Ekonomika

Tyrimų tematikos aprašas.

Šalies apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu, siekiant aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo, tuo pačiu ir pažangių technologijų bei aukštų gebėjimų plėtros gamyboje, yra itin svarbi sąlyga ekonominiam šalies augimui. Aukštųjų technologijų ir aukštos darbo jėgos kvalifikacijos bei gebėjimų vystymas užtikrina aukštesnę pridėtinę vertę gamyboje dėka didesnio produktyvumo. Pramonės struktūros vertinimas technologinio imlumo aspektu leidžia atsakyti į klausimą ar pramonės struktūroje didėja aukštųjų pramonės šakų dalis Temos tikslas – vertinti veiksnius, kurie skatina apdirbamosios pramonės restruktūrizaciją aukšto technologinio imlumo pramonės šakų ir gamybos procesų aspektu. Tyrimo uždaviniai atlikti ilgojo laikotarpio šalies pramonės struktūros pokyčių analizę bei naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus atlikti veiksnių, kurie skatina ir stabdo pažangių skaitmeninių technologijų diegimą tiek aukštųjų technologijų, tiek žemo technologinio imlumo apdirbamosios pramonės šakose, vertinimą.

Tyrimų tematikos aprašas.

Ši tematika nagrinėja dirbtinio intelekto (DI) taikymą ekonomikoje, ypatingą dėmesį skiriant agentinėms sistemoms, didiesiems kalbos modeliams, simuliacijoms ir kaip šios technologjos paveiks darbo rinką, įmones bei makroekonominę dinamiką. Analizuojama, kaip DI keičia ekonominių sprendimų priėmimą, produktyvumą ir konkurencijos struktūrą, kartu suteikdamas naujų priemonių sudėtingiems ekonominiams procesams modeliuoti. Svarbi tyrimų kryptis - post-darbo (post-labor) ekonomika, kur vis daugiau produktyvių ir sprendimų priėmimo funkcijų perima autonominės DI sistemos. Nagrinėjamos visuotinės bazinės pajamos (UBI), naujos vertės kūrimo formos ir klausimas, kaip ekonomika gali funkcionuoti, kai pagrindiniu veikėju tampa nebe žmogus, o algoritminiais principais veikiantys intelektualūs modeliai. Temoje taip pat analizuojami elgsenos ir neuroekonomikos pokyčiai, kuriuos lemia DI technologijos - kaip žmonės reaguoja į algoritminius sprendimus, kaip kinta pasitikėjimas, pažinimo procesai ir emocinės reakcijos. Neuromokslo ir kognityvinio mokslo įžvalgos padeda suprasti, kaip žmogaus sprendimų priėmimas prisitaiko hibridinėse žmogaus ir DI sąveikos aplinkose. Dėmesys skiriamas DI ir ekonometriniams metodams, taikomiems prognozėms, priežastingumo ryšiams ir politikos vertinimui, bei smegenų veiklos principais įkvėptiems modeliams, realistiškiau aprašantiems mokymosi ir adaptacijos procesus ekonominėse sistemose. Galiausiai, nagrinėjami etiniai, teisiniai ir valdymo aspektai - DI reguliavimas, teisingumas, algoritminio šališkumo mažinimas ir žmogaus priežiūros užtikrinimas. Ši tarpdisciplininė erdvė jungia ekonomiką, neuromokslą, DI ir duomenų mokslą, sudarydama sąlygas tyrinėti, kaip intelektualios sistemos keičia ekonomikos struktūras, darbo dinamiką ir žmogaus vaidmenį duomenimis grįstame pasaulyje.

Tyrimų tematikos aprašas.

Istoriškai žvelgiant į įvairius šokus, su kuriais susiduria šalių ekonomikos, tiek 2008 – 2010 m. finansinė krizė, tiek COVID-19 pandemija pagal jos daromą poveikį ekonomikų vystymuisi pripažįstama kaip naujoji mūsų realybė, reikalaujanti prisitaikymo ir naujų veikimo formų paieškos. Šiuo laikotarpiu skirtingi sektoriai susidūrė su savitais iššūkiais. Įmonės finansinis atsparumas, paprastai suprantamas kaip įmonės galimybė atlaikyti finansinius sunkumus, netikėtai sumažėjus pajamoms ar neišvengiamai padidėjus išlaidoms. Atsižvelgiant į planuojamą analizuoti mokslinę problemą, yra suformuluotas tyrimo tikslas: parengti skirtingų šalies ekonominės veiklos sektorių įmonių finansinį atsparumo ir investicijų dinamikos ekonomikos šokų laikotarpiu vertinimo modelį, kuris leistų nustatyti ilgalaikį atskirų sektorių įmonių potencialą bei pateikti rekomendacijas dėl įmonių veiklos tvarumo užtikrinimo. Pagrindiniai keliami uždaviniai: (1) literatūros apžvalga ir naujausių įmonių finansų tyrimų, siejamų su pokyčiais ekonominių šokų laikotarpiu analizė; (2) pagrįstos finansinio atsparumo bei investicijų dinamikos vertinimo metodikos parengimas; (3) empirinio tyrimo atlikimas pagal suformuotą metodiką pasirinktoje šalies, šalių grupės, ekonominių veiklų / sektorių imtyje.

