Rugsėjis vairuotojams – tarsi kasmetinis išbandymas: po vasaros į gatves grįžta gerokai didesni eismo dalyvių srautai, o kartu – situacijos, kuriose vairuotojams reikia kur kas daugiau kantrybės. „Dar spėsiu“, „pralįsiu“, „tik greitai persirikiuosiu“ – būtent tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti sprendimai sukuria chaosą kelyje. Kokias klaidas vairuotojai kelyje daro dažniausiai ir kaip to išvengti?
Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius ir saugaus eismo ekspertas Mindaugas Vilkickas tikina, kad vairuotojams būtina įvertinti savo kasdienius vairavimo įpročius. Pirmiausia jis siūlo pradėti nuo maršruto – nebijoti rinkis rinktis kiek ilgesnio kelio, jei jis leidžia važiuoti tolygiau ir sugaišti mažiau laiko.
„Mieste svarbus ne atstumas, o laikas, kurį praleidžiame už vairo. Deja, daugelis vis dar skaičiuoja kilometrus, o ne sugaištą įprastame maršrute laiką“, – pastebi pašnekovas.
Anot jo, planuojant kelionę, ypač piko metu, verta atkreipti dėmesį į tai, kiek maršrute yra šviesoforų, kiek ilgai važiuojama kryptimi dega leidžiamas šviesoforo signalas.
„Reikėtų dėlioti maršrutą taip, kad jame būtų kuo mažiau, o geriausia – visai nebūtų, posūkių į kairę. Sustoję posūkiui į kairę už savęs sulaikome eismą taip didindami spūstis. Gaištame patys, kol laukiame galimybės pasukti į kairę net dalyje šviesoforu reguliuojamų sankryžų, be to, sukant į kairę ir bandant suspėti „prašokti“ kyla daug avarinių situacijų – ne viena jų baigiasi ir eismo įvykiais, gerai dar, jei be žūčių ar sužeidimų“, – teigia M. Vilkickas.
Dar labiau spūstis didina pašnekovo taip vadinami „gudručiai“, važiuojantys jiems netinkančia, bet laisvesne juosta, o paskui apsimesdami netyčia paklydusiais ir bandantys įlysti į jiems reikalingą juostą ir taip sustabdantys eismą savojoje.
„Tokiu būdu „gudručius“ užleidžiantys ir galvojantys, kad elgiasi labai draugiškai ir mandagiai, už savęs užlaiko sąžiningai savo juostoje laukiančius – tai iš karto sustabdo dvi juostas“, – sako M. Vilkickas.
Savo maršruto neišmokimas ir nežinojimas bei iš to atsirandantis klaidžiojimas po juostas – taip pat didelė problema. KTU lektoriaus teigimu, spūstyje geriausia ir greičiausia važiuoti drauge su srautu, todėl būtina išmokti savo tipinius maršrutus, juose esančias eismo reguliavimo priemones ir kuo anksčiau užsiimti padėti kelyje.
„Atskirai verta paminėti, kad iš šalutinių kelių ar iš kiemų intensyvaus eismo sąlygomis, net kai reikia pasukti į kairę, dažnu atveju apsimoka pasukti į dešinę ir apsisukti patogesnėje leidžiamoje vietoje, pvz., artimiausioje sankryžoje. Praktiškai visada tai bus saugiau, o daugeliu atvejų ir greičiau nei tykoti pavojingos progos posūkiui į kairę, ypač kai yra po dvi ir daugiau eismo juostas abejomis kryptimis“, – tikina pašnekovas.
Spūstis didina ir negebėjimas važiuoti traukinio vagonų sąstato principu: užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi turėtų iškart pajudėti vienas paskui kitą, kad kuo daugiau automobilių pravažiuotų sankryžą.
„Tačiau vyksta taip: pirmas jau važiuoja, o jam iš paskos esantis dar stovi ir ieško, kaip įsijungti pavarą. Jam iš paskos esantis irgi būna dar nepasiruošęs realiam važiavimui ir ima pajudėti, kai prieky jo esantis antrasis jau seniausiai nuvažiavęs. Tokiu būdu spūstis sklaidosi lėčiau nei galėtų“, – teigia M. Vilkickas.
Dar viena klaida, kuri piko metu gali gerokai apsunkinti eismą – sankryžų blokavimas. Nors žalias šviesoforo signalas leidžia įvažiuoti į sankryžą, būtina prisiminti, kad reikia įvertinti ir tai, ar pavyks iš jos išvažiuoti sankryžos neužblokavus.
