Ekonomika

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šalies apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu, siekiant aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo, tuo pačiu ir pažangių technologijų bei aukštų gebėjimų plėtros gamyboje, yra itin svarbi sąlyga ekonominiam šalies augimui. Aukštųjų technologijų ir aukštos darbo jėgos kvalifikacijos bei gebėjimų vystymas užtikrina aukštesnę pridėtinę vertę gamyboje dėka didesnio produktyvumo. Pramonės struktūros vertinimas technologinio imlumo aspektu leidžia atsakyti į klausimą ar pramonės struktūroje didėja aukštųjų pramonės šakų dalis Temos tikslas – vertinti veiksnius, kurie skatina apdirbamosios pramonės restruktūrizaciją aukšto technologinio imlumo pramonės šakų ir gamybos procesų aspektu ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Tyrimo uždaviniai atlikti ilgojo laikotarpio šalies pramonės struktūros pokyčių analizę bei naudojant kokybinius ir kiekybinius tyrimų metodus atlikti veiksnių, kurie skatina ir stabdo pažangių skaitmeninių technologijų diegimą tiek aukštųjų technologijų, tiek žemo technologinio imlumo apdirbamosios pramonės šakose, vertinimą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaruoju metu didėja atsinaujinančių energijos išteklių svarba, o jų poveikis šalies ekonomikai tampa svarbiu veiksniu. Generacijos iš atsinaujinančių išteklių įtaka ir ateities technologijų poreikis tampa aktualiu klausimu šalių ūkių kontekste. Tyrimo tikslas - įvertinti atsinaujinančių išteklių nepastovumą, atlikti reikiamų priemonių potencialios naudos/kaštų ekonominę analizę, integruojant atsinaujinančią generaciją.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie trumpesnes darbo valandas, trumpesnę darbo savaitę, tačiau vis abejojama dėl tokių pokyčių naudos ir poveikio šalies ekonomikai. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad darbo laiko trumpinimas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių, o darbo laiko trukmės pokyčio poveikis įvairiose šalyse skiriasi. Tad tyrimas, atsižvelgiant į šalies darbo rinkos specifiką, yra svarbus ir leidžia papildyti ekonomikos mokslo krypties tyrimus naujais rezultatais ir įžvalgomis. Disertacijos tikslas – įvertinti darbo laiko trukmės poveikį ekonomikai ir darbuotojų gerovei. Darbe bus tiriami galimi darbo laiko trukmės pokyčių sukelti darbuotojų produktyvumo, darbo užmokesčio, užimtumo, vartojimo, taupymo, pasitenkinimo darbu pasikeitimai bei ateities lūkesčiai, kurie yra pagrindiniai indikatoriai, nusakantys galimus makroekonominių rodiklių pokyčius.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Gilėjanti globalizacija formuoja vis glaudesnius ryšius tarp valstybių, o auganti valstybių tarpusavio priklausomybė ne tik suteikia naujų visuomenės raidos galimybių, bet ir didina valstybių pažeidžiamumą. Nėra tyrimų, kaip kintantis tarptautinės galios balansas ir geopolitiniai konfliktai Europoje ir kituose pasaulio regionuose veikia valstybių vidaus ekonominį gyvenimą, ir kaip kylantys iššūkiai gali būti panaudoti ekonomikos adaptyvumo padidinimui. Kaip rodo sėkmingai krizes įveikusių ir aukštą pažangos lygį pasiekusių valstybių, patirtis, kriziniais laikotarpiais koordinuojant verslo ir valstybės pastangas, yra labai efektyvu suformuoti šalies ekonomikos plėtros programas, įgalinančias šalį perorientuoti iš dominuojančių tradicinių verslų į aukštą pridėtinę vertę kuriančias „aukštųjų technologijų“ sritis ir, pasirinkus patikimus partnerius iš mažesnės rizikos šalių, padidinti ekonomikos atsparumą. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų pasikeitusių geopolitinių sąlygų pasekmes Lietuvos ekonomikai bei galimų geopolitinių rizikų išvengimo ateityje būdus.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Mokslinė problematika susijusi su klausimu – kaip ES klimato politika ir Europos žaliasis kursas veikia regioninę konvergenciją. Svarbu pamodeliuoti, kokioms žaliosios (tame tarpe ir žiedinės) ekonomikos sąlygoms esant ir kokiam pažangos lygiui esant, galima pasiekti tokį regioninės konvergencijos lygį, kuris leistų užtikrinti Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą ir siekį tapti klimatui neutralia ekonomika. Tyrimo tikslas – nagrinėtų mokslinių tyrimų pagrindu sudaryti modelį, kuriuo būtų galima modeliuoti žaliosios ekonomikos pažangos lygio (ir kokioms sąlygoms esant jį galima pasiektį) įtaką regionų konvergencijai išlaikant sąlygą – klimatui neutrali ES ekonomika.