Taikomoji fizika

Kviestiniai lektoriai

Artūras Vailionis

Stanfordo universiteto (JAV) profesorius

Audrius Alkauskas

Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas

Programos vertės

Studijos

Fizika aukštosioms technologijoms

Pasaulis dabar išgyvena dar vieną pramonės revoliuciją ir aukštosios technologijos yra šios pažangos epicentre! Svajoji kurti įprastą gyvenimą keičiančias inovacijas? Pirmyn! Šiose pespektyviose bakalauro fizikos studijose didelis dėmesys skiriamas ne tik išsamioms fundamentalioms fizikos žinioms, bet ir šiuolaikinių inžinerinių technologijų pagrindams.

Įgūdžiai

Technologijos ateičiai

Baigęs studijas specialistas puikiai išmano ir valdo šiuolaikinėje gamyboje taikomas aukštąsias fizikines spindulines, plazmines, vakuumines, lazerines mikro- ir nanotechnologijas ir žinias gali taikyti tiek komerciniame sektoriuje, tiek pažangiausiose mokslinėse laboratorijose ir tyrimų centruose visame pasaulyje!

Karjera

Specialistų poreikis auga

Augant išmaniųjų įtaisų rinkai, didėja mikro- ir nanotechnologijų specialistų, puikiai išmanančių procesų fizikinius pagrindus, poreikis. Mikro- ir nanoįtaisų gamintojai prognozuoja gamybos apimties augimą nuo 50 mlrd. dolerių šiuo metu iki 200 mlrd. dolerių 2025 metais. Skamba įspūdingai, tiesa? Ir Tu gali prie to prisidėti!

Infrastruktūra

Eksperimentai su nauja įranga

Savo praktinius gebėjimus įtvirtinti galėsite naudodamiesi puikia laboratorine įranga. Jums bus prieinama ir KTU „Santakos“ slėnyje esanti pažangiausia eksperimentinė įranga.

Įgūdžių aprašas

Reiškiniai – kvantiniai, mechaniniai, elektromagnetiniai, optiniai, plazminiai
Objektai – nano- ir mikrodariniai, kietasis kūnas, kristalai, nanostruktūros, plonieji sluoksniai
Modeliai – reiškiniai mikro- ir nanodarinių paviršiuose, procesai medžiagoje, spinduliuotės sąveika su medžiaga
Taikymas – jutikliai, nanoelektronika, saulės elementai, aukštosios technologijos

Pamatinių dėsnių taikymas įvairiose pramonės ir mokslo šakose	Naujų problemų atpažinimas, jų teorinė analizė ir sprendimų strategijos planavimas	Fizikinių eksperimentų atlikimas ir rezultatų analizė	Aukštųjų technologijų taikymas
Medžiagų fizika	Gamtamokslinė pasaulio samprata	Fizikinio eksperimento metodologija ir kompiuterizavimas	Mikro- ir nanotechnologijų fizikiniai pagrindai
Inžinerinė mechanika	Termodinamika ir statistinė fizika	Matematinė fizika ir skaitiniai metodai	Vakuumo fizika ir technika
Elektronikos pagrindai	Branduolio ir dalelių fizika	Optika	Kvantinė mechanika
Objektinio programavimo pagrindai	Plazmos fizika	Medžiagų analizės metodai	Kietojo kūno fizika
Kietojo kūno fizika	Kietojo kūno fizika	Semestro projektas	Baigiamasis projektas (mokslo institutuose)
Paviršiaus ir paviršinių reiškinių fizika	Ekonomikos inžinerija	Taikomosios fizikos praktika
Modernios optikos reiškiniai ir nanofotonika		Baigiamasis projektas (pramonės įmonėse)

Pasirinkęs BA+ kompetenciją, studentas įgyja žinių ir gebėjimų papildomoje studijų kryptyje bei atranda naujų karjeros perspektyvų.

KTU bakalauro studijų programose siūlomi BA+ kompetencijų blokai gali būti kaip studijų plano alternatyva:

specializacijoms;
asmeniniam modulių rinkiniui (AMR);
studijų krypties gilinimosi dalykams.

Kompetencijos įgijimą įrodo Kauno technologijos universiteto pažymėjimo suteikimas ir įrašas diplomo priedėlyje.

Sužinok daugiau

Atsiliepimai

Vytautas Jokužis

UAB „Elinta“ direktorius

Taikomosios fizikos studijas patarčiau pasirinkti tam abiturientui, kuris mėgsta tiksliuosius mokslus, bet dar tiksliai nežino, kokią specialybę konkrečiai nori pasirinkti. Baigus Taikomosios fizikos studijas gana lengva pakreipti savo žinias į įvairių sričių specializacijas, nors gal tai ir ilgiau užtruks nei iš karto baigus norimą specialybę.

Dainius Bernatavičius

UAB „Litart“ vadovas

Leggato įmonėje pradėjau dirbti nuo sandėlininko pareigų ir kilau karjeros laiptais tik dėl to, kad studijuodamas taikomąją fiziką įgijau labai platų spektrą techninių žinių: pradedant nuo akustikos, geometrinės optikos, medžiagų atsparumo ar kompiuterinės grafikos. Pagrindinių įgytų žinių pakanka sėkmingam darbui, tačiau norint siekti karjeros būtina turėti ir gilesnes žinias apie fizikinius reiškinius ir jų taikymą, taip pat matematinį skaičiavimą ar modeliavimą. Fizikos studijos išmokė analitiškai spręsti technines problemas. Džiaugiuosi, kad studijos ne tik praplėtė žinių akiratį, bet ir padėjo stiprius mokslo pagrindus. Žinias, įgytas studijuojant taikomąją fiziką tiek bakalauro, tiek ir magistro studijose nuolat pritaikau darbe. Net negaliu išskirti reikšmingiausių modulių, nes visi buvo svarbūs ir naudingi.

