Norint išvengti streso ir užtikrinti sklandų priėmimo procesą, verta iš anksto susipažinti su pagrindiniais stojimo 2026 m. į bakalauro studijas žingsniais, tokiais kaip valstybinių brandos egzaminų, priėmimo etapų bei prašymų teikimo datos, taip pat konkursinio balo skaičiuoklė bei galimybė pasikonsultuoti karjeros klausimais.
Svarbiausios stojimo į bakalauro studijas datos 2026 metais:
| Išankstinis priėmimas | sausio–gegužės mėn. (datos kiekviename universitete skiriasi) |
| Valstybinių brandos egzaminų sesija | balandžio–birželio mėn. |
| Stojamųjų egzaminų sesija į menų programas | birželio 12 d. – liepos 21 d. |
| Pagrindinis priėmimas | prašymų teikimas: birželio 1 d. – liepos 23 d.; kvietimai studijuoti: liepos 29 d.; sutarčių sudarymas: liepos 29-31 d. |
| Papildomo priėmimo I etapas | prašymų teikimas: rugpjūčio 4-7 d.; kvietimai studijuoti: rugpjūčio 11 d.; sutarčių sudarymas: rugpjūčio 11-13 d. |
| Papildomo priėmimo II etapas | prašymų teikimas: rugpjūčio 14-17 d.; kvietimai studijuoti: rugpjūčio 20 d.; sutarčių sudarymas: rugpjūčio 20-21 d. |
Stojimo į bakalauro ir vientisąsias studijas etapai
Nors daugelis stojimą į aukštąsias mokyklas asocijuoja su prašymų teikimu birželio pabaigoje, visgi priėmimas trunka gerokai ilgiau ir yra sudarytas iš išankstinio priėmimo, pagrindinio priėmimo bei papildomo priėmimo.
1. Išankstinis priėmimas
Ne kiekvienas žino, jog stoti į bakalauro studijas galima dar pavasarį, prieš valstybinių brandos egzaminų sesiją. Išankstinį priėmimą, dar kitaip vadinamą instituciniu priėmimu, turi daugelis aukštųjų mokyklų Lietuvoje.
Kodėl verta stoti išankstinio priėmimo metu? Stojantieji, pasinaudoję šia papildoma galimybe, įgyja pranašumą užsitikrinant valstybės finansuojamą studijų vietą aukštojoje mokykloje bei gali gauti papildomų naudų. Kiekviename universitete naudos skiriasi, tad būtina pasidomėti apie kiekvieną pasiūlymą atskirai.
Štai KTU 2026 metais bakalauro studijas anksčiau už kitus pasirinkusiems pirmakursiams suteikia tokias papildomas naudas:
- pasiruošimas 3 pasirinktiems valstybiniams brandos egzaminams kartu su ekspertais;
- važiavimas Kauno viešuoju transportu visus metus nemokamai;
- 1000 eurų stipendija dalinei studijų kainos kompensacijai, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (VNF);
- konsultacijos, kaip tinkamai užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje.
Teikti išankstinio priėmimo prašymą galima nuo sausio 14 d. iki gegužės 29 dienos.
Kaip sudalyvauti? Pirmiausia, išankstinio priėmimo metu pasirašoma preliminarioji sutartis su pasirinkta aukštąja mokykla. Vėliau, išlaikius pasirinktus valstybinius brandos egzaminus, būtina teikti prašymą per LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinę sistemą ir čia pirmu numeriu pažymėti norimą studijų programą.
2. Pagrindinis priėmimas
Tai svarbiausias stojimo į universitetus laikotarpis, per kurį reikia nurodyti norimas studijų programas ir išdėstyti jas prioriteto tvarka, bei pasirinkti, ar pretenduojama į valstybės finansuojamą (VF), ar nefinansuojamą (VNF) vietą. Įprastai pagrindinis stojimas į bakalauro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose prasideda birželį ir trunka iki rugpjūčio vidurio.
