Ekonomika

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šalies apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu, siekiant aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo, tuo pačiu ir pažangių technologijų bei aukštų gebėjimų plėtros gamyboje, yra itin svarbi sąlyga ekonominiam šalies augimui. Aukštųjų technologijų ir aukštos darbo jėgos kvalifikacijos bei gebėjimų vystymas užtikrina aukštesnę pridėtinę vertę gamyboje dėka didesnio produktyvumo. Pramonės struktūros vertinimas technologinio imlumo aspektu leidžia atsakyti į klausimą ar pramonės struktūroje didėja aukštųjų pramonės šakų dalis Temos tikslas – vertinti veiksnius, kurie skatina apdirbamosios pramonės restruktūrizaciją aukšto technologinio imlumo pramonės šakų ir gamybos procesų aspektu. Tyrimo uždaviniai atlikti ilgojo laikotarpio šalies pramonės struktūros pokyčių analizę bei naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus atlikti veiksnių, kurie skatina ir stabdo pažangių skaitmeninių technologijų diegimą tiek aukštųjų technologijų, tiek žemo technologinio imlumo apdirbamosios pramonės šakose, vertinimą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaruoju metu vis intensyvėjantis atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas keičia konkurencines sąlygas ir energijos rinkų pobūdį, leidžia spręsti ekologines problemas bei stiprina valstybių energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių. Intensyvi AEI gamybos plėtra prisideda prie sveikatos išlaidų mažinimo, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, skatina regioninį užimtumą bei mažina socialinę atskirtį. ES vadovų susitarimas iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu; ne mažiau kaip 27 % visos sunaudojamos energijos gauti iš AEI signalizuoja apie laukiančius esminius pokyčius energijos rinkose ir aktyvų AEI naudojimą. Šiam tikslui pasitarnauja AEI subsidijos, kurios taikomos kaip strategija siekiant klimato tikslų, skatinant ekonomikos augimą, investicijas ir perėjimą prie tvarių energijos šaltinių. AEI subsidijos taip pat gali padėti optimizuoti viešąsias išlaidas; pagrindžiant, kurios subsidijos duoda didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę grąžą, bei sukurti fiskališkai tvarias subsidijų programas. Mokslinėje literatūroje pasigendama sisteminių tyrimų šiuo klausimu, todėl atsiranda poreikis vertinti AEI subsidijų ir makroekonominių veiksnių sąveiką, atsižvelgiant į darnaus vystymosi aspektus. Tyrimo metu bus siekiama įvertinti kaip AIE subsidijos skatina ekonomikos augimą ir inovacijas, tiriant platesnį makroekonominį poveikį, įskaitant tarptautinę prekybą, užimtumą, vartojimą, infliaciją ir kt. Tyrimo eigoje bus suformuluotas AEI subsidijų poveikio ekonomikos augimui vertinimo koncepcinis ir ekonometrinis modelis, integruojant AIE subsidijų politiką su platesniais ekonomikos ir klimato kaitos scenarijais.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Ekonomikos aktyvumo svyravimas verčia verslą keisti tradicinius organizavimo bei valdymo būdus ir ieškoti naujų priemonių, žinių, kompetencijų, išteklių, siekiant sustiprinti savo pozicijas bei užtikrinti kompanijų konkurencingumą. Klasterizacijos procesai įsivyravo pasauliniu mastu. Jungimosi į klasterius procesas tapo naudingas ne tik klasterizuotų įmonių atžvilgiu, bet ir visos šalies aspektu. Klasteriai svarbūs tuo, kad susijungdamos įmonės kuria aukštos kokybės produktą ar paslaugą ir taip patenkina įnoringų klientų norus. Analizuojant klasterius reikia pabrėžti, jog klasterizacija skatina atsakingą verslo planavimą, inovacijų vystymąsi ir t.t. Klasterizacijos procesai dažnai apima įvairių sričių įmones, taip jų veikla papildo viena kitą ir sukuriama paslauga ar produktas įgyja aukštesnę kokybę bei pripažinimą. Įmonės bendradarbiaudamos padidina savo konkurencingumą, gali išplėsti savo veiklą ir už valstybės ribų. Klasterizuotoms įmonėms padaryti tai daug lengviau. Plačiąja prasme mokslinė problema – kaip įvertinti klasterizacijos procesų poveikį konkurencingumui bei ekonominiam augimui sąsajų su ateities gamyba kontekste. Tuo tikslu siekiama sukurti atitinkamus konceptualius klasterių (klasterizacijos) modelius, kurių dėka konkrečiose ūkio šakose su skirtingais ištekliais būtų galima siekti ekonominio augimo bei konkurencingumo didinimo ateities gamybos kontekste. Realizuojant tokį bendrinį tikslą laukiami konkretūs tyrimų rezultatai – klasterio poveikio ekonomikai vertinimo modeliai (modelis) konkurencingumo didinimo aspektu; jų verifikavimas, sinerginiai efektai, indeksai ir t.t. Tyrimai duos ir daugiau konkrečių rezultatų, kuriuos numatyti pradiniame tyrimų etape vargu ar įmanoma.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Tarptautinė migracija – neišvengiamas ir kasmet vis plačiau plintantis reiškinys. Jis gali turėti tiek teigiamų aspektų, tiek ir sukelti tam tikrų ekonominių problemų. Disertacijos tikslas – įvertinti migracijos poveikį šalies ekonomikai. Tyrimo rezultatai padės formuojant migracijos politiką bei identifikuoti veiksmingas priemones migracijos srautams valdyti.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, valstybės taikančios tarptautines ekonomines sankcijas Rusijos atžvilgiu. susiduria su neigiamomis pasekmėmis nacionalinėms ekonomikoms. Todėl, kad tarptautinės sankcijos taikomos strateginėse ekonomikos kryptyse, tai turi reikšmingos įtakos ir pačių valstybių ekonominiam saugumui. Priklausomai nuo pačių valstybių ekonomikų sąsajų su Rusijos ekonomika, susidariusioje situacijoje iškyla grėsmė pačių valstybių ekonominiam saugumui. Tikslas - nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį valstybių ekonominiam saugumui, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste. Uždaviniai: 1. Mokslinės literatūros pagrindu nustatyti tarptautinių sankcijų poveikį vertinančius rodiklius. 2. Parengti tarptautinių ekonominių sankcijų poveikio, valstybių ekonominiam saugumui metodiką. 3. Sukurti tarptautinių ekonominių sankcijų vertinimo teorinį modelį bei jį pritaikyti, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste. 4. Pateikti tarptautinių ekonominių sankcijų taikymo ekonominį pagrindimą.