| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Darbo produktyvumo didinimas: būdai, galimybės ir apribojimai
|
doc. dr. Alina STUNDŽIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Aktualumas. Didėjantis darbo produktyvumas glaudžiai siejamas su aukštesniu darbo užmokesčiu, aukštesne gyvenimo kokybe, ekonomine gerove bei šalies konkurencingumu. Bulgarijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje darbo produktyvumas gerokai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Nors kasmet produktyvumas šiose šalyse auga, atotrūkis nuo labiau produktyvinių šalių nemažėja. Tad ypač aktualus klausimas – kaip pasivyti labiau išsivysčiusias Europos šalis (ar bent sumažinti atotrūkį nuo jų), kokie galimi produktyvumo didinimo būdai, kokios galimybės šiuos būdus įgyvendinti ir kokie yra apribojimai.... Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
| Pramonės struktūrinių pokyčių veiksniai Pramonės 4.0 kontekste |
doc. dr. Asta SABONIENĖ |
valstybės finansuojama |
| Atsinaujinančių energijos šaltinių ekonominis įvertinimas |
prof. dr. Daiva DUMČIUVIENĖ |
valstybės finansuojama |
| Įmonės procesų skaitmenizavimo investicijų grąžos finansinio potencialo vertinimo modelis |
prof. dr. Rytis KRUŠINSKAS |
valstybės finansuojama |
|
Šiuolaikinių šalių ekonomikos plėtros modelių sąveika su nacionaliniu konkurencingumu
|
prof. dr. Jurgita BRUNECKIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šalių konkurencingumas yra aktuali ir visus dominanti tema. Kiekvienos šalies ekonomikos plėtros sėkmė ir savalaikis adekvatumas pokyčiams bei iššūkiams atsispindi įvairiuose šalių konkurencingumo sąrašuose. Tai yra puiki priemonė, parodanti konkurencingumą kaip faktinę esamos situacijos būseną, tačiau lieka neaišku, kodėl vienos šalys tampa daugiau, kitos mažiau konkurencingos? Atsakymą galėtų suteikti šalių šiuolaikiniai ekonomikos plėtros modeliai (angl. economic develpment patterns). 4-toji pramonės revoliucija, pasaulinės finansinės krizės, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pakeitė ne tik šalių konkuravimo taisykles, bet ir suformavo naujus iššūkius ekonominei plėtrai: vietoj monetarinės politikos vis didesnę reikšmę įgauna fiskalinė politika ir struktūrinės reformos; ne „kietieji“, bet „minkštieji“ veiksniai vis labiau lemia šalių ekonomikos plėtrą. Be to, konkurencingumo didinimo ir aplinkosauginiai reikalavimai dažnai būna tarpusavyje konfliktuojantys. Šalies konkurencingumo didinimo siekis, atitikimas 4-osios pramonės revoliucijos keliamiems iššūkiams ir kompromiso radimo tarp ekonomikos plėtros ir aplinkosaugos būtinybė reikalauja naujų ir inovatyvių įžvalgų moderniuose šalių ekonomikos plėtros modeliuose, jų sąsajų su ilgalaikiu šalies konkurencingumu analizės. Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
|
Pramonės lyderystės ir konkurencingumo vertinimas globalioje ekonomikoje
|
prof. dr. Vaida PILINKIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Europos Sąjungos strategija „Europa 2020“ ir bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa “Horizont 2020” skatina ieškoti modernių, moksliniais tyrimais pagrįstų mokslo ir pramonės sąsajų, akcentuojant konkurencingos ir darnia plėtra grįstos ekonomikos vystymą. Tokiame kontekste atsiranda galimybių įvairiapusiškai ištirti pramonės lyderystės galimybes globalioje ekonomikoje, modelius bei jų sąryšį su šalies konkurencingumu. Tyrimo metu bus siekiama įvertinti pasirinktų pramonės sektorių lyderystės ir konkurencingumo rodiklių sąsajas bei dimensijas, dinaminio pobūdžio veiksnius ir sąlygas globalios ekonomikos kontekste. Šiam tikslui pasiekti bus analizuojamos ir sisteminamos pramonės lyderystės ir konkurencingumo sampratos, tiriamos jų skatinamosios jėgos ir veiksniai, ieškant jų santykio ir taikymo pramonėje ekonominės naudos. Tyrimo eigoje bus suformuluotas pramonės lyderystės poveikio konkurencingumui globalios ekonomikos kontekste vertinimo modelis, kuris vėliau bus patikrintas empiriškai. Šiuo darbu, tiriant pasirinktų Lietuvos ar ES pramonės sektorių lyderystės ir konkurencingumo vertinimo alternatyvas globalioje ekonomikoje, bus prisidedama prie universiteto mokslinės tyrimų krypties „Tvarus augimas ir darni sociokultūrinė raida“ bei jos posistemės „Inovacijos, augimas, ir konkurencingumas”.
|
|
Transporto sektorius darnios plėtros ir pramonė 4.0 kontekste
|
doc. dr. Akvilė ČIBINSKIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darni plėtra ir pramonė 4.0 šiuo metu yra įvairiapusių tyrimų objektas. Tikimasi, jog pramonė 4.0 turės įtakos darniai plėtrai įvairiose pramonės srityse. Inovatyvių technologijų diegimas dažnai būna nukreiptas į veiklos optimizavimą, kaštų mažinimą, pridėtinės vertės didinimą. Vis dažniau vertinant naujų technologijų ir inovacijų diegimą pasitelkiamas holistinis požiūris, neapsiribojant tik pelno ar veiklos optimizavimo siekimu, tačiau vertinamas ir aplinkai daromas poveikis. Siekiant sumažinti CO2 išmetimą yra skatinamas energijos taupymas bei energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės vis dažniau laikomos ne tik užtikrinančiomis tvarų energijos tiekimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir importo išlaidų mažinimą bei tiekimo saugumą, bet ir skatinančiomis ES konkurencingumą. Į aplinką išmetamų dujų mažinimas ypač aktualus transporto sektoriuje. ES strategija dėl išmetamų CO2 dujų skatina transporto sistemų efektyvumą diegiant skaitmenines technologijas, išmanią kainodarą, mažai taršių transporto priemonių bei mažiau taršaus kuro transporto sektoriuje naudojimą. Temos tikslas: išnagrinėti ketvirtosios pramonės revoliucijos priemonių taikymo transporto sektoriuje poveikį darniai plėtrai. Temos uždaviniai: atlikti teorinę darnios plėtros vertinimo rodiklių ir jų sąsajos su transporto sektoriaus veiklos rezultatais analizę, kompleksiškai ištirti transporto sektoriuje taikomų ketvirtosios pramonės revoliucijos inovacijų poveikį sektoriaus veiklos rodikliams ir pastarųjų įtaką darniai ekonominei plėtrai.
|
