Elektros ir elektronikos inžinerija

Tyrimų tematikos aprašas.

Hemodializė pacientams kelia didelę fiziologinę naštą, nes gydymo metu jie dažnai patiria staigų skysčių pasišalinimą, širdies ir kraujagyslių sistemos nestabilumą bei dinamiškus rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčius. Nors šie sutrikimai yra kliniškai svarbūs, įprastinė stebėsena išlieka ribota. Kraujo spaudimas įprastai matuojamas tik kas 15–30 minučių, kvėpavimo ritmas vertinamas retai, o ankstyvieji autonominės nervų sistemos ar perfuzijos sutrikimai dažnai nepastebimi. Tai sukuria kritinį pažeidžiamumą: ankstyvieji pablogėjimo požymiai, įskaitant sutrikusią kvėpavimo funkciją, autonominės nervų sistemos nestabilumą ir atsirandančią intradializinę hipotenziją, gali pasireikšti nepastebimai, dar prieš pasirodant simptomams ar prietaiso signalams. Šiame doktorantūros projekte siūlomas elektronikos valdomas sprendimas, sukuriant kelių jutiklių aparatinę platformą nuolatiniam, neinvaziniam stebėjimui hemodializės metu. Doktorantas suprojektuos ir realizuos nešiojamos registravimo sistemos, galinčios fiksuoti EKG, FPG ir kvėpavimo signalus su didele laiko skiriamąja geba, prototipą. Sistema išgaus fiziologinius rodiklius, atspindinčius kraujo spaudimo pakaitalus, autonominę veiklą ir kvėpavimo dinamiką, leisdama anksti nustatyti hemodinaminį ir kvėpavimo takų nestabilumą. Tyrime bus nagrinėjama, kaip šie kelių jutiklių rodikliai kinta rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčių, intravaskulinio tūrio pokyčių ir ankstyvųjų hemodinaminės dekompensacijos fazių metu. Bus sukurti įterptieji algoritmai, skirti nustatyti prieš hipotenzinius modelius, aptikti kvėpavimo kompensacijos sutrikimus ir pažymėti nenormalius autonominius atsakus. Platforma taip pat integruos adaptyvius grįžtamojo ryšio mechanizmus, sudarydama pagrindą būsimoms uždarojo ciklo saugos sistemoms dializės priežiūroje. Tikimasi, kad bus sukurtas patvirtintas aparatinės įrangos prototipas ir moksliniai įrodymai, patvirtinantys nuolatinį, neinvazinį hemodinamikos ir rūgščių-šarmų stabilumo vertinimą.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimu bus siekiama pagrįsti išmaniųjų apskaitos skaitiklių gedimų aptikimo metodus bei išnagrinėti jų realizavimo galimybes, nesiremiant energijos/galios tvermės dėsniu, kurio realizavimui yra būtinas suminis energijos matuoklis elektros tiekimo potinklyje. Daugelis šiandieninių metodų remiasi potinklyje suvartojamas energijos matavimui skirtu suminiu energijos skaitikliu (atraminė priemonė) ir pilnu išmaniųjų skaitiklių įdiegimu visų potinklio vartotojų energijos matavimui. Visgi, praktikoje šie reikalavimai dažnai nėra patenkinami. Mokslo grupė anksčiau tyrė įvykiais grįsto metodo panaudojimą nuotoliniam išmaniųjų skaitiklių paklaidų aptikimui. Šiame darbe keliama mokslinė hipotezė, kad pavienio išmanaus energijos skaitiklio paklaida gali būti įvertinta remiantis įtampos jautrumo reiškiniu (įtampos priklausomybė nuo vartojamos galios) ir tarpusavio palyginimu su bent dviejų gretimų tinkle kitų vartotojų išmaniųjų energijos skaitiklių parodymais. Laukiami rezultatai – tai išmaniųjų skaitiklių paklaidų aptikimo modeliai, duomenų surinkimo ir daiktų interneto pakraščio (IoT edge) sistemos prototipas, mokslinės publikacijos ir pristatymai konferencijose, duomenų rinkiniai atviros prieigos saugyklose.

Tyrimų tematikos aprašas.

