Fizika

Fizika

Jungtinė KTU ir Pietų Danijos universiteto (Danija) fizikos krypties doktorantūros programa, kurioje įgyjama kompetencijų ir žinių kondensuotų terpių, spinduliuotės sąveikos su medžiagomis, optinės spektroskopijos srityse, siūlo platų tematikų ratą ir bendrus eksperimentinius ir teorinius tyrimus mezo, mikro ir nanostruktūrų, fotoninių struktūrų srityse, apimančiose jų formavimą, analizę ir taikymus, plazmonikoje, biojutikliuose, alternatyviojoje energetikoje. Tyrimams naudojamos naujos funkcinės medžiagos, šiuolaikinės technologijos (elektroninė litografija, reaktyvusis plazminis ėsdinimas, holografinė litografija) bei progresyvūs tyrimų metodai (spektroskopinė elipsometrija, Ramano sklaida, Furje transformacijų infraraudonųjų spindulių spektroskopija, ultrasparčių procesų spektroskopija ir pan.) Šios programos studentai turi galimybę įgyti dvigubą daktaro laipsnį Shizuoka universitete (Japonija). Fizikos doktorantūros programos tikslas – ugdyti aukščiausios kvalifikacijos fizikos krypties mokslininkus, gebančius atlikti aktualių problemų sprendimui nukreiptus mokslinius tyrimus.

teikti prašymą

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Masės pernešimo procesų mechanizmai plazminio lydinių nitridinimo metu	prof. habil. dr. Arvaidas GALDIKAS	valstybės finansuojama
Plazmoniniai metapaviršiai fotonikos taikymams	prof. dr. Tomas TAMULEVIČIUS	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Elektromagnetinių (EM) bangų sąveika, su bangos ilgiui artimų matmenų dielektrinėmis, metalinėmis bei heterogeninėmis dirbtinai sukurtomis medžiagomis, pastaruoju metu susilaukia itin didelio mokslininkų dėmesio. Plačiausiais tyrinėjamos matomos šviesos spektre pritaikomos gamtoje praktiškai neaptinkomas planarinės medžiagos -metapaviršiais. Paprastai jie yra sudaryti iš nanometrinių matmenų unikalia tvarka pasižyminčių struktūrų. Šios struktūros randa aktualių taikymų fotonikoje, t. y. optiniai jutikliai, optiniai filtrai, lazerio pluošto skirtinį bei poliarizaciją formuojantys elementai, nano lazeriai ir kt. Metapaviršiai paprastai pasižymi tam tikra vidine tvarka ir dėlto yra imlūs tiksliems teoriniams skaičiavimams naudojant pripažintus EM sąveikos su nanostruktūromis modeliavimo įrankius. Naudojant plazmoninėmis savybėmis pasižyminčias nanomedžiagas (Sidabro, Aukso, Vario, Aliuminio ir kt.) atsiranda nauja optinių savybių valdymo dimensija, t. y. rezonansinė sąveika ne vien dėl šviesos difrakcijos bet ir valdoma selektyvi šviesos sklaida, sugertis. Šio darbo tikslas – yra sukurti naujo funkcionalumo plazmoninius metapaviršius bei teoriškai ir eksperimentiškai paaiškinti jų fizikinę sąveiką su regimojo spektro spinduliuote. Daugiau informacijos teirautis tematikos vadovo.
Dvimatės tauriųjų nanodalelių struktūros nanofotonikai	prof. habil. dr. Sigitas TAMULEVIČIUS	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Yra žinoma, kad šviesa gali stipriai sąveikauti su tauriųjų metalų nanodalelėmis, sužadindama kolektyvinius laidumo elektronų svyravimus, vadinamus paviršiaus plazmonų rezonansu (Localized Surface Plasmon Resonance - LSPR). LSPR smailės intensyvumas ir plotis atspindi energijos nuostolių spartą sistemoje, kuri turi įtakos įvairiems taikymams biojutikliuose, fotokatalizėje ir nanodalelių lazeriuose. Pavienės nanodalelės nuostolių procesų, susijusių su radiaciniu slopinimu ir depoliarizacija, paprastai turi plačius LSPR. Taigi jų kokybės faktorius (Q) retai viršija 10. Tačiau mes parodėme, kad nanodalelių kokybės faktorių galima galima žymiai pagerinti jas dėliojant į tvarkingus masyvus. Difrakcijos periodinėje dalelių sistemoje dėka šiuos svyravimus pavyko susieti ir fiksuoti jog tvarkinga dvimatė nanodalelių sistema svyruoja sinchroniškai kaip kolektyvinė grupė, todėl registruojamas LSPR susiaurėja, o tokia sistema tampa tinkama lazerinei generacijai užtikrinti. Šio projekto tikslas yra ištirti savirankos būdu formuojamų nanodalelių matricų kolektyvinį optinį elgesį, jų vidinius fotofizikinius procesus ir ištirti galimybes tokai struktūras naudoti plazmonų nanolazeriams. Norint pasiekti tikslą, planuojama išspręsti šiuos uždavinius: (1) ištirti, kaip nanodalelių (NP) masyvų modelis ir simetrija veikia paviršiaus gardelių rezonansą (Surface Latice Resonance SLR), ir pritaikyti metodus, leidžiančius aktyviai reguliuoti SLR bangos ilgį; (2) ištirti vidinius SLR fotofizinius procesus, lyginant NP masyvuose ir NP tirpale; (3) naudoti šiuos nanodalelių masyvus kuriant paviršiaus plazmonų nanolazerį. Daugiau informacijos teirautis tematikos vadovo.
Multiferoinių magnetoelektrikų plonų sluoksnių heterostruktūrų formavimas ir tyrimas	doc. dr. Vytautas STANKUS	valstybės finansuojama
Tiesiogiai sintezuoto grafeno jutiklių savybių tyrimas	vyr.m.d. dr. Šarūnas MEŠKINIS	valstybės finansuojama
Metalais legiruotų deimanto tipo anglis dangų formavimas ir tyrimas	prof. dr. Liutauras MARCINAUSKAS	valstybės finansuojama
Bismuto titanatų plonų dangų sintezė ir jų savybių tyrimas	doc. dr. Aleksandras ILJINAS	valstybės finansuojama
Fotoelektrinės tiesiogiai sintezuoto grafeno/Si heterodarinių charakteristikos	vyr.m.d. dr. Šarūnas MEŠKINIS	valstybės finansuojama

