en

Šilumos energetika ir technologijos

Energetika – strateginė ūkio šaka, kurios laukia dideli iššūkiai. Atsinaujinančios energijos panaudojimas šilumos gamybai, alternatyvios šildymo ir vėsinimo technologijos, alternatyvus kuras, klimato kaita ir aplinkosauga, šilumos ir šalčio gamybos efektyvumo didinimas – tai tik dalis globalių ir lokalių energetinių problemų, kurių sprendimų efektyvumas priklausys nuo Jūsų, būsimų inžinierių energetikų profesionalumo.

Ši studijų programa suteikia šilumos energetikos žinias, reikalingas energetikoje ir šilumą naudojančiose technologijose vykstančių procesų valdymui, įrangos projektavimui, gamybai bei eksploatavimui. Žinių ir gebėjimų visuma orientuota į energetikos sektoriaus darbo rinkos poreikius.

Studijų programą remia verslas: priima praktikoms, teikia realios temas baigiamiesiems projektams, skiria stipendijos. Šiuo metu vienkartines stipendijas mūsų studijų programos studentams skiria Vokietijos ir Lietuvos kapitalo įmonė UAB „Danpower Baltic“ ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, vienijanti 46 energetikos įmones.

Priėmimas į šią studijų programą 2019 m. nevykdomas.

Kviestiniai lektoriai

Kristina Norvaišienė

UAB „Ardynas“ direktorė

Dr. Nerijus Rasburskis

UAB „Lietuvos energija“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas

Virginijus Ramanauskas

UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, asociacijos LITBIOMA prezidentas
 

Programos vertės

Studijos

Klasikinės žinios aktualiausių šiandienos energetikos problemų kontekste

Suteikiamos fundamentalių gamtos dėsnių žinios, nusakančios esminius šiluminius reiškinius ir būtinos sprendžiant esmines šiuolaikinės civilizacijos problemas – energijos efektyvią gamybą bei naudojimą, energetikos ekologiją, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bei technologijų tobulinimą, naujų kuro rūšių bei energijos gamybos  technologijų kūrimą.

Įgūdžiai

Teorinių pagrindų taikymas konkrečiose šilumos technologijose

Programoje numatytos specializacijos įgalina vyresniuosiuose kursuose apsispręsti dėl galimos profesinės veiklos krypties – šilumos energetikos arba šaldymo sistemų inžinerijos, pasirenkant atitinkamą dalykų rinkinį ir gilinant praktines žinias profesinės praktikos, semestro projekto ir baigiamojo darbo rengimo metu. Realių šilumos energetikos uždavinių sprendimui naudojami programų paketai (ANSYS Fluent, SolidWorks ir kt.) bei kitos specializuotos programos.

Lektoriai

Gilių teorinių žinių ir realios praktikos derinys

Tarp katedros dėstytojų – profesinių asociacijų nariai ir vadovai, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, verslo įmonių atstovai.

Karjera

Šilumos energetikos ir technologijų ateitis

Šios srities specialistai reikalingi visose pramonės šakose – nuo energijos gamybos ir tiekimo iki chemijos, mašinų gamybos, maisto bei farmacijos. Be energijos egzistuoti negali nei viena gyvenimo sritis. Šiluminės energetikos specialistų rankose yra ateitis, kuriant žmonių poreikiams naujas, efektyvesnes energijos gamybos ir tiekimo sistemas. Ateityje pagrindiniai klausimai energetikoje bus:

-energijos gamybos bei naudojimo efektyvumo didinimas;

-energijos darnus tiekimas ir naudojimas;

-naujų biokuro rūšių iš atsinaujinančių šaltinių gamyba bei naudojimas;

-atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijos gamybai technologijų vystymas;

-klimato kaitos klausimai kaip CO2 mažinimas, jo atskyrimo bei saugojimo technologijų išvystymas bei tobulinimas.

Paklausa darbo rinkoje

Studijų programos universalumas suteikia galimybę įsidarbinti pagal specialybę visiems absolventams

Šilumos energetikos ir technologijų studijų programos absolventų paklausa viršija pasiūlą. Platus darbo lauko pasirinkimas. Pagrindinės sritys, kuriose dirba absolventai:

– inžinieriai projektuotojai –  naujų šiluminės technikos ir technologijų projektavimas;

– įvairių pramonės įmonių energetinio ūkio aptarnavimo ir priežiūros inžinieriai;

– konsultavimo įmonių energetikos ekspertai;

– šiluminės technikos ir technologijų serviso inžinieriai;

– valstybinių įstaigų, susijusių su šilumos energetika, specialistai;

– mokslinių įstaigų energetikos ir termoinžinerijos srities mokslininkai-tyrėjai;

– darbas užsienio energetikos kompanijose.

Studentai noriai priimami atlikti praktiką, numatant tolimesnio įsidarbinimo galimybes.