Kuriame naujos kartos neinvazinę, ilgai dėvimą EEG smegenų–kompiuterio sąsają, kuri patikimai veikia ne tik laboratorijoje, bet ir kasdienėje aplinkoje. Derindami patobulintus elektrodus su išmaniais realaus laiko algoritmais, stabilizuosime signalo kokybę judant ir sumažinsime triukšmą. Tai atvers tikslesnį BCI valdymą, efektyvesnį neurogrįžtamąjį ryšį ir ilgalaikį neuromonitoringą. Tyrimas vykdomas KTU PTVF ir Panevėžio mechatronikos centre, bendradarbiaujant su „Neurotechnology“ ir plečiant BrainAccess ekosistemą; rezultatai bus pritaikomi tiek moksle, tiek pramonėje.

Tyrimų tematikos aprašas.

Matavimo ar vizualizacijos skyra reikalauja patikimo signalų atskyrimo, tačiau dėl riboto pralaidumo signalai persidengia. Moksliniais tyrimais siekiama sukurti efektyvius signalų sužadinimo ir apdorojimo būdus ultragarsiniams matavimams. Patikimas vėlavimo laiko ir atspindžio įvertinimas, vizualizacijos skiriamoji geba ir kontrastas pagerinami dėl žadinimo skleisto spektro signalais. Koreliacijos šoniniai lapeliai, signalo juosta gali būti optimizuoti dėka naujoviškų sužadinimo signalų. Žadinimas nesiriboja įprastiniais akustiniais šaltiniais - numatomas ir fotoakustikos naudojimas. Lazerinis ultragarsinis sužadinimas gali naudoti skleisto spektro signalus, kurie savo ruožtu gali būti pritaikyti prie matavimo proceso spektrinių / koreliacinių savybių reikalavimų. Persiklojantys atspindžiai atskiriami spektroskopiniais arba iteraciniais dekonvoliucijos metodais. Atraminiai signalai adaptuojami, siekiant padidinti dekonvoliucijos efektyvumą. Dėl efektyvaus žadinimo ir apdorojimo gaunama nauja signalo kokybė, o tai savo ruožtu padidina vizualizacijos ir matavimų galimybes.

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiame darbe bus nagrinėjama skaitmeninio dvynio technologija kaip inovatyvus įrankis elektros tinklo parametrų stebėjimui ir anomalijų aptikimui. Skaitmeninis dvynys yra virtualus modelis, atspindintis fizinį objektą, sistemą ar procesą, leidžiantis realiu laiku analizuoti, simuliuoti ir prognozuoti jų veikimą. Išmaniojo tinklo duomenys gali būti naudojami įvertinti anomalijų aptikimą daugelyje sričių, įskaitant kibernetinį saugumą, gedimų aptikimą, elektros vagystes ir kt. Anomalus elgesys gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą tinklo infrastruktūros veikimo, gedimų, išorinių kibernetinių atakų ar energijos sukčiavimo. Laukiami rezultatai: Sukurti skaitmeninis dvynys, metodai, metodikos leidžiantys realiu laiku stebėti elektros tinklo parametrus. Identifikuotos ir aprašytos anomalijos, kurias galima aptikti naudojant skaitmeninį dvynį. Pasiūlytos strategijos elektros tinklo valdymui, remiantis tyrimo rezultatais. Darbe sprendžiama problematika būtų aktuali moksliniu ir praktiniu aspektais. Šis darbas prisidės prie pažangių elektros tinklų valdymo sprendimų kūrimo, leidžiančių efektyviau reaguoti į gedimus ir optimizuoti energijos naudojimą.

Tyrimų tematikos aprašas.

Ar kada nors įsivaizdavote gamyklą, kurioje žmonės ir robotai dirba išvien – ne atskirti saugos tvoromis, o kaip viena komanda? Būtent tokią ateitį kuria mūsų universiteto mokslininkai. Remdamiesi sėkmingu kolaboruojančio roboto maketu (https://www.youtube.com/watch?v=DvgsmHiadhQ), mes žengiame kitą žingsnį. Mūsų tikslas – ne tik sukurti robotą, kuris gali saugiai dirbti šalia žmogaus, bet ir sukurti hibridinę sistemą, kuri būtų ir protinga, ir efektyvi. Tradiciniai robotai yra arba greiti ir pavojingi, arba saugūs, bet lėti. Mes kuriame robotą, kuris suderina geriausias abiejų savybes. Šis projektas sprendžia vieną didžiausių iššūkių šiuolaikinėje robotikoje: kaip sukurti lanksčias, saugias ir našias gamybos sistemas, kur žmogaus kūrybiškumas ir mašinos tikslumas veikia sinergijoje. Kviečiame prisijungti! Jei norite tapti šio novatoriško projekto dalimi, mes laukiame jūsų. Jūs turėsite galimybę spręsti realaus pasaulio optimizavimo iššūkius ir tęsti įspūdingų robotų vystymą.

