en

Taikomoji fizika

Domiesi aplink vykstančiais procesais? Nuolat stebiesi naujausiais mokslo ir technologijų pasiekimais? Nori pats prisidėti prie aukštųjų technologijų vystymo? Tuomet pasirink Taikomosios fizikos studijas. Šioje studijų programoje orientuosiesi ne tik į mechaninių, elektromagnetinių, optinių, kvantinių reiškinių teoriją, bet ir į jos taikymą praktikoje, ypač aukštųjų technologijų srityje.

Studijuok

Kviestiniai lektoriai

Artūras Vailionis

Stanfordo universiteto (JAV) profesorius

Audrius Alkauskas

Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas

Yoshiaki Himeno

Tokijo technologijos institutas, Japonija, Profesorius
 

Programos vertės

Studijos

Studijų programa orientuota į fizikos taikymą aukštosiose technologijose

Taikomosios fizikos studijose didelis dėmesys skiriamas ne tik išsamioms fizikos studijoms, bet ir šiuolaikinių inžinerinių technologijų pagrindams.

Galimybės

Lanksti studijų programos sandara

Studijų programoje numatytos personalizuotų studijų galimybės, t. y. galimybė rinktis asmeninį 60 kreditų apimties modulių rinkinį, atsižvelgiant į asmeninius ir darbdavio poreikius, arba studijuoti pagal pasirinktos gretutinės studijų krypties programą. Taip pat yra galimybė studijuoti anglų kalba.

Įgūdžiai

Puikus aukštųjų technologijų išmanymas

Baigęs studijas specialistas puikiai išmano ir valdo šiuolaikinėje gamyboje taikomas aukštąsias fizikines spindulines, plazmines, vakuumines, lazerines mikro- ir nanotechnologijas.

Karjera

Didėja specialistų paklausa darbo rinkoje

Augant išmaniųjų įtaisų rinkai, didėja mikro- ir nanotechnologijų specialistų, puikiai išmanančių procesų fizikinius pagrindus, poreikis.  Mikro- ir nanoįtaisų gamintojai prognozuoja gamybos apimties augimą nuo 50 mlrd. dolerių šiuo metu iki 200 mlrd. dolerių 2025 metais.

Infrastruktūra

Šiuolaikinės ir moderniausios įrangos naudojimas

Studijų procese praktiniai darbo su įranga gebėjimai įgyjami ne tik įprasta  laboratorine įranga, bet ir pasinaudojant naujausia ir pažangiausia eksperimentine įranga, įdiegta „Santakos“ slėnyje.

Pasirinkęs BA+ kompetenciją, studentas įgyja žinių ir gebėjimų papildomoje studijų kryptyje bei atranda naujų karjeros perspektyvų.

 

KTU bakalauro studijų programose siūlomi BA+ kompetencijų blokai gali būti kaip studijų plano alternatyva:

  • specializacijoms;
  • asmeniniam modulių rinkiniui (AMR);
  • studijų krypties gilinimosi dalykams.

Kompetencijos įgijimą įrodo Kauno technologijos universiteto pažymėjimo suteikimas ir įrašas diplomo priedėlyje.

Atsiliepimai

Vytautas Jokužis

UAB „Elinta“ direktorius

 

Taikomosios fizikos studijas patarčiau pasirinkti tam abiturientui, kuris mėgsta tiksliuosius mokslus, bet dar tiksliai nežino, kokią specialybę konkrečiai nori pasirinkti. Baigus Taikomosios fizikos studijas gana lengva pakreipti savo žinias į įvairių sričių specializacijas, nors gal tai ir ilgiau užtruks nei iš karto baigus norimą specialybę.

Dainius Bernatavičius

UAB „Litart“ vadovas

 

Leggato įmonėje pradėjau dirbti nuo sandėlininko pareigų ir kilau karjeros laiptais tik dėl to, kad studijuodamas taikomąją fiziką įgijau labai platų spektrą techninių žinių: pradedant nuo akustikos, geometrinės optikos, medžiagų atsparumo ar kompiuterinės grafikos. Pagrindinių įgytų žinių pakanka sėkmingam darbui, tačiau norint siekti karjeros būtina turėti ir gilesnes žinias apie fizikinius reiškinius ir jų taikymą, taip pat matematinį skaičiavimą ar modeliavimą. Fizikos studijos išmokė analitiškai spręsti technines problemas. Džiaugiuosi, kad studijos ne tik praplėtė žinių akiratį, bet ir padėjo stiprius mokslo pagrindus. Žinias, įgytas studijuojant taikomąją fiziką tiek bakalauro, tiek ir magistro studijose nuolat pritaikau darbe. Net negaliu išskirti reikšmingiausių modulių, nes visi buvo svarbūs ir naudingi.

