en

Šilumos energetika ir technologijos

Energetika – strateginė ūkio šaka, kurios laukia dideli iššūkiai. Atsinaujinančios energijos panaudojimas šilumos gamybai, alternatyvios šildymo ir vėsinimo technologijos, alternatyvus kuras, klimato kaita ir aplinkosauga, šilumos ir šalčio gamybos efektyvumo didinimas – tai tik dalis globalių ir lokalių energetinių problemų, kurių sprendimų efektyvumas priklausys nuo Jūsų, būsimų inžinierių energetikų profesionalumo.

Ši studijų programa suteikia šilumos energetikos žinias, reikalingas energetikoje ir šilumą naudojančiose technologijose vykstančių procesų valdymui, įrangos projektavimui, gamybai bei eksploatavimui. Žinių ir gebėjimų visuma orientuota į energetikos sektoriaus darbo rinkos poreikius.

 

Studijuok

Kviestiniai lektoriai

Kristina Norvaišienė

UAB „Ardynas“ projektų valdymo vadovė

Nerijus Rasburskis

UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius

Virginijus Ramanauskas

UAB „Enerstena“ generalinis direktorius, asociacijos LITBIOMA prezidentas
 

Programos vertės

Studijos

Klasikinės žinios aktualiausių šiandienos energetikos problemų kontekste

Suteikiamos fundamentalių gamtos dėsnių žinios, nusakančios esminius šiluminius reiškinius ir būtinos sprendžiant esmines šiuolaikinės civilizacijos problemas – energijos efektyvią gamybą bei naudojimą, energetikos ekologiją, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bei technologijų tobulinimą, naujų kuro rūšių bei energijos gamybos  technologijų kūrimą.

Įgūdžiai

Teorinių pagrindų taikymas konkrečiose šilumos technologijose

Programoje numatytos specializacijos įgalina vyresniuosiuose kursuose apsispręsti dėl galimos profesinės veiklos krypties – šilumos energetikos arba šaldymo sistemų inžinerijos, pasirenkant atitinkamą dalykų rinkinį ir gilinant praktines žinias profesinės praktikos, semestro projekto ir baigiamojo darbo rengimo metu. Realių šilumos energetikos uždavinių sprendimui naudojami programų paketai (ANSYS Fluent, SolidWorks ir kt.) bei kitos specializuotos programos.

Lektoriai

Gilių teorinių žinių ir realios praktikos derinys

Tarp katedros dėstytojų – profesinių asociacijų nariai ir vadovai, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, verslo įmonių atstovai.

Karjera

Energetikos sektorius – stabili ekonominė struktūra

Energetikos resursai ir technologijos lemia visų kitų šalies ūkio šakų gyvybingumą ir konkurencingumą, todėl iniciatyvus ir kūrybingas specialistas turi plačias karjeros galimybes.

Paklausa darbo rinkoje

Studijų programos universalumas suteikia galimybę įsidarbinti pagal specialybę visiems absolventams

Šilumos energetikos ir technologijų studijų programos absolventų paklausa viršija pasiūlą, todėl profesinio orientavimo renginiuose („Karjeros dienos“, „Praktikos dienos“ ir pan.) studijų programa besidominčių įmonių spektras labai platus. Pvz.: įmonės sutinka apmokėti dalį studijų kainos pagal tikslinio finansavimo sutartis; studentai noriai priimami atlikti praktikos, numatant tolimesnio įsidarbinimo galimybes.

Atsiliepimai

Vytautas Stasiūnas

Buvęs ilgametis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas

 

Žmonijos ir pramonės darnią pažangą lemia efektyvus aprūpinimas energija. Tam svarbus terminių technologijų tobulinimas ir efektyvus valdymas, o tai gali užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos energijos inžinerijos specialistai. Šilumos energetikos ir technologijų studijų programa užtikrina tokių inžinierių reikiamą kvalifikaciją ir tai patvirtina per 3000 parengtų šilumininkų, sudarančių Lietuvos energetinio ūkio šiluminės dedamosios inžinerinio ir valdymo personalo branduolį.

