Doktorantūros studijos – ne tik mokslo daktaro laipsniu pažymėtas laiptelis aukštyn, bet ir būtina sąlyga, siekiant mokslininko karjeros. Šis laipsnis suteikia galimybę dirbti akademinėje ir neakademinėje aplinkoje bei prisidėti prie naujų žinių ir inovacijų kūrimo.
Nuo ko pradėti renkantis doktorantūros studijas, kaip vyksta priėmimo procesas ir kokių finansinių galimybių gali tikėtis doktorantai? Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi aspektai apie doktorantūros studijas Lietuvoje, jų pasirinkimą ir svarbiausius priėmimo žingsnius.
Šiame straipsnyje sužinosite:
Doktorantūros studijos – tai trečiosios pakopos universitetinės studijos, kurias baigus suteikiamas mokslo (meno) daktaro laipsnis. Šios studijos trunka 4 metus (studijuojant nuolatine forma). Jų metu rengiama disertacija (meno projektas), vykdomi moksliniai tyrimai, rašomi straipsniai, dalyvaujama konferencijose bei įvairiose projektinėse veiklose.
Doktorantūros studijos – galimybė gilintis į pasirinktą mokslo (meno) kryptį ir prisidėti prie jos pažangos. Remiantis LR Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje kasmet ginama per 300 daktaro disertacijų (meno projektų).
Studijų metu atliekami moksliniai tyrimai mokslo grupėse, įsidarbinama vykdomuose moksliniuose projektuose. Šie tyrimai leidžia prisidėti prie realių mokslo ir visuomenės problemų sprendimo, todėl doktorantų darbo rezultatai dažnai tampa naujomis technologijomis, metodikomis ir pokyčių pagrindu pramonėje, versle bei visuomenėje.
Doktorantūros studijos taip pat atveria galimybes įgyti patirties tarptautinėje aplinkoje – valstybės ir išorinių fondų skiriama finansinė parama skatina modulių klausymą, tyrimų vykdymą ir jų rezultatų pristatymą užsienio mokslo institucijose.
Akademinėje aplinkoje. Mokslo (meno) daktaro laipsnis – būtina sąlyga, norintiems siekti karjeros akademinėje aplinkoje ir prisidėti prie mokslo bei tyrimų pažangos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tiems doktorantams, kurie po studijų planuoja tolimesnę dėstytojo akademinę karjerą, studijos doktorantūroje suteikia galimybes dalyvauti pradedančiojo dėstytojo programoje ir įgyti pedagoginio darbo patirties.
Neakademinėje aplinkoje. Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine veikla, vis daugiau absolventų sėkmingai kuria karjerą ir už universitetų ribų. Įgyti gebėjimai – analitinis mąstymas, savarankiškas problemų sprendimas, mokslinių tyrimų planavimas ir duomenų interpretavimas – vertinami inovatyviuose verslo sektoriuose, konsultacinėse įmonėse, viešajame administravime, pramonėje, taip pat tarptautinėse organizacijose ar nevyriausybinėse institucijose.
Dauguma doktorantūros studijų vietų yra valstybės finansuojamos – jose doktorantams mokama mėnesinė valstybės parama (stipendija).
Valstybės finansuojamos vietos. Džiugi žinia, kad nuo šių metų didėja skiriama parama (stipendija) valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems doktorantams – pirmo kurso studentams skiriama parama siekia 1330 eurus per mėnesį, o antro–ketvirto kurso doktorantams – 1540 eurų per mėnesį.
Finansinės naudos. Doktorantai gali teikti paraiškas ir dėl papildomo finansavimo. Pavyzdžiui, galima teikti prašymą gauti iki 2500 Eur paramą studijoms ir mokslinių tyrimų vykdymui. Tiek pat galima gauti mokslinių rezultatų pristatymui tarptautinėse konferencijose.
Norintiems tyrimus atlikti užsienyje, siūloma galimybė dalyvauti iki vienerių metų trunkančioje „Erasmus+“ programoje, finansuojančioje studijas ir tyrimus užsienio institucijose. Dalyvavimui tarptautiniuose renginiuose doktorantai gali gauti iki 2100 Eur per metus teikdami paraišką Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paramai gauti.
Be to, už aukštus akademinius rezultatus ir mokslinį aktyvumą galima gauti iki 6720 Eur metinę stipendiją skiriamą Lietuvos mokslo tarybos (LMT). Aukštosios mokyklos taip pat gali skirti papildomas skatinamasias stipendijas už aukštus studijų rezultatus.
Valstybės nefinansuojamos vietos. Tiems, kurie studijuoja nefinansuojamose vietose, studijų kaina gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų per metus, priklausomai nuo universiteto ir studijų mokslo (meno) krypties.
