Matematikos žinios dugne, mokyklose – tragiška padėtis: net 300 eurų stipendijos abiturientų nesuviliojo

Jogintė Užusienytė

www.delfi.lt 

Jau netrukus kai kurių dalykų pedagogų Lietuvoje gali pradėti tragiškai trūkti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skaičiuoja, kad per ateinančius dešimt metų į pensiją turėtų išeiti 77 proc. dabar dirbančių mokytojų. Nors 2020–2021 m. įstojusiems į pedagogikos programas ir pasiūlytos skatinamosios 300 eurų stipendijos, bet ministerija pastebėjo, kad ruošiama daugiau kultūros mokytojų nei, pavyzdžiui, tikrai reikalingų matematikų.

Iš naujo vertins skatinimo priemones

Kaip rodo statistika, didžiausias šiuo metu yra ir ateityje bus mokytojų dalykininkų – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos specialistų – poreikis. ŠMSM viceministro Gintauto Jakšto teigimu, jaunuoliams, kuriems patiktų gilintis į šiuos dalykus ir jų mokyti kitus, pedagogines studijas rinktis būtų tikrai verta.

Vis dėlto jis turi ir prastų žinių. „Norint pritraukti į pedagogikos studijas gabių ir motyvuotų jaunuolių, nuo 2020 m. pradėtos skirti 300 eurų stipendijos visiems, įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas. Priimtų studijuoti pedagogikos tikslinės stipendijos valstybei per metus kainuoja apie 8 mln. Eur“, – teigė jis.

Tačiau, anot viceministro, tikslinių stipendijų skyrimo visiems įstojusiems į pedagogines studijas efektas nevienareikšmis. „Viena vertus, bendras įstojusių į pedagogines studijas skaičius žymiai padidėjo – pedagogines studijų programas į savo prašymus kaip prioritetą įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų nei pernai, į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos studijų vietas priimti 576 studentai, 2019 m. jų buvo 249.

Kita vertus, iš praėjusiais metais įstojusiųjų į bakalauro pedagogikos studijas tik 24 priimti mokytis pagal STEM programas, šios srities pedagogų trūkumas didžiausias: matematika, IT, chemija, biologija, fizika. Studijuoti pagal ikimokyklinio, vaikystės, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas priimtas 371 studentas, o pagal kūno kultūros pedagogų rengimo programą, kai parengiama daugiau, nei yra poreikis, – 40“, – apgailestavo G. Jakštas. Pasak jo, šiemet vyks antrasis bandymas, ir jei rezultatai bus panašūs, skatinimo priemonę reikės koreguoti.

Pažėrė kritikos universitetams

Viceministras pastebėjo ir kai kurių universitetų gudrybę, kai labiau norima pritraukti studentus mokytis, nei gilinamasi, kokią specializaciją jie renkasi.

„Nesinori suabsoliutinti, tačiau dažnai aukštosios mokyklos eina paprasčiausiu keliu – priima studentus į tas specializacijas, kur šie pageidauja. Tačiau suprantame, kad, tarkime, kūno kultūros programą abiturientai dažnai renkasi ne siekdami tapti kūno kultūros mokytojais, o dėl to, kad gali gauti tikslinę stipendiją ir tapti treneriais“, – tikino G. Jakštas.

Jo įsitikinimu, kad studentai būtų pritraukiami į STEM dalykų pedagogiką, reikalingos papildomos pastangos. „Tačiau kam tai daryti, kai galima gauti tą patį finansavimą jų nededant. Ką reikėtų daryti? Pirma, reikia koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą ir valstybės finansuojamas vietas planuoti specializacijos lygiu.

Antra, skirti stipendijas tik tų specializacijų studentams, kurių yra didelis trūkumas ir kurių nesugebame pritraukti studijuoti. Trečia, reikia tobulinti sistemą, kad gavusieji stipendijas įsipareigotų dirbti mokytojais bent 2–3 metus. Tam turime keisti finansavimo schemą“, – sakė viceministras.