Karjera

Studento kompetencijos
– žinos ir supras pagrindinių fizikos sričių (klasikinės, reliatyvistinės ir kvantinės mechanikos, elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir termodinamikos, optikos) reiškinius, sąvokas, pamatinius dėsnius ir jų eksperimentinį bei teorinį pagrindimą, gebės juos taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius;
– žinos pamatinius dėsnius ir principus bei gebės juos taikyti atskirose fizikos srityse (atomo fizikoje, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikoje, astrofizikoje, kietųjų kūnų fizikoje, paviršinių reiškinių fizikoje, medžiagų moksle);
– bus įsisavinęs matematikos metodus, taikomus fizikiniams procesams ir inžinerinėms problemoms modeliuoti bei analizuoti, ir gebės juos taikyti studijų ir profesinės veiklos srityse; žinos bei taikys kokybinius ir kiekybinius fizikinius analizės metodus;
– žinos skaitinius metodus, supras aproksimavimo metodų taikymo problemas, gebės taikyti informacines technologijas sprendžiant fizikinius uždavinius; žinos fizikos terminologiją bei matavimo vienetus;
– gebės atpažinti naujas problemas, atlikti jų teorinę analizę bei planuoti sprendimų strategiją;
– išmanys aukštųjų technologijų pagrindus ir žinos jų vystymosi tendencijas;
– žinos ir supras šiuolaikinės fizikos pasiekimus bei problemas;
– gebės atlikti mokslinės literatūros paiešką, analizuoti mokslinę ir informacinę literatūrą.

 

Studento gebėjimai
– gebės stebėti fizikinius vyksmus, formuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus, dirbti naudojant fizikinę aparatūrą;
– gebės pasirinkti taikomųjų ir fundamentinių mokslinių tiriamųjų darbų metodikas, įvertinti jų tikslumą ir tinkamumą;
– gebės naudotis informacinėmis technologijomis ir ištekliais, taip pat matematiškai apdoroti matavimų rezultatus, juos analizuoti, apibendrinti;
– gebės taikyti įvairių fizikos sričių teorines žinias, atlikdamas tyrimus, analizuodamas rezultatus ir juos vertindamas, gebės eksperimentinius rezultatus sieti su teoriniais modeliais;
– gebės argumentuotai apibendrinti ir paaiškinti mokslinių tyrimų rezultatus, formuluoti išvadas bei teikti rekomendacijas.

 

 

Gali tapti

Fizinių mokslų ir inžinerijos skyriaus specialistu (-e)

 – aukštųjų technologijų įmonių skyriaus specialistas-inžinierius;
 – naujų technologijų kūrimo skyriaus specialistas;
 – fizikinių uždavinių, reikalingų išspręsti technologines problemas diegiant naujas technologijas, laboratorijos darbuotojas-inžinierius.

Fizinių mokslų pradedančiuoju mokslininku (-e)

 – galimybė toliau studijuoti magistratūroje ir vėliau doktorantūroje, įgyti mokslinį laipsnį ir dirbti mokslinį darbą;
 – studijuojant magistratūroje prisijungti vykdant mokslinę veiklą ir tapti mokslinių projektų darbuotoju;
 – bandymų atlikimas, techninės pagalbos teikimas chemikams ir fizikams, atliekantiems mokslo tiriamuosius darbus.

Visų technologinių ir fizinių mokslų paklausiu specialistu (-e)

 – specialistai, įgiję fizikos išsilavinimą, žino visų technologinių mokslų pagrindus, labai greitai prisitaiko, vykdant bet kokias praktines ar teorines užduotis, todėl gali dirbti bet kokiose technologinėse įmonėse;
 – išmanantys pagrindinius fizikos principus, kūrybingi specialistai gali dirbti tarpdisciplininiuose projektuose įmonėse, kuriančiose naujas technologijas;
 – pramoninių linijų automatizavimo ir optimizavimo specialistas, gebantis pritaikyti fizikos žinias originaliems sprendimams.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2019 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai, kurių įvertinimų  aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 40 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

a) ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės studijų programas;
b) ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į visas kitas studijų programas

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2016 ir 2017 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perkaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

 

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas

fizika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas

matematika arba biologija

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal 2019 m. konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Papildomi kriterijai

Kriterijus Vertė balais

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 2,5

II vieta – 1,5

III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 1,5

II vieta – 1

III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje (≥3 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

Studijų kaina

2019 m. metinė studijų kaina bus paskelbta balandžio – gegužės mėn., LR švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus normines studijų kainas.

2018 m. taikyta metinė studijų kaina studijuojant valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje:

Nuolatinė studijų forma 2274 €
Ištęstinė studijų forma 1516 €
Kredito kaina 37,9 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos skyrius
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt

Studijų programos vadovas
Vytautas Stankus

Studentų g. 50 – 260, Kaunas
e. p. vytautas.stankus@ktu.lt
tel. +370 615 28 266