Pereiti prie turinio
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Tamsiai vyšninės spalvos fone auganti grafiko linija virš trijų pastatų siluetų su tekstu „8 Deramas darbas ir ekonominis augimas“. Paveikslėlis perteikia tikslą skatinti produktyvų darbą ir ekonomiką.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

Pramonei trūksta inžinierių – DI jų nepakeis, bet pakeis tai, kaip jie dirba

Svarbiausios | 2026-09-24

Europos Komisijos skelbiama statistika rodo, kad šiandien net 63 proc. įmonių susiduria su talentų trūkumu. Ekspertai sutinka, kad šiuo metu labiausiai pramonę stabdantis faktorius yra kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų trūkumas, kuris ypatingai jaučiams elektros bei automatikos srityse.

Pramonėje šiandien varžomasi ne tik dėl technologijų ar investicijų – vis dažniau ir dėl žmonių, ne tik išmanančių techninius procesus, bet ir gebančių ieškoti naujų sprendimų, prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos bei kurti tai, kas didina įmonių konkurencingumą.

„Technologijoms sparčiai keičiant pramonę, kartu auga ir aukštos kvalifikacijos techninių specialistų poreikis. Ypatingai šis poreikis matomas energetikos sektoriuje ir pramonėje, tad norėtųsi matyti vis daugiau jaunų žmonių, pasirenkančių inžinerinės krypties studijas“, – apie situaciją darbo rinkoje kalba įmonės „Mars Lietuva“ – „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės – Technikos skyriaus vadovas Andriejus Bajarovas.

Andriejus Bajarovas
Andriejus Bajarovas

Pasak VMG grupėje veikiančios įmonės „VMG Technics“ vadovo Manto Lekniaus, norint laimėti Europos pramonės lenktynes labai svarbus balansas tarp talentų, investicijų ir technologijų, o tam reikia stiprios švietimo sistemos bei glaudaus verslo ir universitetų bendradarbiavimo.

DI – pakaitalas ar pagalbininkas?

Kalbant apie talentus įmonėse, ne mažiau svarbu jiems sudaryti sąlygas kurti ir ieškoti naujų sprendimų. „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės atstovas M. Leknius pastebi, kad neretai jų organizacija susiduria su situacijomis, kai klientai nenori mokėti už tiriamąją veiklą, nors jo sprendimui sukurti ji reikalinga.

„Europoje dažnai susiduriame su efektyvumo iššūkiu ir būtent čia matau didelę galimybę Lietuvai. Mes esame mažesni, greitesni, todėl gebame priimti sprendimus operatyviau. Jei sugebėsime auginti stiprius inžinierius ir leisime jiems kurti, investuosime ir skatinsime inovacijas, galime tapti vienu iš Europos konkurencingumo pavyzdžių“, – atkreipia dėmesį jis.

Mantas Leknius
Mantas Leknius

Kalbėdamas apie technologijų poveikį inžinerijos sričiai, M. Leknius pabrėžia, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti vertinamas kaip inžinieriaus pakaitalas.

Atvirkščiai, tinkamai pasitelktas jis gali sustiprinti specialistų gebėjimus ir padėti jiems daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems sprendimams.

Jam pritaria įmonės „Mars Lietuva“ atstovas A. Bajarovas, sakydamas, kad pasisakymai apie šio įrankio atimamas darbo vietas kelia šypseną, nes be žmogaus indėlio neįmanoma nieko pagaminti.

„Dirbtinis intelektas negali ir nedirbs fizinio darbo. Jau kelis metus prognozuotas šio įrankio poveikis pramonei taip ir neįvyko. Tiesa, tam tikrose srityse matome ryškų technologijų proveržį, bet jos tik padeda žmonėms, dirbantiems prie įrangos. Manau, kad DI reikėtų vertinti ne kaip darbo vietų mažinimą, bet bereikšmių, nuolat pasikartojančių žmogaus darbų eliminavimą“, – pasakoja A. Bajarovas.

Stipresnis inžinieriaus vaidmuo

Technologijų pažanga kartu keičia ir paties specialisto vaidmenį. Šiandien geram inžinieriui nebeužtenka išmanyti tik siaurą sritį – vis svarbesnis tampa gebėjimas matyti platesnį kontekstą, prisitaikyti ir bendradarbiauti. Anot A. Bajarovo, DI tikrai niekada nepakeis žmogaus, gebėjimo prisitaikyti, kritiškai mąstyti ar jungti informacijos šaltinius tarpusavyje, bet bus būtinas įrankis, norint veikti efektyviai, rasti informaciją ar apdoroti duomenis.

„Geras inžinierius yra ir bus tas, kuris geba adaptuotis skirtingose situacijose, nebijo komunikuoti, gali bendradarbiauti ir nori pasiekti rezultatą. Jaunas žmogus, vedamas savo norų, inžinerijoje gali augti ir kaip specialistas, bet jei nori, gali augti ir kaip lyderis, komandos ar projekto vadovas“, – sako A. Bajarovas.

Įmonė „VMG Technics“ šias tendencijas jau pastebi ir praktikoje – čia dirbantys inžinieriai DI naudoja programinio kodo kūrimui, testavimui ir standartizavimui. Taip pat vystomi kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto sprendimai kokybės kontrolei.

„Taip pat DI pagal automatizuojame sistemas bei įrenginių būklės stebėseną. Techninėje priežiūroje matome labai didelį potencialą prognozuoti gedimus dar prieš jiems įvykstant. Tačiau vienas dalykas nesikeičia – tai yra tik įrankis, padedantis darbuotojui ir suteikiantis jam galimybę skirti daugiau laiko tam, kas kuria didžiausią vertę – kūrybai, problemų sprendimui ir naujų technologinių sprendimų vystymui“, – priduria M. Leknius.