|
Pedagogo veikla šiuolaikinėse edukacinėse ekosistemose: inovacinės kompetencijos profiliai
|
prof. dr. Brigita Janiūnaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiuolaikinė visuomenė išgyvena intensyvius ir įvairius technologinius, politinius, socialinius bei kultūrinius pokyčius, ypač susijusius su Visuomenės 4.0 kokybėmis. Šiuo metu vykstančiose švietimo politikos diskusijose tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu dažnai ieškoma inovacijų, kurios galėtų padėti švietimo sistemoms prisitaikyti besikeičiančiame pasaulyje, atsižvelgiant į augančius darbo rinkos poreikius; prie naujų socialinių, ekologinių ir ekonominių iššūkių; prie besikeičiančių vaikų ir jaunimo gyvenimo normų ir praktikų. Kaip teigiama Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgoje (2019), inovacijomis grįstam augimui užtikrinti reikalinga inovacijų kultūros sklaida, taip pat verslumo ir kūrybiškumo ugdymas, kritinis mąstymas, rinkos aktualijas ir poreikius atitinkantys įgūdžiai ir žinios. Taigi švietimo institucijų, o tuo pačiu ir pedagogų vaidmuo inovacijų ekosistemoje ypač svarbus. Šiame disertaciniame projekte koncentruojamasi ne tiek į tai, kaip pedagogas ugdo anksčiau minėtas kokybes, bet į paties pedagogo inovatyvumą, jo raiškos konfigūracijas apskritai ir skirtinguose inovacinio proceso etapuose, taip pat veiksnius, kurie skatina ir stabdo pedagogo inovatyvumo raišką. Individualaus inovatyvumo teorija kaip „rėmas“ analizuoti pedagogų požiūrį į technologijas atskleidžiamas Martins (2018) ; ikimokyklinio ugdymo pedagogo informacinis raštingumas per žinių apie tinklus prizmę atskleidžiamas vertinant šį aspektą per individualų inovatyvumą Gokcearslan,Karademir,Korucu (2017) publikacijoje; analizuojamas ir ryšys tarp pedagogo individualaus inovatyvumo ir savaveiksmingumo (Coklar,Ozbek,2017). Dar vienas raktinis žodis – profiliai. Mokslinėje literatūroje pedagogo profiliai atskleidžiami, pvz., modeliuojant pedagogo ”perdegimo” profilius (Pyhalto et al.,2020); pedagogo profiliai atskleidžiami pagal mokymo ir mentorystės patirtis (Albuquerque, Sa, Aranha, Resende,2014). Pedagogų profiliai atskleidžiami ir kaip europinių projektų rezultatai, pvz., inkliuzinio pedagogo profilis; pedagogo profesionalus profilis; tam tikras pedagogų profilių modeliavimas atliktas ir OECD vykdytame (abiejuose tyrimuose dalyvavo ir Lietuva).
Tokiu būdu projekte siekiama atsakyti į klausimą: kokie inovatyvumo profiliai būdingi šiuolaikiniam bendrojo ugdymo mokyklos pedagogui; kokie veiksniai – asmeniniai organizaciniai ir pan.- įgalina ir/ar stabdo pedagogo inovatyvumo raišką; kokios šių veiksnių sąsajos su išryškėjusiais inovatyvumo profiliais? Atsakymų į šiuos klausimus paieška ir sudaro disertacinio projekto problemiškumą.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų darbus vertinant metodologiniu aspektu, matyti, kad daugeliu atvejų dominuoja kiekybiniai, apklausų ar eksperimentų pagrindu atlikti tyrimai. Mišrią tyrimų prieigą, kurią planuojama taikyti šiame
taikomi jau validuoti ir originaliai projekto vykdytojų sukurti ir validuoti tyrimo instrumentai. Kita vertus, disertacinio projekto idėjos naujumas ir originalumas siejamas ir su planuojamais gauti originaliais tyrimo duomenimis iš skirtingose Lietuvos mokyklose dirbančių pedagogų, ekspertų, kurie leis nustatyti, įvertinti ir analizuoti inovacijų ekosistemos veikėjų- pedagogų- inovatyvumo profilį, sąveikas, bei išskirti kitus reikšmingus parametrus, bei įgalinančių veiksnių studijos, leis vertinti diversifikuotus ir specifinius veiksnių ir profilių sąveikas ir kontekstus.
|
|
Disleksiją turinčių vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas pasitelkiant DI
|
prof. dr. Ramunė Kasperė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Dirbtinio intelekto (DI) taikymas ugdant disleksijos sutrikimų turinčių vaikų skaitymo gebėjimus yra nauja ir aktuali mokslinių tyrimų sritis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pastaraisiais metais DI technologijos sparčiai vystosi, tačiau jų pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams vis dar išlieka fragmentiškas. Skaitmeninių DI grįstų produktų vaikams su disleksija kūrimas yra išskirtinis iššūkis, reikalaujantis ištestuoti specialiai pritaikytas strategijas, kurios padėtų vaikams geriau skaityti ir stiprintų skaitymo gebėjimus. Tokiems produktams ar jų prototipams ištestuoti geriausiai tinka žvilgsnio sekimo metodologija, kadangi ji leidžia suprasti akių judesių dinamiką ir skaitomo teksto suvokimą. Doktorantūros studijų tyrimu siekiama ištirti dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybes disleksijos sutrikimų turinčių vaikų skaitymo gebėjimams gerinti. Tyrimo rezultatai padės parengti ne tik disleksiją turinčių vaikų skaitymo gebėjimų ugdymo metodiką taikant DI, bet ir produktų (žaislų ar programėlių) dizaino ir taikymo strategijos gaires.
|
