Vadyba

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Per pastaruosius penkerius metus įvairių tipų (GAFAM, globalių įmonių, atvirųjų ir t.t.) skaitmeninių daugiašalių platformų tyrimai tapo populiarūs įvairiose mokslo srityse ir kryptyse, tame tarpe vadyboje. Nors daug tyrimų kalba apie tarp-organizacinį bendradarbiavimą, tačiau trūksta gilesnio teorinio ir empirinio supratimo kaip įvairūs, vidiniai ir išoriniai veiksniai, daro įtaką tarp-organizaciniam bendradarbiavimui skaitmeninėse daugiašalėse platformose, kuriose yra apibrėžiamos naujos organizacinės ribos ir veiklos taisyklės. Skaitmeninių daugiašalių platformų augimo galimybės labiausiai priklauso nuo jos dalyvių sąveikavimo ne kaip pavienių veikėjų, bet kaip vienos komandos žaidėjų. Šiandiena, vis dar nežinoma, kaip tokios platformos sugeba išsiugdyti tinkamus gebėjimus, kurie keistų paplitusį ir dominuojantį sandoriais grįstą bendradarbiavimą į strategiškai plėtojamą bendrakūrą tarp įvairių platformos veikėjų. Tyrimo problema – kaip skatinti bendrakūra (relational startegy based collaboration) grįstą bendradarbiavimą tarp skaitmeninių daugiašalių platformų dalyvių. Tyrimo tikslas – ištirti vidinius ir išorinius veiksnius darančius įtaką įvairų šalių bendradarbiavimui skaitmeninėse daugiašalėse platformose ir parengti bendakūra grįsto bendradarbiavimo modelį

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Globalizacija ir spartus ateitį kuriančių technologijų, tokių kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas ir robotika, vystymasis lemia didelius visuomenės pokyčius. Ateitį kuriančios technologijos sparčiai skverbiasi į žmonių išteklių valdymą, dramatiškai keisdama sprendimų priėmimo procesą ir pobūdį, įneša naujoves žmogiškųjų išteklių valdymo praktikas, visų pirma į darbuotojų atrankas ir mokymus, daro įtaką darbo santykiams ir organizacijos kultūrai. Greta to, ypač akcentuojama etiškos problematika bei pabrėžiamas technostresas dėl darbe intensyviai naudojamų ateitį kuriančių technologijų. Šiame kontekste aktualizuojasi "žalos" sąvoka, pabrėžiant, kad žmogiškuosius išteklius reikia valdyti tvariai. Disertaciniame darbe bus tiriama, kaip ateitį kuriančios technologijos (virtualioji realybė, dirbtinis intelektas) gali būti integruotos į žmogiškųjų išteklių valdymą atsižvelgiant į tvaraus žmogiškųjų išteklių valdymo principus. Laukiami rezultatai: • Atskleistas ateitį kuriančių technologijų (virtualios realybės, dirbtinio intelekto) naudojimo mastas ir pobūdis žmogiškųjų išteklių valdymo srityje • Išaiškintos socialinės, psichologinės ir etinės įtampos, kurias sukelia ateitį kuriančių technologijų (virtualios realybės, dirbtinio intelekto) naudojimas žmogiškųjų išteklių valdyme

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmeninės technologijos prisideda prie organizacijų konkurencinio pranašumo. Skaitmeninės technologijos tai – technologijos leidžiančios rinkti, manipuliuoti ir komunikuoti informaciją išreikštą dvejetaine forma. Skaitmeninės technologijos sukuria įgalinimus (angl. affordances) organizacijų veiklai, pavyzdžiui, palengvina proceso veiklų vykdymą, susieja nutolusius organizacijos darbuotojus, automatiškai renka ir apdoroja duomenis apie produktų naudojimą. Skaitmeninių technologijų sukuriami įgalinimai papildo vienas kitą. Formuojasi vertingi, reti ir sunkiai imituojami analitiniai, tinklaveiklos bei išmanumo organizaciniai gebėjimai, kuriuos organizacijos išnaudoja įvairioms inovacijoms. Dalis tyrėjų tiria skaitmeninių įgalinimų sąsajas su paslaugų ir produktų inovacijomis. Kiti tyrėjai tiria skaitmeninių technologijų lemiamų įgalinimų poveikį procesų inovacijoms. Skaitmeninių technologijų lemiami gebėjimai ir įgalinimai prisideda prie procesų eksploracijos ir eksploatacijos veiklų. Visgi nėra nustatyta, ar skaitmeninių technologijų lemiami įgalinimai prisideda prie radikalių procesų inovacijų, ar taip pat palaiko ir inkrementines procesų inovacijas. Nėra aišku ar įgytų įgalinimų poveikis procesų inovacijoms yra ilgalaikis, kaip greitai išsisemia tobulinimo idėjos. Taip neaišku, kokį vaidmenį atlieka įgūdžiai, tobulinimo struktūrų išvystymo lygis santykyje tarp skaitmeninių technologijų lemiamų gebėjimų ir procesų inovacijų. Siekiant atsakyti į šiuos probleminius klausimus planuojama derinti fsQCA ir SEM metodus.