Pastebi trūkumą ne tik pedagogikos srityje

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo kanclerė Lina Kaminskienė pirmiausia nurodė, kokios pedagogikos studijų programos yra vykdomos jų aukštojoje mokykloje. Pasak jos, vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, sujungto su ankstyvuoju užsienio kalbų mokymu, studijų programos.

„Taip pat turime mokomojo dalyko pedagogiką, ji skirta būtent dalykų mokytojams, ir specialiąją pedagoginę pagalbą, kurios programa yra plati ir skirta dviem labai aiškioms specializacijoms, t. y. logopedijai ir specialiajai pedagogikai. Iš jų išsišakoja taip pat labai reikalingų smulkesnių specializacijų, reikalingų dirbti su vaikais, turinčiais stipriai išreikštų specialiųjų poreikių“, – sakė ji.

Pasak Švietimo kanclerės, VDU Švietimo akademijos strategija yra siūlyti ir kviesti studijuoti visų specializacijų lygmeniu. Pasiteiravus jos, kodėl tiek mažai studentų renkasi net su 300 eurų skatinamosiomis stipendijomis tiksliųjų dalykų studijas, ji patarė nežiūrėti tik į ugdymo krypties arba pedagogikos programas.

„Mes susiduriame su panašiu iššūkiu turint omeny ir ne pedagogikos programas, kai kalbame apie chemiją, biologiją ar visą vadinamą STEM kryptį. Ką mes matome? Pedagogika tikrai nėra vienintelė sritis Lietuvoje, kur buvo siūlomos tos skatinamosios stipendijos. Pernai jos buvo siūlomos ir žemės ūkio, ir technologinių mokslų studentams. Tai yra visiškai normali valstybių praktika – viena ar kita forma skatinti, jeigu tam tikrose srityse trūksta specialistų. Tikrai dėl to nesame išskirtiniai“, – aiškino L. Kaminskienė.

Jos teigimu, ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis susiduria su problema, kad abiturientai nenori studijuoti tiksliųjų mokslų. „Matyt, mokyklų ugdymo programos nesikeičia taip greitai, kaip keičiasi realybė. Greičiausiai liekama labiau prie teorinių mokymosi principų, ir tai šiuolaikinių vaikų tiesiog nesuvilioja. Antra priežastis, kuri jau kinta į gerąją pusę, – ilgą laiką neformali veikla buvo orientuota į meninį ar sportinį ugdymą, o toje srityje, kuri susijusi su STEM, nieko nebuvo daroma.“

Tiesa, ji pastebėjo, kad pastaruosius ketverius ar penkerius metus jau kreipiamas į tai dėmesys, kuriami STEM centrai ir, pasak L. Kaminskienės, tai yra tos sritys, kurias vaikai turi pamatyti ne tik klasėje. „Turi būti vykdomas ir eksperimentavimas, ir stebėjimas, išeinama į gamtą, dirbama laboratorijose ir pan.

Taigi tai buvo ilgai apleista ir dabar turime tokį ilgalaikį efektą. Mes jį jaučiame ne tik dėl mokytojų trūkumo, bet apskritai dėl šių sričių specialistų.“ Paminėjus, kad kažkodėl daug mokinių renkasi kūno kultūros studijas, nors vėliau ir netampa šio dalyko mokytojais, o dažniausiai – treneriais, VDU Švietimo kanclerė sureagavo linksmai. „Aš visada juokauju, kad patys geriausi Lietuvoje karjeros konsultantai yra treneriai. Niekas taip vaikų negeba motyvuoti, įtikinti ir nukreipti, ką rinktis ateityje, kaip jie. Manau, tai parodo, kokia gali būti veiksminga neformali veikla. Taip pat ir kalbant apie meno srities žmones. Jeigu buvo sustiprintas muzikinis ar dailės ugdymas, tuomet vaikas turi stiprų stimulą toliau judėti ta linkme“, – tikino ji.

