KTU atstovai dalyvavo CERN Baltijos šalių grupės susitikime

Pavasarį aštuoni Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetai įsteigė Baltijos šalių grupę (angl. CERN Baltic group), kuri bendradarbiaus su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (angl. The European Organization for Nuclear Research), bendrai vadinama CERN. Tai vienas didžiausių ir geriausiai žinomų mokslinių tyrimų centrų pasaulyje. Šios grupės veikloje dalyvauja dvi Lietuvos aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus universitetas (VU).

L. e. p. KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė, Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė dr. Jurgita Vizgirdaitė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė, Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius bei Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorė Diana Adlienė lankėsi VU vykusiame CERN Baltijos šalių grupės susitikime. Jame taip pat dalyvavo Rygos technikos universiteto, Latvijos universiteto, Estijos nacionalinio biochemijos instituto, Talino technologijos universiteto, Tartu universiteto ir Rygos Stradinio universiteto atstovai.

CERN Baltijos šalių grupė siekia sutelkti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius antrosios bei trečiosios pakopos bendroms studijoms organizuoti, moksliniams tyrimams vykdyti ir stiprinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą. VU vykusio susitikimo metu kalbėta apie jungtinių magistrantūros ir doktorantūros studijų programų kūrimą dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų srityse, CERN greitintuvo mokyklos rengimą Lietuvoje, intensyvių kursų organizavimą ir kitas galimas bendras iniciatyvas.

„Pagrindinė CERN mokslinių tyrimų tematika, susijusi su elementariųjų dalelių ir greitintuvų technologija. Tai gana specifinė kryptis ir Lietuvoje šios srities specialistų  nėra daug, tačiau Baltijos šalių grupei priklausantys universitetai gali efektyviai bendradarbiauti, užtikrinant jungtinių studijų programų kokybę, sukuriant atskirus studijų modulių blokus, kurie galėtų būti dėstomi skirtinguose universitetuose, kur tos sritys yra geriausiai išvystytos. Visi atstovai iš Baltijos šalių pasidalijo savo kompetencijomis, kuriomis galėtų prisidėti kuriant jungtines programas. Kalbėta ir apie tai, koks yra rinkos poreikis šiems specialistams“, – pasakojo dr. Jurgita Vizgirdaitė.

Baltijos šalių grupės susitikime nuspręsta surengti CERN greitintuvo mokyklą Lietuvoje, kuri nuo 1983-ųjų du kartus per metus organizuojama skirtingose šalyse.

„Pagrindinis CERN greitintuvo mokyklos (angl. The CERN Accelerator School) tikslas – perduoti CERN sukauptas žinias studentams iš viso pasaulio. Paprastai mokyklos vyksta vienoje iš CERN valstybių-narių ir trunka vieną arba dvi savaites. KTU kartu su CERN 2020 metų pavasarį planuoja surengti šią mokyklą Kaune. Kai tik bus suderinti organizaciniai klausimai, studentai gaus visą reikalingą informaciją apie registraciją ir atranką“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė.

CERN Baltijos šalių grupės susitikime taip pat aptarta galimybė KTU studentams ir doktorantams atlikti praktiką bei vykti į stažuotes CERN laboratorijose. KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius neabejoja, kad tai – unikali proga: „CERN – ypatinga vieta moksliniams tyrimams, kadangi šioje organizacijoje dirba didžiausios Europos ir pasaulio tyrėjų pajėgos, mokslinė aplinka ypatinga, o atliekami tyrimai labai svarbūs. Įvairių sričių KTU doktorantams ir magistrantams, studijuojantiems fizikos, medžiagų inžinerijos, informacinių technologijų, informatikos ir kitose srityse, galimybė įgyti patirties šios organizacijos laboratorijose būtų neįkainojama. Susitikimo metu CERN atstovas patikino, kad pasiūlys praktikos ir stažuočių vietas Baltijos šalių grupės magistrantams ir doktorantams“.

Primename, kad šiai grupei priklausantys Baltijos šalių universitetai yra pasirašę tarpusavio bendradarbavimo memorandumą (angl. memorandum of understanding). Tai – unikalus susitarimas CERN istorijoje, nes iki šiol nei viena regiono šalis neturėjo galimybės teisiškai derinti bendros pozicijos su pasaulyje lyderiaujančiu inovacijų ir mokslinių tyrimų centru.

2017 metais Lietuva oficialiai tapo CERN asociuotąja nare. Narystė atveria papildomas galimybes įvairių sričių Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams, pramonės įmonėms dalyvauti CERN veiklose.