Paskutinieji magistrantūros studijų metai – idealus laikas pradėti domėtis doktorantūra. Išankstinis pasiruošimas suteikia laiko apmąstyti, kurioje kryptyje norisi gilinti žinias, ir tinkamai pasiruošti stojimams. Tiesa, į doktorantūros studijas galima stoti ir padarius pertrauką po magistrantūros studijų. Tokia pertrauka netgi gali būti naudinga, nes ji leidžia tinkamai pasiruošti stojimui į doktorantūros studijas.
Renkantis doktorantūros studijas reikėtų aiškiai suprasti savo interesų lauką, nes būsimos disertacijos (meno projekto) tema turėtų būti artima jūsų asmeniniam ir profesiniam domėjimuisi. Pirmiausia, peržvelkite universitetų siūlomas tyrimų kryptis, susipažinkite su jau vykdomais projektais, kviestiniais lektoriais ir vykstančiais moksliniais renginiais. Jei turite galimybę, sudalyvaukite juose, nes taip galėsite geriau įvertinti, ar aukštoji mokykla bei konkreti mokslo (meno) kryptis sudaro sąlygas vystyti jūsų idėją.
Pirmiausia atsižvelkite į tai, kokią infrastruktūrą, leidžiančią aktyviai įsilieti į mokslinę veiklą, turi aukštoji mokykla. Taip pat įvertinkite, kokius ji plėtoja ir vykdo tyrimus.
Pasirinkus temą, pasidomėkite disertacijų (meno projektų) vadovais, kuriuos galėsite rinktis. Neretai universitetai savo internetiniuose puslapiuose turi sukūrę tyrėjo paskyras. Jose galima rasti būsimų disertacijų (meno vadovų) vadovų projektus, publikacijas, duomenų rinkinius, dėstomus studijų modulius. Taip pat kokioms mokslo grupėms jie priklauso. Galiausiai, pabendraukite su disertacijų (meno projektų) vadovais ir gyvai užduokite jums rūpimus klausimus.
Doktorantūros studijos Lietuvoje apima tiek teorinius mokymus, tiek savarankišką mokslinę (meninę) veiklą. Pirmuosius studijų metus doktorantai dažniausiai skiria metodologijos ir pasirinktų tyrimo krypties gilinimui pagal parengtą individualų studijų planą. Vėlesniais metais jie aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, rašo publikacijas, dalyvauja konferencijose, o studijų pabaigoje parengia ir viešai gina disertaciją (meno projektą).
Dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose projektuose – neatsiejama doktorantūros dalis. Tai jauniesiems tyrėjams leidžia gilinti žinias atliekamuose tyrimuose, pasinaudoti gerąją užsienio universitetų patirtimi. Be to, kai kurie universitetai siūlo galimybę įgyti dvigubą daktaro laipsnį.
Taip pat stažuotėse jie lavina asmenines kompetencijas – gerina užsienio kalbų įgūdžius, išplečia profesinius kontaktus ir pasiruošia darbui globalioje aplinkoje.
Papildomai aukštosios mokyklos skatina doktorantus dalyvauti tarptautinėse mainų programose, naudojantis projektais „Erasmus+“ ar „Europos horizontas“ ir kartu su užsienio mokslininkais vykdyti bendrus tyrimus bei jungtis prie tarptautinių mokslininkų tinklų.
Vienas svarbiausių doktorantūros elementų – disertacija (meno projektas), kuri turi būti originalus mokslinį indėlį kuriantis darbas. Pirmiausia doktorantai su vadovo pagalba rengia studijų ir mokslinių tyrimų planą, kuris apima mokslinės literatūros nagrinėjimą bei mokslinius tyrimus. Dalis mokslinių tyrimų gali būti atliekami aukšto lygio užsienio mokslo centruose. Taip pat doktorantai atlieka duomenų analizę, rašo mokslinius straipsnius, skaito mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose. Jie rengia disertaciją (meno projektą), planuoja mokslines stažuotes užsienyje.
Studijos baigiamos – viešai ginant disertaciją (meno projektą). Gynimo metu doktorantas pristato savo tyrimą akademinei bendruomenei ir įrodo mokslinio darbo vertę bei savo, kaip tyrėjo, brandą.
Priėmimą į doktorantūros studijas organizuoja pačios aukštosios mokyklos, todėl apsisprendus žengti į aukščiausią studijų pakopą – svarbu sekti jos skelbiamas priėmimo datas. Dauguma universitetų duris doktorantams atveria nuo balandžio iki rugpjūčio, bet tikslios datos – kiekvieno universiteto rankose.
| Dokumentų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos teikimas | Balandis–rugpjūtis |
| Stojimo dokumentų teikimas | Gegužė–birželis |
| Motyvaciniai pokalbiai | Birželis |
| Rezultatų skelbimas | Liepa |
| Sutarčių pasirašymas | Liepa–rugsėjis |
| Studijų pradžia | Rugsėjis–spalis |
Visi norintys studijuoti trečiosios pakopos studijas privalo turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba turėti jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą.