Virginijus Ramanauskas

UAB „Enerstena“ generalinis direktorius

 

Kai 2002 m. baigiau šilumos energetikos studijas, teko dirbti įvairiuose projektuose. Vėliau su bendramoksliais nusprendėme pradėti gaminti lietuviškus produktus, skirtus šilumos gamybai. Mes susiduriame su daugybe iššūkių, tačiau džiaugiamės, kad universitete įgytas žinias galime panaudoti praktikoje ir kurdami darbo vietas bei, mokėdami mokesčius, duoti grąžą valstybei.

Karjera

Studento kompetencijos
– pritaikyti teorines šilumos energetikos žinias praktinių uždavinių sprendimui;
– projektuoti energetines sistemas ir elementus, taikant išplėstines inžinerinės veiklos kompetencijas ir tarpdisciplinines kompetencijas;
– analizuoti ir valdyti šiluminius procesus bei įrenginius, susijusius su šilumos gamyba ir tiekimu, vėsinimo bei šaldymo technologijomis;
– taikyti šiuolaikinius energijos taupymo ir aplinkosaugos problemų sprendimo metodus.

Studento gebėjimai
– gebės suvokti šiuolaikines šilumos technologijas ir sistemas;
– gebės skaičiuoti ir projektuoti šilumos energetikos sistemas (katilines, kogeneracines elektrines, šaldytuvus ir pan.);
– gebės spręsti šilumos energijos taupymo problemas;
– gebės spręsti gamtosaugines problemas, susijusias su šiluminiais procesais;
– gebės panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius šilumos gamybai;
– gebės realizuoti projektus, panaudojant kompiuterinio modeliavimo programas.

 

 

Gali tapti

 – įrangos ir technologijų techninių sąlygų ir saugos standartų užtikrinimas;
 – šilumos ir šaldymo sistemų, šiluminių įrenginių ir įrangos projektavimas;
 – kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant šilumos energetikos įrenginių veiksmingą veikimą ir saugą.
 – elektros ir šilumos gamybos sistemų bei įrangos valdymas ir kontrolė, gaminant ir paskirstant šilumos energiją;
 – diagramų, skaitiklių ir matuoklių rodmenų registravimas, trikdžių šalinimas, gedimų taisymas;
 – elektrinės duomenų registravimas ir ataskaitų rengimas, įrangos veikimo vertinimas.
 – mašinų ir įrenginių, technologinių sistemų, susijusių su šilumos energetika, projektavimas ir konsultavimas šiais klausimais;
 – kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant mašinų, mechanizmų, įrankių, variklių, pramonės įrenginių, įrangos ar sistemų, susijusių su šilumos energetika, veiksmingą veikimą ir saugą.
 – mokslo tiriamųjų darbų atlikimas ir fizikos priemonių, programinės įrangos bei metodų kūrimas, rengimas ir tobulinimas (šilumos energetikos ir žemų temperatūrų fizikos srityje);
 – tyrimų ir eksperimentinių darbų rezultatų įvertinimas, išvadų pateikimas, naudojant matematinius metodus ir modelius.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2019 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai, kurių įvertinimų  aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 40 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

a) ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės studijų programas;
b) ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į visas kitas studijų programas

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2016 ir 2017 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perkaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

 

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas

matematika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas

fizika

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais arba kvalifikacijos egzaminas

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal 2019 m. konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Papildomi kriterijai

Kriterijus Vertė balais

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 2,5

II vieta – 1,5

III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 1,5

II vieta – 1

III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje (≥3 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

Studijų kaina

2019 m. metinė studijų kaina bus paskelbta balandžio – gegužės mėn., LR švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus normines studijų kainas.

2018 m. taikyta metinė studijų kaina studijuojant valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje:

Nuolatinė studijų forma 2274 €
Kredito kaina 37,9 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos skyrius
Studentų g. 50–121, Kaunas
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt
Studijų krypties programų vadovas
Algimantas Balčius
Studentų g. 56, 402 kab.
tel. nr. +370 614 41 550
e. p. algimantas.balcius@ktu.lt