Ta pati kryptis „Erasmus“ programai – tris kartus

Svarbiausios | 2022-03-28

Kasmet tarptautinę mainų programą renkasi aibė studentų, ne išimtis ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, kurie vis drąsiau ryžtasi išbandyti tarptautines galimybes. Vieni jų nori pamatyti kuo daugiau pasaulio, kiti siekia pajusti studijų skonį išsvajotuose užsienio universitetuose ar institucijose, treti nori pramokti ar patobulinti užsienio kalbos žinias ir susirasti draugų. O kartais nutinka taip, kad tris kartus vykstama į tą pačią šalį, kuri tiesiog traukte traukia. Būtent taip nutiko KTU Cheminės technologijos fakulteto studentei Liucijai Urbelytei.

Tris kartus pagal „Erasmus“ programą vykusi Liucija galutine stotele rinkosi saulėtąją Ispaniją, kuri merginą tiesiog pakerėjo savo grožiu, tradicijomis, gyvenimo būdu. Liucija net nedvejodama kaskart rinkosi tą pačią kryptį, norėdama iš arčiau susipažinti su šalimi ir pajusti ispaniško gyvenimo ritmą. Plačiau papasakoti apie tokį savo pasirinkimą paprašėme pačios Liucijos.

– Ar tiesa, kad „Erasmus“ praktiką trečią kartą atliekate Ispanijoje? Galbūt ir tame pačiame mieste?

– Taip, tai jau trečioji mano praktika Ispanijoje ir tame pačiame mieste – Madride, bet kiek kitoje institucijoje nei buvo pirmoji praktika. Pirmąją dviejų mėnesių praktiką atlikau farmacijos įmonėje, kokybės kontrolės skyriuje. Antrąjį kartą išvykau keturių mėnesių praktikai universitete (Alcala universidad), o kadangi norėjau įgyti daugiau žinių organinėje sintezėje, nutariau ir trečiajai šešių mėnesių stažuotei rinktis tą pačią vietą. Čia jau buvau susipažinusi su aplinka, kolegomis bei turėjau nebaigtų projektinių darbų.

Liucija Urbelytė– Pagal „Erasmus“ programą jau trečią kartą išvykote į saulėtąją Ispaniją. Kodėl pasirinkote tą pačią kryptį?

– Pasirinkimą kaskart sugrįžti vis į tą pačią šalį bei miestą lėmė keletas veiksnių: vaikinas, sutikti draugai, išmokta kalba, geras oras ir skanus maistas.

– KTU baigėte taikomosios chemijos magistrantūros studijas. Kokius skirtumus įžvelgėte tarp studijų Lietuvoje ir Ispanijoje?

– Kadangi šiuo metu nestudijuoju, o tik atlieku praktiką, negaliu įžvelgti ryškių studijų skirtumų. Tačiau Ispanijoje esančios laboratorijos yra kiek gausesnės turima aparatūra, taip pat skiriama daugiau finansavimo projektams vykdyti.

– Ar pandemijos metu įvesti ribojimai paveikė studijas Ispanijoje?

– Pandemija nesukėlė didelių ribojimų darbui laboratorijoje. Suprantama, kad teko išmokti dėvėti apsauginę veido kaukę ir laikytis saugaus atstumo savo bei kitų atžvilgiu. Labiau nukentėjo popamokinė veikla ir socialinis gyvenimas: vakarėliai, susibūrimai, vakarienės – visa tai buvo uždrausta arba atidėta iki situacijos pagėrėjimo.

– Kaip jus priėmė vietiniai studentai ir ar jie noriai bendrauja su užsieniečiais?

– Antrosios praktikos metu savo skyriuje buvau vienintelė užsienietė, tad nebuvo labai lengva bendrauti su vietiniais, kurie tarpusavyje kalbėdavosi ispaniškai. Ne visi net mokėjo anglų kalbą, tad teko man mokytis ispanų kalbos ir bendrauti su kitais doktorantais jų gimtąja kalba. Man tas nesusikalbėjimas išėjo tik į naudą, nes turėjau galimybę pramokti ispanų.

Trečiosios praktikos metu susipažinau su kita pagal „Erasmus“ programą atvykusia studente iš Serbijos, tad dabar skyriuje esame dvi užsienietės. Džiaugiuosi, kad galime tarpusavyje bendrauti angliškai.

– Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis nuvykus į Ispaniją?

– Pirmas įspūdis, kurį susidariau apie šią šalį – šiltas klimatas, skanus maistas ir draugiški žmonės. Turbūt tai yra daugelio mūsų svajonė.

– Kaip leidžiate Ispanijoje laisvalaikį?

– Kadangi tai yra „Erasmus“ praktika, tad ji visiškai skiriasi nuo studijų pagal „Erasmus“ programą. Mums nėra paskaitų, dauguma studentų yra ispanai, tad visos papildomos kelionės ir užsiėmimai, kurie paprastai organizuojami atvykėliams, į mūsų dienotvarkes neįtraukti. Galiu pati planuotis savo veiklą, keliones bei užsiėmimus.

