Loginis mąstymas suteikia geresnes ateities perspektyvas?

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai yra itin paklausūs tarp bankų ir verslo atstovų, kurie juos tiesiog graibsto ir visaip vilioja, norėdami įsidarbinti savo įmonėse. Tokią nuomonę susidarė KTU alumnas Alfonsas Gicevičius, šiuo metu direktoriaus pareigas einantis UAB Medicinos banke, Kauno filiale.

Ne vieną dešimtmetį banko sektoriuje dirbantis A. Gicevičius teigia, kad gerų specialistų Lietuvoje parengiama išties nemažai ir didžioji dalis jų ateina iš KTU.

„Per 27 savo darbo metus rengiau ne vieną dešimtį darbuotojų atrankų, kur iš darbo pokalbio galėjau laisvai pasakyti, kokį universitetą pabaigęs atėjo studentas. Buvo metas, kuomet į atrankas susirinkdavo kone 90 proc. KTU studentų. Nenoriu įžeisti kitų mokymo įstaigų, bet KTU studentai turėjo išskirtinį bruožą – loginį mąstymą“, – teigė KTU alumnas.

Anot A. Gicevičiaus, studentai loginį mąstymą išsiugdo per pirmuosius dvejus studijų metus, kuomet KTU baigia aukštosios matematikos kursą. Nors tuo metu ne vienam studentui tenka pavargti, vėliau į viską jie žvelgia kitaip, kiek racionalesniu žvilgsniu.

„Matematika – mokslų mokslas, kuris vėliau, bet kurios specialybės žmogui, suteikia loginį mąstymą. O jį turėdami studentai, lengviau atsiveria duris į platųjį pasaulį. Šios srities dėstytojai moka sudominti, dėstyti medžiagą ir dirbti su jaunimu, tad studentai gauna maksimalią naudą. Manau, kad geriausiai žmonėms smegenis treniruoja matematika, tad reikia leisti joms dirbti“, – įsitikinęs A. Gicevičius.

Nuo automatikos iki banko

A. Gicevičius pasakoja, kad būti bankininku niekuomet nesvajojo. Po abitūros egzaminų jis įstojo į KTU (tuometinį KPI) ir baigė automatikos studijas. Dar studijuodamas trečiame kurse pateko į Jaunojo menedžerio mokyklą, kurioje ugdėsi aibę praktinių ir loginių dalykų, jo gyvenime padariusių esminį lūžį.

„Ne žinių, o supratimo ir refleksijos mokėmės. Dirbome su savo turima vidine informacija, kurią gavome per gyvenimą ir studijų metus bei bandėme suprasti, kur galime visa tai ateityje panaudoti. Taip ir nutariau savo turimas automatikos žinias praplėsti pasirenkant mokslus ir darbą bankiniame sektoriuje. Bet labiausiai už viską dėkoju savo Alma Mater, kuris išmokė mane loginio mąstymo subtilybių ir šiandien galiu būti ten, kur esu“, – pasakojo A. Gicevičius.

Pasak KTU alumno, dabartiniai banko klientai yra gana išrankūs ir jie renkasi ne tik banką, bet ir sau priimtinus vadybininkus, išprususius, pasižyminčius puikiu gebėjimu komunikuoti, mokėjimu vesti derybas bei esantys platesnės pasaulėžiūros.

„Matematikos kursą išėję studentai tarsi užkrauna savo smegenis. Jos dirba itin didelėmis apsukomis, tikrai būna be galo sunku ir ne vienas studentas sau užduoda klausimą, kam jam to reikia. Bet tik vėliau supranti, kad įgijai neįkainojamą įgūdį ir visai nesvarbu, kokį darbą ateityje dirbsi. Net spręsdamas verslo reikalus su klientu, gali bet kada sulaukti klausimo, ką manai apie vakar vykusias krepšinio varžybas, kokio nors menininko nutapytą paveikslą ar priimtą naują įstatymą. Tad platesnė pasaulėžiūra tave išskiria ir nebūni eiliniu darbuotoju“, – įsitikinęs A. Gicevičius, kuris KTU studentus vertina itin palankiai.

Tiek versle, tiek viešajame ar bankiniame sektoriuje yra itin paklausūs tiksliuosius mokslus baigę studentai. Analitikų ir finansininkų įmonės nori dėl jų sukaupto žinių bagažo ir greito reagavimo į situacijas, o vadybininkai ar projektų vadovai, kuriems nuolatos tenka bendrauti su klientais, derinti įvairius klausimus, vertinami ir dėl nepriekaištingo komunikavimo bei loginio mąstymo.