Informatika

621I10003 Informatikos mokslų magistras N - 2 m. Kaunas

Būsimieji magistrai studijuoja IT paslaugas debesų kompiuterijoje, projektų valdymą, multimedijos duomenų gavybą, skaitmeninį vaizdo ir garso apdorojimą, virtualios realybės ir 3D modeliavimą bei kitus dalykus.
Šią studijų programą baigęs informatikos specialistas turi gilesnes ne tik taikomosios informatikos, bet ir daugialypės terpės, duomenų analizės metodologines žinias, gebės planuoti ir koordinuoti specialistų grupės darbą bei savarankiškai vykdyti informatikos mokslinius tyrimus, parengti ir priimti sprendimus.

Studijuok

Kviestiniai lektoriai

William Hoagland

Linėjaus universiteto (Švedija) profesorius
Studijos

Galimybė studijuoti anglų kalba

Studijos anglų kalba organizuojamos užsieniečiams ir šia kalba pageidaujantiems studijuoti Lietuvos Respublikos piliečiams.

Studijų kokybė

Studijų metu naudojamos naujausios kompiuterinės technologijos

Laboratorijose ir klasėse naudojama licenzijuota programinė bei nauja kompiuterinė ir audiovizualinė įranga užtikrina sklandų ir komfortišką studijų procesą.

Karjera

Paklausi specialybė

IT specialistai yra šiuo metu paklausiausi darbo rinkoje. INFOBALT duomenimis per artimiausią dešimtmetį šių specialistų poreikis stabiliai augs.

 

Kauno technologijos universiteto magistrantūra – tai pirmosios Lietuvoje naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiančios bei pasaulines tendencijas atitinkančios studijos, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui.

Magistrantūros programos įgyvendinimo keliai:

krypties eksperto (gilios savo srities žinios ir gebėjimai, reikalingi moksliniams tiriamiesiems uždaviniams spręsti);

tarpkrypčio eksperto:

  • tarpdisciplininis (skirtingų žinių ir gebėjimų laukai apjungiami specifiniams uždaviniams spręsti);
  • vadovavimo (pramonės / verslo taikomasis profilis ir vadovui reikalingos žinios bei gebėjimai).

Rekomenduojamos kompetencijos

Studentai, pasirinkę MA+ programą, gali rinktis iš visų kompetencijų.

Šiuolaikinės organizacijos – dinamiškos globalios rinkos dalyvės, todėl jų vadovams reikia priimti sprendimus, įgalinančius organizaciją laiku ir efektyviai reaguoti į aktualiausius išorinės ir vidinės aplinkos iššūkius. Visų veiklos sričių ir lygmenų vadovams būtinos lyderio, efektyviai vadovaujančio asmenims ir jų grupėms bei strategiškai valdančio organizacijos veiklos procesus ir išteklius, kompetencijos. Vadovo kompetencijų modulius pasirinkę absolventai įgyja naujausiais mokslo tyrimais grįstas vadovavimo žinias ir geba jas kompleksiškai taikyti praktinėje veikloje.

Studijų dalykas
Strateginis valdymas

Studentas supras vadybos uždavinius ir atsakomybes, susijusias su strategijų kūrimu ir jų įgyvendinimu; organizacijos veiklos konteksto ir jos išteklių / kompetencijų strateginės analizės svarbą; taikys strateginės analizės instrumentus, rengs ir vertins strateginių sprendimų alternatyvas.

Vadovavimas žmonėms ir komandoms

Magistrantas žino vadovavimo žmonėms principus, įgyja vadovavimui reikalingas kompetencijas, supranta darbuotojų veiklos pasiekimų vertinimo būdus, transformacinės ir pasidalytos lyderystės esmę. Geba formuoti komandą, spręsti komandos veikloje iškilusias problemas, įvertinti individų ir komandų veiklos efektyvumą, kurti ir palaikyti darbuotojų ugdymui organizacijoje reikalingas sąlygas.