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Dirbtinio intelekto (DI) (angl. Artificial Intelligence) ir didžiųjų duomenų (DD) (angl. Big Data) teikiamų galimybių panaudojimas padeda priimti efektyvesnius ir tikslesnius sprendimus apskaitos ir audito įmonėse (Gunz ir Thorne, 2020). Moksliniuose tyrimuose jau dabar įvairiais pjūviais analizuojama DI ir DD audite: panaudojimo galimybės konceptualiu lygiu (Munoko ir kt., 2020; Preece, 2018), įtaka audito kokybei (Brown-Liburd ir kt., 2015; Vasarhelyi ir kt., 2015), poveikis finansinių ataskaitų audito efektyvumui (Dagilienė ir Klovienė, 2019; Gepp ir kt., 2018), papildomos kompetencijos ir technologinės galimybės (Enget ir kt., 2017; Appelbaum ir kt., 2018). Kol kas tik keletas naujausių mokslinių tyrimų analizuoja skaitmeninių technologijų poveikį profesiniams etikos aspektams, socialinei atsakomybei apskaitos ir audito srityse. Berger ir kt. (2020) nagrinėja lygiaverčių technologinių platformų naudojimą ir jų įtaką sąžiningumui, teikiant ataskaitas mokesčių tikslais. LaMothe ir Bobek (2020) tiria technologijų įtaką etiniam sprendimų priėmimui, nagrinėjant ryšį tarp mokesčių mokėtojų sąžiningumo ir programinės įrangos naudojimo mokesčių tikslais. Audito įmonės ir auditoriai, priimdami profesinius sprendimus, turi būti ne tik teisiškai, bet ir socialiai atsakingi. Paprastai profesiniai ir etiniai sprendimai priimami randant kompromisus tarp skirtingų variantų, t. y. dalinai laikantis etinių normų (ISSA ir kt, 2016; Sutton ir kt., 2016; Kokina ir Davenport, 2017). Be to, etinės pasekmės, panaudojant DI ir DD įvairiuose audito etapuose, taip pat yra nepakankamai ištirtos (Munoko ir kt., 2020). Taigi egzistuoja mokslinių tyrimų spraga, susijusi su skaitmeninių technologijų poveikiu etiniam sprendimų priėmimui audite.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad dalijimosi ekonomikos platformos (DEP) atveria naujas vertės bendrakūros galimybes, tačiau pasigendama studijų, skirtų atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: - Koks vertės bendrakūros DEP mechanizmas, atliepiant dualią vartojimo motyvų (altruistinių ir savanaudiškų) prigimtį? - Kokios egzistuoja bendradarbiavimu grįsto ir tvaraus vartojimo sąsajos vertės bendrakūros DEP atveju? Kokie jų antecedentai ir pasekmės? Disertacijos tikslas – nustatyti bendradarbiavimu grįsto ir tvaraus vartojimo sąsajas vertės bendrakūros dalijimosi ekonomikos platformose atveju. Uždaviniai. 1. Atskleisti vertės bendrakūros konceptualiąją esmę ir jos ypatumus DEP atveju. 2. Apibrėžti bendradarbiavimu grįsto ir tvaraus vartojimo koncepcijas ir tarpusavio sąsajas. 3. Nustatyti, kokie yra bendradarbiavimu grįsto ir tvaraus vartojimo antecedentai ir pasekmės ir kaip jie pasireiškia vertės bendrakūros DEP atveju. 4. Parengti empirinio tyrimo metodologiją, skirtą empiriškai patikrinti teoriniu lygmeniu identifikuotoms bendradarbiavimu grįsto ir tvaraus vartojimo sąsajoms vertės bendrakūros DEP atveju. 5. Teorinių ir empirinių tyrimų pagrindu pagrįsti teorines ir praktines implikacijas ir identifikuoti tolimesnių tyrimų kryptis. Laukiami rezultatai. Disertacijos tyrimai prisidėtų prie bendrakūros ir vartotojų elgsenos teorijų plėtotės, pateiktų rekomendacijas DEP vystytojams, kurių įgyvendinimas leistų geriau atliepti vartotojų motyvus dalintis vertybėmis ir skatintų juos įsitraukti į vertės bendrakūrą DEP.