Išmano aukštąsias technologijas (vakuuminės technologijos (sluoksnių auginimas, dangų formavimas, mikroformavimas RIE arba ėsdinimu jonų pluošteliu), elektroninė nanolitografija, optinė ir nanoįspaudimo litografija). Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį.

Optinės technologijos ir spektroskopija
Absolventai turi praktinius gebėjimus kurti mikro- ir nanostruktūras lazerinėmis technologijomis (lazerinė litografija, holografija, lazerinis apdirbimas) ir tirti nanoobjektus spektroskopiniais metodais (lazerinė elipsometrija, žadinimo zondavimo spektroskopija, UV-VIS, FTIR ir NIR bei ramano spektroskopija). Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį.

Kompetencija ir vadovas

Žemė, įvairios paskirties pastatai ir infrastruktūros objektai yra didelės vertės turtas, kurį valdo valstybė ir savivaldybės, įstaigos, organizacijos, verslo įmonės ir privatūs asmenys. Efektyvus nekilnojamojo turto (NT) valdymas atliepia visuomenės / verslo poreikius, darnaus vystymosi tendencijas, skatina ekonominius ir socialinius pokyčius bei technologines inovacijas. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikalingas strateginis požiūris, specialistų gebėjimas sujungti įvairius vertinimo aspektus į vieną visumą. Nekilnojamojo turto valdymo kompetenciją įgiję absolventai įvertina rinkos situaciją, teisinius ir aplinkosauginius aspektus, investicinio projekto technologinį ir ekonominį efektyvumą, poveikį urbanistinei miesto / regiono struktūrai, esamų statinių būklę ir priimamų valdymo sprendimų efektyvumą, dirbdami tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.

Vadovė
Doc. dr. Rasa Apanavičienė
+370 37 30 04 79
rasa.apanaviciene@ktu.lt

Studijų dalykai

Nekilnojamojo turto teisė
Magistrantai įgyja žinias apie nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės aktų paskirtį, reikšmę ir valstybinį reguliavimą,Civilinio kodekso, statybos, žemės, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, draudimo, kelių, miškų ir kt. įstatymus, remiantis teorija gebama tinkamai taikyti nekilnojamojo turto teisinius aktus; geba analizuoti nekilnojamojo turto teisinę bazę ir ją praktiškai panaudoti.

Statinių patikimumas ir techninis vertinimas
Studentai įgyja žinias apie esminius statinio reikalavimus, statinių atitikties šiems reikalavimams įvertinimo būdus, statinių ekspertizes ir tyrimus. Geba įvertinti medžiagų ir konstrukcijų savybes, statinių bei jų dalių pažaidas bei ilgalaikiškumą lemiančius poveikius ir eksploatacijos sąlygas. Turi patirties rengiant pastatų remonto ir modernizavimo, užtikrinant pastatų atitiktį esminiams reikalavimams, rekomendacijas. Supranta ir taiko statinių remonto ir modernizavimo techninio bei ekonominio pagrindimo metodus.

Nekilnojamojo turto vertinimas
Studentai turi nekilnojamojo turto vertinimui reikalingas teorines ir metodologines žinias, yra įsisavinę nekilnojamojo turto rinkos tyrimo metodus. Žino nekilnojamojo turto vertę apibrėžiančius kriterijus, geba juos pagrįsti ir taikyti atskirais nekilnojamojo turto vertinimo požiūriais ir metodais, atlikti NT objektų individualų vertinimą.

Kompetencija ir vadovas

Net 90 proc. savo laiko šiuolaikiniai žmonės praleidžia uždarose patalpose, kurių aprūpinimui elektra ir šiluma Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos. Dėl šių priežasčių šiuolaikiniai pastatai turi būti energetiškai efektyvūs, juose sukurtos palankios sąlygos žmonėms gyventi ir dirbti, jie turi daryti minimalų poveikį aplinkai.
Pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo žinios yra svarbios ne tik statybos inžinieriams, nes pastatų energinio efektyvumo poveikis privalo būti analizuojamas ir platesniame kontekste – urbanistiniame, socialiniame, fiziologiniame. Šis kompetencijų blokas skirtas pagrindinėms pastatų energetikos ir mikroklimato kompetencijoms įgyti. Jį baigę absolventai supras šiuolaikiškiems pastatams keliamus reikalavimus, jų poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo ypatybes, taikys pažangius ir daugiakriterinius analizės metodus bei prisidės prie ekologiškai tvarių ateities miestų kūrimo.

