| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Azolų ir azinų sintezė bei tyrimai
|
prof. habil. dr. Vytautas MICKEVIČIUS |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas azotą turintiems heterocikliniams junginiams, kuriems būdingas antimikrobinis, fungicidinis, analgetinis, raminamasis, priešvėžinis ir kt. poveikis, sintezei ir tyrimams. Patvariausi ir labiausiai paplitę gamtoje yra penkianariai ir šešianariai heterociklai su deguonies, azoto ir sieros atomais. Karboksirūgščių hidrazidai, hidrazonai yra plačiai naudojami sintetinėje ir analitinėje chemijoje, žinomi kaip plastifikatoriai, polimerų stabilizatoriai arba polimerizacijos iniciatoriai. Tarp jų taip pat rasta herbicidų, insekticidų, fungicidų, augimo reguliatorių, vaistinių medžiagų, pasižyminčių prieštuberkulioziniu, priešnavikiniu, antibakteriniu, spazmolitiniu poveikiais. Be to jie yra naudojami penkianarių, šešianarių azotą turinčių heterociklinių junginių su vienu, dviem ar trimis azoto atomais cikle sintezėje. Vienas iš metodų šiems junginiams gauti yra įvairios karboksirūgščių, jų hidrazidų ciklokondensacijos reakcijos. Pradiniais junginiais šiame darbe pasirinkti N-arilpakeistosios aminorūgštys, jų ciklizacijos produktai, kurių druskos, amidai, hidrazidai, esteriai, tioesteriai, nitrilai skatina lauko augalų augimą, kai kurie pakeistieji pirolidinonai yra naudojami kaip vaistiniai preparatai ir vartojami gydant vėžį, aterosklerozę, diabetą, psichinius sutrikimus. Planuojamo darbo esmė yra susintetinti potencialiai biologiškai aktyvias įvairiai pakeistas pirolo, tiazolo, pirazolo, oksadiazolo, tiadiazolo, triazolo, azinų heterociklines sistemas, nustatyti jų struktūrą ir ištirti chemines ir praktines savybes.
|
|
Mažai tirtų augalų rūšių valorizacija ištiriant jų fitocheminę sudėtį ir funkcines savybes
|
prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Esmė (aktualumas, mokslinė problema – pateikiant sąsają su Universiteto mokslinių tyrimų kryptimis ir vykdomais projektais ne daugiau kaip 2000 simbolių) Augalai biosintetina įvairius antrinio metabolizmo produktus, tarp jų įvairiu aktyvumu pasižyminčius junginius, kurie gali rasti pritaikymą maisto priedų, funkcionaliųjų komponentų maisto papildams, farmacijos, kosmetikos preparatams ir kitiems tikslams. Įvertinant tai, kad augalų karalijoje yra tūkstančiai rūšių ir nemaža jų dalis yra labai mažai tirta, galima tikėtis atrasti (identifikuoti) naujas struktūras, pasižyminčias naudingomis savybėmis, pavyzdžiui antioksidantiniu aktyvumu, antimikrobiniu poveikiu, fermentų slopinimu. Galimi kandidatai tyrimams yra kai kurios Lietuvoje ir kituose regionuose augančios rūšys (atlikti preliminariniai tyrimai ir nustatyta, kad tokių augalų ekstraktai pasižymi stipriu antioksidaciniu aktyvumu). Natūralių junginių chemijos sritis yra labai sparčiai besivystanti ir pasitarnavo naujų vertingų medžiagų išskyrimui, apibūdinimui ir panaudojimui. 2015 m. Nobelio premija buvo skirta Y.Y. Tu už labai stirios antimaliarinės medžiagos artemizinino atradimą ir ištyrimą. Šioje srityje maisto produktų technologijos katedros grupė dirba nuo 1989 m., 2012/15 metais įkurta šiuolaikiška bioaktyvių junginių išskyrimo ir frakcionavimo laboratorija (superkrizinės ekstrakcijos įranga, pagreitintos ekstrakcijos tirpikliais įranga ir kt.), 2012 if 2015 m. įsisavinta efektyvi struktūrų identifikavimo aparatūra (ypatingai didelio slėgio skysčių chromatografija su hibridiniais masių spektrometrais, išsamiosios dujų chromatografijos įranga su skrydžio trukmės masių spektrometru, preparatyvinė skysčių chromatografija su kvadrupolio masių spektrometru ir kt.), natūralių preparatų savybių tyrimo įranga (daugiafunkcinis mikroplokštelių skaitytuvas) ir tai sudaro puikias sąlygas siekti aukšto lygio mokslinių rezultatų.... Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
| Metalų ir organinių junginių išsiplovimo iš atliekų apdorojimo liekanų smulkiosios frakcijos cheminis mechanizmas |
prof. dr. Gintaras DENAFAS |
valstybės nefinansuojama |
|
Naujų polisacharidų darinių mediciniam taikymui sintezė ir savybės
|
doc. dr. Ramunė RUTKAITĖ |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vis didesnio dėmesio ir pritaikymo biomedicinos srityje sulaukia polimerinės vezikulės. Jose vienu metu gali būti įkapsuliuotos hidrofofilinės molekulės vezikulių viduje ir hidrofobinės molekulės vezikulių membranose. Tokių polimerinių medžiagų taikymo sritys apima hidrofobinių ir hidrofilinių savybių vaistų pernašą, diagnostikos technologijas ir tikslinę terapiją. Dažniausiai polimerinėms vezikulėms gauti naudojami sintetiniai blokiniai kopolimerai. Tačiau bioskaidumu pasižyminčios polimerinės vezikulės tampa vis patrauklesnės pernešant, stabilizuojant ir pailgintai atpalaiduojant vaistus. Polisacharidų dariniai gali pasižymėti ne tik panašiomis į sintetinių analogų fizikinėmis-cheminėmis savybėmis, bet ir geru bioskaidumu, biosuderinamumu ar net bioaktyvumu. Ypatingai perspektyvios vaistų, baltymų ir genų pernašoje yra savaime susirenkančios nano- ar mikrodydžio struktūros iš gamtinių segmentų. Mokslinio tyrimo tikslas – susintetinti įvairios struktūros naujus hidrofilines ir hidrofobines grupes turinčius modifikuotus polisacharidus polimerinių vezikulių formavimui ir išbandyti jas vaistų pernašoje. Mokslinio tyrimo eigoje gamtiniai polisacharidai bus modifikuojami cheminiais ir fizikiniais metodais, siekiant gauti įvairios struktūros, sudėties, hidrofobiškumo, funkcinių grupių, molekulinės masės, skaidumo, jautrumo išorės poveikiams ir kt. gamtinių polimerų darinius. Charakterizavus gautus modifikuotus polisacharidus ir įvertinus jų savybes, bus ištirtas polimerinių vezikulių formavimas. Ištyrus tokių struktūrų fizikines-chemines savybes ir išmokus jas kontroliuoti, bus nustatyta tokių medžiagų optimali kompozicija ir gavimo sąlygos. Optimizuotos medžiagos bus išbandytos modeliuojant tikslinių vaistų pernašos mechanizmą.
|
|
Naujų heterociklinių aminorūgščių darinių kūrimas, sintezė bei struktūros ir savybių tyrimas
|
doc. dr. Vilija Kederienė |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Sintetinės biomolekulės yra junginiai, kurie gaunami cheminiais metodais ir savo savybėmis atkartoja gamtoje randamas biomolekules. Aminorūgščių, peptidų ir baltymų, angliavandenių ir net nukleininių rūgščių sintetiniai analogai randa platų praktinį pritaikymą biomedicinoje, sintetinėje ir molekulinėje biologijoje, bionanotechnologijoje ir kitose pažangiose technologijose. Pavyzdžiui, sintetinės heterociklinės aminorūgštys naudojamos kaip sintezės blokai gaunant foldamerus, sintetinius peptidus, bei modifikuojant proteinus. Jos taip pat plačiai taikomos gaunant įvairias biologiškai aktyvias molekules, tame tarpe – heterociklinius darinius. Tačiau naujų sintetinių aminorūgščių sintezė, ypač norint gauti švarius enantiomerus, yra sudėtingas ir brangus procesas, reikalaujantis aukštos tyrėjų kvalifikacijos, brangių reagentų ir sudėtingos aparatūros. Todėl cheminių medžiagų rinkoje sudėtingų sintetinių heterociklinių aminorūgščių pasiūla yra ribota. Tai yra rimta kliūtis norint pasiekti aukštą vaistų kandidatų įvairovę, nes daugelis biofarmacinių kompanijų vaistų kūrimui naudoja tas pačias pradines medžiagas. Todėl naujų sintetinių aminorūgščių kūrimas ir sintezė yra labai svarbi tyrimų problema, kurią stengiamasi spręsti daugelyje universitetų ir vaistų kompanijų. Šių tyrimų tikslas yra naujų suvaržytos konformacijos heterociklinių aminorūgščių kaip sintetinių GABA ir kitų panašių aminorūgščių analogų sukūrimas, struktūros ir funkcinių savybių ištyrimas. Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
|
Organinių puslaidininkių sintezė, tyrimas ir taikymas
|
v.m.d. dr. Dalius GUDEIKA |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Organinės amorfinės medžiagos plačiai tyrinėjamos kaip įvairių optoelektroninių prietaisų, tokių kaip organinių šviestukų, saulės elementų, lauko tranzistorių, komponentai. Organinė elektronika patraukli dėl potencialaus gamybos pigumo, ekologiškumo, medžiagų lankstumo. Minėtuose prietaisuose naudotas neorganines medžiagas stengiamasi pakeisti organinėmis, nes jų sintezė yra pigesnė ir paprastesnė, jiems būdingas platesnis savybių spektras, o amorfinių sluoksnių formavimui reikalingos paprastesnės technologijos. Organiniai sluoksniai gali būti formuojami pigia spausdinimo technologija. Organinės sintezės metodai leidžia plačiose ribose keisti medžiagų chemines ir fizikines savybes. Dėl išvardintų priežasčių naujų medžiagų sintezė ir jų įdiegimas į organinės elektronikos prietaisus yra aktuali ir perspektyvi mokslinių tyrimų kryptis. Organinių puslaidininkių tyrimai yra šiuo metu intensyviai besiplėtojanti medžiagų mokslo sritis. Ypatingas dėmesys yra skiriamas elektronus pernešančioms ir bipolinėms (skyles ir elektronus pernešančioms) medžiagoms. Efektyvių bipolinių organinių puslaidininkių pasirodymas rinkoje, leistų pagerinti kai kurių organinės elektronikos įrenginių charakteristikas. Organinių puslaidininkinių junginių sintezei bus naudojami pažangūs organinės sintezės metodai (paladžio katalizuojamos kryžminio jungimo reakcijos, reakcijos žemoje temperatūroje). Be įprastų pakaitų reakcijų, bus atliekamos ir sudėtingesnės reakcijos (Ulmano metodu arba paladžio dariniais katalizuojama sintezė, Suzuki arba Yamamoto reakcijos). Galutinių medžiagų gryninimas bus atliekamas kristalizacijos, chromatografijos ar vakuuminio sublimavimo metodais. .... Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
|
Metalų chalkogenidų sluoksnių polimerų paviršiuje sudarymas ir tyrimai
|
doc. dr. Remigijus IVANAUSKAS |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Metalų chalkogenidai – junginiai su siera, selenu ir telūru pasižymi unikaliomis fizikinėmis savybėmis (puslaidininkiai, laidininkai, elektromagnetinių bangų izoliatoriai, fotolaidininkai, katalizatoriai, jutikliai, gerai pralaidūs regimoje ir mažai –infraraudonoje spektro dalyje ir kita) reikalingomis šiuolaikinėms technologijoms. Polimerines medžiagas padengus metalų chalkogenidų sluoksniais jos, greta savų savybių (lankstumas, lengvumas, atsparumas aplinkos poveikiui, didelė šilumos, magnetinių bangų, elektros srovės izoliacijos geba ir t.t.) įgauna ir pastarųjų sluoksnių savybes. Todėl labai išsiplėčia jų taikymo sritys šiuolaikinėse technologijose. Šių suformuotų kompozitinių sluoksnių elektrinių, fotocheminių ir optinių savybių tyrimas ir šių faktorių ryšio tarp sluoksnio dalelių dydžio, struktūros, cheminės ir fazinės sudėties įvertinimas leis parinkti tinkamiausias sąlygas, kurioms esant polimerų paviršiuje sudaromi norimų savybių ir sudėties metalų chalkogenidų sluoksniai.
|
| Aza-heterociklinės amino rūgštys, sintezė, savybės, struktūros tyrimai |
m.d. dr. Greta RAGAITĖ |
valstybės nefinansuojama |
