Pereiti prie turinio

Informatika

Jungtinės doktorantūros studijos su Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais.

Informatika – sparčiai besivystanti kryptis, grindžiama skaičiavimų mokslu ir matematiniais modeliais. Doktorantūros studijos leidžia gilintis į dirbtinį intelektą, duomenų analizę, kompiuterinę intelektiką, signalų ir vaizdų apdorojimą bei kitus inovatyvius tyrimus. Studijos skirtos besidomintiems tarpdisciplininiais tyrimais ir originalių sprendimų kūrimu technologinei pažangai.

teikti prašymą studijuoti konsultuokis ir studijuok apie mokslo kryptį

Mokslo krypties vertės

Doktorantė rausvu švarku dalyvauja akių judesių sekimo tyrime naudodama KTU mokslininkų vystomą įrangą – inovatyvių neuromokslinių tyrimų metodų taikymas doktorantūros studijose Kauno technologijos universitete.
Aktualumas

Doktorantai taiko teorines žinias praktikoje, įsitraukdami į mokslinių tyrimų veiklą. Jie įgyja DI sprendimų kūrimo ir taikymo kompetencijų pramonės, energetikos, transporto ir kitose srityse. Tyrimai apima tinklines, savarankiškai besivystančias sistemas, skaitmeninę transformaciją ir DI integraciją įvairiuose sektoriuose.

Du mokslininkai baltais apsauginiais kostiumais KTU laboratorijoje diskutuoja tyrinėdami mėginius – doktorantūros studijų mokslinių tyrimų aplinka Kauno technologijos universitete
Galimybės

Doktorantai turi galimybę dirbti tarptautinėse komandose, dalyvauti prestižiniuose tyrimų projektuose ir prisidėti prie inovatyvių sprendimų kūrimo, plėtojant ateities technologijas. Baigę studijas jie yra pasirengę karjerai akademinėje aplinkoje, technologijų pramonėje ar privačiame sektoriuje, tapdami dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo lyderiais.

Doktorantė laboratoriniuose rūbuose atlieka tikslius eksperimentinius tyrimus su mikroskopu ir specialia įranga KTU laboratorijoje – praktinės doktorantūros studijų kompetencijos ir karjeros perspektyvos Kauno technologijos universitete.
Naudos

Studentams suteikiama papildoma galimybė vykdyti dvigubo laipsnio studijas su Bolonijos universitetu (Italija), gauti Europos daktaro sertifikatą, dalyvauti apmokamuose projektuose ir bendradarbiauti su verslu bei pramone. Taip pat įgyti pedagoginio darbo stažą ir pristatyti tyrimų rezultatus tarptautiniuose mokslo renginiuose.

Grupė doktorantų šviesioje, šiuolaikinėje auditorijoje stovi prie balto stalo ir bendradarbiauja aptardami tyrimus – doktorantūros studijų bendradarbiavimo kultūra, stipendijos ir finansavimo galimybės Kauno technologijos universitete.
Finansavimo galimybės

Doktorantams skiriama mėnesinė stipendija ir papildoma parama studijoms, tyrimams bei tyrimų rezultatų pristatymui tarptautinėse konferencijose. Galima vykdyti tyrimus užsienyje pagal „Erasmus+“ programą ir gauti finansavimą dalyvavimui tarptautiniuose renginiuose. Be to, skiriamos papildomos stipendijos už aukštus studijų rezultatus ir mokslinį aktyvumą.