Vadovė
Prof. dr. Andrius Jurelionis
+370 37 300 451
andrius.jurelionis@ktu.lt

UAB „Uponor“

Studijų dalykai

Pastatų mikroklimatas
Studentai žino žmogaus organizmo termoreguliacines funkcijas, šiluminės aplinkos pojūčius, parametrus, turinčius įtakos šiluminei aplinkai pastatuose. Taip pat turi žinių apie oro taršos šaltinius pastatuose, kenksmingų medžiagų poveikį žmogaus savijautai, sveikatai ir darbingumui, pažangias mikroklimato palaikymo technologijas pastatuose ir praktinių įgūdžių šias sistemas projektuoti taikant kompiuterines modeliavimo ir projektavimo priemones.

Pastatų energetika ir aplinka
Studentai įgyja žinių apie statinio ir aplinkos sąveikos formas, jų įvertinimo metodus, slopinimo galimybes, normatyvinius dokumentus, analitinį duomenų apie sąveiką apdorojimą ir mokslinį prognozavimą. Įsisavina efektyvias energijos generavimo, perdavimo ir naudojimo technologijas, energijos išsaugojimo, taupymo ir vartojimo efektyvumo didinimo priemones gyvenamuosiuose, administraciniuose ir pramoniniuose pastatuose, pastatų ir inžinerinių sistemų energinio naudingumo nustatymo ir analizės metodus bei energetinio naudingumo įvertinimą (auditą ir sertifikavimą). Geba atlikti įvairios paskirties pastatų energetinį auditą ir sertifikavimą.

Mažai energijos naudojantys pastatai
Studentai įgyja žinių apie MENP koncepcijas, energiškai efektyvius pastatų planinius ir konstrukcinius sprendinius, naudojamas medžiagas ir statybos darbų technologijas; efektyvias pastatų šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo ir namų ūkio sistemas, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimus. Geba prognozuoti pasirinktų priemonių įtaką pastato energiniam efektyvumui ir vidaus mikroklimatui, sudaryti optimalius energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir pastatų energiją naudojančių sistemų derinius, kompleksiškai įvertinti MENP ir jų sistemų bei energijos gamybos priemonių efektyvumą.

Kompetencija ir vadovas

Šiuolaikinės įmonės procesų, įrangos, kompiuterizuotų sistemų validavimas užima vieną iš svarbiausių vietų, užtikrinant gaminio ar paslaugos kokybę, patikimumą, ir leidžia išvengti nereikalingų veiklų gamybos procesuose. Validavimo procesai ir jų taikymas ypač aktualūs gyvybės mokslų tyrimuose, maisto, farmacijos pramonėje, aukštųjų biotechnologijų įmonėse.
Procesų validavimo kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio įmonėse, privačiose ir valstybinėse organizacijose, institucijose tiria, matuoja, statistiškai vertina ir dokumentuoja darbui naudojamos įrangos, matavimo sistemų, darbo sąlygų ir metodų parametrus, dalyvauja standartų ruošimo ir įgyvendinimo veiklose, identifikuoja, specifikuoja ir validuoja (patvirtina) metodų ir priemonių reikalavimus informacinei sistemai, biotechnologinei įrangai ir bioinžineriniams procesams.

Vadovė
Dr. Asta Meškuotienė
+370 682 75 010
asta.meskuotiene@ktu.lt

 

 

 

 

 

Studijų dalykai

Neelektrinių dydžių matavimas
Pateikiami neelektrinių dydžių (masė, slėgis, tūris, temperatūra, drėgmė, ilgis ir kt.), sutinkamų gamtos mokslų tyrimuose bei pramonėje matavimų ypatumai, problemos, paklaidų šaltiniai. Analizuojami matavimo metodai ir priemonės, jų parametrai bei charakteristikos, signalų ir laukų apdorojimas, automatizuotos duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemos ir jų valdymas.