atsisiųsti tematikų sąrašą

Priėmimo tvarka

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)
bakalauro ir magistro arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos (viena iš pateikiamų rekomendacijų turi būti parašyta temos, į kurią stoja kandidatas, vadovo)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika
mokslinio tyrimo pasiūlymas tematikoje, į kurią stojama
paso asmens duomenų puslapio arba asmens tapatybės kortelės kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (40 Eurų ES piliečiams, 100 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslų daktaras Dvigubas laipsnis

Bakalauro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,1
Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,25
Mokslinė patirtis ir pasiekimai mokslinėje veikloje Mokslinė patirtis – publikacijos: Clarative Analytics Web of Knowledge duomenų bazės Web of Science užsienio leidiniuose; Clarative Analytics Web of Knowledge duomenų bazės Web of Science Lietuvos leidiniuose; tarptautinių konferencijų medžiagoje; pasiekimai mokslinėje veikloje –dalyvavimas moksliniuose projektuose, LMT studentų mokslinės praktikos programose, Žinių ekonomikos forumo konkurso laureatai, LMA konkursų laureatai.	0,4
Mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje	0,1
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,1
Mokslininkų rekomendacijos Viena iš pateikiamų mokslininkų rekomendacijų turi būti parašyta temos, į kurią stoja kandidatas, vadovo	0,05

Partneriai

Tyrimų tematikos

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo tvarka

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Studijų programos moduliai