Pasirenkamas iš modulių alternatyvų (siūlomi rinktis moduliai):

Derybos ir konfliktų valdymas

Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos

Darbo grupių procesai ir komandinė veikla

Ugdantysis vadovavimas ir motyvavimas

Lyderystės ir vadovavimo psichologija

Įmonės finansų valdymas

Strateginė valdymo apskaita

Vadybos ekonomika

Žmonių išteklių valdymas

Marketingo valdymas

Verslo procesų valdymas

Projektų valdymas

Šiuolaikinė profesinė aplinka reikalauja gebėjimo greičiau susitarti ir greitai, lanksčiai, kūrybiškai veikti. Aiški komunikacijos strategija organizacijoje ir komandinė veikla sukuria  su klientais ir bendruomene tarpusavio supratimo, atvirumo ir naudingo bendradarbiavimo atmosferą, visuomenėje palaiko įvaizdį ir reputaciją net ir krizinių situacijų metu. Komunikacijos ir komandinio darbo kompetencijos įgalina darbuotojus geriau suprasti, kas vyksta organizacijoje, prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir dalytis lyderyste, todėl gerėja tarpusavio santykiai, motyvacija ir pasitenkinimas darbu, formuojasi palankus organizacijos mikroklimatas ir psichologinė darna. Daugiametė pirmaujančių įmonių patirtis rodo, kad tik subūrusi puikiai veikiančias įvairių sričių atstovų komandas organizacija gali efektyviai, kūrybiškai, inovatyviai veikti ir siekti bendrų tikslų sudėtingose situacijose.

 

Studijų dalykas
Darbo grupių procesai ir komandinė veikla

Studentai geba analizuoti darbo grupių procesus, konstruktyviai bendradarbiauti ir lyderiauti darbo grupėse ir komandose, taikyti įvairius komandų formavimo, veiklos planavimo, komandinių sprendimų priėmimo, etiško komandos veiklos vertinimo ir tobulinimo metodus.

Organizacijų informacijos valdymas ir komunikacija

Magistrantai moka taikyti informacijos valdymo teorines prieigas ir informacijos komunikavimo žinias praktinėse situacijose, parengti informacijos komunikavimo strategiją ir taktinį planą, parinkti atitinkamą strategiją ir taktikas priklausomai nuo organizacijos specifikos, dirbti komandoje, susirasti reikalingą informaciją apie organizacijos informacijos valdymą, kritiškai mąstyti, komunikuoti rezultatus pasirinktoms auditorijoms, kūrybingai parengti informacinius pranešimus.

Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos

Suprasdami skirtingus kultūrinius kontekstus studentai geba formuoti sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją, veiksmingai dalyvauti derybose tinkamai pasirinkdami verbalinės ir neverbalinės tarpkultūrinės komunikacijos technikas.

Šiuolaikinės įmonės procesų, įrangos, kompiuterizuotų sistemų validavimas užima vieną iš svarbiausių vietų, užtikrinant gaminio ar paslaugos kokybę, patikimumą, ir leidžiant išvengti nereikalingų veiklų gamybos procesuose. Validavimo procesai ir jų taikymas ypač aktualūs gyvybės mokslų tyrimuose, maisto, farmacijos pramonėje, aukštųjų biotechnologijų įmonėse.

Procesų validavimo kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio įmonėse, privačiose ir valstybinėse organizacijose, institucijose tiria, matuoja, statistiškai vertina ir dokumentuoja darbui naudojamos įrangos, matavimo sistemų, darbo sąlygų ir metodų parametrus, dalyvauja standartų ruošimo ir įgyvendinimo veiklose, identifikuoja, specifikuoja ir validuoja (patvirtina) metodų ir priemonių reikalavimus informacinei sistemai, biotechnologinei įrangai ir bioinžineriniams procesams.

Studijų dalykas
Metrologija ir matavimų teorija

Magistrantai įgyja žinių apie teorinę, teisinę ir industrinę metrologiją bei jos principų taikymą praktinėje metrologinio aprūpinimo veikloje. Geba suprasti matavimų vienovės principą ir matavimų sieties sistemą, taikyti matavimo metodus ir priemones išlaikant matavimų sietį. Įsisavina pagrindinius metrologinius veiksmus, matavimo priemonių priežiūrą ir jų charakteristikų palaikymo priemones. Geba sudaryti kalibravimo ir patikros metodikas bei jas realizuoti, įvertinti matavimo rezultatų patikimumą kalibruojant ir vykdant patikrą.

Biologiškai aktyvių medžiagų gamyba

Studentai turi žinių apie bioaktyvių medžiagų šaltinius, bioproduktų gavimo, išskyrimo ir gryninimo metodus ir jų reguliacinius reikalavimus bei ekologiškai švaresnių technologijų plėtojimą. Geba analizuoti ir spręsti iškylančias biologiškai aktyvių medžiagų gamybos problemas, taikyti biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimo metodus ir įvertinti jų efektyvumą, parinkti ir atlikti bioproduktų gryninimo ir analizės metodus. Išmano reguliacinius reikalavimus, gamybinių patalpų reikalavimus, kontrolę bei proceso modeliavimą, bioproduktų gamybos metodus ir jų taikymo sritis.