Metrologija ir matavimų teorija
Suteikiamos žinios apie bendrųjų standartizacijos, akreditacijos, metrologijos principų taikymą tarptautiniu, nacionaliniu, įmonės mastu, teisinę ir industrinę metrologiją, bendruosius įrangos/sistemų kvalifikavimo/validavimo principus ir jų taikymą įmonės metrologinio aprūpinimo valdyme, technologiniams ir kontrolės procesams užtikrinti. Išmokoma suprasti matavimų vienovės principą, matavimų sieties ir atitikties vertinimo sistemą, taikyti matavimo metodus ir priemones išlaikant matavimų sietį, užtikrinant matavimo ir technologinio proceso atitiktį. Įsisavinami pagrindiniai metrologinės priežiūros veiksmai, MS charakteristikų palaikymo, statistiniai kontrolės parametrų stebėsenos ir rezultatų apdorojimo būdai. Išugdomi gebėjimai sudaryti atitikties vertinimo, bandymų programas, kalibravimo metodikas bei jas realizuoti.

Pažangūs biotechnologinių procesų optimizavimo ir valdymo metodai
Įgyti žinias apie bioreaktorių ir biotechnologinių procesų tipus, tipinių biotechnologinių procesų matematinius modelius, optimizavimo ir valdymo metodus. Specifiniai tikslai: sužinoti tipinių biotechnologinių procesų ypatumus, pagrindinius biotechnologinius parametrus, jų matavimo ir netiesioginio įvertinimo metodus, įsisavinti matematinių modelių sudarymo principus ir modelių identifikavimo metodus, pagrindinius statinio ir dinaminio optimizavimo metodus, sužinoti biotechnologinių procesų valdymo metodus ir sistemas, gebėti spręsti nesudėtingus biotechnologinių procesų modeliavimo ir optimizavimo uždavinius, naudojant Matlab ir Simulink programinę įrangą.

Kompetencija ir vadovas

Absolventai kuria ir tobulina pramonės produktų dizainą; projektuoja trimačius gaminių elementus ir jų sistemas bei generuoja darbo brėžinius, taikant vieną iš kompiuterinio projektavimo sistemų; kuria naujus techninius objektus, taikant inovacijų kūrimo, registravimo bei apsaugos principus ir metodus.

Vadovas
Prof. dr. Arvydas Palevičius
+370 618 42 204
arvydas.palevicius@ktu.lt

 

 

 

 

Studijų dalykai

Inžineriniai estetikos principai
Studentai geba kurti ir tobulinti gaminius ir technologijas, įvertinant estetikos ir ekologiškos gamybos principų bei rinkos poreikių santykio svarbą.

Produkto dizainas ir vystymas
Magistrantai įgyja gebėjimą kurti konkurencingų plastiko produktų dizainą, taikant asortimento formavimo, architektonikos, formų modeliavimo ir komponavimo principus.

Techninė kūryba ir inovacijų apsauga
Studentai geba kurti naujus techninius objektus, taikant inovacijų kūrimo, registravimo ir apsaugos principus bei metodus.

Kompetencija ir vadovas

Absolventai analizuoja pramonės produktų medžiagų sandarą, vertina jų savybes, supranta gamybos technologijas; mechaninių ir mechatronikos sistemų elementų apdirbimo bei elektros ir šilumos gamybos technologijas ir sistemas; vertina technologijų taikymo įtaką kompiuterizuotos, integruotos gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoja efektyvius ir ekonomiškus elektros bei šilumos energijos gamybos energijos įrenginius; organizuoja gamybinių padalinių darbą pagal „tiksliai laiku“ metodą.

Vadovas
Prof. dr. Egidijus Dragašius
+370 610 31 253
egidijus.dragasius@ktu.lt

„IKEA Purchasing Services“ (Lithuania), UAB

Studijų dalykai

Valdomos struktūros ir medžiagos
Studentai yra įgiję gebėjimus atpažinti aktyvias medžiagas (pjezoelektrines, magnetostrikcines ir optinio pluošto medžiagas, valdomų savybių metalus ir lydinius, lydinius su formos atmintimi, reologinius, elektroreologinius, ir magnetoreologinius skysčius ir kt.), suprasti jų gamybos technologijas bei parinkti tinkamas medžiagas, kuriant ar tobulinant adaptyvias mechatronines sistemas.

