paieška

Ekonomika

Jungtinės doktorantūros studijos su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu.

KTU ekonomikos doktorantūros studijos yra skirtos besidomintiems pažangiais moksliniais ekonomikos srities tyrimais, kurie nagrinėja ekonominių sistemų veikimo principus, sprendimų priėmimo procesus ir išteklių paskirstymą tiek visuomenėje, tiek versle. Studijų metu doktorantai gilinasi į ekonomikos teorijas, taiko jas realiose situacijose ir kuria naujas žinias, taip prisidėdami prie šiuolaikinės ekonomikos mokslo plėtros.
KTU ekonomikos doktorantūros studijos išsiskiria savo orientacija į pažangius ir tarpdisciplininius tyrimus, kurie leidžia nagrinėti ekonominius procesus per socialinius, politinius ir technologinius kontekstus. Tai – unikalus požiūris, kuris ne tik gilina žinias apie ekonomikos teorijas, bet ir apima inovatyvius metodus, tokius kaip duomenų analizė ir dirbtinis intelektas. Doktorantūroje ypatingas dėmesys skiriamas ne tik makroekonomikai, bet ir ekonominiams iššūkiams mažesniuose, vietiniuose kontekstuose, kaip ekonominė transformacija, socialinė atsakomybė ir tvarumas.

registruotis konsultacijai apie mokslo kryptį

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras

Partneriai

Klaipėdos universitetas
Lietuvos energetikos institutas

Kontaktai

Doktorantūros mokykla
Studentų infocentras
Studentų g. 50
LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt

Tyrimų tematikos

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu	doc. dr. Asta Baliutė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šalies apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu, siekiant aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo, tuo pačiu ir pažangių technologijų bei aukštų gebėjimų plėtros gamyboje, yra itin svarbi sąlyga ekonominiam šalies augimui. Aukštųjų technologijų ir aukštos darbo jėgos kvalifikacijos bei gebėjimų vystymas užtikrina aukštesnę pridėtinę vertę gamyboje dėka didesnio produktyvumo. Pramonės struktūros vertinimas technologinio imlumo aspektu leidžia atsakyti į klausimą ar pramonės struktūroje didėja aukštųjų pramonės šakų dalis Temos tikslas – vertinti veiksnius, kurie skatina apdirbamosios pramonės restruktūrizaciją aukšto technologinio imlumo pramonės šakų ir gamybos procesų aspektu. Tyrimo uždaviniai atlikti ilgojo laikotarpio šalies pramonės struktūros pokyčių analizę bei naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus atlikti veiksnių, kurie skatina ir stabdo pažangių skaitmeninių technologijų diegimą tiek aukštųjų technologijų, tiek žemo technologinio imlumo apdirbamosios pramonės šakose, vertinimą.
ES šalių konvergencijos vertinimas žaliosios transformacijos kontekste	prof. dr. Jurgita Bruneckienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. ES Žalioji transformacija siekia klimato neutralumo iki 2050 metų, tačiau ekonominės pažangos, socialinio teisingumo ir CO2 mažinimo balansavimas kelia riziką ekonomikų konvergencijai. Šis tyrimas sukurs modelį, kuris identifikuos veiksnius, skatinančius arba trukdančius konvergencijai žaliosios transformacijos kontekste, ir padės prognozuoti bei išvengti ekonomikos vystymosi spąstų, užtikrinant tvarų augimą. Ši tema sprendžia svarbų žinių trūkumą, kaip suderinti aplinkosaugos tikslus su ekonominiu ir socialiniu teisingumu tarp regionų.
Atsinaujinančių energijos išteklių ekonominis įvertinimas	prof. dr. Daiva Dumčiuvienė	valstybės finansuojama
Trečiojo sektoriaus galimybės ir iššūkiai kuriant visuomenės gerovę krizės metu	doc. dr. Šviesa Leitonienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pastaruoju metu skirtingų šalių politikai ir vyriausybės vis labiau domisi kaip pagerinti visuomenės gerovę ar išmatuoti jos lygį. Neabejotinai, trečiasis sektorius yra reikšmingas politikos svertas valstybės gerovei didinti, todėl yra svarbu ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Be to, nevyriausybinės organizacijos (NVO), atlieka svarbų vaidmenį krizės paveiktų žmonių gerovės kūrimo ar atstatymo procese. Tai aktualu Europos valstybėms, kurios pastaraisiais metais susidūrė su daugybe krizių ir iššūkių, kurių daugelis tebesitęsia. Tai apima ir ekonomikos krizę, energetikos krizę, COVID-19 pandemiją, karą Ukrainoje, pabėgėlių ir migrantų judėjimą į Europą ir net iššūkius, susijusius su klimato kaitos poveikiu. Šiame tyrimo dėmesys būtų sutelktas į NVO veiklos institucinę aplinką ir iššūkius, susijusius su dviem paskutinėmis krizėmis – COVID-19 ir karu Ukrainoje. Disertacijos tyrimo tikslas būtų ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, krizių laikotarpiu.
Atsinaujinančių energijos išteklių subsidijų poveikis ekonomikos augimui	prof. dr. Vaida Pilinkienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pastaruoju metu vis intensyvėjantis atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas keičia konkurencines sąlygas ir energijos rinkų pobūdį, leidžia spręsti ekologines problemas bei stiprina valstybių energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių. Intensyvi AEI gamybos plėtra prisideda prie sveikatos išlaidų mažinimo, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, skatina regioninį užimtumą bei mažina socialinę atskirtį. ES vadovų susitarimas iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu; ne mažiau kaip 27 % visos sunaudojamos energijos gauti iš AEI signalizuoja apie laukiančius esminius pokyčius energijos rinkose ir aktyvų AEI naudojimą. Šiam tikslui pasitarnauja AEI subsidijos, kurios taikomos kaip strategija siekiant klimato tikslų, skatinant ekonomikos augimą, investicijas ir perėjimą prie tvarių energijos šaltinių. AEI subsidijos taip pat gali padėti optimizuoti viešąsias išlaidas; pagrindžiant, kurios subsidijos duoda didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę grąžą, bei sukurti fiskališkai tvarias subsidijų programas. Mokslinėje literatūroje pasigendama sisteminių tyrimų šiuo klausimu, todėl atsiranda poreikis vertinti AEI subsidijų ir makroekonominių veiksnių sąveiką, atsižvelgiant į darnaus vystymosi aspektus. Tyrimo metu bus siekiama įvertinti kaip AIE subsidijos skatina ekonomikos augimą ir inovacijas, tiriant platesnį makroekonominį poveikį, įskaitant tarptautinę prekybą, užimtumą, vartojimą, infliaciją ir kt. Tyrimo eigoje bus suformuluotas AEI subsidijų poveikio ekonomikos augimui vertinimo koncepcinis ir ekonometrinis modelis, integruojant AIE subsidijų politiką su platesniais ekonomikos ir klimato kaitos scenarijais.
Įmonių finansinis atsparumas ir investicijų dinamika ekonomikos šokų laikotarpiu	prof. dr. Rytis Krušinskas	valstybės finansuojama
Migracijos poveikio šalies ekonomikai vertinimas	prof. dr. Alina Stundžienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tarptautinė migracija – neišvengiamas ir kasmet vis plačiau plintantis reiškinys. Jis gali turėti tiek teigiamų aspektų, tiek ir sukelti tam tikrų ekonominių problemų. Disertacijos tikslas – įvertinti migracijos poveikį šalies ekonomikai. Tyrimo rezultatai padės formuojant migracijos politiką bei identifikuoti veiksmingas priemones migracijos srautams valdyti.
Tarptautinių ekonominių sankacijų poveikis, valstybės ekonomimiam saugumui	prof. dr. Vaidas Gaidelys	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, valstybės taikančios tarptautines ekonomines sankcijas Rusijos atžvilgiu. susiduria su neigiamomis pasekmėmis nacionalinėms ekonomikoms. Todėl, kad tarptautinės sankcijos taikomos strateginėse ekonomikos kryptyse, tai turi reikšmingos įtakos ir pačių valstybių ekonominiam saugumui. Priklausomai nuo pačių valstybių ekonomikų sąsajų su Rusijos ekonomika, susidariusioje situacijoje iškyla grėsmė pačių valstybių ekonominiam saugumui. Tikslas - nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį valstybių ekonominiam saugumui, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste. Uždaviniai: 1. Mokslinės literatūros pagrindu nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį vertinančius rodiklius. 2. Parengti tarptautinių ekonominių sankcijų poveikio, valstybių ekonominiam saugumui metodiką. 3. Sukurti tarptautinių ekonominių sankcijų vertinimo teorinį modelį bei jį pritaikyti, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste. 4. Pateikti tarptautinių ekonominių sankcijų taikymo ekonominį pagrindimą.

