Pokyčiai šiuolaikinėje darbo rinkoje: kas pranašesnis – žmogus ar dirbtinis intelektas?

„Įmonės turi iš naujo peržiūrėti darbinius procesus, kad DI teiktų generuojančią vertę – būtina pertvarkyti darbo vietas, perplanuoti užduotis, perkvalifikuoti žmones“, – teigia Z. Arnava.

Ji įsitikinusi, kad kiekviena pareigybė įmonėje gali būti pakoreguota, nes darbai turėtų būti suskaidomi į tokias užduotis, kurias galima automatizuoti, ir į tokias, kurias kartu atlieka ir žmogus, ir mašinos.

„Norint pasiekti sėkmę naudojant generatyvinį DI, žmonėms ir mokymui reikia skirti tiek pat dėmesio, kiek technologijų vystymui“, – tikina Z. Arnava.

Kauno technologijos universiteto (KTU) DI centro vadovė, profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė taip pat ramina žmones: nors vis didesnė darbinių procesų dalis bus automatizuota, reiktų suprasti, kad pagrindinis tikslas yra ne pakeisti žmones dirbtiniu intelektu, o optimizuoti darbo jėgą panaudojant žmonių ir technologijų papildomus privalumus.

„Galime tame matyti ir teigiamą pusę, nes darbai, kurie yra pasikartojantys, rutininiai ir galima sakyti „neįdomus“ galės būti automatizuoti, o darbuotojams liks daugiau laiko kūrybiniams procesams“, – sako profesorė.

Naujas galimybes išnaudoja daugelyje įmonės veiklų

Pašnekovės pastebi, kad DI gali atlikti daugybę darbų. Anot R. Augustaitienės, labiausiai tai atsiskleidė su robotizacijos atėjimu į kasdienę veiklą.

„Daug darbų, kurie yra monotoniški ir nekuriantys pridėtinės vertės, tačiau būtini procesų tęstinumui, buvo automatizuoti ar robotizuoti. „Ignitis grupė“ – didelė energetikos ir technologijų įmonė, todėl natūralu, kad yra sričių, kuriose galima panaudoti DI“, – tikina „Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė.

A. Paulauskaitė Tarasevičienė patvirtina faktą – DI leidžia padidinti darbų atlikimo efektyvumą, pagerinti darbo ir tuo pačiu mūsų gyvenimo kokybę: „Svarbu rasti tinkamas DI panaudojimo galimybes, ribojimus, įgyti žinias ir kompetencijas, kurios reikalingos norint šias technologijas teisingai naudoti, diegti ar net prisidėti prie jų kūrimo“.

DI technologijas „Ignitis grupė“ pasitelkia klientų aptarnavimui ir informacijos valdymui – tai padeda geriau valdyti klientų duomenis, efektyviau spręsti jų problemas ir užtikrinti gerą klientų patirtį. DI naudingas analizuojant ir apdorojant didelius kiekius duomenų, kuriant patrauklią vizualiką, o taip pat ir personalo valdyme.

„Viena iš pagrindinių DI taikymo sričių žmogiškųjų ištekliuose – darbuotojų atrankų procesas. DI gali padėti atskleisti tam tikrus kandidatų bruožus ir savybes, kurių galbūt nesugeba pastebėti žmogus.

Tai gali būti naudinga siekiant, kad kandidatai geriau atitiktų tam tikrus reikalavimus, padidinti darbuotojų įvairovę ar netgi sumažinti diskriminacijos riziką.

Be to, DI gali automatizuoti tam tikrus atrankos procesus, tokius kaip kandidatų paieška, vertinimas ir pasirinkimas“, – teigia R. Augustaitienė.

Pasak jos, DI gali įvykdyti ir tam tikras užduotis programavimo srityje, tačiau vis dar yra daug užduočių, kurių šios technologijos negali atlikti be žmogaus pagalbos.

Žmogaus ir DI technologijų galimybės – sulyginamos?

R. Augustaitienė įsitikinusi, kad lyginti žmogaus ir DI galimybes – sudėtinga: „Juk DI yra žmogaus kūrinys. Žmonės kuria ir pritaiko DI įrankius, tad nežinau, ar apskritai galime sulyginti šiuos dalykus. Abu gali atlikti panašius dalykus, tačiau turime suprasti, kad žmogaus smegenys – dar tikrai neatskleistas potencialas“.