Inovatyvūs plastikai ir gamybos metodai
Magistrantai geba analizuoti polimerų, keičiančių elgseną pakitus temperatūrai ir drėgniui arba paveikus pH, šviesa, skirtingo stiprumo elektriniu ir magnetiniu lauku bei mechaniniu poveikiu, sandarą; vertinti jų savybes bei numatyti mikro- ir nanotechnologijų taikymą, formuojant gaminius.

Virtuali gamyba
Šį kursą baigę studentai supranta pagrindinius virtualios gamybos metodus, jų teikiamą naudą ir taikymo sritis. Turi nuodugnių virtualios gamybos, aukštųjų ir lazerinių technologijų, gaminių prototipų ir technologijos įrangos gamybos žinių bei gebėjimų jas taikyti inžinerinėje praktikoje, naudojant atitinkamą įrangą. Moka gamybos sąnaudų virtualaus modeliavimo principų bei išmano apie pasaulinės klasės gamybos sistemas ir jų įvertinimo rodiklius.

Kompetencija ir vadovas

Nuolatinės konkurencijos ir dinamiškos aplinkos sąlygomis įmonės ir organizacijos susiduria su iššūkiu – kaip užtikrinti verslo sėkmę. Profesionalus projektų vadovas – tai šiuolaikinio verslo sėkmės garantas ir tiesiausias kelias į sėkmę. Projektų valdymo principai taikomi kuriant verslus, naujus produktus ar paslaugas, tobulinant procesus bei kitose vertę kuriančiose veiklose. Projektų valdymo institutas (PMI) skelbia, kad projektų valdymo specialistų poreikis auga milžinišku greičiu ir iki 2020 m. išaugs net 3 kartus, o projektais sukuriamos pajamos – 2,5 karto.
Projektų vadybos kompetenciją įgiję absolventai yra dvigubos vertės: profesines kompetencijas papildo svarbiomis projektų valdymo kompetencijomis. Tokiems specialistams atsiveria plačios karjeros galimybės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse bei organizacijose. Projekto vadovo veikla – tai įmonės strategijos konvertavimas į kryptingas, sėkmingas ir pelningas veiklas. Projektų vadovai vertina projekto poreikį ir santykį su organizacijos strateginiais tikslais, inicijuoja ir planuoja projekto veiklas, rezultatus, tvarkaraštį ir biudžetą, formuoja projekto komandą ir organizuoja projekto įgyvendinimo veiklas, užtikrina sklandų projekto aprūpinimą, vertina projekto rizikas ir parenka tinkamas atsako strategijas, valdo projekto kokybę bei užtikrina projekto sėkmę visoms suinteresuotoms šalims. Be to, projektų vadybos kompetencijas turintys absolventai gali dirbti nepriklausomais projektų vertintojais, ekspertais ar konsultantais.

Vadovė
Prof. dr. Rūta Čiutienė
+370 682 41 900
ruta.ciutiene@ktu.lt

Studijų dalykai

Projektų planavimas ir organizavimas
Studentai geba identifikuoti projekto tikslus ir sėkmės rodiklius; planuoti projekto veiklas, laiką, išteklius ir kaštus; yra įsisavinę pagrindinius projekto vykdymo organizavimo principus; geba įgyvendinti projekto užbaigimo procesus.

Projektų ekonominis ir socialinis vertinimas
Studentai geba identifikuoti projekto objektui ir tikslams įtakos turinčius veiksnius, identifikuoti problemos alternatyvas ir išlaidas bei būsimą naudą, taikyti projekto investicijų efektyvumo vertinimo parametrus ir metodus.

Projektų rizikos ir kokybės valdymas
Studentai geba valdyti projektų riziką ir kokybę įvairiuose projekto gyvavimo ciklo etapuose.

Kompetencija ir vadovas

Statybų sektoriaus svarba valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei, įtaka darniam miestų ir regionų vystymuisi yra akivaizdūs. Šiuolaikiniam statybos ir nekilnojamojo turto verslui reikalingi specialistai, turintys strateginio ir verslo valdymo, techninio pastatų ir infrastruktūros statybos projektų valdymo, lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijų. Statybos projektų valdymo kompetenciją įgiję absolventai išmano statybos projektų valdymo ypatumus, statybos sutartis ir statybų logistiką, statybos kainodaros ir kokybės valdymo principus; parengia statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taiko specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose. Statybos projektų valdymo paslaugos reikalingos užsakovams ir rangovams tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose.

