Stojimas į aukštąją mokyklą – vienas svarbiausių gyvenimo etapų, reikalaujantis aiškaus plano ir tinkamo pasiruošimo. Sėkmė priklauso ne tik nuo mokymosi rezultatų, bet ir nuo gebėjimo laiku atlikti reikiamus veiksmus.
Norint išvengti streso ir užtikrinti sklandų priėmimo procesą, verta iš anksto susipažinti su pagrindiniais stojimo 2025 m. į bakalauro studijas žingsniais, tokiais kaip valstybinių brandos egzaminų, priėmimo etapų bei prašymų teikimo datos, taip pat konkursinio balo skaičiuoklė bei galimybė pasikonsultuoti karjeros klausimais.
Svarbiausios stojimo į bakalauro studijas datos 2025 m.:
Nors daugelis stojimą į aukštąsias mokyklas asocijuoja su prašymų teikimu birželio pabaigoje, visgi priėmimas trunka gerokai ilgiau ir yra sudarytas iš išankstinio priėmimo, pagrindinio priėmimo bei papildomo priėmimo.
Ne kiekvienas žino, jog stoti į bakalauro studijas galima dar pavasarį, prieš valstybinių brandos egzaminų sesiją. Išankstinį priėmimą, dar kitaip vadinamą instituciniu priėmimu, turi daugelis aukštųjų mokyklų Lietuvoje.
Kodėl verta stoti išankstinio priėmimo metu? Stojantieji, pasinaudoję šia papildoma galimybe, įgyja pranašumą užsitikrinant valstybės finansuojamą studijų vietą aukštojoje mokykloje bei gali gauti papildomų naudų. Kiekviename universitete naudos skiriasi, tad būtina pasidomėti apie kiekvieną pasiūlymą atskirai.
Štai KTU šiemet bakalauro studijas anksčiau už kitus pasirinkusiems būsimiems pirmakursiams suteikia tokias papildomas naudas:
Kaip sudalyvauti? Pirmiausia, išankstinio priėmimo metu pasirašoma preliminarioji sutartis su pasirinkta aukštąja mokykla. Vėliau, išlaikius pasirinktus valstybinius brandos egzaminus, būtina teikti prašymą per LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinę sistemą ir čia pirmu numeriu pažymėti norimą studijų programą.
Tai svarbiausias stojimo į universitetus laikotarpis, per kurį reikia nurodyti norimas studijų programas ir išdėstyti jas prioriteto tvarka, bei pasirinkti, ar pretenduojama į valstybės finansuojamą (VF) ar nefinansuojamą (VNF) vietą. 2025 metais pagrindinis stojimas į bakalauro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose prasidės birželio 1-ąją ir truks iki rugpjūčio 6-osios.
Prašymo teikimas. Tai daroma per LAMA BPO svetainę. Reikia užsiregistruoti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), užpildyti asmens duomenis ir pridėti reikiamus dokumentus (brandos atestatą, jei jis jau yra gautas; stojamojo egzamino išlaikymo patvirtinimą; ar kitus svarbius pažymėjimus).
Studijų programų pasirinkimas. Stojantysis gali rinktis net iki 9 pageidaujamų studijų programų. Jas išdėstyti būtina pagal prioritetą. Labai svarbu gerai apgalvoti, kuri programa yra pirmasis pasirinkimas, nes stojančiajam siūloma vieta tik aukščiausiai pasirinktoje programoje, į kurią jis patenka pagal savo konkursinį balą.
Persigalvojus yra galimybė tam tikrą laiką koreguoti savo prašymą: keisti programas, jų eiliškumą ar išvis atsisakyti dalyvavimo.
Kvietimas studijuoti. 2025 metų rugpjūčio 11 d. bus skelbiami pagrindinio priėmimo rezultatai. Sužinoję, kur yra kviečiami, būsimieji pirmakursiai turės atvykti į savo pasirinktą aukštąją mokyklą sutarties pasirašymui.
Papildomas priėmimas – tai antrasis stojimo 2025 m. etapas, skirtas tiems, kurie per pagrindinį priėmimą neįstojo, negavo kvietimo arba nori keisti savo pasirinkimą. Svarbu žinoti, kad šio etapo metu galima rinktis tik tas studijų programas, kuriose liko laisvų vietų. Prašymų priėmimas vyksta elektroniniu būdu per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą.
Prašymų teikimas tęsiasi daug trumpiau nei pagrindinio priėmimo metu. Šiemet jis vyks nuo rugpjūčio 15 iki 19 d., o kvietimas studijuoti bus skelbiamas rugpjūčio 22 dieną. Sutartys su pakviestaisiais šio etapo metu bus pasirašomos rugpjūčio 22–23 dienomis elektroniniu būdu arba atvykstant gyvai į aukštąją mokyklą.
Apsispręsti, kur stoti, šiandien gali būti sudėtingiau nei bet kada anksčiau. Ne todėl, kad trūktų galimybių, o atvirkščiai, jų yra tiek daug, kad priimti sprendimą gali būti nelengva.
Technologijos bei dirbtinis intelektas atveria vis naujas profesines perspektyvas. Duomenų analitikai, programuotojai, elektronikos specialistai, atsinaujinančios energetikos ekspertai, dirbtinio intelekto kūrėjai, tvaraus dizaino profesionalai bei edukacinių sistemų žinovai jau dabar yra itin paklausūs, o jų poreikis tik augs. Ir tai tik keletas iš specialybių, kurias pasirinkus žengsi koja kojon su naujausiomis technologijų tendencijomis.