Tyrimų tematikos aprašas.

Namų ūkių vartojimo elgsenos supratimas ir prognozavimas yra esminis kuriant veiksmingą ekonominę politiką, skatinant tvarų augimą, užtikrinant ekonomikos stabilumą ir socialinę gerovę. Sparti skaitmenizacija, perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir pokyčiai darbo rinkoje keičia vartojimo įpročius ir poreikius. Šie pokyčiai reikalauja naujų modelių ir metodų, kaip vertinti ir prognozuoti namų ūkių vartojimo tendencijas. Esami vartojimo prognozavimo modeliai neįvertina sudėtingų vienu metu vykstančių kelių globalių pokyčių ir jų bendro poveikio namų ūkių elgsenai. Daktaro disertacijos tikslas – sukurti namų ūkių vartojimo prognozavimo modelį pasaulinės ekonominės ir struktūrinės transformacijos kontekste, įvertinant tokius veiksnius, kaip technologinę pažangą, žaliąjį kursą, besikeičiančius darbo modelius ir ekonominį neapibrėžtumą, bei išanalizuoti, kaip šie veiksniai veikia namų ūkių vartojimo sprendimus. Šis tyrimas suteiks naujų įžvalgų, kaip namų ūkiai keičia savo vartojimo įpročius globalių pokyčių metu, bei padės formuoti atsparią ir tvarią ekonomiką.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tema: Giluminio mokymosi metodai heterogeninių agentų makroekonominių modelių sprendimui ir įvertinimui Šiuolaikiniai makroekonominiai modeliai su heterogeniniais agentais (HA) – tokie kaip Aiyagari, Krusell–Smith ir HANK modeliai – leidžia analizuoti nelygybę, neišsamius rinkos mechanizmus ir nelinijinius politikos poveikius, tačiau jų skaičiavimas ir įvertinimas yra itin sudėtingas. Ši doktorantūros tema siekia sukurti giluminio mokymosi metodais pagrįstą sistemą, skirtą tokių modelių sprendimui ir įvertinimui be ribojančių supaprastinimų. Integruojant neuroninius tinklus, GPU spartinimą ir simuliacijomis pagrįstą inferenciją, tyrimas sukurs mastelio požiūriu efektyvius algoritmus, galinčius atspindėti sudėtingą nelinijinę dinamiką – pavyzdžiui, nulinių palūkanų ribos poveikį, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikas bei pajamų pasiskirstymo efektus. Tikimasi sukurti efektyvius skaičiavimo įrankius, naujus struktūrinio įvertinimo metodus ir atvirą prieigą turinčius išteklius akademinei ir politikos formuotojų bendruomenei.

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaruoju metu skirtingų šalių politikai ir vyriausybės vis labiau domisi kaip pagerinti visuomenės gerovę ar išmatuoti jos lygį. Neabejotinai, trečiasis sektorius yra reikšmingas politikos svertas valstybės gerovei didinti, todėl yra svarbu ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Be to, nevyriausybinės organizacijos(NVO), atlieka svarbų vaidmenį krizės paveiktų žmonių gerovės kūrimo ar atstatymo procese. Tai aktualu Europos valstybėms, kurios pastaraisiais metais susidūrė su daugybe krizių ir iššūkių, kurių daugelis tebesitęsia. Tai apima ir ekonomikos krizę, energetikos krizę, COVID-19 pandemiją, karą Ukrainoje, pabėgėlių ir migrantų judėjimą į Europą ir net iššūkius, susijusius su klimato kaitos poveikiu. Šiame tyrime dėmesys būtų sutelktas į NVO veiklos institucinę aplinką ir iššūkius, susijusius su dviem paskutinėmis krizėmis – COVID-19 ir karu Ukrainoje. Disertacijos tyrimo tikslas būtų ištirti veiksnius, lemiančius NVO galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, krizių laikotarpiu.

