| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Regionų žaliojo konkurencingumo vertinimas
|
prof. dr. Jurgita BRUNECKIENĖ |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Siūloma disertacija apims dvi mokslinės problematikas: - Žaliojo konkurencingumo vertinimo metodikos mažos atviros ekonomikos regionų kontekste formavimas; - Žaliosios konkuravimo politikos priemonių (pvz., CO2 muitas) poveikio regionų žaliajam konkurencingumui modeliavimas. Regionai taiko skirtingus ekologinio vystymosi modelius, pagrįstus savo ekonomikos specifika, žaliajam konkurencingumui didinti, todėl žaliosios konkuravimo politikos priemonių taikymas skirtingai veiks jų žaliąjį konkurencingumą. Konkurencingumo ir išmetamųjų teršalų mažinimo problemos apjungimas su skirtingų regionų ekonomine pažanga leis rasti bendrus sprendimus pasaulinėje klimato politikoje. Daugiau informacijos teirautis tematikos vadovo.
|
|
Pramonė 4.0 veiksniai tiekimo grandinės tvarumui
|
doc. dr. Akvilė ČIBINSKIENĖ |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pramonė 4.0 ir tvarumas yra svarbios sąvokos pramonėje. Pramonė 4.0 priemonės sudaro palankias sąlygas paveikti visus verslo ir gamybos procesus. Tai padeda efektyviai valdyti sudėtingas sistemas realiuoju laiku. Pramonė 4.0 išsiskiria didesniu pritaikomumu, išteklių naudojimo efektyvumu, ekonomiškumu, klientų ir verslo partnerių integravimu tiekimo grandinės kontekste. Pramonė 4.0 tvarumo požiūriu gali prisidėti prie ekonominių, ekologinių ir socialinių procesų efektyvumo didinimo, anglies dvideginio išmetimo kontrolės, atliekų mažinimo ir išteklių taupymo bei geresnės aplinkos klientams bei ateities kartoms kūrimo. Pramonė 4.0 yra verslo operacijų ir procesų skaitmeninimo bei intelekto derinys, turintis plačias pritaikymo galimybes įvairiose srityse. Dėl šių priežasčių pramonės sektoriai negali neatsižvelgti į reikšmingą pramonė 4.0 poveikį tiekimo grandinėms ir jų tvarumui. Pramonė 4.0 apibūdina tiekimo grandinių ateities vizualizaciją, tačiau mokslinėje literatūroje pasigendama diskusijų tiek apie verslo, tiek apie pramonė 4.0 mikro ir makro lygmenį. Pagrindinių pramonė 4.0 įgyvendinimo veiksnių nustatymas gali padėti pramonės šakoms veiksmingai pritaikyti pramonė 4.0 priemonės tvarioms tiekimo grandinėms. Tam, kad pritaikyti pramonė 4.0 priemonės, siekiant tvarumo tiekimo grandinėse, reikia susitelkti tiek į žmogiškuosius, tie į technologinius aspektus. Tikslinga yra išnagrinėti pramonė 4.0 veiksnių priežastinius ryšius, siekiant pagerinti tiekimo grandinių ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą. Tuo būdu, svarbu yra išskirti pramonė 4.0 veiksnius, kurie daro poveikį tiekimo grandinės tvarumui. Tyrimo klausimas: kokie yra pagrindiniai pramonė 4.0 veiksniai ir jų reikšmė tiekimo grandinės tvarumui? Tyrimo tikslai: • Ištirti pagrindinius pramonė 4.0 veiksnius, siekiant tiekimo grandinės tvarumo; • Išanalizuoti pagrindinių veiksnių stiprumą (priežasties ir pasekmės tarpusavio ryšį) ir jų poveikį tiekimo grandinės tvarumui.
|
| Sektoriaus skaitmenizavimo rizikos ir investicijų grąžos vertinimas (Fintech, Insurtech, Govtech ar kt.) |
prof. dr. Rytis KRUŠINSKAS |
valstybės nefinansuojama |
|
Pokyčių darbo rinkoje vertinimas Pramonė 4.0 kontekste
|
doc. dr. Alina STUNDŽIENĖ |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tyrimo tikslas – įvertinti pokyčius Lietuvos darbo rinkoje Pramonės 4.0 kontekste. Atlikus tyrimą bus atsakyta į šiuos klausimus: 1) Kiek įvairūs sektoriai yra jautrūs skaitmenizavimui ir kuriuos sektorius labiausiai paveiks Pramonė 4.0? 2) Kokios darbo vietos yra jautrios kompiuterizavimui? Kiek yra rizikingų darbo vietų? Kokios yra darbo rinkos prognozės (užimtumo pokyčiai skirtinguose sektoriuose)? 3) Kaip pasikeis darbo užmokestis dėl Pramonės 4.0 procesų?
|
| Apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu Pramonės 4.0 kontekste |
doc. dr. Asta Baliutė |
valstybės nefinansuojama |
|
Atsinaujinančių energijos šaltinių ekonominis įvertinimas
|
prof. dr. Daiva DUMČIUVIENĖ |
valstybės nefinansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaruoju metu didėja atsinaujinančių energijos išteklių svarba, o jų poveikis šalies ekonomikai tampa svarbiu veiksniu. Galima teigti, kad atsinaujinančios energijos ilgalaikis plitimas galimas tik tuo atveju, jei produktą verta gaminti, pateikti į rinką ir naudoti. Jei bet kuris rinkos dalyvis patiria nuostolių, nesant subsidijų, vertikalūs santykiai nutrūksta, todėl turi būti užtikrintas visų dalyvių interesas. Subsidija pateisinama makroekonomine viešųjų finansų nauda (aplinkos apsauga, importo pakeitimas, užimtumas). Be to, atsinaujinantys energijos šaltiniai turėtų būti pigesni ir lengviau prieinami už konkuruojančius iškastinius energijos šaltinius. Taip pat jie turėtų užtikrinti investicijų grąžą. Generacijos iš atsinaujinančių išteklių įtaka ir ateities technologijų poreikis tampa aktualiu klausimu Pramonės 4.0 kontekste. Per ateinančius penkerius metus vėjo energija pasieks rekordinį augimą visame pasaulyje (COVID-19 poveikis buvo tik projektų atidėjimas, o ne atšaukimas). Tikimasi, kad kiti metai bus rekordiniai vėjo pramonės metai, kai prognozuojama, kad 2021 m. bus įrengta 78 GW (gigavatai) naujų vėjo pajėgumų (Global Wind Energy Council (GWEC) perspektyvinė ataskaita). Tyrimo tikslas - įvertinti atsinaujinančių išteklių (vėjo energijos) nepastovumą, atlikti reikiamų priemonių potencialios naudos/kaštų ekonominę analizę, integruojant atsinaujinančią generaciją. Šiame kontekste būtų ekonomiškai įvertinamos dabartines/ateities technologijų kainos ir lyginamos su prieš tai nustatytomis naudomis.
|
