KTU studentės: humanitarinė ir IT sritys yra kur kas glaudesnės nei paprastai manoma

Kad humanitariniai mokslai ir informacinės technologijos gali darniai sąveikauti, o kalbotyra yra aktuali ir pritaikoma technologijų amžiuje, savo profesinėmis patirtimis patvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Naujųjų medijų kalbos studijų programos absolventė Ugnė Stankevičiūtė ir tos pačios studijų programos ketvirto kurso studentė Vakarė Gedžiūtė.

Kalbos specialistai – neatsiejama IT sektoriaus dalis

Šiuo metu Ugnė ir Vakarė sėkmingai dirba klientų aptarnavimo paslaugas kibernetinės saugos srityje teikiančioje įmonėje „CyberCare“. U.Stankevičiūtės  įsitikinimu, kalbos studijos ir technologijos kur kas glaudesnės sritys nei paprastai manoma.

„Galbūt iš pirmo žvilgsnio neaišku, kaip kalbos studijos gali būti susijusios su darbu, tačiau būtent kibernetinis saugumas yra tas tiltas, jungiantis mano studijas ir darbą. Netgi tai, kaip žmonės bendrauja skaitmeninėje erdvėje, padeda pastebėti galimus pavojus ir mąstymo modelius, kurie gali būti žalingi, jei nebus dedama papildomai pastangų, o apie tai reikia pranešti mūsų klientams“, – sako ji.

Kalbėdamos apie  KTU Naujųjų medijų kalbos studijas, merginos sako, kad pagrindinis jų studijų objektas – kaip žmonės bendrauja internete, apie jį ir kodėl būtent tam tikru būdu.

„Mūsų dėmesys žmonių kalbėjimo būdui ir gilios žinios apie esmines bendravimo struktūras yra labai svarbi dalis siekiant tapti puikiais savo darbo specialistais IT srityje“, – įsitikinusios jos.

Darbo ir studijų dermė

V. Gedžiūtė pripažįsta, kad derinti studijas ir darbą nėra paprasta, tačiau darbe įgytus įgūdžius neretai pavyksta pritaikyti paskaitose, o paskaitose įgytos žinios naudingos ir darbui.

„Dirbdama daug dėmesio ir atkaklumo reikalaujantį darbą, svarbiausias dalykas, kurio išmokau, yra laiko valdymas. Niekas niekada nesakė, kad būti dirbančiu studentu yra lengva, tačiau turint labai didelį norą viskas įmanoma“, – sako KTU studentė.

Jos teigimu, kadangi tai lingvistikos mokslų sritis, studentai čia yra mokomi, kaip tinkamai vartoti kalbą, kurti įvairių žanrų tekstus, pavyzdžiui, pranešimus spaudai, straipsnius, taip pat labiau techninius tekstus, pavyzdžiui, taisyklingus, informatyvius ir aiškius laiškus.

Mergina taip pat džiaugiasi, galinti plėsti savo įgūdžius: „Man lengviau pastebėti, su kuo susiduria mano klientas, net jei jam sunku išreikšti savo mintis elektroniniuose laiškuose ar pokalbiuose.“

Kūrybiškumas – rinkai svarbus įgūdis

Merginos sutinka, kad kalbos ir komunikacijos žinios informacijos amžiuje teikia lankstumo ir leidžia kūrybiškai pritaikyti žinias praktikoje: „Mūsų dėmesys žmonių kalbėjimo būdui ir gilios esminių bendravimo struktūrų žinios yra labai svarbi klientų aptarnavimo dalis. Ypač kibernetinio saugumo pasaulyje, kuriame kartais atrodo taip sudėtinga orientuotis.“

„CyberCare“ įmonės komunikacijos vadovė Giedrė Gudauskienė, Ugnės ir Vakarės kolegė, taip pat pastebi, kad humanitarai IT sektoriuje gali pateikti ir kitokių įžvalgų.

„Kokią auditoriją reikia pasiekti, kaip su ja bendrauti, kaip pranešti apie IT produktus, kad informacija būtų išgirsta, kokiais kanalais skleisti žinias, koks yra socialinis ir geopolitinis kontekstas, bei kiti svarbūs dalykai viešoje erdvėje.

Trumpai tariant, humanitarų dalyvavimas informacinių technologijų sferoje praplečia jos galimybes“, – pasakoja G. Gudauskienė.

Kalbos specialistai, tokie kaip abi KTU studentės, pasak G. Gudauskienės, šioje įmonėje turi labai svarbią misiją.

„Ir ši misija ne klaidų taisymas. Kalbos specialistų misija, kad žmonės tarpusavyje susišnekėtų ir iš pirmo žvilgsnio sudėtinga kalba taptų visiems sklandi ir aiški, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar nuo profesijų skirtingumo. Informacinių technologijų srityje reikia turinio kūrėjų, reikia marketingo ir viešųjų ryšių profesionalų, reikia vertėjų ir kitų specialistų“, – teigia „CyberCare“ įmonės komunikacijos vadovė.