 

Įgūdžių aprašas

Šiluma – mainai, laidumas, atidavimas, termodinamika ir hidromechanika.
Sistemos – elektrinės, katilinės, šilumos tinklai, įmonių energetinis ūkis, kuro sistemos.
Elementai – katilai, šiluminiai varikliai, turbinos, šilumokaičiai, šilumos siurbliai, šaldytuvai.
Veikla – energetinio ūkio ir šilumos technologinių procesų projektavimas, valdymas, optimizavimas, darnioji energetika.
Šiluminių reiškinių analizės žinios ir gebėjimai Energetinių sistemų elementai ir jų darbas Informacinės ir išmaniosios technologijos energetikoje Darnioji energijos inžinerija

Atsiliepimai

Vytautas Stasiūnas

Buvęs ilgametis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas

 

Žmonijos ir pramonės darnią pažangą lemia efektyvus aprūpinimas energija. Tam svarbus terminių technologijų tobulinimas ir efektyvus valdymas, o tai gali užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos energijos inžinerijos specialistai. Šilumos energetikos ir technologijų studijų programa užtikrina tokių inžinierių reikiamą kvalifikaciją ir tai patvirtina per 3000 parengtų šilumininkų, sudarančių Lietuvos energetinio ūkio šiluminės dedamosios inžinerinio ir valdymo personalo branduolį.

Virginijus Ramanauskas

UAB „Enerstena“ generalinis direktorius

 

Kai 2002 m. baigiau šilumos energetikos studijas, teko dirbti įvairiuose projektuose. Vėliau su bendramoksliais nusprendėme pradėti gaminti lietuviškus produktus, skirtus šilumos gamybai. Mes susiduriame su daugybe iššūkių, tačiau džiaugiamės, kad universitete įgytas žinias galime panaudoti praktikoje ir kurdami darbo vietas bei, mokėdami mokesčius, duoti grąžą valstybei.

Karjera

Studento kompetencijos
– pritaikyti teorines šilumos energetikos žinias praktinių uždavinių sprendimui;
– projektuoti energetines sistemas ir elementus, taikant išplėstines inžinerinės veiklos kompetencijas ir tarpdisciplinines kompetencijas;
– analizuoti ir valdyti šiluminius procesus bei įrenginius, susijusius su šilumos gamyba ir tiekimu, vėsinimo bei šaldymo technologijomis;
– taikyti šiuolaikinius energijos taupymo ir aplinkosaugos problemų sprendimo metodus.

Studento gebėjimai
– gebės suvokti šiuolaikines šilumos technologijas ir sistemas;
– gebės skaičiuoti ir projektuoti šilumos energetikos sistemas (katilines, kogeneracines elektrines, šaldytuvus ir pan.);
– gebės spręsti šilumos energijos taupymo problemas;
– gebės spręsti gamtosaugines problemas, susijusias su šiluminiais procesais;
– gebės panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius šilumos gamybai;
– gebės realizuoti projektus, panaudojant kompiuterinio modeliavimo programas.

 

 

Gali tapti

– šilumos ir šaldymo sistemų, šiluminių įrenginių ir įrangos eksploatavimas ir koksultavimas šiais klausimais
– kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant šilumos energetikos įrenginių veiksmingą veikimą ir saugą.
– mašinų ir įrenginių, technologinių sistemų, susijusių su šilumos energetika, projektavimas;
– šilumos ir šaldymo sistemų, šiluminių įrenginių ir įrangos projektavimas.
– įrangos ir technologijų techninių sąlygų ir saugos standartų užtikrinimas;
– šilumos ir šaldymo sistemų, šiluminių įrenginių ir įrangos eksploatavimas, projektavimas ir konsultavimas šiais klausimais;
– kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant šilumos energetikos įrenginių veiksmingą veikimą ir saugą.
– įmonės veiklos strategijos kūrimas;
– organizacijos valdymas;
– gamybos plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas.
– mokslo tiriamųjų darbų atlikimas tinkamai taikant teorinius metodus, eksperimentinę/laboratorinę įrangą ir prietaisus bei skelbiant rezultatus
– eksperimentinės plėtros projektų vykdymas ir rezultatų sklaida;
– dalyvavimas ekspertinėje, švietėjiškoje veikloje, specialistų rengimas.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2019 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai, kurių įvertinimų  aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 40 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

a) ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės studijų programas;
b) ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į visas kitas studijų programas

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2016 ir 2017 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perkaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

 

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas

matematika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas

fizika

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais arba kvalifikacijos egzaminas

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal 2019 m. konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Papildomi kriterijai

Kriterijus Vertė balais

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 2,5

II vieta – 1,5

III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 1,5

II vieta – 1

III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje (≥3 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

Studijų kaina

Metinė 2019 m. studijų kaina priimtiems studijuoti nuo rugsėjo 1 d. valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje:

Nuolatinė studijų forma 2595 €
Kredito kaina 43,25 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos skyrius
Studentų g. 50–121, Kaunas
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt
Studijų krypties programų vadovas
Algimantas Balčius
Studentų g. 56, 402 kab.
tel. nr. +370 614 41 550
e. p. algimantas.balcius@ktu.lt