Ekonomika

Doktorantūros studijų programa „Ekonomika“ yra vykdoma Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete, kartu su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu. Studijuojant ekonomikos mokslo krypties doktorantūroje pasirengiama vykdyti ateities mokslinius tyrimus. Koordinuojami patyrusių mokslininkų doktorantai vykdo ir pristato savo pasirinktos srities tyrimus, kurie yra esmine ketverių metų doktorantūros studijų programos dalimi.

teikti prašymą

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslų daktaras

Partneriai

Klaipėdos universitetas
Lietuvos energetikos institutas

Tyrimų tematikos

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Regionų žaliojo konkurencingumo vertinimas	prof. dr. Jurgita BRUNECKIENĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Siūloma disertacija apims dvi mokslinės problematikas: - Žaliojo konkurencingumo vertinimo metodikos mažos atviros ekonomikos regionų kontekste formavimas; - Žaliosios konkuravimo politikos priemonių (pvz., CO2 muitas) poveikio regionų žaliajam konkurencingumui modeliavimas. Regionai taiko skirtingus ekologinio vystymosi modelius, pagrįstus savo ekonomikos specifika, žaliajam konkurencingumui didinti, todėl žaliosios konkuravimo politikos priemonių taikymas skirtingai veiks jų žaliąjį konkurencingumą. Konkurencingumo ir išmetamųjų teršalų mažinimo problemos apjungimas su skirtingų regionų ekonomine pažanga leis rasti bendrus sprendimus pasaulinėje klimato politikoje. Daugiau informacijos teirautis tematikos vadovo.
Pramonė 4.0 veiksniai tiekimo grandinės tvarumui	doc. dr. Akvilė ČIBINSKIENĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pramonė 4.0 ir tvarumas yra svarbios sąvokos pramonėje. Pramonė 4.0 priemonės sudaro palankias sąlygas paveikti visus verslo ir gamybos procesus. Tai padeda efektyviai valdyti sudėtingas sistemas realiuoju laiku. Pramonė 4.0 išsiskiria didesniu pritaikomumu, išteklių naudojimo efektyvumu, ekonomiškumu, klientų ir verslo partnerių integravimu tiekimo grandinės kontekste. Pramonė 4.0 tvarumo požiūriu gali prisidėti prie ekonominių, ekologinių ir socialinių procesų efektyvumo didinimo, anglies dvideginio išmetimo kontrolės, atliekų mažinimo ir išteklių taupymo bei geresnės aplinkos klientams bei ateities kartoms kūrimo. Pramonė 4.0 yra verslo operacijų ir procesų skaitmeninimo bei intelekto derinys, turintis plačias pritaikymo galimybes įvairiose srityse. Dėl šių priežasčių pramonės sektoriai negali neatsižvelgti į reikšmingą pramonė 4.0 poveikį tiekimo grandinėms ir jų tvarumui. Pramonė 4.0 apibūdina tiekimo grandinių ateities vizualizaciją, tačiau mokslinėje literatūroje pasigendama diskusijų tiek apie verslo, tiek apie pramonė 4.0 mikro ir makro lygmenį. Pagrindinių pramonė 4.0 įgyvendinimo veiksnių nustatymas gali padėti pramonės šakoms veiksmingai pritaikyti pramonė 4.0 priemonės tvarioms tiekimo grandinėms. Tam, kad pritaikyti pramonė 4.0 priemonės, siekiant tvarumo tiekimo grandinėse, reikia susitelkti tiek į žmogiškuosius, tie į technologinius aspektus. Tikslinga yra išnagrinėti pramonė 4.0 veiksnių priežastinius ryšius, siekiant pagerinti tiekimo grandinių ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą. Tuo būdu, svarbu yra išskirti pramonė 4.0 veiksnius, kurie daro poveikį tiekimo grandinės tvarumui. Tyrimo klausimas: kokie yra pagrindiniai pramonė 4.0 veiksniai ir jų reikšmė tiekimo grandinės tvarumui? Tyrimo tikslai: • Ištirti pagrindinius pramonė 4.0 veiksnius, siekiant tiekimo grandinės tvarumo; • Išanalizuoti pagrindinių veiksnių stiprumą (priežasties ir pasekmės tarpusavio ryšį) ir jų poveikį tiekimo grandinės tvarumui.
Atsinaujinančių energijos šaltinių ekonominis įvertinimas	prof. dr. Daiva DUMČIUVIENĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pastaruoju metu didėja atsinaujinančių energijos išteklių svarba, o jų poveikis šalies ekonomikai tampa svarbiu veiksniu. Galima teigti, kad atsinaujinančios energijos ilgalaikis plitimas galimas tik tuo atveju, jei produktą verta gaminti, pateikti į rinką ir naudoti. Jei bet kuris rinkos dalyvis patiria nuostolių, nesant subsidijų, vertikalūs santykiai nutrūksta, todėl turi būti užtikrintas visų dalyvių interesas. Subsidija pateisinama makroekonomine viešųjų finansų nauda (aplinkos apsauga, importo pakeitimas, užimtumas). Be to, atsinaujinantys energijos šaltiniai turėtų būti pigesni ir lengviau prieinami už konkuruojančius iškastinius energijos šaltinius. Taip pat jie turėtų užtikrinti investicijų grąžą. Generacijos iš atsinaujinančių išteklių įtaka ir ateities technologijų poreikis tampa aktualiu klausimu Pramonės 4.0 kontekste. Per ateinančius penkerius metus vėjo energija pasieks rekordinį augimą visame pasaulyje (COVID-19 poveikis buvo tik projektų atidėjimas, o ne atšaukimas). Tikimasi, kad kiti metai bus rekordiniai vėjo pramonės metai, kai prognozuojama, kad 2021 m. bus įrengta 78 GW (gigavatai) naujų vėjo pajėgumų (Global Wind Energy Council (GWEC) perspektyvinė ataskaita). Tyrimo tikslas - įvertinti atsinaujinančių išteklių (vėjo energijos) nepastovumą, atlikti reikiamų priemonių potencialios naudos/kaštų ekonominę analizę, integruojant atsinaujinančią generaciją. Šiame kontekste būtų ekonomiškai įvertinamos dabartines/ateities technologijų kainos ir lyginamos su prieš tai nustatytomis naudomis.