Tyrimų tematikos

Tematikos pavadinimas Galimi moksliniai vadovai Finansavimo šaltinis
Aplinkos rekonstrukcijos algoritmų kūrimas naudojant daugiakildenę vaizdinę informaciją prof. dr. Andrius Kriščiūnas »
valstybės finansuojama
Biosignalų vaizdų metodų, pagrįstų giliaisiais neuroniniais tinklais, tyrimas ir kūrimas 
prof. dr. Vacius Jusas »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Natūrali vartotojo sąsaja – tai žmogaus ir kompiuterio bendravimo forma, kuomet vartotojas duoda komandas natūraliais kasdieniniais veiksmais. Tokia sąsaja gali būti realizuota įvairiais būdais priklausomai nuo paskirties ir vartotojo reikalavimų. Natūralūs ir paprasti technologijų valdymo būdai sutrumpina apmokymams skirtą laiką. Smegenų – kompiuterio sąsaja (Brain – Computer interface) yra sistema, kuri smegenų aktyvumą verčia į valdymo signalus kompiuteriui ar kitam elektronikos prietaisui. Šios sąsajos taikymo galimybės gan plačios, nuo pagalbos neįgaliesiems iki žaidimų kūrimo. Nepaisant to, kad neurologai tiksliai nežino kaip neuronai smegenyse apdoroja žmogaus jutimus ir formuoja raumenų valdymo signalus, yra galimybė matematiniais algoritmais analizuoti ir interpretuoti šią neuronų veiklą. Šiam tikslui pasiekti reikia būdų tiksliai ir patikimai fiksuoti smegenų aktyvumą. Elektroencefalograma (EEG) yra vienas iš tų būdų. Tai neinvazinis galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas, kurio metu registruojami galvos smegenų elektriniai potencialai. Kadangi EEG signalai yra netiesiniai ir priklauso nuo kiekvieno asmens yra sudėtinga išskirti konkrečius valdymo signalus. Tam reikia naudoti save apsimokančius algoritmus, tokius kaip dirbtiniai neuronų tinklai ar atraminių vektorių mašinos. Paveikslų atpažinime ir klasifikavime labai gerus rezultatus rodo gilieji neuroniniai tikslai. Smegenų aktyvumo signalus galima atvaizduoti paveikslu. Pasaulyje tyrimai šioje tematikoje yra atliekami pakankamai seniai, tačiau labai gerų rezultatų nėra pasiekta. Tyrimo tikslas būtų pritaikyti giliuosius neuroninius tinklus smegenų kompiuterio sąsajos signalų atpažinimui.
Daugiamodalinis skaidrių ir veidrodinių objektų segmentavimas 
prof. dr. Armantas Ostreika »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Skaidrūs ir veidrodiniai paviršiai dažnai klaidina vaizdo sistemas: ribos sutampa su atspindžiais, o gylio matavimai tampa nepatikimi. Ši tema siekia sukurti tvirtą teorinį pagrindą ir metodus, kurie sujungia spalvinę informaciją, gylį ir poliarizacijos požymius, remiantis šviesos lūžio ir atspindžio dėsniais. Bus kuriami matematiniai modeliai, patikimumo įvertinimo ir kalibravimo procedūros bei aiškus vertinimo protokolas su viešais duomenų rinkiniais. Laukiamas rezultatas – skaidrių ir veidrodinių objektų segmentavimas, kurio tikslumas ir stabilumas patvirtinami standartinėmis metrikomis, o metodų aprašai ir pavyzdinė realizacija skelbiami atvira prieiga. Tyrimo žinios prisidės prie patikimesnės kompiuterinės regos pramonėje, robotikoje ir kokybės užtikrinime.
Dirbtiniu intelektu grįstas virtualus asistento algoritmas efektyviai vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai prof. dr. Daina Gudonienė »
valstybės finansuojama
Dirbtiniu intelektu grįstų metodų vystymas akcijų kainų prognozavimo tikslumui didinti doc. dr. Darius Naujokaitis »
valstybės finansuojama
Dirbtiniu intelektu paremti redukuotos eilės ir didelio našumo skaičiavimo modeliai daugiafaziniam požeminiam srautui CCS, vandenilio kaupimo ir geoterminės energijos srityse 
prof. dr. Mayur Pal »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama didelio našumo ir dirbtinio intelekto pagalba patobulintų skaičiavimo metodų, skirtų paspartinti požeminių srautų modeliavimą anglies dioksido kaupimo ir saugojimo, vandenilio kaupimo ir geoterminės energijos sistemose, kūrimui. Tradiciniai skaitmeniniai daugiafazio, šiluminio ir reaktyvaus srauto sprendikliai yra brangūs skaičiavimo požiūriu, todėl riboja realaus laiko analizę ir didelio masto optimizavimą. Projekte bus integruoti pažangūs skaitmeniniai algoritmai, sumažintos eilės modeliavimas, didelio našumo skaičiavimai ir mašininio mokymosi metodai, įskaitant fizikos pagrįstus neuroninius tinklus ir dirbtinio intelekto surogatinius modelius, siekiant greitų, tikslių ir keičiamo mastelio modeliavimų. Agentinės dirbtinio intelekto sistemos palaikys automatizuotą darbo eigos optimizavimą ir adaptyvų modelio tobulinimą. Gauta hibridinė fizikos ir dirbtinio intelekto sistema leis greitai apibūdinti rezervuarus, patobulinti įpurškimo strategijas ir atlikti patikimą ilgalaikį našumo vertinimą, palaikant naujos kartos tvarios energijos technologijų diegimą.