Stebisi ministerijos pastabomis

L. Kaminskienę stebina, kad, pasak ministerijos, vyriausybei sunku žinoti, kokie pedagogikos specialistai yra rengiami, kai universitetai studijų programas pervadino „Dalyko pedagogika“. „Mažiausiai penkerius metus kalbame dėl mokytojų rengimo ir kad tas monodiscipliniškumas arba vienos siauros specializacijos turėjimas nei pačiam mokytojui perspektyvus, nei jis vaikams efektyvus. Visame pasaulyje dabar einama prie tarpdiscipliniškumo, ir bendrąsias programas atnaujiname, ieškodami sąsajų tarp tų skirtingų disciplinų“, – teigė ji.

VDU atstovė tikino, kad su tuo turi žengti ir mokytojų rengimas, todėl būtent tokios sąlygos padiktuoja stambesnių programų kūrimą. „Labai mėgstame pateikti švietimo lyderės Suomijos pavyzdį, bet aš noriu pateikti Singapūrą kaip pavyzdį. Ten bakalauro studijos irgi orientuotos į vadinamas plačiąsias programas. Taip ir atsiranda humanitariniai mokslai, gamtos, pilietinės visuomenės ar meno krypties programos. Škotai išvis pasirinko įdomų kelią ir vykdo plačiąsias programas pagal švietimo lygmenis – įstoję mokiniai mokosi kelis dalykus; tą patį daro suomiai.“

Ji pastebėjo, kad reiktų orientuotis ne tik į pirmos pakopos studijas pasirinkusius – yra daug stojančių gauti pedagogo kvalifikaciją, kai jau turi įgiję vieną ar kitą bakalauro (o kai kurie ir magistro) laipsnį.

„Man keista, kad nėra vertinami šie skaičiai. Pagal įsidarbinamumą būtent šie žmonės, kurie brandesni ir turi darbinės patirties, yra motyvuoti dirbti mokyklose. Tas skaičius siekia beveik 70 proc. Nacionalinė politika ir yra atverti daugiau kelių į mokytojo profesiją. Tiesiog kad tai nebūtų tik per trijų ar ketverių metų ciklą. Tų specialistų tikrai reikia daug greičiau, negu siūlo pirmos pakopos studijos. Turi būti ne viena priemonė ir nereikia žiūrėti į vieną rodiklį.“

Mato kelias priežastis

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė, paklausta, kodėl abiturientai retai nori tapti matematikos mokytojais, mato kelias tokio reiškinio priežastis. „Pirma, mokytojo darbas yra susijęs su didžiule atsakomybe už mokinių ateitį, už tai, ar pavyksta padėti mokiniui išmokti, už pastebėtą ir už nepastebėtą jo nerimą ar džiaugsmą, už mokiniui ištartą ir neištartą žodį.“

Vaikams, sako ji, mokytojo ir žodžiai, ir poelgiai krinta į širdį bei išlieka ilgam, kartais – visam gyvenimui. „Taip, kaip ir suaugusiam žmogui, tik vaikas žodžiui ir poelgiui daug kartų imlesnis ir jautresnis. Prisiimti atsakomybę ir už kitų žmonių gyvenimo kryptis bei jiems suteiktas galimybes yra didelis iššūkis ir reikalauja drąsos.

Antra, matematika yra mokslas, kurį mokėdamas žmogus gali pritaikyti žinias labai plačiame veiklų lauke. Kai pasirinkimų laukas platus, atskiroms to lauko veikloms tenka laimėti konkurencinėje kovoje, kad žmogus pasirinktų būtent konkrečią profesiją“, – aiškino ji. Trečia, išskyrė B. Narkevičienė, minėtoje konkurencinėje kovoje sudėtinga laimėti matematikos mokytojo profesijai, jei visuomenės, draugų požiūris, profesijos prestižas, darbo sąlygos ir laisvė, kurią suteikia mokytojo gaunamas atlyginimas už darbą ir turimas kompetencijas, jaunam žmogui siunčia aiškią žinią – su tokiais gebėjimais kaip tavo gali šioje visuomenėje turėti žymiai didesnį pripažinimą ir daugiau laisvių, negu tau suteiks pedagogo profesija“.