Karjera

Jūsų žinios leis:

Fizikos, matematikos ir aukštųjų technologijų principus taikyti sprendžiant inžinerines problemas.
Atlikti ir analizuoti kokybinius ir kiekybinius fizikinius tyrimus.
Numatyti aukštųjų technologijų vystymosi tendencijas.
Atlikti mokslinės ir techninės literatūros analizę ieškant geriausio sprendimo.
Matematiškai apdoroti, analizuoti ir apibendrinti matavimų rezultatus.

Gali tapti

Fizinių mokslų ir inžinerijos skyriaus specialistu (-e)

Fizinių mokslų ir inžinerijos skyriaus specialistu (-e)

Šie specialistai dirba aukštųjų technologijų įmonėse, kuriose yra atsakingi už naujų technologijų kūrimą ir su jais susijusių fizikinių uždavinių sprendimą laboratorijose.

Fizinių mokslų pradedančiuoju mokslininku (-e)

Fizinių mokslų pradedančiuoju mokslininku (-e)

Tai jaunieji mokslininkai, kurie toliau tęsia savo studijas magistrantūroje ir vėliau – doktorantūroje. Įgiję mokslinį laipsnį, jie vykdo mokslinę veiklą, atlieka bandymus, suteikia techninę pagalbą chemikams ir fizikams, ruošiantiems tiriamuosius darbus.

Visų technologinių ir fizinių mokslų paklausiu specialistu (-e)

Visų technologinių ir fizinių mokslų specialistu(-e)

Turintys fizikos išsilavinimą – ypatingai adaptyvūs specialistai. Jie išmano visų technologinių mokslų pagrindus, labai gerai prisitaiko bet kokiose technologinėse įmonėse, taikydami fizikos principus ir žinias naujiems produktams kurti ar originaliems sprendimams priimti.

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo tvarka

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

2021 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

lietuvių kalbos ir literatūros;
matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);
stojančiojo laisvai pasirenkamas egzaminas;

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

lietuvių kalba ir literatūra;
gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
užsienio kalba;
matematika;
istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2019 – 2020 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

lietuvių kalbos ir literatūros;
užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas);
matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

lietuvių kalba ir literatūra;
gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
užsienio kalba;
matematika;
istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2016 – 2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

lietuvių kalbos ir literatūros;
užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas);
matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos).

2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

lietuvių kalbos ir literatūros;
užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais:

Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2021 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2019 – 2020 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2016 – 2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais:

Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

Papildomi kriterijai

Kriterijai

Kriterijus:	Vertė balais:
Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas	aukso medalis arba I vieta – 2,5 sidabro medalis arba II vieta – 1,5 bronzos medalis arba III vieta – 1
Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas	aukso medalis arba I vieta – 1,5 sidabro medalis arba II vieta – 1 bronzos medalis arba III vieta – 0,5
Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu	1
Bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas	0,5
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9	0,25
Dalyvavimo „Erasmus+“, „Europos solidarumo korpusas“ finansuotuose tarptautinės savanoriškos veiklos projektuose arba „Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje“ (≥3 mėn.) pažymėjimas, arba “Jaunimo savanoriškoje tarnyboje” (≥6 mėn.) pažymėjimas	0,25
Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos	0,15×A, A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas	Svertinis koeficientas	Dalyko tipas
Pirmasis dalykas:
fizika	0,4	Brandos egzaminas
Antrasis dalykas:
matematika arba biologija arba chemija	0,2	Brandos egzaminas arba metinis pažymys
Trečiasis dalykas:
dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais	0,2	Brandos egzaminas arba metinis pažymys
Ketvirtasis dalykas:
lietuvių kalba ir literatūra	0,2	Brandos egzaminas
Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.
Konkursinio balo skaičiuoklė pagal konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Studijų kaina

2020-2021 m. m. taikyta metinė studijų kaina, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą:

Nuolatinė studijų forma

2951 €

Ištęstinė studijų forma

1967 €

Kredito kaina

49,18 €

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos grupė
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt

Studijų programos vadovas
Benas Gabrielis Urbonavičius
el. p. benas.urbonavicius@ktu.lt
tel. + 370 699 64 324

Vieta	Kaunas Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
Pakopa	Pirmosios pakopos studijos
Kryptis	Fizika
Kalba	Lietuvių kalba
Forma	Nuolatinė - 4 m. (Dieninė), Ištęstinė - 6 m. (Dieninė)
Laipsnis	Fizinių mokslų bakalauras

Erasmus partneriai

Susijusios studijos

Kviestiniai lektoriai

Artūras Vailionis

Audrius Alkauskas

Programos vertės

Fizika aukštosioms technologijoms

Technologijos ateičiai

Specialistų poreikis auga

Eksperimentai su nauja įranga

Įgūdžių aprašas

Atsiliepimai

Vytautas Jokužis

Dainius Bernatavičius

Karjera

Jūsų žinios leis:

Gali tapti

Fizinių mokslų ir inžinerijos skyriaus specialistu (-e)

Fizinių mokslų pradedančiuoju mokslininku (-e)

Visų technologinių ir fizinių mokslų paklausiu specialistu (-e)

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

Papildomi kriterijai

Konkursinio balo sandara

Studijų kaina

Kontaktai