„Manau, kad laikas, kurį praleidau jūsų šalyje, vienaip ar kitaip turės poveikį mano tolesniam gyvenimui“, – sako šiuolaikinio meno kūrėjas Eliot Z. Felde. Porą mėnesių stažavęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centre, jis teigia, kad ši patirtis jau virto naujais kūriniais.
„Visai neseniai pasiuvau krepšį iš aksomo, kurį radau Lietuvoje. Nepaprastai gražios, gilios geltonos spalvos audinio raštas primena koralus. Dar pasisiuvau porą pagalvių užvalkalų iš lietuviško lino“, – pasakoja Berlyne gyvenantis menininkas.
Pagal pirmąją specialybę mados dizaineris, magistrantūrą E. Felde studijavo Masačusetso technologijų institute (MIT).
Kaune iki tol nebuvusį menininką nustebino eklektiška miesto architektūra, kai labai skirtingi pastatai sugyvena arti vienas nuo kito. „Nors kurį laiką pagyvenęs mieste prie to pripratau, žavėtis tokiais industrinės ir kultūrinės paskirties vietų deriniais nenustojau“, – teigia E. Felde.
Į Kauną E. Felde atvyko paragintas MIT dėstytojų ir artimų draugų Nomedos ir Gedimino Urbonų. „Jie mane suintrigavo pasakojimais apie neišverčiamą senovinį rankraštį, didžiulius moliūgus ir austas gaisrinės žarnas. Nedvejodamas sutikau“, – juokaudamas pasakoja E. Felde, čia pat pridurdamas, jog patirtis Kaune jam primena sapną.
„Džiaugiuosi sulaukęs klausimų apie šį vizitą, nes jie suteikė progą prisiminti tą laiką. Vis dėlto su sapnais taip jau būna – vos pabandai ištraukti iš atminties kokią detalę, jis iškart dingsta“, – šypsosi menininkas.
Ne vieną savaitę praleidęs Kaune jis teigia, jog kaskart keliaudamas į šalį, kurios gyventojai kalba jam nesuprantama kalba, džiaugiasi galimybe išmokti šį tą naujo, pavyzdžiui, orientuotis pasaulyje, kuris suprantamas tik iš dalies.
„Šiek tiek žinojau apie Lietuvą ir Kauną, nes mano mergina yra lenkė, be to, istorikė. Pastebėjome daug kultūrinių panašumų tarp šių dviejų šalių“, – sako jis.
Kita vertus, universiteto aplinka jam priminė MIT. „Pradžioje, pamatęs, koks KTU panašus į MIT, sutrikau – kam man reikėjo važiuoti čia, juk ką tik pabėgau iš ten?“, – juokiasi E. Felde.
Vėliau jis teigia pastebėjęs ir skirtumų, pavyzdžiui, KTU kur kas lengviau gauti leidimą naudotis įranga, o žmonės atrodo labiau atsipalaidavę.
Londone baigęs mados studijas E. Felde teigia norėjęs patyrinėti šią sritį platesniame kontekste. Šis noras jį ir atvedė į MIT Architektūros ir planavimo fakultetą. „Man visada atrodė, kad drabužiai ir architektūra veikia panašiai – sąveikauja su kūnais ir juos dengia, skiriasi dydžiai, lankstumas, galimybės“, – aiškina menininkas, šiandien jau MIT alumnas.
Menininką domino ne tik drabužių kūrimas, bet ir jų perteikiamos prasmės. Nors ilgainiui jo tyrinėjami klausimai keitėsi, susidomėjimas tekstile kaip priemone atminčiai perteikti išliko.
MIT jis pasirinko ir todėl, kad techniškosios pakraipos universitetas yra tarsi šiuolaikinio meno pasaulio nuošalyje. E. Felde tai vertina kaip privalumą.
„Šiuolaikinį meną esu kūręs skirtinguose Europos miestuose. Lengva pastebėti, kokia ši sritis uždara – ji daro įtaką ir komunikuoja tik savo ribose“, – teigia jis.
Meno studijos MIT, pasak E. Felde, yra pragmatiškas užsiėmimas. „Skirtingi metodai ir įrankiai leidžia dalykus ištyrinėti neįtikėtinai detaliai, iš labai, labai arti“, – sako menininkas.
Mokslas ir menas, jo manymu, panašūs tuo, kad tyrinėja nežinomus dalykus ir ieško būdų, kaip juos perteikti tiek suprantamai, tiek visiškai naujai.
E. Felde kūryboje susipina atminties, daiktiškumo ir monumentalumo temos. Kūrėjas savo idėjas plėtoja pasitelkdamas skulptūrą, meninius veiksmus ir intervencijas, o kasdienėse medžiagose ir objektuose ieško naujų prasmių.
Menininkas teigia, jog dažniausiai jo kūrybinis procesas prasideda tyrinėjant išmestus daiktus. „Manau, kad šiukšlės labai daug pasako apie vietą. Ypač smagu, kai paimi du daiktus iš visiškai skirtingų kontekstų ir pamatai, kaip jie puikiai dera tarpusavyje. Manau, kad žmonių rūšis prigamino pakankamai daiktų, tereikia juos pertvarkyti“, – sako E. Felde.
E. Felde savo kūriniuose dažnai naudoja kasdienybės detales. Pasak jo, tai, kad objektą ar medžiagą laikome niekuo neišsiskiriančiais, kaip tik rodo jų ypatingumą. Viena vertus, daiktas yra toks įprastas mūsų aplinkoje, kad jo nė nepastebime. Kita vertus, jo dizainas toks geras, kad jis tiesiog išnyksta kasdienybės scenografijoje.
„Būti išskirtiniu, mano supratimu, – kone per lengva. Jei norite mane sudominti, pasiūlykit ką nors neįdomaus“, – šypsosi jis.
Pabaigęs studijas MIT, menininkas grįžo į Berlyną, bet teigia Lietuvos neužmiršiantis. „Miegu ant pagalvių iš lietuviško lino, o mano sapnai daro tiesioginę įtaką mano darbui“, – su šypsena sako KTU Dizaino centre stažavęsis MIT alumnas.