„Ketvirta, būti mokytoju, vadinasi, mylėti vaiką, nepriklausomai nuo to vaiko gebėjimų, elgesio, noro mokytis etc. Būti mokytoju – tai stengtis vaikui atverti kelius į geriausią jo ateitį. Tam reikalingas pašaukimas. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete šiuo metu matematikos mokytojo gretutines studijas yra pasirinkę 5 pirmakursiai, viena ketvirtakursė. Turime ir vieną pirmakursę, studijuojančią medžiagų fiziką ir nanotechnologijas, ji, kalbant apie gretutines studijas, rengiasi tapti fizikos mokytoja.“

Pasak pašnekovės, šių jaunų, energingų žmonių entuziazmas ir įsitraukimas į dvejas studijas vienu metu įtikina, kad po kelerių metų turėtų laimėti ir jie patys, ir visuomenė: absolventai turės platų pasirinkimą – tapti taikomosios matematikos, duomenų mokslo ar fizikos profesionalais įmonėse arba kvalifikuotais ir itin paklausiais rinkoje matematikos ar fizikos mokytojais.

Didelio rezultato nedavė Tačiau KTU atstovė neslėpė, kad net ir valstybės skatinimas stipendijomis studijuoti STEM dalykus didelio rezultato nedavė. „Vyriausybės sprendimas skirti pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams stipendijas paskatino jaunus žmones pasirinkti tokias studijas, tai rodo padidėjęs pedagoginių studijų studentų Lietuvoje skaičius, tik, kaip jūs ir minėjote, STEM srities mokytojų studijų pasirinkimo stipendijos taip stipriai, kaip norėta, nepaveikė.“

B. Narkevičienė pažymėjo, šiame kontekste KTU MGMF studentai įdėjo gražų indėlį – šiais mokslo metais 6 studentai pirmakursiai pasirinko gretutines studijas, kurias baigę įgis matematikos ar fizikos mokytojo kvalifikaciją.

„Tačiau tikrai ne stipendija nulems, ar šie studentai taps gerais mokytojais. Lems paties studento asmenybė, motyvacija, pastangos ir studijų kokybė. Lems ir tai, ar tie, kurie priėmė sprendimą skirti stipendiją ir tokiu būdu pasakė „A“, pasakys ir „B“, nes didelė stipendija tik paskatina pasirinkti studijas, bet neįpareigoja baigusių studijas dirbti būtent tą darbą“, – pastebėjo ji.

Vis dėlto ji tikisi, kad bus imtasi ir kitų sprendimų, būtinų mokytojo profesijos prestižui augti, mat tai jau didelė įsisenėjusi ir kompleksinė problema, kuriai spręsti reikalingos kompleksinės priemonės. „Ženklų, kad tokių bus imtasi, esama.“

Norėtų planavimo pakeitimų

Viceministras G. Jakštas pripažino, kad reikia ne tik orientuotis į besimokančius dalyko pedagogiką, bet ir atsižvelgti į kitus rengimo būdus, kurie padėtų papildyti trūkstamų specialistų mokytojų gretas.

„Pedagogai šiuo metu rengiami keliais būdais. Tapti mokytoju galima ne tik pasirinkus dalyko pedagogikos studijas, bet ir studijuojant dalyką – gretutinių studijų pedagoginį modulį. O jau turintieji dalyko bakalaurą pedagogo kvalifikaciją gali įgyti pasirinkę specialias profesines studijas.“ Jis sakė, kad ŠMSM mato vis populiarėjančias profesines studijas, kai pedagogo profesiją renkasi jau dalyko studijas pabaigę absolventai.

„Pavyzdžiui, matematikos studijas universitete baigusieji pasirenka vienų metų profesines pedagogikos studijas ir per metus tampa matematikos mokytojais. Praėjusiais metais į pedagogikos profesines studijas priimti 84 STEM sričių dalykininkai, dar 36 pasirinko studijuoti pedagogiką per gretutines studijas.“

Jis neabejojo, kad ir toliau stiprinant dėmesį profesinėms studijoms, taip pat atlikus planavimo pakeitimus pakankamą pedagogų parengimą bus galima užtikrinti.