Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos Geriausių disertacijų konkursas Kauno technologijos universitetui (KTU) šiemet vėl buvo pergalingas. Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityje laureate pripažinta Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėja dr. Šarūnė Daškevičiūtė.
Už šio laimėjimo stovi ne tik dešimtmetis mokslininkės individualaus darbo, bet ir unikali to paties fakulteto profesoriaus Vytauto Getaučio vadovaujama mokslinė mokykla, kurios auklėtiniai laurus skina beveik kasmet.
Kai „popierius“ neatitinka realybės
Mokslas reikalauja ne tik žinių, bet ir geležinės kantrybės. Š. Daškevičiūtė prisimena momentus, kai ties paprastu „ant popieriaus“ užrašytu junginiu tekdavo dirbti dvejus metus.
„Užstatai reakciją vakare tikėdamasis vieno, o ryte randi visai ką kitą. Atsimenu, kad vienam sudėtingam, bet daug žadančiam junginiui teko sugaišti net dvejus metus! Tada kilo visokiausių abejonių ne tik dėl darbo, bet ir dėl to, ar teisingame kelyje esu. Žinoma, viską atpirko galiausiai susintetinto ir panaudoto saulės elemente junginio rezultatai, mokslinis straipsnis ir net patentai“, – savo patirtimi dalinasi Š. Daškevičiūtė.
Tokiais atvejais, kuomet kyla abejonių ar sunkumų, doktoranto tyrimų kelyje itin svarbų vaidmenį atlieka vadovas.
„Vadovo vaidmuo – pajusti balansą. Vienam reikia daugiau pagalbos, kitam galima leisti daugiau savarankiškumo. Svarbu būti šalia ir lydėti doktorantą – nuo temos parinkimo iki pat disertacijos rašymo“, – įsitikinęs Š. Daškevičiūtės disertacijos darbo vadovas prof. V. Getautis, tęsiantis savo paties vadovo, KTU prof. Stasio Kutkevičiaus, puoselėtas tradicijas.
Susintetino unikalų darinį
Profesorius V. Getautis detalizuoja, kodėl Š. Daškevičiūtės darbas sulaukė tokio tarptautinio dėmesio.
„Šarūnė susintetino unikalų darinį, iš kurio gaunami tirpikliams atsparūs trimačiai (3D) polimerai. Tai leidžia konstruoti efektyvesnius ir stabilesnius perovskitinius saulės elementus“, – aiškina vadovas.
Ateitis – Lietuvoje
Sėkminga disertacija šiandien neįsivaizduojama be tarpdiscipliniškumo. Š. Daškevičiūtės darbas apjungė fizikus iš Vilniaus universiteto bei partnerius iš Šveicarijos, Anglijos ir JAV, Japonijos, kurie konstravo saulės elementus su KTU sukurtais organiniais puslaidininkiais ir tirdavo jų efektyvumą bei stabilumą.
„Per dešimtmetį sukaupiau didelį patirties bagažą, kurį noriu plėtoti tęsdama mokslinę veiklą čia. Svarbiausia – nepasiduoti pirmiems sunkumams ir užsispyrusiai siekti savo tikslų“, – sako jaunoji mokslininkė.