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Keliama mokslinė problemą – kaip įvertinti skirtingų šalies ekonominės veiklos sektorių įmonių finansinį atsparumą ir investicijų dinamiką ekonomikos šokų laikotarpiu. Atsižvelgiant į planuojamą analizuoti mokslinę problemą, yra suformuluotas tyrimo tikslas: parengti skirtingų šalies ekonominės veiklos sektorių įmonių finansinį atsparumo ir investicijų dinamikos ekonomikos šokų laikotarpiu vertinimo modelį, kuris leistų nustatyti ilgalaikį atskirų sektorių įmonių potencialą bei pateikti rekomendacijas dėl įmonių veiklos tvarumo užtikrinimo. Pagrindiniai keliami uždaviniai: (1) literatūros apžvalga ir naujausių įmonių finansų tyrimų, siejamų su pokyčiais ekonominių šokų laikotarpiu analizė; (2) pagrįstos finansinio atsparumo bei investicijų dinamikos vertinimo metodikos parengimas; (3) empirinio tyrimo atlikimas pagal suformuotą metodiką pasirinktoje šalies, šalių grupės, ekonominių veiklų / sektorių imtyje.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Klasterizacijos procesai dažnai apima įvairių sričių įmones, taip jų veikla papildo viena kitą ir sukuriama paslauga ar produktas įgyja aukštesnę kokybę bei pripažinimą. Įmonės bendradarbiaudamos padidina savo konkurencingumą, gali išplėsti savo veiklą ir už valstybės ribų. Klasterizuotoms įmonėms padaryti tai daug lengviau. Plačiąja prasme mokslinė problema – kaip įvertinti klasterizacijos procesų poveikį konkurencingumui bei ekonominiam augimui sąsajų su ateities gamyba kontekste. Tuo tikslu siekiama sukurti atitinkamus konceptualius klasterių (klasterizacijos) modelius, kurių dėka konkrečiose ūkio šakose su skirtingais ištekliais būtų galima siekti ekonominio augimo bei konkurencingumo didinimo ateities gamybos kontekste. Realizuojant tokį bendrinį tikslą laukiami konkretūs tyrimų rezultatai – klasterio poveikio ekonomikai vertinimo modeliai (modelis) konkurencingumo didinimo aspektu; jų verifikavimas, sinerginiai efektai, indeksai ir t.t. Tyrimai duos ir daugiau konkrečių rezultatų, kuriuos numatyti pradiniame tyrimų etape vargu ar įmanoma.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Tarptautinės sankcijos yra vienos iš plačiausiai naudojamų instrumentų tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje tikslu padaryti ekonominę žalą bei priversti tikslinę šalį pakeisti savo vykdomą politiką arba paisyti sankcijas įvedusios valstybės interesų. Nuo šaltojo karo pabaigos sankcijos buvo naudojamos kaip geopolitinė priemonės ir (arba) tarptautinės prekybos politikos instrumentai, kurie sumažino tikslinių šalių ekonominę gerovę ir gyvenimo kokybę (Dizaji ir van Bergeijk, 2013; Afesorgbor ir Mahadevan, 2016; Ghods ir Karamelikli, 2020), vertė tikslinę valstybę keisti savo ekonominę politiką (Jones & Whitworth, 2014; Portela, 2016; Dreger ir kt., 2016; Hufbauer ir Jung, 2020; Caruso, 2021); sukėlė finansines krizes (Hatipoglu & Peksen, 2018); sumažino tikslinių šalių BVP (Neuenkirch & Neumeier, 2015); sumenkino tarptautinės prekybos ir TUI apimtis (Afesorgbor, 2019; Crozet & Hinz 2020; Felbermayr ir kt., 2020). Todėl laikui bėgant keitėsi sankcijų tiksliniai objektai - nuo valstybės iki sektorių, įmonių ar atskirų asmenų. Mokslinėje literatūroje stokojama išsamių tyrimų, analizuojančių tarptautinių sankcijų ekonominį poveikį ir atsakančių į klausimus, kodėl vienos tikslinės valstybės reaguoja į sankcijas gana veiksmingai ekonomine prasme, tuo tarpu kitos - atsparios sankcijų ekonominiams padariniams. Atliekant tarpvalstybinę analizę, pagrindinis dėmesys bus skiriamas tarptautinių sankcijų sukeliamų ekonominių padarinių vertinimui, įskaitant jų mastą ir dinamiką globalizacijos kontekste, modeliuojant ir analizuojant šalių ekonomikų ir (arba) pasirinktų sektorių ekonominius rezultatus ir elgseną. Tyrimo rezultatai leis sisteminti ir palyginti tarptautinių sankcijų sukeliamus ekonominius efektus, pateikti ekonometriškai pagrįstas įžvalgas apie sankcionuotų ekonomikų disbalansus ir pasekmes.