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema apibūdinama šiais klausimais – kokios dirbtiniu intelektu (DI) grįstų paslaugų inovacijų charakteristikos ir kaip veikia suvokiamą inovacijų priimtinumą vartotojams? kokios jo sąsajos su ketinimu naudoti DI grįstas paslaugų inovacijas? koks vaidmuo tiriamame ryšyje atitenka vartotojų pasitikėjimui? Mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti DI grįstų paslaugų inovacijų poveikį vartotojų elgsenai, atskleidžiant pasitikėjimo veiksnio vaidmenį. Uždaviniai: 1. Konceptualizuoti DI grįstų paslaugų inovacijų fenomeną, identifikuojant jų tipus bei charakteristikas ir atskleidžiant DI poveikį paslaugų teorijos raidai. 2. Apibrėžti DI grįstų paslaugų inovacijų sukeltas vartotojų elgsenos pasekmes, kaip pagrindinius priklausomus tyrimo kintamuosius. 3. Sudaryti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, atskleidžiantį vartotojų pasitikėjimo vaidmenį bei sąsajas su kitais konstruktais. 4. Parengti ir pritaikyti tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojančią empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologiją. 5. Empiriškai pagrįsti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, identifikuojant jo taikymo galimybes ir ribotumus. Laukiami rezultatai - Išplėsta su DI poveikiu siejamų paslaugų teorijų ir vartotojų elgsenos tyrimų bazė - Sudaryti DI grįstų paslaugų inovacijų charakteristikų, lemiančių suvokiamą tokių inovacijų (ne)priimtinumą vartotojams, rinkiniai - Pagrįstas vartotojų pasitikėjimo vaidmuo suvokiamo DI grįstų paslaugų inovacijų priimtinumo ir ketinimo jomis naudotis ryšyje - Sudarytas originalus DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelis - Parengta ir empiriškai patikrinta tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojanti empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologija.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Didėjantis susidomėjimas organizacijų darnumu yra susijęs su augančiu spaudimu, kurį patiria organizacijos iš klientų, tiekėjų, visuomenės bei atskirų jos grupių, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų, raginant verslą tapti labiau atsakingu ir aktyviau dalyvauti socialinių ir aplinkos problemų sprendime (Podgorodnichenko ir kt., 2019). Organizacijų darnumas iš esmės grindžiamas Elkington (1998) pateiktu „triple bottom line“ požiūriu, įkorporuojant draugiškus aplinkai, socialiai atsakingus bei ekonomiškai naudingus sprendimus. Organizacijų ilgalaikė sėkmė jau nebėra matuojama tik finansiniais rodikliais (Dyllick ir Hockerts, 2002), o veiklos rezultatų gerinimas visose trijose „triple bottom line“ dedamosiose reikalauja nusigręžti nuo iki šiol vis dar dominuojančio pelno akcentavimo požiūrio (Ren ir Jackson, 2019). Beje, didėja pačių organizacijų įsipareigojimas darnumui, nes darnūs sprendimai generuoja vertę, t.y. kuria gerą reputaciją, padeda įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą, auga prekių bei paslaugų patrauklumas klientų tarpe, didėja prieiga prie išteklių bei galimybė išlaikyti vienus iš kertinių organizacijos išteklių, būtent žmonių išteklius (Ehnert, 2009; Park ir Lee, 2014; Podgorodnichenko ir kt., 2019, ). Visgi, judant darnumo linkme organizacijos susiduria su iššūkiais dėl to, kaip darnumo klausimai turi būti integruoti į verslo strategiją bei sprendimus (Chams ir Garcia-Blandon, 2019; Herrera ir kt., 2020). Ypatingai klausimo aktualumas išryškėja skaitmeninės tranformacijos kontekste keičiantis darbo pobūdžiui (Moniz ir Krings, 2016; Schweer ir Sahl, 2017; Dengler ir Matthes, 2018; Webster ir Ivanov, 2020). Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.