Į doktorantūros studijas priimama konkurso būdu. Kauno technologijos universitete (KTU) atrankos metu vertinamas magistrantūros studijų pažymių svertinis vidurkis, mokslinė patirtis – publikacijos ar konferencijos, mokslinio tyrimo pasiūlymas, mokslininkų rekomendacijos ir motyvacinio pokalbio rezultatai. Planuojant stoti į fizikos, chemijos, medžiagų inžinerijos mokslo kryptis yra vertinami ir bakalauro studijų pažymiai.
Baigus studijas užsienyje ir norint stoti į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą, išsilavinimas oficialiai turi būti pripažintas Lietuvoje.
Doktorantūros studijos KTU – tai galimybė gilinti mokslines žinias, kurti inovatyvius sprendimus ir prisidėti prie inovacijų diegimo pramonėje ir naujų technologijų vystymo.
KTU – antrasis Lietuvoje pagal priimamų doktorantų skaičių. Jis – vienas iš lyderiaujančių technologijos universitetų Baltijos šalyse su gerai įvertinta tarptautine reputacija QS Europos universitetų reitinge. Moderni mokslinių tyrimų infrastruktūra, profesionali tyrėjų komanda ir kuriama mokslinė produkcija suteikia puikią aplinką moksliniams tyrimams ir studijoms.
Universitetas glaudžiai bendradarbiauja su pramonės partneriais ir turi stiprų ryšį su verslo sektoriumi. Tai suteikia galimybę doktorantams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose bei taikyti savo mokslinius darbus praktikoje.
Studijų metu KTU doktorantai dalyvauja jiems organizuojamuose renginiuose, vasaros / žiemos mokyklose, vyksta į dalines studijas ir mokslines stažuotes užsienyje, įsitraukia į KTU Doktorantų draugijos veiklas bei aktyviai dalyvauja KTU Sporto ir sveikatingumo centro siūlomuose laisvalaikio sporto užsiėmimuose, meninėse veiklose.
Baigus KTU doktorantūros studijas, atsiveria įvairios galimybės – absolventai gali tęsti karjerą akademiniame pasaulyje kaip tyrėjai, universiteto bendruomenės nariai ir įsilieti į mokslo grupes bei vykdyti tarptautinius projektus. Taip pat jie gali prisidėti prie startuolių kūrimo, yra laukiami pramonės ir verslo sektoriuose, kuriuose sukauptos žinios tampa atsvara priimant esminius sprendimus, kuriant inovacijas ir padedant siekti aukščiausių rezultatų.
Nuo 2024 metų KTU doktorantūros absolventams išduoda dvikalbius (lietuvių-anglų k.) daktaro diplomus, padedančius siekti akademinės karjeros užsienyje.
KTU siūlomos doktorantūros studijos apima penkias mokslo (meno) sritis: gamtos mokslus, technologijos mokslus, socialinius mokslus, humanitarinius mokslus ir vaizduojamuosius menus.
Technologijos mokslų srityje galima žinias gilinti šiose kryptyse: aplinkos inžinerijoje, chemijos inžinerijoje, elektros ir elektronikos inžinerijoje, energetikoje ir termoinžinerijoje, informatikos inžinerijoje, matavimų inžinerijoje, mechanikos inžinerijoje, medžiagų inžinerijoje, statybos inžinerijoje ir transporto inžinerijoje.
Gamtos mokslų sritis apima chemiją, fiziką, informatiką ir matematiką.
Socialinių mokslų srityje doktorantai gilinasi į edukologijos, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos bei vadybos kryptis.
Humanitarinių mokslų srityje KTU siūlo menotyros doktorantūros studijas.
Vaizduojamųjų menų srityje doktorantai gilinasi į architektūros kryptį.
Sužinoti daugiau apie siūlomas konkrečias studijų kryptis, galite apsilankę puslapyje „Doktorantūros studijų programos“.
Dokumentų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos teikimasBalandžio 1–15 d. iki 17 val.
| Priėmimo dokumentų teikimas | Birželio 5–20 d. iki 15 val. |
| Motyvaciniai pokalbiai | Birželio 26–30 d. |
| Informavimas apie priėmimo rezultatus | Birželio 30 d. iki 17 val. |
| Apeliacijų dėl priėmimo rezultatų pateikimas | Liepos 1 d. iki 10 val. |
| Sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais | Liepos 3–4 d. iki 16 val. |
| Studijų pradžia | Rugsėjo 1 d. |
Plačiau apie visus studentams taikomus stojimo į KTU reikalavimus galite sužinoti puslapyje „Priėmimo reikalavimai“.
Doktorantūros studijos – aukščiausia akademinė pakopa ir kelias į reikšmingą asmeninį augimą. Tinkamai pasiruošus dar magistrantūros studijų metu, išsirinkus tinkamą mokslo (meno) kryptį ir aktualią tyrimų tematiką, doktorantūra taps tvirtu pagrindu akademinei karjerai ar darbui pažangiose tarptautinėse institucijose.