Giliaisiais neuroniniais tinklais ir signalų apdorojimo technologijomis paremtų algoritmų sukūrimas vaizdų rekonstrukcijai 
prof. dr. Dalia Čalnerytė »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Vaizdų rekonstrukcija apima atvejus, kai reikia atkurti trūkstamas vaizdo dalis, anonimizuoti vaizdo dalį, atkurti sugadintas vaizdo vietas ar spręsti kitus panašaus tipo uždavinius. Tokios problemos sprendžiamos satelitinių vaizdų analizėje, medicininių vaizdų analizėje, virtualios realybės scenų kūrime ir kitose taikymo srityse. Tyrimo objektas yra signalo apdorojimų metodų integracija su giliaisiais neuroniniais tinklais vaizdo rekonstrukcijos uždaviniui spręsti.
Giliuoju mokymusi grįsta metodologija amžinės neovaskulinės geltonosios dėmės pažeidimų segmentavimui optinės koherentinės tomografijos angiografijos vaizduose doc. dr. Mantas Lukoševičius »
valstybės finansuojama
Hierarchiniai (savi-panašūs) euristiniai algoritmai kombinatorinio optimizavimo uždaviniams 
doc. dr. Alfonsas Misevičius »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Reikšmingą vietą kompiuterių moksle užima optimizavimo algoritmų dirbtinio intelekto pagrindu kūrimas ir tyrimas. Svarbią dalį sudaro euristiniai algoritmai (EA), tokie kaip lokaliosios/tabu paieškos algoritmai, genetiniai/evoliuciniai-populiaciniai algoritmai, taip pat jų kombinuoti variantai. Kombinuotų EA veikimo efektyvumas buvo pademonstruotas dar praėjusiame šimtmetyje. Pastaraisiais metais efektyvių EA kūrimas vykdomas, stengiantis jau ne tik kombinuoti algoritmus, bet ir tobulinant jų architektūrą. Viena iš perspektyvių krypčių yra hierarchinės struktūros (hierarchinių) euristinių (HE) algoritmų kūrimas. HE algoritmų esmė glūdi tame, jog kuris nors efektyviai veikiantis įprastinis EA panaudojamas ne vieną, o daug kartų. Taip iš pradžių gaunamas iteratyvusis, daugkartinio panaudojimo algoritmas, kuris savo ruožtu vėl gali būti panaudotas daug kartų. Taip galima tęsti ir toliau. Šį daugkartinio panaudojimo procesą ir vadiname hierarchiniu algoritmu. Hierarchinis algoritmų sudarymo būdas siejasi su savi-panašumo idėja, kurios esmė yra ta, jog objektas, pilnai ar iš dalies sutampa su savo dalimis. Savi-panašumas yra vienas fundamentalių principų, stebimas tiek materijos struktūrose, tiek fiziniuose procesuose; todėl galima teigti, kad ir sudarant optimizavimo algoritmus, savi-panašumo principo panaudojimas gali būti naudingas. Nors tai ir nėra labai nauja idėja, hierarchinis algoritmų principas vis dar yra preliminarioje tyrimų stadijoje. Reikalingas tolimesnis HE algoritmų kompiuterinis tyrimas, ieškant tuo pačiu įvairių patobulinimų (hibridinių HE algoritmų, populiacinių HE algoritmų ir pan.). Tai ir sudaro aktualią mokslinę problemą, o pagrindinis tyrimo tikslas yra išanalizuoti HE algoritmų efektyvumą, sprendžiant praktinius ir teorinius uždavinius. Siekiant šio tikslo, yra svarbūs tokie tikslo įgyvendinimo etapai: - HE algoritmų realizavimo analizė; - HE algoritmų atskirų variantų išbandymas, palyginimas tarpusavyje; - praktinio pritaikomumo ištyrimas.
Matricinių neuronų modelių ir neuronų tinklų divergavimo dinamikos skaičiavimo sudėtingumo tyrimas 