Prašymo teikimas. Tai daroma per LAMA BPO svetainę. Reikia užsiregistruoti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), užpildyti asmens duomenis ir pridėti reikiamus dokumentus (brandos atestatą, jei jis jau yra gautas; stojamojo egzamino išlaikymo patvirtinimą ar kitus svarbius pažymėjimus). Visus specialistų patarimus išgirsk ir detalų gidą, kaip teisingai pateikti prašymą, atrask skaitydamas (-a) straipsnį „Viskas, ką reikia žinoti apie LAMA BPO sistemos pildymą“.
Studijų programų pasirinkimas. Stojantysis gali rinktis net iki 9 pageidaujamų studijų programų. Jas išdėstyti būtina pagal prioritetą. Labai svarbu gerai apgalvoti, kuri programa yra pirmasis pasirinkimas, nes stojančiajam siūloma vieta tik aukščiausiai pasirinktoje programoje, į kurią jis patenka pagal savo konkursinį balą. Persigalvojus, yra galimybė tam tikrą laiką koreguoti savo prašymą: keisti programas, jų eiliškumą ar išvis atsisakyti dalyvavimo.
Kvietimas studijuoti. 2026 m. pagrindinio priėmimo rezultatai bus skelbiami liepos 29 dieną. Sužinoję, kur yra kviečiami, būsimieji pirmakursiai turi atvykti į savo pasirinktą aukštąją mokyklą sutarties pasirašymui.
3. Papildomas priėmimas
Papildomas priėmimas – tai antrasis ir trečiasis stojimo etapai, skirti tiems, kurie per pagrindinį priėmimą neįstojo, negavo kvietimo arba nori keisti savo pasirinkimą. Svarbu žinoti, kad šių etapų metu galima rinktis tik tas studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Prašymų priėmimas į I ir II papildomo priėmimo etapus vyksta elektroniniu būdu per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą.
Prašymų teikimas tęsiasi daug trumpiau nei pagrindinio priėmimo metu. I etapas 2026 m. vyks nuo rugpjūčio 4 iki 13 d., o II etapas šiemet bus įgyvendinamas rugpjūčio 14-21 dienomis.
Kaip pasirinkti tinkamą studijų programą?
Apsispręsti, kur stoti, šiandien gali būti sudėtingiau nei bet kada anksčiau. Ne todėl, kad trūktų galimybių, o atvirkščiai, jų yra tiek daug, kad priimti sprendimą gali būti nelengva.
Tapk ateities profesijos atstovu
Technologijos bei dirbtinis intelektas atveria vis naujas profesines perspektyvas. Duomenų analitikai, programuotojai, elektronikos specialistai, atsinaujinančios energetikos ekspertai, dirbtinio intelekto kūrėjai, tvaraus dizaino profesionalai bei edukacinių sistemų žinovai jau dabar yra itin paklausūs, o jų poreikis tik augs. Ir tai tik keletas iš specialybių, kurias pasirinkus žengsi koja kojon su naujausiomis technologijų tendencijomis.
Rinkis nuolat reikalingą specialybę
Yra profesijų, kurių aktualumas išlieka nepakitęs jau ilgus dešimtmečius ir kurių svarba nemažės ateityje. Mokytojai, gydytojai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, ekonomistai, architektai, psichikos sveikatos specialistai, komunikacijos ekspertai bei vadybos specialistai – tai tik keletas iš daugelio profesijų, be kurių visuomenė negalėtų funkcionuoti. Žmogiškas ryšys, gebėjimas suprasti kitą, suteikti pagalbą ar perduoti žinias yra tai, kas išliks aktualu nuolat.
Stebėk, kas patinka ir sekasi
Jei nesi iš tų, kurie jau nuo mažens žinojo, kuo nori būti užaugę, neverta nerimauti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas gerai sekasi ir kas natūraliai kelia smalsumą arba už ką dažniausiai sulaukiama pagyrimų iš kitų. Galbūt puikiai argumentuoji savo nuomonę, turi organizacinių gebėjimų ar puikiai kuri vizualinius sprendimus. Stebėjimas, ką veiki su didžiausiu malonumu, kokius vaizdo įrašus ar straipsnius renkiesi laisvalaikiu – tai gali padėti suprasti, kas išties domina. Padėti atskleisti talentus ar polinkius gali ir karjeros testas. Naudinga būtų atlikti bent kelis.
Konsultuokis
Drąsiai klausk brolių ar sesių, draugų ar pažįstamų, tėvų bei senelių, kas jiems padėjo apsispręsti renkantis studijas ar profesiją. Kartais aplinkinių patirtis gali suteikti vertingų įžvalgų ir padėti pamatyti dalykus iš kitos perspektyvos.
Taip pat verta pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba dominančioje srityje. Jų patirtys gali padėti suprasti, ar profesija atitiks lūkesčius.
Apsilankyk studijų mugėse
Lietuvoje kasmet vyksta įvairios studijų mugės, suteikiančios puikią galimybę abiturientams ir jų tėvams gyvai susipažinti su aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis, užduoti rūpimus klausimus ir gauti asmenines konsultacijas. Tarp didžiausių ir labiausiai lankomų renginių išsiskiria „WANTed karjeros dienos“ Kaune (vyksta spalio mėnesį), paroda „KARJERA & STUDIJOS“ Vilniuje (vyksta sausio mėnesį), „Aukštųjų mokyklų mugė“ Kaune (dažniausiai rengiamos sausio–vasario mėnesiais) bei „Studijų regata“ Klaipėdoje (įprastai organizuojama vasarį).
Keli renginiai 2026-ais metais, kuriuose verta sudalyvauti:
- sausio 22-23 d. Studijų mugė Vilniuje „Studijos&Karjera 2026“;
- vasario 6 d. „Studijų regata‘26“ Klaipėdoje;
- vasario 24 d. Aukštųjų mokyklų mugė Kaune;
- gegužė KTU inovacijų paroda „Technorama 2026“ (moksleiviams atskira programa).
Įvertink ne tik studijas, bet ir platesnes galimybes
Aukštosiose mokyklose ugdomi ne tik profesiniai įgūdžiai. Tai vieta, kur sutinkami nauji draugai, atrandamos naujos patirtys. Galima pasidomėti, kokias akiratį praplečiančias, tarptautinės patirties ir vertingų kontaktų ateities karjerai teikiančias veiklas universitetas siūlo.
Dažniausiai studentai gali pasinaudoti tarptautinių mainų programos „Erasmus+“ galimybėmis ir išvykti studijuoti į užsienį. Taip pat universitete įprastai veikia studentiškos organizacijos, meno kolektyvai, organizuojami nemokami sporto užsiėmimai.
Ką svarbu žinoti apie valstybinių brandos egzaminų sesiją?
Išsirinkus norimą studijų programą, svarbu pasidomėti, kokius valstybinius egzaminus reikia išlaikyti, kad stojimas į universitetą būtų sėkmingas.
Norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, privaloma išlaikyti ne mažiau nei 3 brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą.
Stojantiesiems į menų studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nėra būtinas matematikos egzaminas. Tačiau dažnu atveju privaloma išlaikyti stojamuosius egzaminus. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje bei studijų programoje šių egzaminų datos skiriasi, tad būtina pasidomėti tuo kaip galima anksčiau.
Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pasirinktos studijų krypties – pavyzdžiui, stojant į technologijų ar tiksliųjų mokslų programas, dažnai būtina aukšta matematikos ir fizikos įvertinimo balų suma, o socialinių mokslų programose gali būti vertinamas istorijos ar geografijos egzaminas.
Svarbu ne tik išlaikyti egzaminus, bet ir pasiekti aukštus rezultatus, nes konkursinis balas lemia galimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą. Kad būtų lengviau suplanuoti pasiruošimą, verta iš anksto susipažinti su brandos egzaminų tvarkaraščiu. Atsakingai pasirinkti egzaminai ir tinkamas pasiruošimas padės sėkmingai įstoti į norimą studijų programą.
