KTU studentės patirtis Turkijoje: tikrai dar ten sugrįšiu

Gabrielė Bobinaitė, Naujųjų medijų kalbos ketvirto kurso studentė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF), su didžiule nostalgija prisimena savo išskirtinę tarptautinę patirtį Erasmus+ mainuose Turkijoje. Ten studentė visą pusmetį ne tik stropiai mokėsi, bet ir nepabijojo leistis į kvapą gniaužiančius nuotykius.

– Kas paskatino Tave sudalyvauti ERASMUS+ programoje? Ar galvojai iš anksto, ar tai buvo spontaniškas sprendimas? Kokiais kriterijais vadovavaisi rinkdamasi šalį ir universitetą? Kuo Turkija labiausiai domino prieš išvykstant – galbūt vietinėmis tradicijomis?

– Svarstymai apie ERASMUS+ programą lydėjo nuo antrojo studijų semestro, o po ilgų dvejonių galiausiai tam ryžausi.

Renkantis kryptį, universitetas ir jo siūloma studijų programa tapo pagrindiniais kriterijais. Siekiau, kad ji atitiktų, kadangi tik keletas universitetų siūlė programas, kurios savo turiniu siejosi su studijomis KTU. Štai Turkijos universitetas išsiskyrė tuo, kad jis privatus ir tarptautinis, o didžioji dalis modulių dėstomi tik anglų kalba. Negana to, labai sužavėjo ir nuotraukos Kadir Has universiteto puslapyje – pasirodė labai modernios. Taip pat, domino ir Turkijos kultūros pažinimas, nes ji visiškai kitokia, ir susipažinimas su vietiniais žmonėmis, kitų šalių studentais, kurie pasirinko studijas būtent šiame universitete.

– Kaip greitai pavyko priprasti prie visiškai naujos, prieš tai nepažintos aplinkos? Ar teko susidurti su kultūriniais ar kalbiniais iššūkiais? Jei taip, ar universitetinė aplinka padėjo sėkmingai integruotis?

– Kokie esminiai skirtumai tarp studijų KTU ir studijų Turkijoje išryškėjo pirmiausia? Kiek ir kaip pasikeitė akademinis Tavo gyvenimas, lyginant su studijomis Kaune? Kokie yra Turkijos švietimo sistemos ypatumai?

– Lyginant su studijomis KTU, Kadir Has universitete buvo kur kas lengviau mokytis. Pastebėjau, kad Turkijoje esantys studentai, atlikdami darbus, nėra itin linkę persistengti, todėl, atvykus iš Lietuvos, kurioje viskas labai atidžiai tikrinama ir vertinama, pasiekti aukštus įvertinimus tapo gan paprasta. Tiesa, Kadir Has universitete nėra galutinių atsiskaitymų, o tai – vienas iš esminių skirtumų. Tad visi atsiskaitomieji darbai primena semestro projekto pristatymą ar rašto darbą, o vienas iš mano atsiskaitytų darbų buvo AI sugeneruoto rašto darbo analizė.

– Papasakok apie labiausiai įsiminusius studijų modulius. Kokių žinių išsinešei iš jų ir kiek prie to prisidėjo dėstytojai? Galbūt susidūrei su kiek kitokiais dėstymo metodais?

– Labai sužavėjo, kad šis universitetas turėjo vieną labai išskirtinį modulį, kuriame įgijau nemažai praktinių žinių. Universitetas bendradarbiavo su Rahmi M. Koc muziejumi, kuris yra vienas iš didžiausių muziejų Stambule, tad, susiskirstę komandomis, kūrėme naujas idėjas, skirtas lankytojams pritraukti. Be to, gavome nemokamus leidimus patekti į muziejų, vėliau kūrėme ir tinklalaidę (podcast). Tiesa, universitetas pasirodė labai inovatyvus, nes savo sumanytiems projektams suteikė visą reikalingą įrangą: galėjome naudoti kameras, mikrofonus ir t.t.

– Ar teko susipažinti su kitais pagal ERASMUS+ programą išvykusiais studentais? Jei taip, kaip tai paveikė Tavo tarptautinę patirtį?

– Teko bendrauti su studentais iš daugybės šalių, nes ESN vykdė įvairias ekskursijas muziejuose ir organizavo vakarus kavinėse, baruose. Visi skirtingų šalių studentai buvo labai draugiški: bendraudavome ir susitikę pertraukų metu. Beje, buvau nustebusi, kad KTU studentams skiriama ERASMUS+ stipendija, kiek teko girdėti iš kitų, yra viena didžiausių.

– Na, o kaip šioje šalyje leidote laisvus vakarus, savaitgalius? Galbūt teko leistis ir į keliones? Jei taip, kokias?

– Pirmiausia, norėjau pažinti Stambulą, todėl aplankiau ne vieną mečetę. Aišku, turėjau būtinai pamatyti ir didžiausią Stambulo turgavietę – Grand Bazaar. Be to, nepraleidau progos nuvykti ir į krepšinio rungtynes, žaidžiant Kauno „Žalgiris“ komandai. Deja, ne savos komandos fanai priimami ne taip svetingai. Negana to, aplankiau daugybę muziejų: didžioji dalis jų buvo archeologijos ir skulptūrų bei išlikusių senovės pastatų muziejai.

– Ar prieš atvykdama į Turkiją apie šią šalį jau buvai susidariusi įspūdį? Jei taip, ar jis labai pakito po praleisto pusmečio Turkijoje?

– Labai bijojau kitokios kultūros ir minties, kaip reikės įprasti prie giesmių, skambančių penkis kartus per dieną. Turkija tuo pat metu ir nustebino, ir nuvylė. Nustebino tai, kad žmonės visur yra gan draugiški ir stengiasi komunikuoti, net nemokėdami anglų kalbos, taip pat ir tuo, kokia skirtinga yra ši šalis ir kiek daug galima pamatyti keliaujant Turkijoje. Tiesa, labai patiko pažinti kultūrą, pamatyti, kaip yra švenčiamas Ramadan. Kalbant apie tai, kas nuvylė, tai prasta šalies politinė ir ekonominė situacija: teko matyti daug skurdo, žmonių, valgančių iš šiukšlių dėžės (neperdedu). Be to, nuvylė ir netinkama šalies valdžia, apie kurią teko girdėti iš ne vieno žmogaus. Pasak jų, situacija šalyje yra labai prasta – buvo sumažintos ir LGBTQ, ir moterų teisės šalyje. Net vykstant rinkimams, vis tiek nepavyksta nugalėti senosios valdžios.

– Įsimintiniausia istorija ar nuotykis iš ERASMUS+ laikotarpio. Na ir pasidalink patarimais studentams, svarstantiems pasinaudoti tarptautinių mainų galimybe, tačiau vis neišdrįstantiems sudalyvauti atrankoje.

– Įsimintiniausias nuotykis, manau, buvo būtent dviejų savaičių kelionė, lankant skirtingus Turkijos miestus.

O kalbant apie patarimą – manau, blogų patirčių nebūna ir visur galima atrasti ką nors naujo ir netikėto. Tai, apie ką prisiminimai išlieka visam gyvenimui. Patarimas tiems, kurie bijo: susirasti kursiokų, kurie taip pat nori vykti pagal ERASMUS+ programą, taip tikrai bus tik drąsiau.