Egzaminų laikotarpis – tikras emocinis išbandymas ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams. Vaikas jaučia spaudimą, tėvai – nerimą, ar jis tikrai pasiruošęs. Nors noras padėti kyla iš meilės, dažnai jis tampa dar vienu streso šaltiniu. Kaip tėvai gali būti šalia taip, kad vaikas jaustųsi palaikomas, o ne kontroliuojamas?
„Tėvai labai nori gero, bet kartais jų pagalba virsta per dideliu spaudimu“, – sako KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė, jau daugelį metų rengianti abiturientus valstybiniams egzaminams.
Pasak jos, nuolatiniai priminimai apie egzaminus dažnai duoda priešingą efektą: „Kai vaikas kiekvieną vakarą ne po vieną kartą girdi klausimą, ar jis mokėsi, tai ne motyvuoja, o sukelia stresą ir kaltės jausmą. Būsimą abiturientą reikia mokinti planuoti laiką ir motyvuojant pratinti prie disciplinos“.
Pasiruošimas turi vykti ne tik knygų, bet ir psichologinės ramybės aplinkoje. Padėkite vaikui išlaikyti balansą: leiskite pailsėti, pasivaikščioti, atsitraukti nuo užduočių. Egzaminams labai svarbu ne tik žinios, bet ir savijauta, todėl mokantis planuoti reikia planuoti viską: pamokas, maistą, poilsį ir miegą.
Kai kurie vaikai tiesiog pasimeta informacijos gausoje. „Jie nori mokytis, bet nežino, nuo ko pradėti. Ir tada natūraliai kyla panika,“ – pasakoja V. Kravčenkienė. Tokiais atvejais labai padeda išorinė pagalba – pasiruošimo kursai ar individualios konsultacijos. „Kartais užtenka kelių savaičių sistemingo darbo, kad vaikas vėl pasitikėtų savimi“, – sako mokslų daktarė.
Tokie kursai padeda struktūruoti temas, išgryninti tipinius uždavinius. Tai sunku padaryti nepatyrusiam žmogui, todėl platesnio ir gilesnio matymo dažnai pritrūksta savarankiškai besimokant. Mokiniai gauna aiškų planą, grįžtamąjį ryšį ir jausmą, kad jie nėra vieni. Tėvams tai – galimybė atsipalaiduoti, žinant, kad vaikas eina kryptingai ir gauna profesionalią pagalbą.