Kaip sužinoti savo preliminarų konkursinį balą?
Konkursinis balas stojant į universitetą apskaičiuojamas pagal keturis dalykus: pagrindinį (dažniausiai matematiką arba lietuvių kalbą), antrąjį (priklausomai nuo studijų krypties), trečiąjį dalyką ir ketvirtąjį – bet kurio kito dalyko ar stojamojo egzamino rezultatą. Minimalus egzaminų įvertinimas stojant į valstybės finansuojamas vietas dažniausiai siekia 16 balų.
Norint padidinti konkursinį balą ir galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, galima rinktis papildomus pasirenkamuosius dalykus arba dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose. Tikslią balų skaičiavimo metodiką ir savo konkursinį balą galima apskaičiuoti naudojantis LAMA BPO konkursinio balo skaičiuokle.
Kaip ir kur pateikti stojimo prašymą?
Stojimo prašymą į bakalauro studijas reikia pateikti elektroniniu būdu per LAMA BPO informacinę sistemą. Universitetai ar kolegijos priėmimų patys neorganizuoja, o naudoja šią sistemą. Prisiregistravus sistemoje reikia užpildyti asmeninius duomenis, suvesti brandos egzaminų bei metinių pažymių rezultatus, taip pat pasirinkti pageidaujamas studijų programas pagal prioritetus ir pateikti savo prašymą. Plačiau apie tai, kaip sėkmingai užpildyti prašymą, skaityk straipsnyje „LAMA BPO sistemos pildymas (išsamus gidas)“.
Kur galiu sekti stojimo rezultatus 2026-ais metais?
2026 m. stojimo rezultatus galėsi sekti LAMA BPO informacinėje sistemoje, kurioje vykdomas priėmimas į visus Lietuvos universitetus ir kolegijas. Prisijungęs (-usi) prie savo paskyros galėsi matyti, ar pakvietimus studijuoti.
DUK
Kur galiu rasti konkursinio balo skaičiuoklę?
Konkursinio balo skaičiuoklę galima rasti LAMA BPO sistemoje. Joje pasirinkęs (-usi) norimą studijų programą gali suvesti savo egzaminų ir mokyklinių dalykų rezultatus – sistema automatiškai paskaičiuos preliminarų stojamąjį balą.
Kas yra išankstinis priėmimas ir kam jis skirtas?
Išankstinis priėmimas (dar vadinamas išankstiniu stojimu ar instituciniu priėmimu) – tai ankstyvas stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Jo metu nėra skaičiuojami konkursiniai balai ir nėra užtikrinama studijų vieta universitete, tačiau atsiranda galimybė anksčiau užmegzti ryšį su universitetu bei pasinaudoti stojantiesiems siūlomomis išskirtinėmis naudomis (pavyzdžiui, gauti stipendiją, pasiruošimo kursus, viešojo transporto bilieto kainos kompensavimą ar pan.).
Ką svarbu žinoti apie II ir III stojimo etapus (papildomąjį stojimą)?
Papildomi stojimo etapai, dar vadinami papildomuoju stojimu, vyksta po pagrindinio priėmimo etapo ir suteikia papildomą galimybę stojantiesiems, kurie nebuvo priimti pagrindinio priėmimo metu, nepateikė prašymo per pagrindinį priėmimą arba persigalvojo ir nori rinktis kitą studijų programą ar aukštąją mokyklą. Papildomasis stojimas vyksta per tą pačią LAMA BPIS sistemą.
Reikia turėti omenyje, kad laisvų vietų šiuose etapuose yra gerokai mažiau nei pagrindiniame priėmimo etape. Konkursiniai balai išlieka tie patys. Sutartys su priimtaisiais paprastai pasirašomos jau po kelių dienų, todėl svarbu atidžiai sekti datas.