Vadovė
Doc. dr. Rasa Apanavičienė
+370 37 30 04 79
rasa.apanaviciene@ktu.lt

Studijų dalykai

Statybos projektų vadyba
Studentai įgyja žinias apie statybos projektų vadybos objektą, vadybos turinį, projektų valdymo etapus ir įgyvendinimo modelius, statybos projektų dalyvių bendradarbiavimo teisinį reglamentavimą, statybos projektų valdymo grupės ir projekto vadovo darbą. Geba parengti statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taikyti specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose ir įvertinti statybos projektų valdymo efektyvumą.

Statybų logistika
Studentai įgyja teorines ir praktines bendrosios bei tikslinės statybų srities logistikos žinias, ir specialistams reikiamus gebėjimus jas taikyti realiose statybų verslo sąlygose, kompleksiškai organizuojant, vykdant ir valdant statybų veiklos logistinius procesus. Turi reikiamos dalykinės kompetencijos statybų logistikos sistemų bei grandinių vertinimo, projektavimo, įgyvendinimo ir taikymo srityse.

Statybos sutartys
Studentai įsisavina žinias apie nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių tipus, jų sudarymą ir taikymą praktinėje veikloje. Geba analizuoti statybos sutartis, projektų dalyvių sutartinių įsipareigojimų teisinius konfliktus bei parengti nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių sąlygas.

Kompetencija ir vadovas

Šiuolaikinė visuomenė gyvena teisės normų reguliuojamoje valstybėje, todėl teisė – neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Teisinės kompetencijos studijų uždavinys – suteikti studentams ir klausytojams teisinį išprusimą profesinėje veikloje ir kasdieniniame gyvenime. Teisinės kompetencijos studijos orientuotos į piliečio, verslo ir viešojo sektoriaus įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, darbuotojo ar valstybės tarnautojo teisių žinojimą, gebėjimą jas apginti bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Teisinę kompetenciją įgiję absolventai gebės: teisiniu aspektu vertinti įvairiose jų veiklos srityse susidariusias situacijas; susirasti ir panaudoti problemai spręsti reikalingus teisės aktus; savarankiškai parengti svarbiausius teisinius dokumentus; taikyti teisinės atsakomybės principus; apginti savo pažeistas teises.
Teisinės kompetencijos studijų bloką sudaro du privalomi – viešosios (administracinės) ir privačios (verslo) teisės – moduliai, bei, atsižvelgiant į asmeninius interesus ir poreikį, suteikiama galimybė pasirinkti specialius teisinius santykius apimančius (darbo, Europos Sąjungos, vadovų veiklos teisinio reguliavimo) modulius.

Vadovė
Lekt. dr. Vidmantė Giedraitytė
+370 698 57 499
vidmante.giedraityte@ktu.lt

 

Studijų dalykai

Privalomi moduliai:
Administracinė teisė
Studentai analizuoja, kritiškai vertina ir geba rengti viešojo valdymo teisės aktus bei administracinio proceso dokumentus, supranta administracinių ginčų ir administracinių nusižengimų esmę, nagrinėjimo procesus ir taiko jų principus, profesionaliai įgyvendina teisės normas bei laikosi piliečiams būtinų teisės aktais reglamentuotų vertybinių nuostatų.

Verslo teisė
Studentai žino ir taiko praktikoje verslo teisiniuose santykiuose taikomas normas, reglamentuojančias juridinių asmenų steigimo ir organizavimo veiklą, sutartinių įsipareigojimų sudarymą ir nutraukimą bei verslo ir asmeninių interesų apsaugą ikiteisminėmis ir teisminėmis galimybėmis.

Siūlomi rinktis moduliai (iš alternatyvų):
Darbo teisė
Studentai geba analizuoti ir taikyti teisės aktus, reglamentuojančius darbo teisinius santykius, sudaryti, vykdyti ir nutraukti darbo sutartį, vertinti kolektyvinių sutarčių nuostatų įtaką darbo teisiniams santykiams, analizuoti teismų praktiką darbo bylose, vertinti teisinės atsakomybės ypatumus už darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Europos Sąjungos teisė
Studentai žino Europos Sąjungos teisinės sistemos funkcionavimo mechanizmą, praktikoje geba taikyti Europos Sąjungos teisines normas, reguliuojančias įvairias sritis, supranta Europos Sąjungos teisės aktų prigimtį ir esmę, randa reikiamus dokumentus ir juos cituoja.