doc. dr. Rasa Šmidtaitė »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Iteraciniai neuronų modeliai yra svarbi skaičiavimo alternatyva tolydaus laiko dinaminėms sistemoms, tačiau klasikiniai skaliariniai modeliai ribotai atspindi daugiamačius neurono procesus ir sudėtingą sąveiką tarp neuronų. Šiame projekte siūloma nauja modelių paradigma, kurioje skaliariniai būsenų kintamieji pakeičiami n-tos eilės matricomis, taip sukuriant matricinius neuronus ir matricinius neuronų tinklus. Tokie modeliai leidžia fiksuoti turtingesnę dinamiką, tačiau kartu kelia reikšmingus skaitinius iššūkius, susijusius su divergavimo reiškiniais, paklaidų plitimu ir algoritmų stabilumu didelės dimensijos netiesinėse sistemose. Projektas apima keturias tyrimų kryptis: (1) divergavimo dinamikos analizę pavieniuose matriciniuose neuronuose ir naujų iteracinių modelių kūrimą, (2) divergavimo plitimo tyrimus matricinių neuronų tinkluose, (3) skaitinių paklaidų bei skaičiavimo sudėtingumo įvertinimą staigiai diverguojančiuose procesuose ir (4) stabilumo analizės bei valdymo algoritmų kūrimą pereinamiesiems reiškiniams, įskaitant chaosą, kontroliuoti. Tikimasi, kad projekto rezultatai išplės fundamentines žinias apie didelės dimensijos neuroninių sistemų elgseną ir leis sukurti patikimesnius algoritmus modelių stabilumui, paklaidoms ir divergavimui valdyti. Tai sudarys pagrindą matricinių neuronų modelių integravimui į pažangius kompiuterinio modeliavimo ir dirbtinių neuroninių tinklų tyrimus.
Metaeuristiniai metodai maksimaliai įvairialypio grupavimo uždaviniams 
prof. dr. Gintaras Palubeckis »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Maksimaliai įvairialypio grupavimo uždaviniai (MĮGUi) prašo surasti aibės elementų suskaidymą į duotą skaičių poromis nesikertančių grupių, atsižvelgiant į reikalavimus taikomus grupių dydžio apribojimams ir įvairialypiškumui. MĮGU modeliuoja daug realaus pasaulio situacijų. Yra galima formuluoti MĮGUs su įvairiomis tikslo funkcijomis ir apribojimais. Temos tikslas yra suformuluoti MĮGUs su Max-Min tikslo funkcija. Toks MĮGU variantas turi keletą svarbių taikymų. Yra aiškus poreikis sukurti metaeuristikomis pagrįstus algoritmus Max-Min MĮGU sprendimui.
Paaiškinamojo dirbtinio intelekto agentai daugiamačių duomenų integracijai ankstyvoje vaikų neuro-onkologinėje diagnostikoje prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė »
valstybės finansuojama
Personalizuotas neinvazinis gliukozės pokyčių įvertinimas iš piršto optinių signalų 
prof. dr. Armantas Ostreika »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Tyrimų metu bus ieškoma, kaip iš piršto optinių signalų galima neinvaziškai vertinti gliukozės pokyčius ir aptikti rizikingus epizodus, taip sumažinant dažnų dūrių poreikį. Bus siekiama sukurti personalizuotą metodiką, kurioje numatomas apsimokymas iš kiekvieno žmogaus pateikiamų etaloninių matavimų (pvz., savikontrolės ar nuolatinės gliukozės stebėsenos) ir apjungiantis kelių bangos ilgių šviesos matavimus su papildomais parametrais (temperatūra, prispaudimas). Modeliai remtųsi šviesos sklidimo audiniuose principais ir kokybės kontrolės procedūromis, kad būtų atpažįstami artefaktai bei pagrįstai įvertinama neapibrėžtis. Laukiami rezultatai: atviros prieigos metodai ir duomenų rinkimo protokolas, parodantis pažangą pokyčių įvertyje ir epizodų aptikime, bei publikacijos informatikos srityje. Tyrimas vykdomas su savanoriais, laikantis etikos reikalavimų; metodika nebus skirta atlikti medicininę diagnozę.
Plyšinėmis jungtimis sujungtų kasos beta ląstelių tinklo modelio sukūrimas ir jo panaudojimas tiriant tinklo sinchronizaciją normaliomis bei pataloginėmis sąlygomis doc. dr. Tadas Kraujalis »
valstybės finansuojama
Plyšinių jungčių kanalų ir puskanalių funkcija bei jų vaidmuo širdies ritmo reguliacijoje: matematinis ir skaitinis modeliavimas 
doc. dr. Mindaugas Šnipas »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Širdies plakimą sukelia elektrinis ląstelių membranos sužadinimas ir koordinuotas Ca2+ jonų išskyrimas. Šiuos procesus lemia jonų kanalai, reguliuojantys membranos potencialą ir viduląstelinę Ca2+ koncentraciją. Plyšinių jungčių (PJ-ių) kanalai, sudaryti iš dviejų susijungusių koneksino (Cx) puskanalių, yra būtini elektrinio impulso sklidimui, o nesujungti puskanaliai gali paveikti tarpląstelinių signalų perdavimą. Kadangi membranos įtampa, Ca2+ koncentracija ir Cx kanalų ir puskanalių laidumas sąveikauja tarpusavyje, jų poveikio vertinimas širdies sužadinimui yra sudėtingas ir kol kas nepakankamai ištirtas. Šio darbo tikslas – sukurti modelius, aprašančius Cx kanalų ir puskanalių elgseną ir laidumą, bei įvertinti jų poveikį širdies sužadinimui. Darbas apims šiuos tarpusavyje susijusius uždavinius: 1) Pralaidumo modeliavimas PJ-ių kanalai ir puskanaliai leidžia pratekėti priešingo krūvio jonams ir molekulėms, ko neaprašo klasikiniai modeliai (pvz., Goldman-Hodgkin-Katz lygtis). Tam pritaikysime “jonų šuoliavimo” modelius, paremtus aktyvacijos barjero teorija. Sukurtų modelių sprendimui taikysime analitinius ir skaitinius metodus, o jų validavimui naudosime elektrofiziologinių eksperimentų duomenis. 