„Acccenture“ Talentų studijos vadovė pastebi, kad efektyviausiai bet kokios įmonės veikla bus vykdoma tada, kai žmogus ir DI bendradarbiaus – sudėtingiausias užduotis atliks žmonės, rutinius, rankinius darbus – technologijomis paremtos mašinos. Siekiant įvertinti, kaip konkrečius darbus pakoreguos DI, įmonė atliko analizę – vieną klientų aptarnavimo uždavinį suskirstė į 13 smulkesnių užduočių.

„Išsiaiškinome, kad 4 užduotis pirmiausia turi atlikti žmonės – automatizavimo potencialas čia žemas; 4 užduotis buvo galima visiškai automatizuoti: pavyzdžiui, informacijos, apie tai, kodėl klientas kreipiasi į įmonę, rinkimas, klasifikavimas, apibendrinimas; 5 užduotyse DI technologijos galėtų padėti žmonėms dirbti efektyviau, tarkim, naudojant DI sugeneruotą apibendrinimą, žmogus galėtų pasiūlyti greitą sprendimą aptarnaudamas klientus“, – tikina Z. Arnava.

Pasak jos, būtina suprasti, kad atliekant skirtingus darbus gali būti įtrauktos naujos užduotys, siekiant užtikrinti saugų, tikslų ir atsakingą DI naudojimą klientų aptarnavimo srityje.

„Pavyzdžiui, tokia užduotis galėtų būti teikti nešališką informaciją apie produktus ir kainas“, – teigia „Acccenture“ Talentų studijos vadovė.

Ateityje – naujos pareigybės

Ekspertės tvirtina – yra nemažai sričių, kur po truputį įsigalės ar jau ir dabar įsigali DI technologijos.

„Jų rasis vis daugiau. Vienose srityse nebeliks jaunesniųjų specialistų, kitose – kaip tik atsiras daugiau specialistų, gebančių įvaldyti naujas technologijas. Specialistams reikės kompetencijų, kurios padės valdyti DI, formuluoti užduotis bei matyti galimybes. Juk tam, kad gautum teisingą rezultatą – reikia pateikti teisingą užduotį“, – sako „Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė R. Augustaitienė.

Z. Arnava pažymi, kad netolimoje ateityje skaitmeniniai įgūdžiai ir IT žinios bus paklausos bet kurioje pramonės šakoje. Tuo tarpu gebėjimas mokytis ir dirbti su technologijomis bus būtinas.

„Atsiras ir visiškai naujų pareigybių, tarp kurių – lingvistikos ekspertai, DI kokybės kontrolieriai, DI redaktoriai ir užklausų inžinieriai“, – tikina ji.

A. Paulauskaitės-Tarasevičienės nuomone, šiandieniniame pasaulyje nereiktų fokusuotis vien tik ties skaitmenizacijos ir DI svarba, nes siekiant kurti geresnę ateitį pasaulyje yra ir kitų prioritetų – tarkim, tvarumo didinimas, senėjanti visuomenė ir jos rūpyba, atsinaujinančių energijos šaltinių didinimas.

„Todėl atsiras poreikis naujoms specialybėms ne tik technologijų, bet ir sveikatos, slaugos, genetikos, urbanistikos, energetikos, gamtos saugos, žiedinės ekonomikos srityse.

Šie prioritetai yra tarpusavyje susiję ir pažanga vienoje srityje dažnai gali turėti teigiamą poveikį kitose srityse“, – pažymi KTU DI centro vadovė.

R. Augustaitienė taip pat atkreipia dėmesį į atsparumo (angl. resilience) ir lyderystės įgūdžių svarbą.

„Esame laike, kai technologijos tobulėja kosminiu greičiu, turime daugiau nei bet kada galimybių ir dar daugiau pasirinkimų, tad darbuotojai turi būti atsparūs pokyčiams, atviri galimybėms. Taip pat itin svarbi lyderystė sau (angl. self-leadership), ypač kai darbuotojas geba rasti savo tikslą, jo siekti, rasti darbą, kuriame prisideda prie savo asmeninės misijos“, – sako ji.

Daugiau informacijos apie ateities specialybes, karjeros vystymą, reikalingus įgūdžius ir kompetencijas šiandieninėje darbo rinkoje – jau spalio 19 d. didžiausiame Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginyje „KTU WANTed karjeros dienos 2023“.