Ekonomika

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Darbo rinka yra nuolat kintanti ir priklauso nuo įvairių faktorių: ekonominės situacijos, technologinės raidos, politinių įvykių, įvairių nenumatytų sukrėtimų ir pan. Jau keletą metų analizuojamas Pramonės 4 poveikis darbo rinkai. Vertinama, kad Pramonė 4.0 pakeis darbo jėgos struktūrą, padidins nedarbą ir sukels kitų problemų, susijusių su darbo santykiais. Covid-19 pandemija įnešė sumaišties į darbo rinką dar daugiau. Griežti ribojimai, karantinas tapo iššūkiu tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Vienas ryškiausių pokyčių darbo rinkoje, įvykusių dėl šios pandemijos, buvo daugelio darbuotojų darbo pobūdžio pasikeitimas iš kontaktinio į nuotolinį. Vis dažniau girdimas ir darbo laiko trumpinimo klausimas, kuris gali turėti poveikį užimtumui, gamybos apimtims, darbo sąlygoms, dirbančiųjų pasitenkinimui ir socialiniam aktyvumui. Dėl šių įvykių vis labiau išryškėja disbalansas darbo rinkoje. Kaip žinia, pastaraisiais metais Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius stipriai išaugo, tačiau kartu augo ir nedarbo lygis (mažėja norinčiųjų dirbti darbdavių siūlomomis sąlygomis). Tad mokslinė problema – kaip mažinti disbalansą darbo rinkoje. Tyrimo tikslas – sukurti darbo rinkos transformacijos vertinimo modelį, kuris, atsižvelgiant į pokyčius darbo rinkoje sąlygojančius veiksnius, perspėtų apie galimą disbalansą rinkoje.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Europos Sąjungos sutartyje siekiama skatinti subalansuotą ekonomikos augimą, regioninę konvergenciją, užtikrinti darnų visų regionų vystymąsi. 2015 m. Europos Komisijai patvirtinus ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, 2019 m. – Žaliąjį kursą, o 2020 m. – Naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą, buvo akcentuotas ekonomikos augimo suderinamumas su neutraliu poveikiu klimato kaitai. Tačiau vis dar išlieka ekonominiai skirtumai tarp šalių ir jų grupių: Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos, nepaisant jų mažėjimo tempų. Pastarasis politinis kontekstas suformuoja vieningą Europai ekonomikos plėtros tikslą – užtikrinti teritorinę sanglaudą, tuo pačiu pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. Šis dviejų tematikų apjungimas tampa naujas regionų ekonomikų transformacijos kontekstas, kuriam ypač tampa svarbus lokacijos aspektas: žaliosios (tame tarpe ir žiedinės) ekonomikos pažangos lygis tiesiogiai daro įtaką regionų ekonomikos konkurencingumui ir plėtrai, o tai tiesiogiai atsiliepia visos ES konkurencingumui ir teritorinei sanglaudai. Pagrindiniai mokslinio tyrimo iššūkiai susiję su kompromiso tarp ekonomikos plėtros ir aplinkosaugos nepakankamu buvimu (WEF, 2019) ir nevienareikšmiais tyrimų rezultatais apie rinkos reguliavimo ir ekonominės laisvės įtaką ekonomikos, atsižvelgiančios į aplinkosaugą, plėtrą (Rapsikevičius, Bruneckienė, 2021). Nevienareikšmių tyrimų gausoje egzistuoja tyrimų grupė, teigianti kad didesnis ekonominės laisvės lygis sąlygoja spartesnę ekonominę plėtrą, tačiau neigiamai veikia aplinkosauginius aspektus, kurie turi būti apsaugoti reglamentavimu. Mokslinė problematika susijusi su klausimu – kaip ES klimato politika ir Europos žaliasis kursas veikia regioninę konvergenciją. Svarbu pamodeliuoti, kokioms žaliosios (tame tarpe ir žiedinės) ekonomikos sąlygoms esant ir kokiam pažangos lygiui esant galima pasiekti tokį regioninės konvergencijos lygį, kuris leistų užtikrinti Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą ir siekį tapti klimatui neutralia ekonomika. Tyrimo tikslas – nagrinėtų mokslinių tyrimų pagrindu sudaryti modelį, kuriuo būtų galima modeliuoti žaliosios ekonomikos pažangos lygio (ir kokioms sąlygoms esant, jį galima pasiektį) įtaką regionų konvergencijai išlaikant sąlygą – klimatui neutrali ES ekonomika.