KTU ekspertų patarimai renkantis verslo studijas: skeptiškai vertinti reklamas, atkreipti dėmesį į studijų turinį ir turėti ambiciją

Kiekvieno apie verslo studijas galvojančio abituriento galvoje kirba kone tie patys klausimai – ar studijuoti, ar pirmiausia susirasti darbą? Jeigu studijuoti, tai Lietuvoje ar užsienyje? Į kokius kriterijus atkreipti dėmesį renkantis verslo studijas siūlančią aukštąją mokyklą?

Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanės Editos Gimžauskienės, studijų turinio kokybė, unikalumas ir infrastruktūra – kriterijai, į kuriuos pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį būsimi studentai.

Svarbiausia – neapsigauti

Verta pasidomėti ar reklamose deklaruojamos mokyklos stiprybės realybėje iš tiesų įgyvendinamos, ar tai yra tik siekis sužavėti populiariomis frazėmis. Kaip pavyzdį dekanė pateikia studijų tarptautiškumą.

„Tarptautinių studijų etiketę užsiklijuoja net ir tos programos, kuriose vedamos paskaitos anglų kalba lietuviams. Tačiau ar tai yra tikrasis tarptautiškumas? Svarbu, kad studentai gautų ne ką prastesnį turinį, infrastruktūrą studijoms bei dėstytojus nei bet kurioje kitoje aukščiausio lygio pasaulio verslo mokykloje. Todėl KTU nėra dėstoma remiantis tik Lietuvos kontekstu, kiekvienoje disciplinoje apžvelgiamos naujausios pasaulinės tendencijos ir įvykiai. Mūsų studentai jau šešerius metus naudojasi „Bloomberg“ laboratorija, kurioje gali realiu laiku stebėti ir analizuoti viso pasaulio rinką“, – sako E. Gimžauskienė.

Renkantis verslo studijas, anot dekanės, taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į studijų turinio unikalumą. Jį galima lengvai patikrinti sužinojus kiek studijų programoje yra pilnu etatu dirbančių dėstytojų.

„Dauguma mūsų dėstytojų dirba tik KTU EVF pilnu etatu – tai reiškia, kad studijų turinys nėra dėstomas kitose aukštosiose mokyklose. Kita vertus, mūsų dėstytojų tarptautinis pripažinimas ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais suteikia galimybes studentams įgyti praktikos dalyvaujant pasaulinio lygio konkursuose (pvz. „Global Online Marketing Academic Challenge“), pristatyti savo verslo idėją JAV Silicio slėnyje, įgyti tarptautiniu mastu pripažįstamą ir darbo su „Bloomberg“ terminalu įgūdžius įrodantį BMC (angl. Bloomberg Market Concepts) sertifikatą. Stengiamės kurti originalų studijų turinį ir jį maksimaliai atiduoti savo studentams“, – argumentuoja E. Gimžauskienė.

Tikėti ar netikėti reitingais?

Dažną studentą suvilioja arba suklaidina kasmet skelbiami aukštųjų mokyklų reitingai. KTU EVF vadovės teigimu, ne visi iš jų parodo tikrąją situaciją apie mokyklos studijų kokybę.

„Gauti aukštus reitingus galima tiesiog susikuriant tokius sugeneruoti galinčią duomenų. Tačiau kitas ir kur kas sunkesnis kelias – siekti aukšto reitingo stiprinant savo studijų turinį ir jo kokybę. Renkantis verslo studijas verta vadovautis tik „Financial Times“ reitingu, į kurį patenka tam tikrus tarptautinius standartus atitinkančios verslo mokyklos“, – pataria KTU EVF dekanė.

Nors, KTU EVF Studijų prodekanės Jurgitos Stravinskienės teigimu, renkantis aukštąją mokyklą, reitingai gali būti pradiniu atskaitos tašku.

„Pavyzdžiui, jeigu jau svajojate apie studijas užsienyje, tai pirmiausia pasižiūrėkite ar universitetas patenka į tos šalies geriausių universitetų penketuką. Jeigu taip nėra, siūlyčiau tokio universiteto net nesvarstyti“, – sako Jurgita Stravinskienė.

Išsirinkus universitetą, ji pataria ne vien tik vadovautis reklamomis, bet ir patiems daugiau pasidomėti konkrečiu fakultetu, o dar geriau – studijų programa.

„Yra tokių atvejų, kai gražus apdaras labai vilioja. Pasitikrinti, kiek tas apdaras yra gražus galima tiesiog paskambinus už studijų programą atsakingam asmeniui. Pokalbio metu patariu paklausti labai konkrečių dalykų. Pavyzdžiui „Kokias konkrečias gretutines studijų kryptis galėsiu rinktis šioje programoje? Ar visais atvejais bus įgyvendinamos šios gretutinės studijos“,  „Su kokiais konkrečiais universiteto/fakulteto studentų pasiekimais yra susijusi mane dominanti studijų programa?“, „Į kokias konkrečias šalis/universitetus įstojęs (-usi) į šias studijas galiu tikėtis išvažiuoti pagal Erasmus programą?“, – pataria KTU EVF Studijų prodekanė.

Kiekybė nelygu kokybei

Pasak J. Stravinskienės, nereikia bijoti domėtis ir studijų kokybe. Programų, sulaukiančių didelio stojančiųjų skaičiaus, vadovų paklausti kaip jie užtikrina ir studijų kokybės stiprinimą, kokie yra kokybės siekį patvirtinantys argumentai, sėkmės atvejai, konkretūs veiksmai?

Sužavėjo įspūdingas „Erasmus+“ užsienio mokyklų skaičius? Verta pasidomėti, kiek iš jų sutarčių sudaryta būtent jūsų pasirenkamos programos atžvilgiu.

„Prieš dvejus metus mes sau pasakėme, kad „Erasmus+“ sutarčių skaičius tai dar ne kokybės rodiklis. Atidžiai peržiūrėjome su kokiais universitetais mes iš tiesų bendradarbiaujame, į kuriuos universitetus važiuoja mūsų studentai, kokia yra universitetų pozicija, kokią vietą savo šalies reitinguose jie užima, kiek jie yra atsakingi ir atviri. Tokiu būdu KTU EVF iš daugiau nei 143 Erasmus sutarčių liko 72“, – pasakoja J. Stravinskienė.

Kokybė privalo nugalėti kiekybę ir renkantis dėstytojų komandą. Pasak KTU EVF dekanės, jeigu vieną ketverių metų trukmės studijų programą vykdo vos keli dėstytojai, kompetencijos toje programoje tikrai trūksta.

„Pirmasis dalykas, kurį aš skaitau gavusi kandidato į dėstytojo poziciją CV yra tai, kokias disciplinas jis/ji gali dėstyti. Jeigu akademikas dėsto 15 disciplinų, pradedant tarptautine prekyba, baigiant komandiniu darbu, tai jo CV iškart atidedamas į šoną. Tie, kurie geba vadovauti keliolikai bakalauro darbų arba dėsto 10 skirtingų modulių, ženkliai prasilenkia su kokybe. Tai reiškia, kad dėstytojas neturi savo specializacijos, gylio savo srities tyrimuose“, – patirtimi dalijasi E. Gimžauskienė.

Karjeros galimybių daug – reikia tik tinkamai jas išnaudoti

Prieš 10-15 metų Lietuva Europos kontekste buvo žinoma kaip pigios darbo jėgos šalis. Šiandien, pasak KTU EVF Mokslo prodekano Kęstučio Duobos, taip jau nėra, pasikeitė ir darbdavių požiūris.

„Šiandien į Lietuvą ateinantys investuotojai, tokie kaip „Continental“, „Hella“, „Kitron“ ir kt., kuriasi Kauno regione ir jau nebeieško pigios darbo jėgos. Daugelis jų žiūri į ką tik studijas baigusį jauną specialistą, turintį kitokį mąstymą. Jie nebijo, kad atėjęs į darbo vietą, vertę įmonei jis pradės kurti tik po tam tikro laiko“, – sako prodekanas.

Jo teigimu, nereikia bijoti studijuoti ir jeigu tik leidžia galimybės, nedirbti studijų metu, o užsiimti kitomis veiklomis, kurių universitete galima rasti labai daug.

„Kita vertus, studijų programos parengtos bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“ ir „Danske bank“ atstovais suteikia papildomos vertės studentams, siekiantiems suderinti studijas ir įgyti praktinės patirties“, – sako K. Duoba.

Populiari studijų programa negarantuos darbo

Pasak J. Stravinskienės, KTU yra galimybė susipažinti su įmonėmis ir studijų proceso metu. Verslo atstovai ateina į paskaitas ir pateikia savo realias situacijas, kurias studentai gali spręsti pasitelkdami savo žinias, gebėjimus, kitas patirtis. Vėliau jų pristatymus vertina užduotis pateikę verslininkai.

„Ne kartą po tokių paskaitų esu sulaukusi verslo atstovų skambučio su prašymu pasidalinti konkrečių studentų (-čių), gerai pasirodžiusių pristatymo metu, kontaktais. Po kurio laiko, žiūrėk, jie jau ten dirba“ , – pasakoja J. Stravinskienė.

Studijų prodekanė sako, kad didžiausios klaidos, trukdančios gauti geidžiamą darbą yra darbo pokalbio metu klausti, ką įmonė „gali man pasiūlyti“ ar manyti, kad labai populiari studijų programa jau garantuoja sėkmingą karjerą nuo pirmos dienos.

Jos teigimu, darbdavys palankiau vertins tokį kandidatą, kuris pirmojo pokalbio metu argumentuos, kuo jis galėtų būti naudingas įmonei, o ne atvirkščiai.

„Jeigu tikitės, kad įmonė atneš jums darbo pasiūlymą, tuomet iš karto sakau, tik laukiant pasiūlymų su įsidarbinimu po studijų bus sudėtinga. Taip pat klaidinga manyti, kad tik pabaigus studijų programą visi iš karto dirbsite pagal specialybę, o konkreti labai populiari programa garantuos įsidarbinimą ir aukštą atlyginimą nuo pat pirmos darbo dienos“, – tvirtina ji.

J. Stravinskienės teigimu, praktika rodo, kad sėkmė karjeroje priklauso nuo studento asmeninių savybių ir ambicijų.

„Turime ne vieną pavyzdį, kai pradėjęs nuo lipdukų klijavimo ant durų ar siuntų išvežiojimo, studentas sėkmingai kyla karjeros laiptais ir užima aukštas pozicijas įvairiose verslo srityse. Kodėl? Todėl, kad situaciją arba problemą sugebėjo paversti galimybe parodyti savo įgūdžius ir ambiciją siekti tiek savo, tiek įmonės geresnių rezultatų“, – pataria KTU EVF Studijų prodekanė.