| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Agentais pagrįstų modelių (ABM) taikymas finansinių rinkų tvariam augimui analizuoti ilguoju laikotarpiu
|
prof. dr. Audrius Kabašinskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šią temą finansuoja projektas MSCA Industrial Doctoral Network on Digital Finance.
Agentais pagrįstos sistemos – tai kompiuteriniai modeliai, imituojantys autonominių agentų, kaip individų arba grupių, elgesį ir sąveiką, siekiant giliau suprasti, kaip sistema elgiasi ir kokie veiksniai turi įtakos jos rezultatams. Agentais pagrįstame modeliavime sistema vaizduojama kaip savarankiškų sprendimų priėmimo vienetų arba agentų (ABM) rinkinys. Kiekvienas agentas įvertina savo situaciją ir priima sprendimus pagal tam tikras taisykles. Agentai gali atlikti įvairius jų atstovaujamai sistemai tinkamus veiksmus. ABM buvo panaudota atliekant daugybę finansinių tyrimų. Literatūroje yra nedaug ABM tyrimų, kurie modeliuotų ekonomiką ir rinkas, darant prielaidą, kad pramonė imasi tvaraus finansavimo.
Šiuo tyrimu siekiama naudoti agentais pagrįstus modelius, kad būtų galima imituoti skirtingus rinkos scenarijus, kai pramonės atstovai imasi tvarių veiksmų. Bus analizuojamas ilgalaikis finansinis augimas, o išvados padės plėtoti ir keisti pramonės politiką ir strategijas. Kitas numatomas rezultatas yra viešoji saugykla, kurioje yra sukurtų agentų modelių biblioteka. Darbo pakete didelis dėmesys bus skiriamas sklaidai ir numatomiems rezultatams. Šiam tikslui pasiekti bus naudojami keli kanalai, įskaitant recenzuojamus straipsnius didelio poveikio žurnaluose, mokslinius pokalbius nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose ir naudojimo atvejų pristatymus pramonės seminaruose.
Planuojamos komandiruotės: a) Deloitte Consulting S.r.l.S.B (DEL), M12, 18 mėnesių, analizuoja finansų augimą taikomųjų tyrimų aplinkoje; b) Athena tyrimų ir inovacijų centras (ARC), Graikija, M33, 4 mėn., taikomieji pramonės tyrimai, pasaulinio lyderio tyrimų centro ir infrastruktūros poveikis.
Detalus tematikos aprasymas: https://www.digital-finance-msca.com/applications-of-agent-based-models
|
|
Duomenų mokslas ir informacijos integravimo tyrimai ligų ir jų paplitimo prognozavimui
|
prof. dr. Robertas Alzbutas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šio tyrimo tikslas yra duomenų mokslo plėtra ir informacijos integravimo metodikos sukūrimas bei bandomieji skaičiavimai skirti kaip galima tikslesniam ligų ir jų paplitimo prognozavimui.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti ir palyginti Bajeso ir kitų informacijos integravimo metodų ir modelių bei susijusių programinių priemonių ir ligų prognozavimui skirtų duomenų mokslo metodų taikymo galimybes.
2. Apibrėžti informacijos integravimo metodų ir atitinkamų modelių tikslumo metrikas, kriterijus bei jų vertinimo procedūras, nagrinėjant ligų prognozavimui aktualius duomenis.
3. Išplėtoti ir pademonstruoti tas informacijos integravimo priemones, kurių taikymas padidina tikslumą ir/ar sumažina klaidingų sprendimų riziką.
4. Atlikti ligų ir jų paplitimo prognozavimui skirtų metodų tyrimą ir modelių bandomuosius skaičiavimus ir sudaryti šių priemonių efektyvaus taikymo metodiką.
Detalesnės informacijos teirautis tematikos mokslinio vadovo.
|
|
Hierarchiniai modeliai neapibrėžtumui vertinti giliųjų požymių erdvėse ir taikymai medicininėje diagnostikoje
|
doc. dr. Tomas Iešmantas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Giliojo mokymosi taikymų medicinoje yra apstu - tiek patologijų įvairovės prasme, tiek skirtingų vaizdų modalumų prasme. Didžiausias dėmesys telkiamas neuroninius tinklus gilinant ar ieškant naujų architektūrų. Vis tik esminis tokių metodų trūkumas yra tas, kad ši metodų grupė neturi vidinių mechanizmų, leidžiančių atsižvelgti į prognozės neapibrėžtumą - o tai yra esminis reikalavimas siekiant skatinti giliojo mokymosi metodų taikymą praktiniuose sprendiniuose, susijusiuose su medicina.