Vadovų veiklos teisinis reguliavimas
Studentai supranta ir geba įvertinti juridinio asmens vadovo sprendimų pasekmes baudžiamosios teisės, administracinių, civilinių ir darbo teisinių santykių srityse, nustato ir sprendžia probleminius teisinių ginčų ir vadovo teisinės atsakomybės taikymo atvejus.

Kompetencija ir vadovas

Šiuolaikinės organizacijos – dinamiškos globalios rinkos dalyvės, todėl jų vadovams reikia priimti sprendimus, įgalinančius organizaciją laiku ir efektyviai reaguoti į aktualiausius išorinės ir vidinės aplinkos iššūkius. Visų veiklos sričių ir lygmenų vadovams būtinos lyderio, efektyviai vadovaujančio asmenims ir jų grupėms bei strategiškai valdančio organizacijos veiklos procesus ir išteklius, kompetencijos. Vadovo kompetencijų modulius pasirinkę absolventai įgyja naujausiais mokslo tyrimais grįstas vadovavimo žinias ir geba jas kompleksiškai taikyti praktinėje veikloje.

Vadovės
Doc. dr. Jolita Sinkienė
+370 699 57 102
jolita.sinkiene@ktu.lt

Doc. dr. Jurga Duobienė
jurga.duobiene@ktu.lt

Studijų dalykai

Strateginis valdymas
Studijų rezultatas – gebėjimai suprasti vadybos uždavinius ir atsakomybes, susijusias su strategijų kūrimu ir jų įgyvendinimu; organizacijos veiklos konteksto ir jos išteklių / kompetencijų strateginės analizės svarbą; gebėjimai taikyti strateginės analizės instrumentus, rengti ir vertinti strateginių sprendimų alternatyvas.

Vadovavimas žmonėms ir komandoms
Studijų rezultatas – įgytos aktualiausios vadovavimo šiuolaikinės organizacijos nariams ir jų grupėms žinios bei gebėjimas jas praktiškai taikyti savo profesinėje veikloje.
Finansų valdymo sprendimai
Studijų rezultatas – gebėjimai įsisavinti įmonės finansinių sprendimų formavimo ypatumus, modeliuoti bei vertinti įmonės investavimo ir finansavimo alternatyvas, vertinti sprendimų finansinį efektyvumą.

Lyderystės ir vadovavimo psichologija
Studijų rezultatas – geba profesinės veiklos situacijose analizuoti, prasmingai parinkti ir taikyti lyderystės tipą, elgesio stilių, socialinės įtakos psichologinius mechanizmus, emocijų ir streso valdymo principus. Geba taikyti derybų ir konfliktų valdymo žinias asmeninės ir organizacinės socialinės sąveikos bei derybų metu; geba generuoti alternatyvius sprendimus ir pasirinkti taktiką įveikiant stringančių derybų situaciją; geba įvertinti situaciją bei pasirinkti ir taikyti tinkamą konflikto diagnozavimo metodą ir sprendimo strategiją.

Marketingo valdymas
Studijų rezultatas – gebėjimai taikyti marketingo valdymo metodus ir instrumentus, priimant strateginius ir taktinius marketingo sprendimus skaitmenizacijos sąlygomis.
Projektų planavimas ir organizavimas
Studijų rezultatas – gebėjimai taikyti projektų valdymo metodus bei esminius projektinės veiklos principus, įvertinti projektų riziką ir kokybę, suformuoti projekto komandą.

Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos
Studijų rezultatas – suprasdamas skirtingus kultūrinius kontekstus geba formuoti sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją, geba veiksmingai dalyvauti derybose tinkamai pasirinkdamas verbalinės ir neverbalinės tarpkultūrinės komunikacijos technikas.

Vadovų veiklos teisinis reguliavimas
Studijų rezultatas – įsisavinamos žinios apie esmines teisės normas, aktualias viešojo ir privataus sektoriaus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų veikloje ir gebama jas taikyti praktikoje įgyvendinant vadovo teises, vykdant pareigas ir prisiimant teisinę atsakomybę. Išmokstama rasti ir pritaikyti reikiamus teisės aktus atitinkamuose teisiniuose santykiuose, susipažįstama su teismų praktika, įgyjama žinių, reikalingų savarankiškai vertinti ir spręsti praktines situacijas teisiniu aspektu.