2) Laidumo priklausomybė nuo įtampos ir Ca2+ Bus kuriami modeliai aprašantys PJ-ių kanalų ir puskanalių laidumo priklausomybę nuo įtampos ir Ca2+ koncentracijos, įvertinant nuo įtampos priklausomą ir nepriklausomą Ca2+ jonų prisijungimą bei paviršiaus krūvio efektus. Modelio parametrų identifikuojamumas bus vertinamas taikant jautrumo analizę, globalios optimizacijos ir Markovo grandinių Monte Karlo metodus. 3) Integruotas kardiomiocitų sužadinimo modelis Sukurti Cx kanalų ir puskanalių elgsenos modeliai bus integruoti į kardiomiocito sužadinimo modelį, siekiant ištirti šių kanalų ir puskanalių įtaką elektrinio impulso sklidimui ir Ca2+ dinamikai. Modelių validavimui naudosime širdies optinio vaizdinimo duomenis.
Post-Kvantinių Kriptografinių (PKK) algoritmų integravimas ir tyrimas blokų grandinių technologijose 
prof. dr. Eligijus Sakalauskas »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Disertacijos tema: Post-Kvantinių Kriptografinių (PKK) algoritmų integravimas ir tyrimas blokų grandinių technologijose. Ryšium su sparčiu kvantinių konpiuterių vystymusi, iškyla grėsmė tradicinių kriptografinių metodų saugumui. Todėl atsirado nauja kriptografijos sritis vadinama Post-Kvantine Kriptografija (PKK), kuri turi užtikrinti kriptografinių metodų, realizuojamų klasikiniais kompiuteriais, saugumą prieš kvantinę kriptoanalizę. Esant šiame etape nepakankamam PKK funkcionalumui, būtina integruoti klasikinės kriptografijos metodus su PKK metodais. Ši integracija yra taip pat ypač aktuali blokų grandinių technologijoje.
Studento reputacijos modelio kūrimas ir tyrimas blokų grandinių pagrindu 
prof. dr. Vacius Jusas »
valstybės finansuojama
Tyrimų tematikos aprašas.
Blokų grandinių (BG) technologija leidžia registruoti verslo tranzakcijas internete saugiu, skaidriu, efektyviu ir audituojamu būdu. Ši technologija leidžia kurti iš tiesų autonominius išmaniuosius įtaisus, kurie gali keistis duomenimis (įskaitant verslo duomenis) be centralizuoto tarpininko pagalbos. Tarpininkų eliminavimas leistų sumažinti daugelio viešųjų paslaugų kainas, padidintų dalijimusi grįstos ekonomikos ir e-valdymo efektyvumą, galėtų prisidėti prie sumaniojo miesto vizijos įgyvendinimo. BG technologija leidžia sukurti vertės grandines (angl. Chains of Value), t.y. visą seką verslo procesų, kurie leidžia įmonei pateikti tam tikrą paslaugą arba produktą rinkai ir gauti atlygį saugiu, efektyviu ir nepaneigiamu būdu. Esminis tokių vertės grandinių elementas yra sumanieji kontraktai (angl. Smart Contract), t.y. autonominiai agentai (programos), veikiantis informacijos blokų grandinėse ir užtikrinantys, kad atliekant verslo tranzakcijas bus laikomasi verslo taisyklių. Sumanieji kontraktai gali nuskaityti duomenis, atlikti reikalingus skaičiavimus pagal nurodytą algoritmą ir protokolą, ir perduoti rezultatus toliau blokų grandinėse esantiems sumaniesiems kontraktams be žmogaus įsikišimo, tik laikantis nurodytų verslo taisyklių. Praktinis BG technologijų įdiegimas leistų inovatyviai transformuoti viešųjų paslaugų ir valdymo sektorių. Viena iš viešojo sektoriaus dalelių yra studentai. Baigę studijas studentai, įgyja diplomą. Tačiau diplomas neatspindi studijų eigos ir nesuteikia darbdaviui pakankamai informacijos apie būsimą darbuotoją. Todėl darbdavys negali tinkamai įvertinti būsimo darbuotojo. Studijų proceso eigoje būtų galima kaupti informaciją apie studentų elgseną, pasiekimus. Studentai galėtų prižiūrėti studentus. Tam puikiausiai tinka BG technologija. Tyrimo tikslas būtų pritaikyti BG technologiją studentų reputacijos modelio sukūrimui.
atsisiųsti tematikų sąrašą