Pažangūs biotechnologinių procesų optimizavimo ir valdymo metodai

Studentai supranta bioreaktorių ir biotechnologinių procesų tipus, pagrindinius biotechnologinius parametrus, pagrindinius optimizavimo metodus ir geba juos taikyti inžinerinėje praktikoje. Moka sudaryti procesų matematinius modelius, matematiškai formuluoti tipinius optimizavimo uždavinius, modeliuoti ir optimizuoti biotechnologinius procesus, taikant „Matlab“ ir „Simulink“ programų paketus.

 Įvairios sistemos ir procesai šiandien generuoja didžiulius duomenų kiekius. Įmonėms labai svarbu gauti naudą iš šių duomenų, „ištraukti“ įžvalgas apie vienų ar kitų procesų gerinimą, klientų elgseną, išteklių naudojimą, našumo didinimą ir t.t. Darbo rinkoje labai trūksta specialistų, kurie galėtų analizuoti duomenis ir daryti išvadas, reikalingas tolimesnei verslo sėkmei, todėl analitiko kompetenciją įgiję absolventai yra labai paklausūs. Jie kuria ir tobulina įvairių socialinių ir techninių sistemų bei procesų duomenų analitikos modelius. Taikydami matematikos ir statistikos metodus bei šiuolaikines analitikos programines priemones, iš duomenų išgauna prasmingą ir naudingą informaciją, kuri reikalinga įvairių sistemų ir procesų pažinimui, tobulinimui, sumaniam valdymui, optimizavimui, prognozavimui ir verslo sprendimų priėmimui.

Studijų dalykas
Duomenų tyrybos metodai

Studentai kuria duomenų tyrybos modelius, taikydami įvairius metodus (susietumų analizė, klasterinė analizė, klasifikavimo metodai, mašininis mokymas ir t.t.), atlikdami duomenų tyrybą panaudojant programinę įrangą (SAS, R), analizuoja ir interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas tirtoms sistemoms.

Daugiamatės statistinės analizės modeliai

Studentai kuria duomenų analizės ir prognozavimo modelius, taikydami daugiamatės statistinės analizės metodus (dispersinė analizė, regresinė analizė, apibendrintas tiesinis modelis, logistinė regresinė analizė, faktorinė analizė ir t.t.), atlikdami duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Laiko eilučių analizė

Studentai kuria laiko eilučių analizės ir prognozavimo matematinius modelius, atlikti duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoti tyrimų rezultatus, pateikti pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Funkcinės medžiagos (medžiagos, naudojamos inžineriniams tikslams) bei jų technologijos apima įvairių medžiagų tyrimus klausimus, siekiant pagerinti esamas medžiagų savybes ar kuriant naujas medžiagas ar jų darinius. Gautos žinios apie dar neištirtas medžiagų savybes, o taip pat technologinio pobūdžio darbai, leidžia sukurti efektyvesnius medžiagų gamybos būdus bei naujas taikymo sritis. Funkcinės medžiagos neabejotinai daro didelę įtaką šiuolaikinei visuomenės techninei pažangai. Dauguma XXI amžiaus problemų vienu ar kitu aspektu susiduria su funkcinių medžiagų ir inžinerijos problemomis.

Šiandien labai trūksta specialistų galinčių kurti ir tobulinti funkcines medžiagas, pritaikomas įvairiausiose srityse, naudojant šiuolaikines aukštąsias technologijas. Todėl šią kompetenciją įgiję absolventai yra paklausūs darbo rinkoje. Jie kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei taiko tai pramonėje ar medicinoje. Taip pat taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus, įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui. Supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus bei taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas. Panaudojant mokslinius ir inžinerinius principus, atrenka geriausias medžiagas įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti.

 

Absolventai kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei galimus taikymus pramonėje ir medicinoje; taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus; naudoja įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui; supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus; taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas bei dirba su technologine sluoksnių nusodinimo įranga.

