| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Elektroaktyvių medžiagų, skirtų organiniams šviestukams, sintezė ir savybės
|
prof. dr. Saulius GRIGALEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Naujausi organinės optoelektronikos pasiekimai, susiję su organiniais šviestukais (OLED) patvirtino, kad ekonomiškai naudinga tobulinti ir kurti naujas elektroaktyvias medžiagas, taip pat vystyti OLED technologijas. Mažo ploto OLED displėjai optoelektronikos rinkoje jau sudaro šimtus milijonų dolerių. Didelio ploto OLED vaizduokliai veržiasi į televizijos rinką. Pastaruoju metu baltos šviesos prietaisai jau pritaikomi apšvietimo technologijoms. Paminėtų technologijų proveržis ir vystymasis neišvengiamai susijęs su naujais moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Šio projekto tikslas- pagaminti keletą grupių naujos sandaros polimerinių, dendrimerinių ir šakotų plačiatarpių darinių, kurie tarnautų kaip termostabilios matricų medžiagos arba emiteriai TADF šviestukams. Daugiasluoksnių prietaisų optimizavimui ir efektyvumo padidinimui susintetinti keletą grupių skylinių puslaidininkių, kurie naudojami daugiasluoksnių šviestukų pagalbiniuose krūvių pernašos sluoksniuose.
|
| Naujų heterociklinių aminorūgščių darinių kūrimas, sintezė bei struktūros ir savybių tyrimas |
doc. dr. Vilija Kederienė |
valstybės finansuojama |
| Azolų ir azinų sintezė bei tyrimai |
prof. habil. dr. Vytautas MICKEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
|
Organinių junginių, pasižyminčių TADF efektu, sintezė, tyrimas ir taikymas
|
dr. Dalius GUDEIKA |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Organinė elektronika patraukli dėl potencialaus gamybos pigumo, ekologiškumo, medžiagų lankstumo. Organinės sintezės metodai leidžia plačiose ribose keisti medžiagų chemines ir fizikines savybes.
|
|
Savaiminės agregacijos amfifilinių biopolimerų darinių ir jų savybių tyrimai
|
doc. dr. Ramunė RUTKAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Savaiminės agregacijos minkštos nano- ar mikrodydžio struktūros iš gamtinių bei sintetinių amfifilinių darinių gali būti pritaikytos įvairiose srityse. Ypatingai didelio dėmesio pastaruoju metu susilaukia gamtinės kilmės segmentus, tokius kaip polisacharidai, savo struktūroje turintys amfifiliniai dariniai. Tokie segmentai, yra netoksiški, paprastai nėra imunogeniški, biosuderinami, bioskaidūs, gaunami iš atsinaujinančių šaltinių. Iš polisacharidų gauti amfifiliniai kopolimerai yra naujos kartos biopolimerinės medžiagos, kurios gali būti pritaikytos plastikų, ploviklių pramonėje, o taip pat medicininiams tikslams, polisacharidų grandines turinčias nano- ar mikrosistemas panaudojant terapinėse, vakcinavimo ir diagnostinėse priemonėse. Mokslinio tyrimo tikslas – gauti įvairios struktūros naujus hidrofobines ir lipofilines grupes turinčius modifikuotus polisacharidus ir ištirti jų eksploatacines savybes, atsižvelgiant į reikalavimus keliamus tam tikrose taikymo srityse. Mokslinio tyrimo eigoje gamtiniai polisacharidai bus modifikuojami cheminiais ir fizikiniais metodais, siekiant gauti įvairios struktūros, amfifiliškumo, krūvio tankio (neutralius arba turinčius krūvį), molekulinės masės gamtinių polimerų darinius. Charakterizavus gautus amfifilinius polisacharidus ir įvertinus jų savybes, bus ištirta šių darinių saviagregacija vandenyje formuojant įvairias struktūras, pvz. tokias kaip hidrogelių daleles, miceles, polimersomas (polimerines vezikules), aliejaus vandenyje tipo emulsijas ir kt. Nustačius tokių struktūrų susidarymo sąlygas, gautos medžiagos bus išbandytos potencialiose taikymo srityse, pvz. tokiose kaip kontroliuojama tikslinių junginių (pvz. vaistų ar tam tikrų diagnostinių agentų) pernaša aplinkos veiksnių, tokių kaip pH, temperatūra, fermentai, poveikyje.
