Neteisingai apdorotas ir į aplinką patekęs sunkusis metalas nikelis, be kurio šiandien neįsivaizduojama technologijų pramonė, daro žalą žmonių sveikatai ir ekosistemai. KTU magistrantė, šiuo metu bandymus atliekanti Taivane, ieško naujų šio cheminio elemento išgavimo būdų ir kaip alternatyvą siūlo jį pasigaminti iš pramoninių nuotekų.
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studentė Paulina Bučinskaitė teigia, kad nikelis – naudojamas įvairioms reikmėms nuo galvaninių elementų dengimo iki akumuliatorių gamybos ir lydinių pramonės. Šis metalas būtinas pažangių technologijų vystymuisi, tačiau jo naudojimas gali kelti ir reikšmingų aplinkosauginių iššūkių.
„Išgaunant nikelį iš pramoninių nuotekų, cheminių procesų metu nikelis granuliuojamas, kad galėtų būti atnaujintas ir naudojamas pakartotinai. Taikant šį metodą, būtų optimizuojami nuotekų valymo procesai, sumažintas nikelio ir kitų sunkiųjų metalų patekimas į gamtinę aplinką ir išgaunamos vertingos medžiagos“, – sako P. Bučinskaitė.
Nikelis pramoninėse nuotekose atsiranda dėl gamybos procesų, kuriuose naudojami nikelio junginiai arba metaliniai komponentai. Jis į nuotekas gali patekti per metalų apdirbimą, chemines reakcijas ar skalavimo procesus. Pasak P. Bučinskaitės, galimybė išgauti nikelį iš pramoninių atliekų padėtų spręsti itin jautrią šių dienų temą – švaraus geriamojo vandens išteklių mažėjimą.
„Tokiu būdu išgavus nikelį pagerėtų dirvožemio kokybė ir padidėtų žmonių sveikatos apsauga. Man tai – ne tik mokslinis, bet ir socialinis prioritetas. Kadangi šio proceso tyrimai yra vykdomi laboratorijoje sukonstruotame modeliniame reaktoriuje, dabar naudoju sintetines nuotekas. Jų sudėtis parinkta remiantis realių nuotekų sudėtimi“, – apie tyrimų eigą kalba KTU magistrantė, šiuo metu tyrimus atliekanti Nacionaliniame Chung Hsing universitete, Taivane.
Visi merginos atliekami tyrimai orientuoti į optimalių sąlygų – tinkamos terpės, reagentų santykių, nikelio fosfato granuliacijai parinkimą. Taip siekiama užtikrinti kuo efektyvesnį granulių formavimą ir nikelio pašalinimą iš nuotekų.
„Kol kas laboratorijoje atliekamas granuliavimo procesas vyksta sėkmingai, o jo efektyvumo įvertinimui atliekami analitiniai tyrimai. Jų metu tiriama granulių sudėtis, stabilumas ir struktūra. Analizuojame, kaip cinkas ir geležis, kurie taip pat yra nuotraukų sudėtyje, paveikia nikelio fosfato granuliaciją optimaliomis sąlygomis“, – pasakoja KTU magistrantė.
P. Bučinskaitė atlikti tyrimų į Taivaną išvyko prieš pusmetį ir jau ruošiasi grįžti į Lietuvą. KTU magistrantė sako, kad ten veikia stipri mokslinė grupė, atliekanti nuotekų tyrimus, o dalis jų – orientuoti į pramoninėse nuotekose susidarančių teršalų atskyrimą granuliavimo metodu.
„Ši kelionė praplėtė tiek mano profesines žinias, tiek ir praktinius įgūdžius. Tyrimo metu mokausi taikyti įvairias analitines metodikas, naudojuosi pažangiomis laboratorinėmis priemonėmis ir gilinu supratimą apie pramoninių nuotekų valymo technologijas“, – atskleidžia mergina.
Per pusmetį, praleistą Taivane, P. Bučinskaitė susipažino ne tik su moksliniais tyrimais, bet ir su egzotiška Taivano kultūra, kitokiu požiūriu į mokslo procesus, darbo organizavimo specifiką. Labiausiai jai įsiminė vietinių žmonių draugiškumas – jie net nemokėdami anglų kalbos sugeba padėti ir visuomet šypsosi.
„Be to, labai džiaugiausi nuostabia gamta – žaliuojančiais kalnais, daugybe palmių. Rudenį patyriau kelis taifūnus, kai smarkios liūtys ir stiprūs vėjai sustabdė kasdienę veiklą. Taip pat čia įprasti žemės drebėjimai – nors dauguma jų nedideli, naktį prabusti dėl žemės drebėjimo buvo netikėta. Bet vis tiek namai yra Lietuvoje, jų labai pasiilgau“, – įspūdžiais dalijasi KTU magistrantė.