Dirbtinio intelekto metodų potencialo panaudojimas biudžetavimo sprendimų efektyvumo didinimui universitetuose	prof. dr. Rytis KRUŠINSKAS	valstybės finansuojama
Apdirbamosios pramonės restruktūrizacija technologinio imlumo aspektu Pramonės 4.0 kontekste	doc. dr. Asta Baliutė	valstybės finansuojama
Klasterizacijos procesų poveikis konkurencingumui bei ekonominiam augimui	prof. dr. Valentinas NAVICKAS	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Ekonomikos aktyvumo svyravimas verčia verslą keisti tradicinius organizavimo bei valdymo būdus ir ieškoti naujų priemonių, žinių, kompetencijų, išteklių, siekiant sustiprinti savo pozicijas bei užtikrinti kompanijų konkurencingumą. Klasterizacijos procesai įsivyravo pasauliniu mastu. Jungimosi į klasterius procesas tapo naudingas ne tik klasterizuotų įmonių atžvilgiu, bet ir visos šalies aspektu. Klasteriai svarbūs tuo, kad susijungdamos įmonės kuria aukštos kokybės produktą ar paslaugą ir taip patenkina įnoringų klientų norus. Analizuojant klasterius reikia pabrėžti, jog klasterizacija skatina atsakingą verslo planavimą, inovacijų vystymąsi ir t.t. Klasterizacijos procesai dažnai apima įvairių sričių įmones, taip jų veikla papildo viena kitą ir sukuriama paslauga ar produktas įgyja aukštesnę kokybę bei pripažinimą. Įmonės bendradarbiaudamos padidina savo konkurencingumą, gali išplėsti savo veiklą ir už valstybės ribų. Klasterizuotoms įmonėms padaryti tai daug lengviau. Plačiąja prasme mokslinė problema – kaip įvertinti klasterizacijos procesų poveikį konkurencingumui bei ekonominiam augimui sąsajų su ateities gamyba kontekste. Tuo tikslu siekiama sukurti atitinkamus konceptualius klasterių (klasterizacijos) modelius, kurių dėka konkrečiose ūkio šakose su skirtingais ištekliais būtų galima siekti ekonominio augimo bei konkurencingumo didinimo ateities gamybos kontekste. Realizuojant tokį bendrinį tikslą laukiami konkretūs tyrimų rezultatai – klasterio poveikio ekonomikai vertinimo modeliai (modelis) konkurencingumo didinimo aspektu; jų verifikavimas, sinerginiai efektai, indeksai ir t.t. Tyrimai duos ir daugiau konkrečių rezultatų, kuriuos numatyti pradiniame tyrimų etape vargu ar įmanoma.
Sektoriaus skaitmenizavimo rizikos ir investicijų grąžos vertinimas (Fintech, Insurtech, Govtech ar kt.)	prof. dr. Rytis KRUŠINSKAS	valstybės finansuojama
Pokyčių darbo rinkoje vertinimas Pramonė 4.0 kontekste	doc. dr. Alina STUNDŽIENĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tyrimo tikslas – įvertinti pokyčius Lietuvos darbo rinkoje Pramonės 4.0 kontekste. Atlikus tyrimą bus atsakyta į šiuos klausimus: 1) Kiek įvairūs sektoriai yra jautrūs skaitmenizavimui ir kuriuos sektorius labiausiai paveiks Pramonė 4.0? 2) Kokios darbo vietos yra jautrios kompiuterizavimui? Kiek yra rizikingų darbo vietų? Kokios yra darbo rinkos prognozės (užimtumo pokyčiai skirtinguose sektoriuose)? 3) Kaip pasikeis darbo užmokestis dėl Pramonės 4.0 procesų?

atsisiųsti tematikų sąrašą

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo į doktorantūrą atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą

Į mokslo krypties doktorantūros studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Minimalus konkursinis balas 8.0

Priėmimo tvarka

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)
magistro arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika
paso asmens duomenų puslapio arba asmens tapatybės kortelės kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (40 Eurų ES piliečiams, 100 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

datos ir terminai

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,4
Mokslinė patirtis Mokslinė patirtis pagal dešimtbalę sistemą (publikacijos, įvertintos taškais pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą mokslinės produkcijos vertinimo metodiką, arba mokslinis referatas ir kita mokslinė patirtis, ir mokslinės kvalifikacijos, mokslinių publikacijų ir mokslinės patirties atitikimas doktorantūros tematikai).	0,3
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,25
Mokslininkų rekomendacijos	0,05

Studijų programos moduliai

Studijų moduliai S180D353 „Mikroekonominės analizės problemos“, S180D356 „Makroekonominės analizės problemos" bei „Tyrimų metodai“ yra privalomi visiems doktorantamsstudijuojantiems ekonomikos mokslo krypties doktorantūroje. Studijų moduliai gali būti vedami lietuvių ir anglų kalbomis.
Modulis „Tyrimų metodai“ vyksta Vilniuje.