„Tą reikia numatyti iš anksto ir matant priekyje spūstį, dėl kurios bus pasiliekama sankryžoje, net nevažiuoti į sankryžą, kol už jos neatsiras vietos. Net jei tam tenka praleisti vieną ar du šviesoforo ciklus“, – sako ekspertas.
Kaip dar vieną tipinę situaciją jis pažymi ir mirksintį žalią šviesoforo signalą. Vairuotojas pagalvoja, kad spės, ir paspaudžia akceleratorių dar mirksint žaliam, o manevrą atlieka degant draudžiamam signalui.
„Daugelis vis dar galvoja, kad geltonas signalas leidžia važiuoti, bet, deja, tai draudžiamas signalas su atitinkamomis sankcijomis. Jo nereikėtų maišyti su mirksinčiu geltonu, reiškiančiu nereguliuojamą sankryžą ar pėsčiųjų perėją“, – atkreipia dėmesį M. Vilkickas.
Nuolat persirikiuojantiems ir tokiu būdu bandantiems pasirinkti greitesnę eismo juostą pašnekovas taip pat griežtas – toks elgesys ne tik padidina eismo įvykių tikimybę bei dar labiau lėtina ir taip mažo srauto judėjimo greitį. „Efektyviausia, kaip minėjau, iš anksto užsiimti reikalingą eismo juostą ir nesiblaškyti“, – pataria jis.
Rugsėjį į gatves grįžta ir daugybė vaikų. Pasak pašnekovo, tėvai išleisdami juos prie mokyklos ir vėliau pasiimdami, patys sukuria pavojingas situacijas – ypač ten, kur KET ir ženklai draudžia tai daryti.
„Tokiu būdu jie trukdo kitiems vairuotojams pravažiuoti, mažina matomumą gatvėje, kiti vairuotojai, matydami jų elgesį, pažeidžiantį sustojimo bei stovėjimo taisykles, ima pykti, agresyviau bando pravažiuoti pro šalį ir gali per vėlai pastebėti, pavyzdžiui, į važiuojamąją dalį iš automobilio išlipantį vaiką, – sako M. Vilkickas. – Tikrai nieko blogo nenutiks, jei vaikas bus išleistas keliolika metrų toliau nuo mokyklos, bet saugiau ir nekliudant kitiems, o likusį kelią pats nueis pėsčiomis“.
Į gatves rudenį plūsta ir daugiau kitų pėsčiųjų, dviratininkų bei paspirtukininkų. Tad papildomą dėmesį į galimus pavojus vairuotojai turėtų sutelkti artėdami prie sankryžų bei jose, prie pėsčiųjų perėjų, išvažiuodami iš kiemų, degalinių, parduotuvių aikštelių.
„Taip pat manevruodami parduotuvių ar kitose aikštelėse, kur, nežiūrint aikštelių valdytojų nustatytos eismo tvarkos, būna, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji elgiasi jos nesilaikydami. Kai kurie tikrai nesaugo nei savęs, nei kitų kelyje, tad belieka palinkėti būti atidiems, savo akimis viską aplinkui apžvelgti ir įvertinti, kad judėti tikrai yra saugu“, – pažymi KTU lektorius.
Rudenį anksčiau temsta, dažnėja lietus ir prastėja matomumas. M. Vilkickas atkreipia dėmesį, kad artėjant tamsiajam metų laikui derėtų pradėti anksčiau rūpintis ir automobilio technine puse – jei reikia, sureguliuoti ar pakeisti sugedusius, neefektyviai šviečiančius žibintus.
„Nelaukiant KET terminų, kai jau orai vėsta, rugsėjo gale ar spalio pradžioje jau keisti padangas į šaltam sezonui tinkančias bei turinčias pakankamą gylį protektorių. Rudeniop dėl krentančių lapų, drėgnų, ūkanotų rytų ar lietaus kelio danga jau rugsėjį tampa slidesnė. Todėl reikia rūpintis geresniu ratų ir kelio sukibimu, kad stabdymo kelio ilgis nepadidėtų drastiškai“, – tikina ekspertas.
Be to, jo nuomone, reikalinga ilgalaikė ir nuosekli valstybės komunikacija apie saugų elgesį kelyje bei visuomenės nepakantumo pažeidėjams skatinimas.
„Kelių eismo taisyklių pažeidėjai neturėtų jaustis nebaudžiami, kad dėl daromų pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, sustojimas ir stovėjimas, sulauktų įstatymu numatytų atitinkamų sankcijų“, – teigia KTU lektorius ir saugaus eismo ekspertas M. Vilkickas.
