en

Taikomoji fizika

Fundamentalusis fizikos mokslas, inovatyvūs inžineriniai sprendimai ir dirbtinis intelektas – ne tik tušti “buzzword’ai”. Studijuodamas sužinosi ir išmoksi kaip, panaudojant dirbtinį intelektą, spręsti įvairias inžinerines problemas – pradedant žemės ūkio, pramonine gamyba ir baigiant aukštosiomis technologijomis ir fundamentaliaisiais tyrimais, o fizikos mokslo žinios suteikia unikalią galimybę pažvelgti į tai mokslininko akimis. Nelik nublokštas technologijų bangos, o išmok ja čiuožti.

Kviestiniai lektoriai

Artūras Vailionis

Stanfordo universiteto (JAV) profesorius

Audrius Alkauskas

Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas
 

Programos vertės

Studijos

Studijų programa orientuota į fizikos taikymą kuriant dirbtinio intelekto sistemas

Taikomosios fizikos studijose didelis dėmesys skiriamas ne tik išsamioms fizikos studijoms, bet ir dirbtinio intelekto sistemų veikimui, kūrimui ir taikymui.

Galimybės

Originali studijų programos sandara

Studijų programoje numatytos trys kryptys, kurias studijuosi lygiagrečiai: fiziką, dirbtinį intelektą ir elektronikos inžineriją. Būsi ne tik fizikas(ė), bet ir gebėsi įdiegti jutiklių sistemas į kompiuterį, rinkti lygiagrečiai didelius duomenų srautus, taikysi dirbtinio intelekto sistemas, kurios gebės juos analizuoti ir priimti optimaliausius sprendimus.

Įgūdžiai

Puikus fizikos, programavimo ir elektros inžinerijos išmanymas

Baigęs studijas specialistas-(ė) puikiai išmano ir valdo šiuolaikinėse atpažinimo sistemose naudojamas dirbtinio intelekto sistemas, žino kaip registruoti bet kokių signalų duomenų srautus fizinėje realybėje ir supranta kaip taikyti fizikos žinias, analizuojant, aprašant ir optimizuojant  realius fizikinius procesus.

Karjera

Didėja specialistų paklausa darbo rinkoje

Augant poreikiui identifikuoti ir optimizuoti bet kokius realius procesus, sparčiai didėja dirbtinio intelekto kūrimo specialistų poreikis. Lietuvos dirbtinio intelekto vystymo strategijoje numatyta, kad tai yra prioritetinė sritis. Tačiau mokėsi ne tik kurti ir vystyti dirbinio intelekto sistemas, bet ir taikyti jas realiame fiziniame pasaulyje. Absolventas galės dirbti bet kokioje informacinių ar aukštųjų technologijų įmonėje, kuri kuria sumanias sistemas, atlieka gamybinių procesų ar pagamintų produktų veikimo kokybės monitoringą ir optimizavimą.

Infrastruktūra

Šiuolaikinės ir moderniausios įrangos naudojimas

Studijų procese praktiniai darbo su įranga gebėjimai įgyjami ne tik įprasta  laboratorine įranga, bet ir pasinaudojant naujausia ir pažangiausia eksperimentine įranga, įdiegta „Santakos“ slėnyje.

 

Įgūdžių aprašas

Reiškiniai – kvantiniai, mechaniniai, elektromagnetiniai, optiniai, plazminiai
Objektai – nano- ir mikrodariniai, kietasis kūnas, kristalai, nanostruktūros, plonieji sluoksniai
Modeliai – reiškiniai mikro- ir nanodarinių paviršiuose, procesai medžiagoje, spinduliuotės sąveika su medžiaga
Taikymas – jutikliai, nanoelektronika, saulės elementai, aukštosios technologijos
Pamatinių dėsnių taikymas įvairiose pramonės ir mokslo šakose Naujų problemų atpažinimas, jų teorinė analizė ir sprendimų strategijos planavimas Fizikinių eksperimentų atlikimas ir rezultatų analizė Aukštųjų technologijų taikymas


Atsiliepimai

Vytautas Jokužis

UAB „Elinta“ direktorius

 

Taikomosios fizikos studijas patarčiau pasirinkti tam abiturientui, kuris mėgsta tiksliuosius mokslus, bet dar tiksliai nežino, kokią specialybę konkrečiai nori pasirinkti. Baigus Taikomosios fizikos studijas gana lengva pakreipti savo žinias į įvairių sričių specializacijas, nors gal tai ir ilgiau užtruks nei iš karto baigus norimą specialybę.

Dainius Bernatavičius

UAB „Litart“ vadovas

 

Leggato įmonėje pradėjau dirbti nuo sandėlininko pareigų ir kilau karjeros laiptais tik dėl to, kad studijuodamas taikomąją fiziką įgijau labai platų spektrą techninių žinių: pradedant nuo akustikos, geometrinės optikos, medžiagų atsparumo ar kompiuterinės grafikos. Pagrindinių įgytų žinių pakanka sėkmingam darbui, tačiau norint siekti karjeros būtina turėti ir gilesnes žinias apie fizikinius reiškinius ir jų taikymą, taip pat matematinį skaičiavimą ar modeliavimą. Fizikos studijos išmokė analitiškai spręsti technines problemas. Džiaugiuosi, kad studijos ne tik praplėtė žinių akiratį, bet ir padėjo stiprius mokslo pagrindus. Žinias, įgytas studijuojant taikomąją fiziką tiek bakalauro, tiek ir magistro studijose nuolat pritaikau darbe. Net negaliu išskirti reikšmingiausių modulių, nes visi buvo svarbūs ir naudingi.