Studijų dalykas
Funkcinės medžiagos – rinktiniai skyriai

Studentai įgija žinių apie funkcinių medžiagų pagrindines charakteristikas, technologijas ir taikymų sritis. Geba suprasti, išanalizuoti, klasifikuoti funkcines medžiagas, jose vykstančius reiškinius bei savybes.

Matematinė medžiagotyra

Magistrantai įgija žinių apie matematinės medžiagotyros metodų taikymą medžiagų struktūros, cheminės sudėties, fazinių virsmų ir kinetinių procesų skaičiavimams. Moka taikyti Monte Karlo, molekulinės dinamikos ir kinetinių lygčių metodus medžiagotyroje.

Paviršiaus analizės metodai

Studentai moka taikyti ir naudoti įvairių spinduliuočių (elektromagnetinių bangų, elektronų, jonų ir kt.) sąveikos su medžiaga dėsningumus bei jais grindžiamus paviršiaus analizės metodus.

Absolventai analizuoja pramonės produktų medžiagų sandarą, vertina jų savybes, supranta gamybos technologijas; mechaninių ir mechatronikos sistemų elementų apdirbimo bei elektros ir šilumos gamybos technologijas ir sistemas; vertina technologijų taikymo įtaką kompiuterizuotos, integruotos gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoja efektyvius ir ekonomiškus elektros ir šilumos energijos gamybos energijos įrenginius; organizuoja gamybinių padalinių darbą pagal „tiksliai laiku“ metodą.

Studijų dalykas
Valdomos struktūros ir medžiagos

Studentai yra įgiję gebėjimus atpažinti aktyvias medžiagas (pjezoelektrines, magnetostrikcines ir optinio pluošto medžiagas, valdomų savybių metalus ir lydinius, lydinius su formos atmintimi, reologinius, elektroreologinius, ir magnetoreologinius skysčius ir kt.), suprasti jų gamybos technologijas bei parinkti tinkamas medžiagas, kuriant ar tobulinant adaptyvias mechatronines sistemas.

Inovatyvūs plastikai ir gamybos metodai

Magistrantai turi gebėjimus analizuoti polimerų, keičiančių elgseną pakitus temperatūrai ir drėgniui arba paveikus pH, šviesa, skirtingo stiprumo elektriniu ir magnetiniu lauku bei mechaniniu poveikiu, sandarą; vertinti jų savybes bei numatyti mikro- ir nano- technologijų taikymą, formuojant gaminius.

Sparti gamyba

Šį kursą baigę studentai moka analizuoti ir kurti 3D spausdinimo technologijas, taikant įprastas ir biologiškai suderinamas medžiagas; vertinti naujų technologijų taikymo įtaką gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoti gamybos padalinius pagal
„tiksliai laiku“ metodiką.

Šiuolaikinio verslo neįmanoma įsivaizduoti be informacinių technologijų (IT), todėl įmonėse ypatingai svarbų vaidmenį atlieka šių technologijų kūrėjai ir procesų valdytojai. Informacinių technologijų valdymo kompetenciją įgiję absolventai yra IT projektų vystymo profesionalai, kurie planuoja ir valdo IT projektus, vertina ir analizuoja jų riziką, atlieka IT saugos audito ir sertifikavimo procedūras, yra atsakingi už incidentų valdymą ir saugos politikos formavimą, planuoja ir vykdo IT produktų ir paslaugų vystymą ir plėtrą.

 

Studijų dalykas
Informacinių technologijų projektų valdymas

Studentai geba analizuoti projektų specifiką, planuoti ir valdyti informacinių technologijų projektus, naudotis planavimo įrankiais, klasifikuoti ir įvertinti informacinių technologijų projektų riziką, taikyti programų inžinerijos standartus ir metodologijas.

Informacijos saugos vadyba

Magistrantai moka rengti organizacijos informacijos saugos planą, formuoti politiką, analizuoti ir įvertinti informacijos saugos grėsmes ir rizikas, atlikti informacijos saugos sistemos audito ir sertifikavimo procedūras, taikyti incidentų ir konfigūracijos valdymo priemones.

Programų inžinerijos procesai

Studentai įgyja gebėjimą planuoti, apibrėžti, diegti, vertinti bei tobulinti IT sistemų kūrimo procesą, suprasti proceso ir produkto plėtros esmę ir būdus, sugebėti suplanuoti proceso ir produkto gyvavimo ciklą.

