Nebetinkami naudoti vandenilio balionai gali tapti vertinga žaliava dronų gamybai. Nors jų sudėtyje esantis anglies pluoštas yra brangi ir sunkiai perdirbama medžiaga, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai įžvelgė galimybę suteikti jai antrą gyvenimą. Jaunieji tyrėjai ieško būdų, kaip iš panaudotų balionų pagaminti pigesnes, tvaresnes ir Lietuvoje gaminamas dronų detales.
KTU Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų studijų programos ketvirtakursis, Studentų atstovybės (SA) prezidentas Vilius Medika pasakoja, kad nebetinkamus naudoti anglies pluošto balionus galima įsigyti palyginti nebrangiai – vos už kelis šimtus eurų. Tačiau juose slypi kur kas didesnė vertė – gausus kiekis anglies pluošto, kurį būtų galima panaudoti dar kartą.
„Anglies pluoštas yra itin stipri ir lengva medžiaga, kurios gamyba brangiai kainuoja. Tuo tarpu iš vieno panaudoto baliono būtų galima išgauti anglies pluošto žaliavos, kurios vertė viršytų ir tūkstantį eurų“, – teigia KTU studentas.
Idėją suteikti antrą gyvenimą panaudotiems anglies pluošto balionams pasiūlė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) docentas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius. Mentoriaudamas pradedančiųjų tyrėjų prototipavimo centre „YOUNG_Lab“ dirbančiai studentų komandai, jis paskatino jaunuosius tyrėjus ieškoti būdų, kaip iš nebenaudojamų balionų išgauti vertingą medžiagą ir pritaikyti ją naujiems gaminiams.
Konkreti anglies pluošto pritaikymo kryptis išryškėjo studentams dirbant KTU „M-Lab“ laboratorijoje, kur jie susidūrė su dronų gamybos ir remonto veiklomis.
„Dirbome „M-Lab“ laboratorijoje, kurioje nuolat lankydavosi kariškiai, besimokantys gaminti ir remontuoti dronus. Taip natūraliai kilo mintis ieškoti būdų, kaip iš panaudoto anglies pluošto pagaminti pigesnes ir tvaresnes dronų detales“, – pasakoja V. Medika.
Ukrainoje vykstant karui, dronų tema šiandien itin aktuali ir Lietuvoje. Sukūrus tokią technologiją būtų galima turėti dronų dalių gamybos galimybę Lietuvoje, nepriklausomą nuo užsienio tiekėjų.
„Mūsų kuriama technologija galėtų padėti Lietuvos kariuomenei dronų detales gaminti čia, Lietuvoje. Tai leistų mažinti gamybos išlaidas, priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir kartu skatintų vietos ekonomiką“, – įsitikinęs KTU SA prezidentas.
Pradėję praktinius bandymus studentai nustebo, kad tvirtumu pasižymintį anglies pluošto balioną išardyti ir supjaustyti į mažesnes dalis buvo paprasčiau, nei tikėtasi. Tam pakako įprastų medienos apdirbimo įrankių. „Balionas pjovėsi tik šiek tiek sunkiau nei mediena“, – pasakoja V. Medika.
Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tapo ne baliono išardymas, o tolesnis išgautų dalių apdirbimas. Norint pagaminti konkrečios formos dronų komponentus, medžiagą reikėjo kruopščiai nušlifuoti ir apdirbti frezavimo staklėmis. Šis etapas pareikalavo daugiausia laiko, kantrybės ir įgūdžių.
„Turėjome dvejas labai skirtingo dydžio frezavimo stakles. Vienos buvo maždaug nešiojamojo kompiuterio dydžio – dirbo lėtai, tačiau jomis naudotis buvo paprasta. Kitos savo dydžiu prilygo lengvajam automobiliui, bet buvo gerokai sudėtingesnės, o jų eksploatacija – brangesnė. Todėl pasirinkome mažesnes stakles ir diena iš dienos praleisdavome prie jų valandų valandas, frezuodami reikiamas detales“, – prisimena KTU studentas.
Nepaisant daug laiko reikalaujančio apdirbimo proceso, pirminiai studentų skaičiavimai rodo, kad toks medžiagos panaudojimo būdas galėtų būti ekonomiškai patrauklus.
Vienas maždaug 100–200 eurų kainuojantis panaudotas balionas galėtų suteikti pakankamai žaliavos detalėms, reikalingoms net dešimčiai dronų korpusų pagaminti.
„Vieno tokio korpuso pardavimo kaina galėtų siekti apie 100 eurų. Vadinasi, iš palyginti nebrangiai įsigyto panaudoto baliono būtų galima pagaminti gerokai didesnę vertę turinčius komponentus. Tai rodo, kad pakartotinis anglies pluošto panaudojimas gali būti ne tik tvaresnis, bet ir ekonomiškai perspektyvus sprendimas“, – teigia V. Medika.