 

Priėmimo sąlygos ir mokslo krypties studijų moduliai

Laikrodžio ikona nurodo studijų formą ir trukmę.
Forma, trukmėnuolatinė (4 m.)
Kalbos burbulo ikona simbolizuoja, kokia kalba vykdomos studijos – dažnai tai anglų kalba tarptautinėse programose.
Studijų kalba – lietuvių, anglų
Kepurėlės ikona simbolizuoja suteikiamą laipsnį baigus geriausiai vertinamą studijų programą – bakalauro, magistro ar daktaro.
Laipsnis – mokslo daktaras

Studijų moduliai

Pagrindiniai moduliai

Modulio pavadinimas Kreditai Organizavimo būdas
Duomenų analizės ir vizualizavimo metodai 9
Euristiniai algoritmai 3 Nuotolinis
Informatikos matematiniai modeliai 9 Mišrusis
Kalbos technologijos ir informacijos modeliavimas 9
Kvantiniai algoritmai 6
Lygiagretieji ir paskirstytieji skaičiavimai: algoritmai ir jų sudėtingumo analizė 9
Neuroninių tinklų architektūros 9 Mišrusis
Naudinga žinoti
  • Pagrindiniai moduliai – suteikia esmines žinias kryptyje.
  • Bendrųjų gebėjimų moduliai – ugdo bendrąsias kompetencijas.
  • Pagrindiniai moduliai – suteikia esmines žinias kryptyje.
  • Bendrųjų gebėjimų moduliai – ugdo bendrąsias kompetencijas.
Priėmimo į doktorantūrą atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys informatikos, dirbtinio intelekto, matematikos, informatikos inžinerijos, fizikos,

mechanikos inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą.