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomikos šokas įvairiais būdais paveikė šalių ekonomiką. Šalys inicijavo ir įgyvendino daugybę ekonomikos skatinimo priemonių, kurios turėjo skirtingą poveikį nacionalinių ekonomikų ir jų pramonės šakų apsaugai bei atsigavimui. Šalių įvestos ekonomikos skatinimo priemonės buvo skirtos amortizuoti šio poveikio pasekmes, mažinti juridinių ir fizinių asmenų bankroto tikimybę, išlaikant šalies ekonomikos fiskalinį stabilumą ir tvarią socialinę dimensiją, tačiau poveikio mastai ir intensyvumas buvo skirtingi. Šios tematikos rėmuose atliekami tyrimai, būtų orientuoti į ekonomikos skatinimo priemonių poveikio vertinimą, modeliuojant ir nagrinėjant šalių ekonomikų ir/ar pasirinktų sektorių dalyvių elgseną bei ekonominius rodiklius. Tyrimo rezultatai leistų empiriškai ištirti šalių ekonomikos elgseną stabilizuojant ekonomiką šoko sąlygomis bei pateikti moksliniais tyrimais pagrįstas įžvalgas kaip sušvelninti neigiamą poveikį dėl COVID-19 pandemijos šalių ekonomikose.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Ekonomikos aktyvumo svyravimas verčia verslą keisti tradicinius organizavimo bei valdymo būdus ir ieškoti naujų priemonių, žinių, kompetencijų, išteklių, siekiant sustiprinti savo pozicijas bei užtikrinti kompanijų konkurencingumą. Klasterizacijos procesai įsivyravo pasauliniu mastu. Jungimosi į klasterius procesas tapo naudingas ne tik klasterizuotų įmonių atžvilgiu, bet ir visos šalies aspektu. Klasteriai svarbūs tuo, kad susijungdamos įmonės kuria aukštos kokybės produktą ar paslaugą ir taip patenkina įnoringų klientų norus. Analizuojant klasterius reikia pabrėžti, jog klasterizacija skatina atsakingą verslo planavimą, inovacijų vystymąsi ir t.t. Klasterizacijos procesai dažnai apima įvairių sričių įmones, taip jų veikla papildo viena kitą ir sukuriama paslauga ar produktas įgyja aukštesnę kokybę bei pripažinimą. Įmonės bendradarbiaudamos padidina savo konkurencingumą, gali išplėsti savo veiklą ir už valstybės ribų. Klasterizuotoms įmonėms padaryti tai daug lengviau. Plačiąja prasme mokslinė problema – kaip įvertinti klasterizacijos procesų poveikį konkurencingumui bei ekonominiam augimui sąsajų su ateities gamyba kontekste. Tuo tikslu siekiama sukurti atitinkamus konceptualius klasterių (klasterizacijos) modelius, kurių dėka konkrečiose ūkio šakose su skirtingais ištekliais būtų galima siekti ekonominio augimo bei konkurencingumo didinimo ateities gamybos kontekste. Realizuojant tokį bendrinį tikslą laukiami konkretūs tyrimų rezultatai – klasterio poveikio ekonomikai vertinimo modeliai (modelis) konkurencingumo didinimo aspektu; jų verifikavimas, sinerginiai efektai, indeksai ir t.t. Tyrimai duos ir daugiau konkrečių rezultatų, kuriuos numatyti pradiniame tyrimų etape vargu ar įmanoma.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Europos žaliasis kursas tampa neišvengiamu imperatyvu siekiant sustabdyti klimato kaitą dėl šiltnamio dujų emisijos. Valstybių tarptautiniai įsipareigojimai šioje srityje verčia atsižvelgti į tarptautinės prekybos įtaką šiltnamio dujų emisijos apimtims įvairiose šalyse. Susiklostė praktika, kai daugiau šiltnamio dujų generuojanti pramonė bei kitos verslo šakos išsikelia iš ES į tas šalis, kuriose ekologiniai reikalavimai yra ne tokie griežti ir energija bei kiti ištekliai yra pigesni. Tokia praktika iškraipo neracionaliai didelio ekologiškai pavojingo vartojimo ES viduje vertinimą ir valdymą klimato kaitos požiūriu. Kiekybiniai daugiaregioniniai MRIO sektoriniai ir ekonometriniai OLS metodai gali būti taikomi sudėtingų daugianacionalinių aplinkosaugos problemų tyrimui. Dabartinė aplinkosaugos reguliavimo politika yra klaidinanti ir gali būti neveiksminga siekiant visuotinių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų, nes neatsižvelgiama į didelį ES importo sukelto išmetamo CO2 kiekį. Tyrimo tikslas yra suformuoti ekonometrinį tarptautinės prekybos poveikio Europos Žaliajai Ekonomikai modelį, kuris leistų tiksliau įvertinti esamus procesus ir pasiūlyti pagrįstas ekonominės politikos priemones iškylančių problemų prevencijai ir sprendimui bei stabilaus ekonomikos augimo užtikrinimui.