Tyrimų tematikos aprašas.

Aktualumas: Iš vienos pusės esama pasaulinė situacija susijusi su tiekimo grandinių pasikeitimais ir tiesioginių užsienio investicijų drastišku mažėjimu valstybėse esančiose arti Rusijos. Iš kitos, technologiniai pokyčiai sąlygoti vis augančių sričių naudojančių dirbtinį intelektą skaičiui, gali turėti tiesioginės įtakos valstybės pajamų struktūrai. Mokslinė problema: Kokie valstybės pajamų struktūros optimizavimo sprendimai (mokesčių sistemos pakeitimai, nauji pajamų šaltiniai, pajamų proporcijų perskirstymas) gali užtikrinti tvarią valstybės finansų būklę ir valstybės skolos kontrolę, atsižvelgiant į geopolitinius investicijų iššūkius bei DI plėtros nulemtus ekonomikos pokyčius. Problema: Tokiu atveju, valstybės besiribojančios su Rusija susidurs su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo problema (pvz. šiuo metu TUI Lietuvoje sumažėjo 16 kartų). Dėl DI plėtros gali atsirasti mokesčių surinkimo problema dėl vis didėjančio atotrūkio tarp paslaugų importo bei eksporto. Tokių pokyčių kontekste yra svarbu optimizuoti valstybės pajamų struktūrą, kad būtų suvaldytas valstybės skolos augimas. Tikslas: Parengti valstybės pajamų optimizacijos modelį tarptautinių ekonominių iššūkių kontekste. Uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros analizę, teoriniam tiekimo grandinių pokyčių modeliavimui atlikti; 2. Atlikti mokslinės literatūros analizę, siekiant nustatyti galimą DI taikymo versle poveikį valstybės pajamų struktūrai; 3. Išanalizuoti tiekimo grandinių pokyčius pagal prekių grupęs; 4. Parengti metodiką valstybės pajamų optimizacijos modeliui sukurti; 5. Sukurti ir įvertinti valstybės pajamų optimizacijos modelį. Laukiami rezultatai: Pasiūlytas valstybės pajamų optimizacijos modelis, tarptautinių ekonominių iššūkių kontekste.

Tyrimų tematikos aprašas.

Perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra vienas iš svarbiausių ekonomikos struktūrinių virsmų, keičiančių investicijų kryptis, pramonės struktūrą ir darbo rinkas. Atsižvelgiant į European Green Deal Industrial Plan ir Fit for 55 iniciatyvas, Europos Sąjunga iki 2030 m. siekia reikšmingai sumažinti emisijas bei paspartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. Tai skatina naujų darbo vietų kūrimą, bet kartu lemia darbo vietų nykimą anglies dioksido intensyviose šakose. Nors žaliosios investicijos laikomos tvaraus augimo varikliu, vis dar trūksta empirinių tyrimų, atskleidžiančių jų poveikį užimtumo dinamikai, darbo vietų kokybei ir įgūdžių struktūrai skirtinguose sektoriuose bei regionuose. Tyrimai rodo, kad žalioji transformacija gali turėti teigiamą įtaką užimtumui, tačiau šis poveikis labai nevienodas. Regionai, pasižymintys inovacijų pajėgumu, išvystytu atsinaujinančios energetikos sektoriumi ir aukšta darbo jėgos kvalifikacija, dažniausiai sukuria daugiau žaliųjų darbo vietų, o tradicinės pramonės sritys patiria struktūrinės paklausos mažėjimą ir socialinę įtampą. Vis dar nepakankamai aišku, kaip ir kokiu intensyvumu žaliosios investicijos skatina aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, bei kaip perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo politika gali kompensuoti pereinamojo laikotarpio regioninę ir socialinę nelygybę. Todėl tyrimo tikslas - ištirti žaliųjų investicijų poveikį užimtumui ir įgūdžių struktūros pokyčiams Europos Sąjungoje, identifikuojant regioninius bei sektorinius skirtumus ir politikos veiksmingumą. Sukurtas koncepcinis ir ekonometrinis modelis leis nustatyti, kurie sektoriai ir regionai labiausiai laimi ar pralaimi dėl žaliosios transformacijos, kokie įgūdžiai tampa kritiškai svarbūs, ir kokios politikos priemonės efektyviausiai mažina socialinę bei regioninę nelygybę. Tyrimo rezultatai suteiks įrodymais grįstą pagrindą formuoti ES darbo rinkos ir pramonės politiką, skatinančią perėjimą į klimatui neutralią ekonomiką.