|
|
Organinių molekulių, transportuojančių krūvininkus, skirtų hibridiniams saulės elementams sintezė bei jų savybių tyrimas
|
prof. dr. Vytautas GETAUTIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Keletas pastarųjų metų pasiekimų hibridinių saulės elementų (SE) kūrime vėl sukėlė tyrėjų didžiulį susisdomėjimą. Buvo pasiektas rekordinis tokių elementų efektyvumas, viršijantis 25 %. Skylininkus transportuojanti medžiaga (HTM) šituose elementuose yra vienas pagrindinių prietaiso komponentų, lemiančių efektyvų Saulės energijos konvertavimą. HTM turi pasižymėti gana aukštu krūvininkų dreifiniu judriu, tinkamais energetiniais lygmenimis (HOMO, LUMO) bei ekonomiškumu. Nepaisant reikšmingų pastangų, kuriant naujas HTM, šiuo metu didžiausiu efektyvumu pasižymi pakankamai brangi spiro-tipo molekulė (spiro-OMeTAD) ir net dar brangesnis polimeras poli[bis(4-fenil)(2,4,6-trimetilfenil)aminas]. Šitų transportinių medžiagų aukštą kainą nulemia brangi sintezė bei produktų gryninimo procedūra, kas riboja jų panaudojimą saulės elementuose. Pavyzdžiui, spiro-OMeTAD yra sintetinamas penkiuose reakcijos žingsniuose, kur reikalinga žema temperatūra (-78 °C), aplinkai jautrūs (n-butilličio ar Grinjaro reagentai), agresyvūs (pvz, bromas) reagentai. Be to, spiro-OMeTAD ir kitos transportinės medžiagos turi būti labai švarios, o tam pasiekti naudojama brangi sublimacijos procedūra. Mes planuojame organinių molekulių sintezę bei jų savybių tyrimą tikslu šias medžiagas panaudoti kaip teigiamus krūvininkus transportuojančias medžiagas hibridiniuose saulės elementuose. Iš komerciškai prieinamų pradinių medžiagų bus sintetinami individualūs organiniai junginiai, kurie dėl savo pigumo bei efektyvumo konvertuojant Saulės energiją į elektrą gali padarytų proveržį hibridinių saulės elementų rinkoje.
|
|
Enaminų, transportuojančių teigiamus krūvininkus, skirtų perovskitiniams saulės elementam, sintezė bei jų savybių tyrimas
|
prof. dr. Vytautas GETAUTIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Nors žinomi nuo pabaigos 19-ojo šimtmečio pabaigos, organiniai/neorganiniai perovskitai dėl savo unikalių fizinių ypatybių neseniai atkreipė didžiulį tyrėjų dėmesį, o tai daro juos daug žadančiais kandidatais į fotovoltinių ir optoelektroninių prietaisų kūrime. Keletas pastarųjų metų pasiekimų perovskitinių saulės elementų (PSE) kūrime tai patvirtina. Buvo pasiektas rekordinis tokių elementų efektyvumas, viršijantis 25 %. Skylininkus transportuojanti medžiaga (HTM) šituose elementuose yra vienas pagrindinių prietaiso komponentų, lemiančių efektyvų Saulės energijos konvertavimą . HTM turi pasižymėti gana aukštu dreifiniu judriu, tinkamais energetiniais lygmenimis (HOMO, LUMO) bei ekonomiškumu. Nepaisant reikšmingų pastangų, kuriant naujas HTM, šiuo metu didžiausiu efektyvumu pasižymi pakankamai brangi spiro-tipo molekulė (spiro-OMeTAD) ir net dar brangesnis polimeras poli[bis (4-fenil)(2,4,6-trimetilfenil)aminas]. Šitų transportinių medžiagų aukštą kainą nulemia brangi sintezė bei produktų gryninimo procedūra, kas riboja jų panaudojimą saulės elementuose. Pavyzdžiui, spiro-OMeTAD yra sintetinamas penkiuose reakcijos žingsniuose, kur reikalinga žema temperatūra (-78 °C), aplinkai jautrūs (n-butilličio ar Grinjaro reagentai), agresyvūs (pvz, Br2) reagentai. Be to, spiro-OMeTAD ir kitos transportinės medžiagos turi būti labai švarios, o tam pasiekti naudojama brangi sublimacijos procedūra. Mes planuojame enamino molekulių sintezę bei jų savybių tyrimą tikslu šias medžiagas panaudoti kaip teigiamus krūvininkus transportuojančias medžiagas saulės elementuose. Iš komercinių pradinių medžiagų vieno žingsnio reakcijos metu sintetinami enaminai turėtų būti pigūs bei efektyvūs organiniai puslaidininkiai, kurie padarytų proveržį perovskitinių saulės elementų rinkoje. Mūsų žiniomis enaminų pritaikymas šioje srityje labai mažai tyrinėtas.
|
|
Pluoštinės farmacinių medžiagų nešiklių sistemos
|
vyr.m.d. dr. Edvinas KRUGLY |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Doktorantūros tematikoje bus atliekami mokslo tyrimai siekiant sukurti funkcionalų pluoštinę vaistų nešiklių sistemą, kuri pasižymėtų kontroliuojamu vaistų atpalaidavimu, ir būtų skirtą vėžio metastazių terapijai.
|
| Naujų heterociklinių junginių kūrimas, sintezė ir tyrimas |
doc. dr. Eglė ARBAČIAUSKIENĖ |
valstybės finansuojama |
|
Mažai tirtų augalų rūšių valorizacija ištiriant jų fitocheminę sudėtį ir funkcines savybes
|
prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Augalai biosintetina įvairius antrinio metabolizmo produktus, tarp jų įvairiu aktyvumu pasižyminčius junginius, kurie gali rasti pritaikymą maisto priedų, funkcionaliųjų komponentų maisto papildams, farmacijos, kosmetikos preparatams ir kitiems tikslams. Įvertinant tai, kad augalų karalijoje yra tūkstančiai rūšių ir nemaža jų dalis yra labai mažai tirta, galima tikėtis atrasti (identifikuoti) naujas struktūras, pasižyminčias naudingomis savybėmis, pavyzdžiui antioksidantiniu aktyvumu, antimikrobiniu poveikiu, fermentų slopinimu. Galimi kandidatai tyrimams yra kai kurios Lietuvoje ir kituose regionuose augančios rūšys (atlikti preliminariniai tyrimai ir nustatyta, kad tokių augalų ekstraktai pasižymi stipriu antioksidaciniu aktyvumu).
|