Tyrimų tematikos aprašas.

Didėjantis prie tinklo prijungtų įrenginių skaičius ir aukštesnių dažnių naudojimas spartesniam duomenų perdavimui didina elektromagnetinio lauko (EML) taršą, ypač tankiai apgyvendintose miesto teritorijose. Nors tarptautinės organizacijos (FCC, ICNIRP) nustato EML poveikio ribas (pvz., ES SAR riba – 2 W/kg), 5G ir būsimų 6G tinklų kontekste vis dar trūksta EML taršos ir jos pasiskirstymo modelių, ypač taikant nekorinės masyviosios daugių įėjimų ir išėjimų (CF-mMIMO) architektūras. Šiame darbe siekiama sukurti ir ištirti paskirstyto tinklo sistemos algoritmą nekorinės mMIMO technologijos pagrindu veikiančios sistemos našumo optimizavimui, užtikrinantį atitikimą EML normoms

Tyrimų tematikos aprašas.

Šis tyrimas skirtas pažangios metodikos, skirtos silpnam klijavimui aptikti, kūrimui, integruojant ultragarsines nukreiptąsias bangas su paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu (XAI). Klijuotos konstrukcijos plačiai naudojamos transporto pramonėje, tačiau tokius defektus kaip silpnas klijavimas vis dar sunku aptikti naudojant įprastus neardomuosius bandymo metodus. Ultragarsinės bangos galėtų užtikrinti didelį jautrumą sujungimo savybėms, o XAI galėtų suteikti skaidrią ir aiškią informaciją apie signalo analizę. Tyrimo tikslas – apjungti ultragarsines nukreiptąsias bangas su paaiškinamuoju dirbtiniu intelektu, kad būtų sukurtas paaiškinamas, patikimas ir automatizuotas metodas klijuotų jungčių struktūrinės būklės stebėjimui.

Tyrimų tematikos aprašas.

Šis doktorantūros projektas siekia pagerinti atominių elektrinių (AE) saugą ir ilgaamžiškumą, pasitelkiant pažangius ultragarsinius inžinerinių objektų būklės stebėsenos (SHM) metodus ir ultragarsinių matavimų technologijas. Tyrimas orientuotas į ankstyvą komponentų senėjimo ir korozijos defektų aptikimą ir jos stebėseną, užtikrinant saugią AE eksploataciją. Projektas apima naujų jutiklių technologijų, pažangių signalų apdorojimo metodų ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimų pritaikymą. Ypatingas dėmesys skiriamas ultragarsinei metalinių vamzdžių patikrai, naudojant aukštesnių eilių nukreiptąsias bangas, ultragarsinių fazuotų gardelių vaizdinimo metodus, nukreiptųjų bangų tomografiją ir giluminio mokymosi algoritmus. Tyrimo rezultatai bus praktiškai išbandomi realiomis sąlygomis – AE komponentuose bei specializuotose bandymų laboratorijose Europoje. Doktorantas bendradarbiaus su pirmaujančiomis Europos tyrimų organizacijomis pagal „Horizon Europe Euratom“ programą, prisidėdamas prie saugesnės ir efektyvesnės AE veiklos užtikrinimo.

Tyrimų tematikos aprašas.

Mokslinė problema apima ultragarsinių signalų ir diagnostinių vaizdų informatyvią analizę ir rezultatų kiekybinį interpretavimą, tikslu aptikti vidinius defektus bei įvairias patologijas. Tikslas sukurti ir ištirti ultragarsiniuose neardomųjų bandymų ir medicininės diagnostikos vaizduose esančių informatyvių sričių analizės metodus, suteikiančius galimybes atlikti šių sričių kiekybinių parametrų nustatymą, vertinimą bei automatizuotą klasifikavimą (vidinių defektų objektuose bei įvairių patologijų), taikant dirbtinio intelekto metodus.