SOS miestelis mokinių akimis – kaip tai atrodytų?

Paskutinių metų įvykiai mums geriau leido suprasti, kokia mūsų kasdieninė rutina yra trapi ir pažeidžiama. Čia pat vykstantis karas Ukrainoje, žemės drebėjimai Turkijoje ar kitos nelaimės priverčia žmones palikti savo namus ir ieškoti laikino prieglobsčio. Nors vieniems pavyksta rasti prieglobstį gerų žmonių namuose, bet dažniausiai pabėgėliai apsigyvena laikinuose SOS miesteliuose ir iš čia tikisi sugrįžti namo ar susikurti naują gyvenimą.

Kaip turėtų atrodyti toks miestelis? Kas jame privalėtų būti pastatyta ir iš ko jį statyti? Nuo rugsėjo šių ir daugybės kitų klausimų atsakymų ieško moksleiviai iš Kauno KTU inžinerijos licėjaus, Vilniaus Žemynos, Panevėžio Juozo Balčikonio, Kauno Saulės, Klaipėdos Ąžuolyno bei Alytaus Putinų gimnazijų tarptautiniame KTU Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos „Class of your own” ir „Bentley Systems“ jau 4 kartą  organizuojamame projekte „Design. Engineer. Construct! Lithuania“.

Į vasario 9 dieną vykusius tarpinius projektų pristatymus atvyko 16 komandų, kurie savo pirmines idėjas pristatė vieni kitiems bei įvairių sričių ekspertų komandai.

Išskirtinė teritorija

Organizatoriai kiekvienais metais užduotis stengiasi parinkti iš realaus gyvenimo, o šiai dienai gyvenimas karo, žemės drebėjimų ir kitų nelaimių akivaizdoje savaime padiktavo užduotį. Komandos kuria SOS miestelį Kauno rajone esančioje buvusios raketinės bazės teritorijoje.

„Užduotis sudėtinga, prastą istoriją turinčioje teritorijoje dalyvių prašome sukurti saugią ir jaukią oazę krizes išgyvenusiems žmonėms. Dalyvių prašome numatyti, kokios funkcijos bus šiame miestelyje, kokios paslaugos bus suteikiamos  gyventojams. Sukurti planą, viziją – apgalvoti ir tai, iš ko bus statomi bei kaip išplanuojami pastatai. Svarbu nepamiršti, kad žmonėms labai svarbu turėti savo erdvę, teritoriją, kurioje jie gali jaustis saugūs ir bent šiek tiek užsimiršti apie savo išgyventas nelaimes“, – užduotį apibūdino KTU SAF dekanas Andrius Jurelionis.

Projektui įpusėjus komandos, atvykusios į KTU, pristatė projektų pristatymus ir plakatus su aplinkos analizėmis, pateiktomis vizijomis, SOS miestelio planais, pastatų eskizais. Visus savo atliktus darbus jos pristatė vienos kitoms bei gausiai ekspertų komandai. Tarp idėjų moksleiviai pateikė ir bičių korius primenančius sprendimus, ar medinius greitai surenkamus statinius. Vienos komandos užsibrėžė priimti keliolika tūkstančių žmonių, kitos apsiribojo patogaus gyvenimo suteikimui keliems šimtams pabėgėlių. Dauguma savo projektuose paminėjo ir atsipalaidavimo galimybių svarbą. Jie nusprendė įrengti pasivaikščiojimo takus, muziejus ar aktyvaus laisvalaikio aikšteles.

Kviečia atsigręžti į žmogų

Ekspertus labiausiai nustebino jaunų žmonių inovatyvus požiūris ir atkreiptas dėmesys į žmogaus teises, žmogaus poreikius, religinius ir kultūrinius skirtumus, tačiau jaunuosius kūrėjus skatino atkreipti dėmesį į psichologinę atvykusių būklę.

„Patarčiau visada pirmiausia galvoti apie žmones. Pastatai gali būti iš naujausių medžiagų, gražiausi, bet visada reikia paklausti savęs – kam tu jį kuri? Kaip galime užjausti kitus? Kartais apima jausmas, kad panaudojus sąvoką „pabėgėlis“ žmonės patampa kita rūšimi. Bet jie tokie patys žmonės, jie turi poreikius, jausmus ir to reikia nepamiršti“, – sakė į svečius iš Didžiosios Britanijos atvykusi organizacijos „Class of your Own“ įkūrėja Alison Watson. Ji kvietė jaunuosius kūrėjus miestelio vizijose patobulintų gyvenamąsias patalpas ir suteiktų joms asmeniškumo.

Raudonojo kryžiaus atstovai su dalyviais dalinosi asmenine patirtimi ir dalyvius ragino nepamiršti, kad į tokius miestelius atvyksta ne tik šeimos, bet ir nelydimi nepilnamečiai, gali būti daug neįgaliųjų ar sergančių. Reiktų nepamiršti ir skirtingų kultūrų žmonių, su skirtingais įpročiais ir tradicijomis. Reikiamų patalpų ir paslaugų sąrašas tokiame projekte tikrai ne trumpas.

Moksleiviams didžiausias iššūkis – komandinis darbas

Prieš tai edukacijos centro ir muzikos namų užduotis atlikusios ir jau trečius metus DEC LT projekte dalyvaujančios KTU Inžinerijos licėjaus mokinės Aistė ir Patricija tvirtina, kad nors šiemet projektas reikalauja kur kas platesnių pamąstymų, be tradicinių pastangų sukurti viziją, planus ir vizualizacijas, didžiausiu iššūkiu vis tiek lieka komandinis darbas ir laiko planavimas.

„Visą laiką yra žmonių, kurie bando galvoti, kad sugalvota idėja nesigaus. Būna ir pykčių ir nesutarimų, bet kažkaip juos diplomatiškai išsprendžiame. Be architektūrinio ir statybos inžinerijos pagrindų suvokimo šitas projektas tikrai išlavina bendravimo įgūdžius. Sugrįžtame į šį projektą, nes tokios užduotys skatina pagalvoti plačiau bei leidžia tobulinti įvairius įgūdžius. Progresą tikrai jaučiame nuo pirmo bandymo“, – atskleidė Aistė ir Patricija.

Dalyviams šį kartą patarimus dalino KTU SAF architektūros studentai ir dėstytojai Ingrida Povilaitienė, ‪Ignacio Villalón Fornés, Jūratė Kamičaitytė, KTU atstovas Danas Viluckas, partneriai iš „Class Of Your Own“ Alison Watson ir Daniel McDonagh taip pat Lietuvos Raudonojo Kryžius atstovai Mantas Kazlauskas bei Vytautė Stankevičienė. Dalyvių išklausė ir „INHUS Engineering“ atstovas Mantas Šidarauskas bei Martynas Pabrėža iš „Staticus“ bei kiti ekspertai.

Projekto pabaiga numatoma gegužės mėnesį. Iki jos komandos turi atsižvelgti į ekspertų komentarus ir išgryninti architektūrines ir inžinerines pastato dalis.

Reportažas iš renginio: https://youtu.be/lgtrnssZ2WY

Teksto autorė – Emilija Zutkytė