Verslo procesų valdymas
Studijų rezultatas – gebėjimai kurti, valdyti ir tobulinti organizacijos procesų sistemą, taikant verslo procesų modelius, metodus ir instrumentus.

Kompetencija ir vadovas

Augantys ekonominiai, ekologiniai žmonijos poreikiai vis labiau skatina gamybos procesų modernizavimą, kuriant bei diegiant šiuolaikiškas gamybos procesų valdymo technologijas ir techninių įrenginių valdymo sistemas. Šioje srityje išskirtinį vaidmenį vaidina valdymo sistemų specialistai. Valdymo technologijų kompetenciją įgiję absolventai turi didžiulį pranašumą Lietuvos ir užsienio darbo rinkose, įgytas kompetencijas pritaikydami analizuojant esamas gamybos valdymo technologijas ir sistemas, vertinant gamybos modernizavimo poreikius, diegiant naujas modernias sistemas, ieškant tradicinių ir netradicinių gamybos modernizavimo sprendimų bei užtikrinant saugią bei ekologišką gamybą.

Vadovas
Doc. dr. Gintaras Dervinis
+370 37 30 02 90
gintaras.dervinis@ktu.lt

„Schneider Electric“

Klinkmann Lit, UAB

Phoenix Contact, UAB 

Studijų dalykai

Programuojami loginiai valdikliai
Studentai turi nuodugnias žinias apie valdymo sistemų techninę bei programinę įrangą ir taiko jas inžinerinėje praktikoje. Yra įsisavinę bendruosius valdiklių konfigūravimo bei programavimo metodus. Geba parinkti sprendžiamam uždaviniui tinkančią valdiklio konfigūraciją, jo komunikacinę įrangą, programavimo kalbą.

Modernūs jutikliai ir jų sistemos
Studentai įgyja žinias apie svarbiausias modernių jutiklių ir jų sistemų technologijas, skirtas įvairių procesų grįžtamojo ryšio formavimui. Yra įsisavinę pagrindinius fizikinius matavimo (registravimo) principus, kurie yra taikomi moderniuose jutikliuose, kokybinius ir kiekybinius parametrus. Žino apie apie duomenų (signalų) apjungimo, esminės informacijos išgavimo metodus bei jų taikymo galimybes realiose aplikacijose. Yra įgiję daug praktinių žinių ir programavimo įgūdžių kuriant modernius programinius jutiklius, jutiklių ir komunikacines sistemas.

Valdymo sistemų projektavimas ir diegimas
Studentai įgyja žinias apie automatizavimo projektų paruošimo ir įgyvendinimo fazes, bendro projekto plano paruošimą, funkcijų apibrėžimą, atskirų sistemos dedamųjų projektavimą, integravimą į bendrą projektą, valdymo sistemos struktūras (linijines, žiedines, korines ir t. t.). Moka lingvistiškai aprašyti technologinio proceso hierarchinę valdymo sistemą. Įvertina projektuojamą sistemą lemiančius parametrus bei formuluoja valdymo sistemos uždavinius. Teorines žinias taiko kurdami valdymo sistemas, parinkdami techninę matavimo ir valdymo įrangą, analizuodami ir sudarydami projektų techninę dokumentaciją.

Kompetencija ir vadovas

Geriausią verslo idėją turi palaikyti greiti ir efektyvūs verslo procesai. Studijuodami „Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymo“  kompetenciją jūs įgysite praktinių produktų bei paslaugų teikimo sistemų projektavimo, valdymo ir tobulinimo įgūdžių pramonės 4.0 tendencijų kontekste.  Pasitelkiant Lietuvos ir užsienio verslo įmonių pavyzdžius bus atskleidžiama, kaip sukurti procesų sistemas ir tiekimo grandines, sudarančias galimybes vartotojui greitai ir efektyviai gauti reikiamą informaciją, produktus, aptarnavimo paslaugas; kaip sutrumpinti ir padaryti efektyvesniais organizacijų bei jų tiekimo grandinių procesus, pasitelkiant kokybės valdymo metodų (Lean, VKV, 6 Sigma, ISO, TOC, Reinžineringo) įžvalgas, kompiuterizuotas verslo valdymo sistemas bei duomenų analitikos metodus.

„Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymo“  kompetencijos dėstytojai taiko patirtinio mokymo metodus. Produktų bei paslaugų teikimo sistemų projektavimo, valdymo ir tobulinimo žinios bei įgūdžiai vystomi pasitelkiant išsamius užsienio ir Lietuvos įmonių atvejus, imitacinį modeliavimą bei verslo įmonių atstovų paskaitas. Studijų metu bus nagrinėjami išsamūs Harvard Business School ir kitų lyderiaujančių verslo mokyklų parengti atvejai bei Lietuvos įmonių pavyzdžiai. Sudėtingiems reiškiniams bei praktikoms (pull sistemoms, „botago efektui“ tiekimo grandinėse ir pan.) perprasti pasitelkiamos kompiuterizuotos imitacinio modeliavimo priemonės bei sužaidybinimo metodai. Procesų modeliavimo ir optimizavimo įgūdžių vystymui pasitelkiama šiuolaikinė programinė įranga (SPSS, Disco, Arena, Cameo, MS Dynamics). Bent du verslo ir konsultacinių įmonių atstovai kiekviename modulyje dalinsis tiekimo grandinių valdymo, taupių (angl. Lean) bei kokybės vadybos sistemų, IT palaikomų verslo valdymo sistemų kūrimo ir vystymo patirtimi. Studijų metu įgyjamos žinios ir įgūdžiai padeda pasirengti „Lean Certification“ (SME/AME/Shingo Institute/ASQ Partnership, http://www.sme.org/leancert/) sertifikato gavimui.

 

Vadovas
Doc. dr. Mantas Vilkas
+370 37 20 26 40
mantas.vilkas@ktu.lt

 

Studijų dalykai

Verslo procesų valdymas
Įsisavinamos procesų valdymo žinios ir įgyjami gebėjimai sukurti, valdyti ir tobulinti organizacijos produktų ir paslaugų teikimo sistemas bei tiekimo grandines. Gebama strategiškai orientuoti produktų ir paslaugų teikimo sistemas, identifikuojant pagrindinius išteklius ir procesus, prisidedančius ar sudarančius organizacijos konkurencinį pranašumą. Išmokstama identifikuoti organizacijų ir tiekimo grandinių procesus, modeliuoti procesus. Gebama parinkti ir interpretuoti produktų ir paslaugų teikimo sistemų rodiklius, leidžiančius įvertinti jų efektyvumą ir rezultatyvumą. Susipažįstama su pagrindiniais tiekimo grandinių tipais, jų charakteristikomis, problemomis. Interpretuojamos procesų tobulinimo galimybės skaitmenizacijos, daiktų interneto, didžiųjų duomenų analizės ir kitų 4-os pramonės revoliucijos  tendencijų kontekste.

Kokybės vadyba
Įgyjamos kokybės vadybos srities žinios. Gebama sukurti efektyvias vartotojų pasitenkinimo matavimo sistemas. Gebama įvertinti produktams ir paslaugos keliamus reikalavimus ir sukurti atitikties užtikrinimo sistemas. Gebama įvertinti kokybę ir parinkti kokybės kontrolės metodus. Gebama sukurti efektyvias produktų ir paslaugų teikimo sistemas taikant „Lean“ metodus. įsisavinamos VKV, ISO 9000 kokybės sistemų kūrimo žinios. Interpretuojamos kultūrinės kokybės užtikrinimo prielaidos.

Verslo procesų analitika
Įsisavinami analitiniai metodai reikalingi realių verslo procesų analizei. Gebama sudaryti, įvertinti ir optimizuoti verslo procesus. Įsisavinamas modeliavimo procesas, gebama analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, taikyti juos procesų tobulinimo sprendimams priimti. Gebama taikyti statistinės duomenų analizės, optimizavimo, imitacinio modeliavimo metodus verslo procesams analizuoti ir tobulinti. Modulio metu vykdomi laboratoriniai dabai su statistinės analizės, procesų modeliavimo („Cameo“, „Disco“, „Arena“), verslo valdymo („MS Dynamics“) programine įranga.