Klimato kaita, CO2 emisijos mažinimas paskatino didžiulius pokyčius energetikos sistemose. Elektros energijos šaltinių diversifikavimas, energijos rinkų atsiradimas, energetinio saugumo iššūkiai, atsinaujinančių energijos šaltinių kaip bazinės generacijos plėtra paskatino strateginius pokyčius ne tik techninėse energetikos sistemų struktūrose, bet ir jų valdymo principuose bei saugaus ir patikimo apsirūpinimo energija būduose.

Kompetencija „Elektros energetikos sistemos“ skirta išugdyti gebėjimus,

kaip suvaldyti šiuos greitai besikeičiančius procesus, išmokyti priimti pasvertus ir optimalius sprendimus energetikos sistemų techninių ir valdymo struktūrų plėtrai, patikimam apsirūpinimui energija bei tinkamai taikyti energijos rinkų siūlomas galimybes techninių, ekonominių žinių ir praktinių kompetencijų pagrindu.

Studijų dalykas
Energetikos sistemos (darnus energetikos sistemų vystymas ir energetinis saugumas)

Studentas įgis žinių apie energijos išteklius, naudojamus energetikos sistemose, bei elektros energetikos sistemų sandaros, veikimo pagrindų ir strateginių koncepcijų išmanymas.

Energetikos finansinė ir ekonominė analizė

Studentas gebės prognozuoti energijos poreikius, įvertinti energetikos projektų techninį, ekonominį bei finansinį įgyvendinamumą, įvertinti energetikos projektų riziką bei atlikti projekto jautrumo analizę.

Elektros sistemų planavimas

Studentas gebės analitiškai įvertinti elektros sistemų struktūrą, elektros energetikos reguliavimo būdus, elektros ūkio kainodarą bei elektros sistemų planavimo kriterijus.

Statybų sektoriaus svarba valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei, įtaka darniam miestų ir regionų vystymuisi yra akivaizdūs. Šiuolaikiniam statybos ir nekilnojamojo turto verslui reikalingi specialistai, turintys strateginio ir verslo valdymo, techninio pastatų ir infrastruktūros statybos projektų valdymo, lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijų. Statybos projektų valdymo kompetenciją įgiję absolventai išmano statybos projektų valdymo ypatumus, statybos sutartis ir statybų logistiką, statybos kainodaros ir kokybės valdymo principus; parengia statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taiko specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose. Statybos projektų valdymo paslaugos reikalingos užsakovams ir rangovams tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose.

Studijų dalykas
Statybos projektų vadyba

Studentai turi žinias apie statybos projektų vadybos objektą, vadybos turinį, projektų valdymo etapus ir įgyvendinimo modelius, statybos projektų dalyvių bendradarbiavimo teisinį reglamentavimą, statybos projektų valdymo grupės ir projekto vadovo darbą. Geba parengti statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taikyti specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose ir įvertinti statybos projektų valdymo efektyvumą.

Statybų logistika

Studentai turi teorines ir praktines bendrosios bei tikslinės statybų srities logistikos žinias, ir specialistams reikiamus gebėjimus jas taikyti realiose statybų verslo sąlygose, kompleksiškai organizuojant, vykdant ir valdant statybų veiklos logistinius procesus. Turi reikiamos dalykinės kompetencijos statybų logistikos sistemų bei grandinių vertinimo, projektavimo, įgyvendinimo ir taikymo srityse.

Statybos sutartys

Studentai įsisavina žinias apie nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių tipus, jų sudarymą ir taikymą praktinėje veikloje. Geba analizuoti statybos sutartis, projektų dalyvių sutartinių įsipareigojimų teisinius konfliktus bei parengti nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių sąlygas.

Net 90 proc. savo laiko šiuolaikiniai žmonės praleidžia uždarose patalpose, kurių aprūpinimui elektra ir šiluma Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos. Dėl šių priežasčių šiuolaikiniai pastatai turi būti energetiškai efektyvūs, juose sukurtos palankios sąlygos žmonėms gyventi ir dirbti, jie turi daryti minimalų poveikį aplinkai.

Pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo žinios yra svarbios ne tik statybos inžinieriams, nes pastatų energinio efektyvumo poveikis privalo būti analizuojamas ir platesniame kontekste – urbanistiniame, socialiniame, fiziologiniame. Šis kompetencijų blokas skirtas pagrindinėms pastatų energetikos ir mikroklimato kompetencijoms įgyti. Jį baigę absolventai supras šiuolaikiškiems pastatams keliamus reikalavimus, jų poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo ypatybes, taikys pažangius ir daugiakriterinius analizės metodus bei prisidės prie ekologiškai tvarių ateities miestų kūrimo.

Studijų dalykas
Pastatų mikroklimatas

Studentai žino žmogaus organizmo termoreguliacines funkcijas, šiluminės aplinkos pojūčius, parametrus, turinčius įtakos šiluminei aplinkai pastatuose. Taip pat turi žinių apie oro taršos šaltinius pastatuose, kenksmingų medžiagų poveikį žmogaus savijautai, sveikatai ir darbingumui, pažangias mikroklimato palaikymo technologijas pastatuose ir praktinių įgūdžių šias sistemas projektuoti taikant kompiuterines modeliavimo ir projektavimo priemones.

Aplinka ir pastatų energetika

Studentai įgyja žinių apie statinio ir aplinkos sąveikos formas, jų įvertinimo metodus, slopinimo galimybes, normatyvinius dokumentus, analitinį duomenų apie sąveiką apdorojimą ir mokslinį prognozavimą. Įsisavina efektyvias energijos generavimo, perdavimo ir naudojimo technologijas, energijos išsaugojimo, taupymo ir vartojimo efektyvumo didinimo priemones gyvenamuosiuose, administraciniuose ir pramoniniuose pastatuose, pastatų ir inžinerinių sistemų energinio naudingumo nustatymo ir analizės metodus bei energetinio naudingumo įvertinimą (auditą ir sertifikavimą). Geba atlikti įvairios paskirties pastatų energetinį auditą ir sertifikavimą.

Mažai energijos naudojantys pastatai

Studentai įgyja žinių apie MENP koncepcijas, energiškai efektyvius pastatų planinius ir konstrukcinius sprendinius, naudojamas medžiagas ir statybos darbų technologijas; efektyvias pastatų šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo ir namų ūkio sistemas, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimus. Geba prognozuoti pasirinktų priemonių įtaką pastato energiniam efektyvumui ir vidaus mikroklimatui, sudaryti optimalius energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir pastatų energiją naudojančių sistemų derinius, kompleksiškai įvertinti MENP ir jų sistemų bei energijos gamybos priemonių efektyvumą.

Virtuali realybė – konstravimo metodai, rekonstrukcijos, algoritmai.
3D objektai – koordinačių pakeitimai, vaizdų kūrimas projekcijomis.
Multimedijos duomenų gavyba – pasaulinis žiniatinklis, statiniai vaizdai, dinaminiai vaizdai, garsas.
Technologijos mobiliesiems įrenginiams – kūrimas, inovacijos, diegimas.
Praplėstos žinios apie sistemų matematinių modelių sudarymą Praplėstos žinios dirbtinio intelekto teorijoje Gebėjimas pritaikyti šiuolaikiškus metodus skaičiavimams daugialypėse terpėse, integruojant informatikos žinias Gebėjimas įvertinti informacinėmis technologijomis paremtų sistemų kokybinius parametrus, jų paklausą rinkoje

Atsiliepimai

Algirdas Stonys

UAB „TELESOFTAS“ direktorius

„Informatikos magistrai mums labai naudingi vykdant RTD (Research and technological development) užduotis ir darbus Europiniuose projektuose", – UAB „TELESOFTAS“ direktorius Algirdas Stonys.

Priėmimo į magistrantūros studijas reikalavimai

Užsienio kalbos mokėjimas ne žemesniu kaip B2 lygiu.

0,7 pirmosios pakopos universitetinių studijų arba vientisųjų studijų diplomo arba profesinio bakalauro priedėlio (priedo) dalykų įvertinimų ir papildomųjų studijų pažymėjime įrašytų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis
0,2 mokslo veiklos arba meno veiklos  ekspertinis įvertinimas dešimtbalėje sistemoje
0,1 motyvacijos vertinimas dešimtbalėje sistemoje

Fizinių ar technologijos mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Informatikos inžinerijos ar informatikos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir iki 60 kr. papildomosios studijos.

Bakalauro diplomo priedėlyje turi būti ≥ 30 kr. informatikos ar informatikos inžinerijos ir matematikos studijų krypčių dalykų.

Studijų programos vadovas

Doc. dr. Ingrida Lagzdinytė-Budnikė
e. p. ingrida.lagzdinyte@ktu.lt
tel. +370 37 300 356