Dėl užsitęsusio karantino kelionės ir įvairūs būreliai yra gana stipriai apriboti, bet Ispanijoje liko dar daug vietų apkeliavimui ir susipažinimui. Esame subūrę grupelę žmonių, kurie po praktikos (darbo) susirenka žaisti badmintoną.

– Ispanija – gilias tradicijas turinti šalis. Gal teko po ją pakeliauti ir pasigrožėti skirtingais regionais, paskanauti tikros ispaniškos virtuvės šedevrų?

– Tikrai taip, kiekvienas regionas išsiskiria vis kitokia tradicine virtuve ir jame galima pasimėgauti akį veriančiais gamtos vaizdais, Ispanijai būdinga architektūra.

Madridas mane sužavėjo garsiaisiais, savo dydžiu kerinčiais ir neabejotinai  vienais įspūdingiausių karališkųjų rūmų Europoje. Taipogi abejingos nepaliko ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas miesto centre net 118 hektarų žalios erdvės turintis Retiro parkas. Ne ką mažiau įdomus ir karališkosios šeimos vasaros rezidencijos miesteliu vadinamas Aranchuezas, esantis Madrido regione.

Šiam regionui būdingi patiekalai paglosto kiekvieno gomurį, teko skanauti omleto su bulvėmis (tortilla de patatas), sumuštinių su kalmarais (bocadillo de calamares), spurgų su šokoladu (churros con chocolate) bei kitų gardėsių.

Andalūzijos regionas patiko dėl garsių vynuogynų, vienų didžiausių alyvuogių laukų Ispanijoje bei vieno iš gražiausių ispanijos miestų –Granados. Šis miestas yra vienas iš lankomiausių Ispanijoje dėl Alhambros ir Generalife sodų ir yra Ispanijos bei Islamo palikimas. Taip pat regionas garsus savo šaltąja sriuba (gaspacho), kepinta žuvimi aliejuje (espetos) bei blyneliais su jūros gėrybėmis (tortilla de camarones).

Liucija Urbelytė.Castilla y Leon regione įsikūręs Salamanca universitetas, kuris yra seniausias Ispanijoje ir vienas seniausių Europoje. Šiam regionui būdingi sotesnio maisto patiekalai – keptas paršiukas ir ėriukas, kraujinė dešra.

Valencija paliko nepriekaištingų paplūdimių įspūdį, kur tiek vietiniai, tiek atvykėliai skanauja kone žymiausio patiekalo Ispanijoje iš ryžių ir jūros gėrybių arba mėsos (Paella).

Taipogi Ispanijoje itin mėgstama pasigardžiuoti delikatesu ir puošmena vadinamu vytintu kiaulės kumpiu Jamon. Jo kaina priklauso nuo regiono, kuriame kiaulė buvo užauginta bei pašaro, kuriuo mito, ir gali svyruoti nuo 50 ir 4000 eurų.

– Ispanija – šilta šalis, jos oras tarsi savaime kviečia pramogoms. Ar gražus oras netrukdo praktikai?

– Kadangi atlieku praktiką, man nėra jokių modulių, tad nei mokymasis, nei egzaminai manęs nevargina. Pakanka gerai susiplanuoti savo darbus laboratorijoje, kad turėčiau laiko ir turiningam laisvalaikiui.

– Kas labiausiai patinka Ispanijoje? Jei po studijų būtų galimybė likti šioje šalyje, pasiliktumėte?

– Po praktikos bandysiu likti ir įsitvirtinti Ispanijoje, nes tai yra šalis, kurioje visuomet troškau gyventi. Neramina tik tai, kad šioje šalyje gana sunku įsidarbinti dėl konkurencijos su vietiniais ir šalyje esančios nemažos bedarbystės. Bet tikiuosi, kad man pavyks. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išvykti pagal „Erasmus“ programą ir išsibandyti gyvenimą bei mokslus svečioje šalyje. Tai yra itin didelis postūmis.

– Kuo ispanai skiriasi nuo lietuvių? Gal įžvelgėte kokių akivaizdžių bruožų?

– Ispanai itin draugiški žmonės, mėgstantys susibūrimus ir ilgas vakarienes. Gali pasirodyti, kad daugelį dalykų yra linkę atidėti, net yra posakis „todo para manana“ (viskas rytojui), bet itin intensyvus gyvenimo būdas tarsi savaime verčia kartais sustoti ir pasidžiaugti gyvenimu, net jei tai būtų ilga vakarienė ar draugų susibūrimas.

– Ko palinkėtumėte studentams, kurie dar tik svajoja apie „Erasmus“ praktiką, bet nesiryžta joje sudalyvauti?

– Nebijoti ir tiesiog išvykti išbandyti savo jėgas, nes ši patirtis bus itin turtinga: patobulinsi savo anglų kalbos žinias, o galbūt išmoksi naują kalbą, susipažinsi su daugybe studentų, kurie taps tavo draugais, pajusi kultūros skirtumus,  mėgausiesi skirtingais tradiciniais patiekalais, keliausi ir džiaugsiesi skirtingais kraštovaizdžiais bei sužinosi, ką reiškia tikri vakarėliai „Erasmus“ metu. Ar vis dar dvejoji išvykti į „Erasmus“ praktiką?