Į doktorantūros mokslo kryptį stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. 
Minimalus konkursinis balas 8.
0,35 diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis
0,3 mokslinė patirtis
0,35 motyvacinis pokalbis
priėmimo sąlygos priėmimo datos visos doktorantūros kryptys

Atsiliepimai

Jaunas vyras trumpais tamsiais plaukais, su akiniais ir barzda, vilkintis tamsiai mėlyną švarką ir šviesius raštuotus marškinius, ramios ir profesionalios išraiškos, fotografuotas neutraliame fone.

Studijuodamas KTU doktorantūroje džiaugiuosi galimybe gilintis į mėgstamą informatikos sritį ir prisidėti prie naujų technologinių sprendimų kūrimo. Vertinu, kad ši studijų programa suteikia lankstų studijų grafiką, leidžiantį derinti mokslinę veiklą su tarptautiniais projektais bei asmeniniu tobulėjimu, o siekti rezultatų įkvepia profesionalūs dėstytojai ir aktyvi mokslo bendruomenė.

Arnas Nakrošis
Doktorantas
Jaunas vyras trumpais tamsiais plaukais, vilkintis juodą švarką, mėlynus marškinius ir geltoną kaklaraištį, ramios ir profesionalios išraiškos, fotografuotas neutraliame fone.

Doktorantūros studijose man labiausiai patinka didelė galimybių įvairovė. Mano studijų kryptis leidžia sklandžiai ir įdomiai suderinti matematikos ir informatikos sritis mokslinėje veikloje. KTU man leido sudalyvauti tarptautinėje vasaros mokykloje, susipažinti su doktorantais iš įvairių šalių universitetų. Labiausiai vertinu universiteto teikiamą laisvę būti savo fakulteto dalimi bei dalyvauti renginiuose, stažuotėse ir vasaros ar žiemos mokyklose.

Ernestas Uzdila
Doktorantas
Jauna moteris ilgais, tiesiais rudais plaukais, vilkinti tamsiai rudą palaidinę, rankas sukryžiavusi, profesionaliai besišypsanti, fotografuota neutraliame fone.

KTU informatikos doktorantūros studijos skatino savarankiškai mąstyti, dirbti su tyrimais ir rašyti mokslines publikacijas. Vertinu dėstytojų ir vadovės palaikymą, galimybę dalyvauti projektuose bei konferencijose. Disertacijoje derinau informatikos, matematikos ir sveikatos sritis, bendradarbiavau su kitų sričių specialistais. Šiandien KTU Informatikos fakultete dirbu dėstytoja ir tyrėja bei taikau doktorantūros metu įgytas žinias.

Eglė Butkevičiūtė
Dėstytoja, mokslo darbuotoja

 

DUK

Informatikos doktorantūros studijų tyrimai apima tinklines, savarankiškai besivystančias sistemas, skaitmeninę transformaciją ir DI integraciją įvairiuose sektoriuose.

Informatikos doktorantai disertacijos tematiką renkasi pildydami stojimo prašymą KTU sistemoje t. y. dar prieš įstojant į doktorantūros studijas.

Doktorantams skiriama mėnesinė stipendija, siekianti iki 1628 eurų per mėnesį, ir papildoma parama studijoms, tyrimams bei tyrimų rezultatų pristatymui tarptautinėse konferencijose.

 

Kontaktai

Modernus KTU studentų informacijos centro interjeras su futuristiniais šviestuvais, oranžiniais ir žaliais krėslais bei baltu informacijos stalu fone. Erdvė skirta studentų konsultacijoms ir informacijos teikimui.

Doktorantūros mokykla
Konsultuokis ir studijuok
Studentų g. 50, LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt

pasikalbam!

Informatikos fakultetas
XI rūmai
Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
el. p. if@ktu.lt

Button Iconvirtualus turas

Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
XI rūmai
Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
el. p. mgmf@ktu.lt

Button Iconvirtualus turas