Karjera

Studento kompetencijos
– Žinos ir supras pagrindinių fizikos sričių (klasikinės, reliatyvistinės ir kvantinės mechanikos, elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir termodinamikos, optikos) reiškinius, sąvokas, pamatinius dėsnius ir jų eksperimentinį bei teorinį pagrindimą, gebės juos taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius;
– Žinos pamatinius dėsnius ir principus bei gebės juos taikyti atskirose fizikos srityse (atomo fizikoje, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikoje, astrofizikoje, kietųjų kūnų fizikoje, paviršinių reiškinių fizikoje, medžiagų moksle);
– Bus įsisavinęs matematikos metodus, taikomus fizikiniams procesams ir inžinerinėms problemoms modeliuoti bei analizuoti, ir gebės juos taikyti studijų ir profesinės veiklos srityse; žinos bei taikys kokybinius ir kiekybinius fizikinius analizės metodus;
– Žinos skaitinius metodus, supras aproksimavimo metodų taikymo problemas, gebės taikyti informacines technologijas sprendžiant fizikinius uždavinius; žinos fizikos terminologiją bei matavimo vienetus;
– Gebės atpažinti naujas problemas, atlikti jų teorinę analizę bei planuoti sprendimų strategiją;
– Išmanys aukštųjų technologijų pagrindus ir žinos jų vystymosi tendencijas;
– Žinos ir supras šiuolaikinės fizikos pasiekimus bei problemas;
– Gebės atlikti mokslinės literatūros paiešką, analizuoti mokslinę ir informacinę literatūrą.

 

Studento gebėjimai
– Gebės stebėti fizikinius vyksmus, formuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus, dirbti naudojant fizikinę aparatūrą;
– Gebės pasirinkti taikomųjų ir fundamentinių mokslinių tiriamųjų darbų metodikas, įvertinti jų tikslumą ir tinkamumą;
– Gebės naudotis informacinėmis technologijomis ir ištekliais, taip pat matematiškai apdoroti matavimų rezultatus, juos analizuoti, apibendrinti;
– Gebės taikyti įvairių fizikos sričių teorines žinias, atlikdamas tyrimus, analizuodamas rezultatus ir juos vertindamas, gebės eksperimentinius rezultatus sieti su teoriniais modeliais;
– Gebės argumentuotai apibendrinti ir paaiškinti mokslinių tyrimų rezultatus, formuluoti išvadas bei teikti rekomendacijas.

 

 

Gali tapti

Fizinių mokslų ir inžinerijos skyriaus specialistu (-e)

– aukštųjų technologijų įmonių skyriaus specialistas-inžinierius;
– naujų technologijų kūrimo skyriaus specialistas;
– fizikinių uždavinių, reikalingų išspręsti technologines problemas diegiant naujas technologijas, laboratorijos darbuotojas-inžinierius.

Fizinių mokslų pradedančiuoju mokslininku (-e)

– galimybė toliau studijuoti magistrantūroje ir vėliau doktorantūroje, įgyti mokslinį laipsnį ir dirbti mokslinį darbą;
– studijuojant magistrantūroje prisijungti vykdant mokslinę veiklą ir tapti mokslinių projektų darbuotoju;
– bandymų atlikimas, techninės pagalbos teikimas chemikams ir fizikams, atliekantiems mokslo tiriamuosius darbus.

Visų technologinių ir fizinių mokslų paklausiu specialistu (-e)

– specialistai, įgyję fizikos išsilavinimą, žino visų technologinių mokslų pagrindus, labai greitai prisitaiko, vykdant bet kokias praktines ar teorines užduotis, todėl gali dirbti bet kokiose technologinėse įmonėse;
– išmanantys pagrindinius fizikos principus, kūrybingi specialistai gali dirbti tarpdisciplininiuose projektuose įmonėse, kuriančiose naujas technologijas;
– pramoninių linijų automatizavimo ir optimizavimo specialistas, gebantis pritaikyti fizikos žinias originaliems sprendimams.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2020 ir 2019 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2018 -2016 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas negali būti mažesnis kaip 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

 

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas

fizika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas

matematika arba biologija arba chemija

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Papildomi kriterijai

Kriterijus Vertė balais

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

aukso medalis – 2,5

sidabro medalis – 1,5

bronzos medalis – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 1,5

II vieta – 1

III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje (≥3 mėn.) pažymėjimas, arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje (≥6 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

Studijų kaina

Stojantiesiems 2020-2021 m. m. metinės studijų kainos valstybės nefinansuojamose studijų vietose:

Nuolatinė studijų forma 2951 €
Ištęstinė studijų forma 1967 €
Kredito kaina 49,18 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos grupė
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt

Studijų programos vadovas
Vytautas Stankus

Studentų g. 50 – 260, Kaunas
e. p. vytautas.stankus@ktu.lt
tel. +370 615 28 266