atsisiųsti tematikų sąrašą

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo į doktorantūrą atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą

Į mokslo krypties doktorantūros studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Minimalus konkursinis balas 8.0

Papildomos sąlygos:

– mokslinis referatas (apimtis nuo 40 000 iki 60 000 spaudos ženklų, įskaitant tarpus)

– viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta tematikos vadovo

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)*
magistro diplomo ir jo priedėlio kopijos, arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos (viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta tematikos vadovo)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika (-omis)
mokslinis referatas (apimtis nuo 40 000 iki 60 000 spaudos ženklų, įskaitant tarpus)
galiojančio asmens dokumento – paso (visų šalių piliečiams) arba asmens tapatybės kortelės (tik Europos Sąjungos piliečiams) – kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (50 Eurų ES piliečiams, 120 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

* (prašyme galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 (dvi) mokslo kryptis ir 2 (dvi) tematikas konkrečioje mokslo kryptyje)

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

datos ir terminai

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,35
Mokslinė patirtis Vertinant mokslinę patirtį įvertinamos stojančiojo mokslinės publikacijos arba mokslinis referatas, kita mokslinė patirtis, mokslinės kvalifikacijos, mokslinių publikacijų ir mokslinės patirties atitikimas doktorantūros tematikai	0,35
Mokslininkų rekomendacijos Viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta tematikos vadovo	0,05
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,25

Studijų programos moduliai

Studijų moduliai S180D353 „Mikroekonominės analizės problemos“, S180D356 „Makroekonominės analizės problemos" bei „Tyrimų metodai“ yra privalomi visiems doktorantamsstudijuojantiems ekonomikos mokslo krypties doktorantūroje. Studijų moduliai gali būti vedami lietuvių ir anglų kalbomis.
Modulis „Tyrimų metodai“ vyksta Vilniuje.

Kontaktai

Doktorantūros mokykla
Studentų infocentras
Studentų g. 50
LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt