KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doktorantas ukrainietis Artemii Ponomarevskyi dvejus metus Rusijos karo prieš Ukrainą metu vertėjavo žodžiu Ukrainos kariuomenei Lietuvoje ir kitur.
Vertimas raštu ir žodžiu dažnai laikomi įgūdžiais, pritaikomais tik konferencijų salėse, diplomatiniuose susitikimuose ar ofisuose, tačiau vertėjai dirba ne tik įsitaisę patogiose biuro kėdėse. Priešingai nei įprasta stabilioje aplinkoje dirbantiems vertėjams, vertėjai kariuomenėje dažnai dirba nenuspėjamomis sąlygomis.
Dirbo fronte
„Vertėjai kariuomenėje dirba ne tik patalpose, bet ir miškuose, jūros supamuose laivuose ir aklinoje tamsoje, dėvėdami naktinio matymo akinius (o kartais ir be jų). Jie vertėjauja užpuolimų simuliacijų metu judėdami, pastatų ir rūsių atlaisvinimo pratybų metu skendėdami dūmuose, o kartais netgi yra apšaudomi tuščiais šoviniais“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas.
Doktorantas teigia, jog terminologijos modulyje įgytos žinios šiame darbe pasirodė neįkainojamos. „Turėdamas terminologijos žinių, galėjau susidaryti struktūriškai tvarkingus žodynėlius įvairiomis karinėmis temomis. Šiais žodynėliais pasidalijau ir su savo kolegomis, kuriems jie labai pravertė ruošiantis vertėjavimo darbams“, – akcentuoja A. Ponomarevskyi.
Tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimai – būtini
Sakoma, jog vertimui žodžiu reikia kitokių įgūdžių nei vertimui raštu. Nors verčiant raštu svarbiausia išmanyti rašytinio teksto ypatumus, o žodžiu – sakytinio, A. Ponomarevskyi patirtis parodė, jog abi vertimo sritys pasižymi bendrais pagrindiniais vertimo principais, o ypač tais, kurie susiję su tarpkultūrine komunikacija.
„Kalbėdami žmonės reprezentuoja savo kultūrą ir šalį. Skirtingos pasaulėžiūros kartais gali sukelti daug nesusipratimų, būtent todėl vertėjai žodžiu ne tik pakartoja mintį kita kalba – jie taip pat tampa mediatoriais tarp skirtingų kultūrų. Studijuodamas išmokau geriau orientuotis tarp skirtingų kultūrinių perspektyvų“, – sako jis.
„Kartais dėl kalbos barjerų kalbėtojas pasakoja apie kažką labai abstrakčiai ir neaiškiai, pavyzdžiui: „paimk šitą ir perkelk jį prie to“, pasitelkdamas vaizdinę medžiagą, daiktus ar gestus. Tokiu atveju reikia nuolat ir atidžiai stebėti kalbėtoją, o jo vaizdines užuominas greitai paversti žodžiais“, – pabrėžia jis.
Žmogiškasis vertimo aspektas
Žinoma, vertime svarbiausia kalbinės žinios, tačiau vertimas itin stipriai susijęs ir su žmonėmis. Suprasti žodžiuose slypinčias emocijas, įtampą ir reikšmingumą yra taip pat svarbu, kaip suprasti pačius žodžius. Čia būtini ir socialiniai, ir emociniai įgūdžiai, vadinami „minkštaisiais“, kurie karo vertėjo darbe tokie pat svarbūs kaip ir kalbinės žinios. Rizikingose situacijose daug lemia gebėjimas išlaikyti ramybę, profesionalumą ir kultūrinį jautrumą.
„Supratau, jog vertėjaujant žodžiu tarptautinėje karinėje aplinkoje svarbu ne tik perteikti pasakytus žodžius kita kalba, bet ir padėti kariškiams geriau suprasti vieniems kitus bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą. Tai taip pat pritaikoma ir kitoms vertimo žodžiu ir raštu sritims“, – sako ukrainietis.
KTU SHMMF Lingvistikos ir vertimo studijų programų vadovė, lektorė Audronė Daubarienė teigia, jog fakulteto bendruomenė didžiuojasi turėdama tokį studentą kaip A. Ponomarevskyi.
„Nepaisydamas sunkaus darbo, jis užbaigė magistro studijas geriausiais rezultatais“, – sako ji.