Yra profesijų, kurių aktualumas išlieka nepakitęs jau ilgus dešimtmečius, ir kurių svarba nemažės ateityje. Mokytojai, gydytojai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, ekonomistai, architektai, psichikos sveikatos specialistai, komunikacijos ekspertai bei vadybos specialistai – tai tik keletas iš daugelio profesijų, be kurių visuomenė negalėtų funkcionuoti. Žmogiškas ryšys, gebėjimas suprasti kitą, suteikti pagalbą ar perduoti žinias yra tai, kas išliks aktualu nuolat.
Jei nesi iš tų, kurie jau nuo mažens žinojo, kuo nori būti užaugę, neverta nerimauti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas gerai sekasi ir kas natūraliai kelia smalsumą arba už ką dažniausiai sulaukiama pagyrimų iš kitų. Galbūt puikiai argumentuoji savo nuomonę, turi organizacinių gebėjimų ar puikiai kuri vizualinius sprendimus. Stebėjimas, ką veiki su didžiausiu malonumu, kokius vaizdo įrašus ar straipsnius renkiesi laisvalaikiu – tai gali padėti suprasti, kas išties domina. Padėti atskleisti talentus ar polinkius gali ir karjeros testas. Naudinga būtų atlikti bent kelis.
Drąsiai klausk brolių ar sesių, draugų ar pažįstamų, tėvų bei senelių, kas jiems padėjo apsispręsti renkantis studijas ar profesiją. Kartais aplinkinių patirtis gali suteikti vertingų įžvalgų ir padėti pamatyti dalykus iš kitos perspektyvos.
Taip pat verta pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau dirba dominančioje srityje. Jų patirtys gali padėti suprasti, ar profesija atitiks lūkesčius.
Daugiau apie priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas būsimieji studentai gali sužinoti ir vykstančiose studijų mugėse. Artimiausia iš jų – kovo 27–28 dienomis organizuojama studijų ir karjeros mugė „Karjera & Studijos Lietuvoje 2025“, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.
Mugės metu moksleiviams KTU pristatys net 11 ekspertų pranešimų apie išankstinį priėmimą, vandenilinius automobilius, ateities talentus darbo rinkoje, sudalyvauti matematikos dirbtuvėse, kurios skirtos pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui be streso.
Aukštosiose mokyklose ugdomi ne tik profesiniai įgūdžiai. Tai vieta, kur sutinkami nauji draugai, atrandamos naujos patirtys. Galima pasidomėti, kokias akiratį praplečiančias, tarptautinės patirties ir vertingų kontaktų ateities karjerai teikiančias veiklas universitetas siūlo.
Dažniausiai studentai gali pasinaudoti tarptautinių mainų programos „Erasmus+“ galimybėmis ir išvykti studijuoti į užsienį. Taip pat universitete įprastai veikia studentiškos organizacijos, meno kolektyvai, organizuojami nemokami sporto užsiėmimai.
Kita svarbi užduotis, išsirinkus norimą studijų programą, pasidomėti, kokius valstybinius egzaminus reikia išlaikyti, kad stojimas į universitetą būtų sėkmingas.
Norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, privaloma išlaikyti ne mažiau nei 3 brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą.
Stojantiesiems į menų studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nėra būtinas matematikos egzaminas. Tačiau dažnu atveju privaloma išlaikyti stojamuosius egzaminus. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje bei studijų programoje šių egzaminų datos skiriasi, tad būtina pasidomėti tuo kaip galima anksčiau.
Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pasirinktos studijų krypties – pavyzdžiui, stojant į technologijų ar tiksliųjų mokslų programas, dažnai būtina aukšta matematikos ir fizikos įvertinimo balų suma, o socialinių mokslų programose gali būti vertinamas istorijos ar geografijos egzaminas.
Svarbu ne tik išlaikyti egzaminus, bet ir pasiekti aukštus rezultatus, nes konkursinis balas lemia galimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą. Kad būtų lengviau suplanuoti pasiruošimą, verta iš anksto susipažinti su brandos egzaminų tvarkaraščiu. Atsakingai pasirinkti egzaminai ir tinkamas pasiruošimas padės sėkmingai įstoti į norimą studijų programą.
Konkursinis balas stojant į universitetą apskaičiuojamas pagal keturis dalykus: pagrindinį (dažniausiai matematiką arba lietuvių kalbą), antrąjį (priklausomai nuo studijų krypties), trečiąjį dalyką ir ketvirtąjį – bet kurio kito dalyko ar stojamojo egzamino rezultatą. Minimalus egzaminų įvertinimas stojant į valstybės finansuojamas vietas dažniausiai siekia 16 balų.
Norint padidinti konkursinį balą ir galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, galima rinktis papildomus pasirenkamuosius dalykus arba dalyvauti motyvaciniuose pokalbiuose. Tikslią balų skaičiavimo metodiką ir savo konkursinį balą galima apskaičiuoti naudojantis LAMA BPO konkursinio balo skaičiuokle.
Atidžiai pasiruošus visiems stojimo 2025 m. į bakalauro studijas aukštojoje mokykloje žingsniams, bus lengviau išvengti klaidų, laikytis nustatytų terminų bei tinkamai pasiruošti egzaminams. Šis naujas gyvenimo etapas – atsakingas procesas, todėl aiškus veiksmų planas padės sumažinti stresą ir padidinti sėkmės tikimybę.