Šiuo tyrimu bus siekiama integruoti matematinius neapibrėžtumo vertinimo metodus į giliųjų neuroninių tinklų panaudojimą medicinos diagnostikoje. Numatoma, jog bus nagrinėjamos šios neapibrėžtumą įgalinančios modeliuoti metodų grupės: hierarchiniai Bajeso metodai, Gauso procesai ir gilieji Gauso procesai, stochastiniai normalizuojantys srautai generatyviniam modeliui giliųjų požymių erdvėje kurti.
|
|
Ilgų sekų priklausomybių įvertinimo metodų kūrimas, vystymas ir tyrimas
|
prof. dr. Tomas Ruzgas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Per paskutinius keliasdešimt metų fundamentalūs atradimai molekulinės biologijos srityje padarė ją centrine biologijos mokslų disciplina. Iššifravus ištisus organizmų genomus atsivėrė kelias, taip vadinamoms post-genomics eros technologijoms. Jos dažnai remiasi kompiuterine viso genomo analize. Bioinformatikoje naudojamos netgi trumpos sekos, paprasčiausios gyvybės formos – viruso – genomas gali būti labai didelės ir viršyti 3,5xE5 nukleotidų. Bakterijų genomai turi nuo 0,5xE6 iki 10xE6 nukleotidų. Žmogaus genomas yra apie 3,12xE7 ilgio. Atvaizduoti tokios apimties duomenis - didelė problema. Trumpos sekos dažnai lyginamos tarpusavyje, tačiau kai jų daug, rezultatus sunku aprėpti. Muzikos kūrinius taip pat sudaro tam tikrų informacijos vienetų – natų – sekos. Jų ilgiai lyginant su nukleotidų sekų ilgiais yra daug trumpesni: vienas ilgiausių klasikinės muzikos kūrinių – Ludwig van Beethoven Symphony No. 9 in D minor – trunka beveik 70 min. ir yra apie 3,8xE4 natų ilgio. Žinomi ir ilgesni kūriniai: Frederic Rzewski The Road tikriausiai ilgiausias solo pianinui trunkantis 10 valandų, ar Jacob Mashak Beatus Vir 11 valandų kūrinys dviems pianinams. Tačiau netgi E3 eilės natų sekas nėra lengva aprėpti ir palyginti didesnę jų aibę. Be to, didesnis skirtingų natų skaičius, lyginant su keturiais nukleotidais, reikalauja ir didesnės matavimų (dimensijos) erdvės analizėje. Nevienoda natų trukmė šį uždavinį padaro dar sudėtingesnį. Šio mokslinio tyrimo tikslas – sukurti žinias apie ilgų sekų autokoreliuotumą grįstą metodais, kurie būtų efektyvūs esant nestacionariems duomenims. Norint pasiekti šį tikslą reikia kompiuterinio modeliavimo būdu ištirti matematinius įvertinius paremtus neparametrine analize.
|
|
Kriptografinių vienkrypčių funkcijų konstravimas panaudojant matricinio laipsnio funkcijas
|
prof. dr. Eligijus Sakalauskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Aktualumas yra paremtas tuo, kad ryšium su sparčiu kvantinių kompiuterių vystymusi ypatingos svarbos tyrimų kryptis yra sukurti tokius kriptografinius metodus, kurie būtų realizuojami su klasikiniais kompiuteriais, tačiau atsparūs kvantinių kompiuterių kriptoanalizei.
2016 m. Nacionalinis Institutas Standartų ir Technologijų (National Institute of Standards and Technology - NIST) paskelbė konkursą kriptografinių schemų sukūrimui, kurios būtų atsparios kvantinei kriptoanalizei. 2022 m. trys e.parašo algoritmai ir vienas viešojo rakto šifravimo algoritmas buvo paskelbti finalistais. Šie algoritmai priklauso taip vadinamai post-kvantiniai kriptografijai.
Nors jau gauti pirmieji rezultatai, tačiau tyrimai šioje srityje pasaulyje vykdomi labai intensyviai. 2023 m. žurnalas “The Economist” leidinyje “The World Ached 2023” teigė, kad “post-quantum cryptography is hot“.
|
|
Mokėjimo sistemos, paremtos blokų grandinių technologija su nekomutatyvios kriptografijos elementais, sukūrimas ir tyrimas
|
doc. dr. Aleksejus Michalkovič |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Blokų grandinių (blockchain) technologijos yra plačiai naudojamos šiuolaikiniame pasaulyje, o bitcoin kriptovaliutos pavadinimas yra žinomas beveik kiekvienam suaugusiam. Šios technologijos taip pat yra svarbios ir bankams, kur gali būti panaudotos mokėjimų sistemose.
Didelį vaidmenį čia turi kriptografija. Būtent kriptografinių algoritmų dėka blokai yra jungiami į grandinę. Naudojami algoritmai turi būti saugūs, kad užtikrintų technologijos atsparumą kvantinei kriptoanaizei. Tačiau šiuo metu naudojamų kriptografiniai algoritmai neužtikrina pakankamos apsaugos nuo tokių atakų. Jau yra žinomi kvantiniai algoritmai, kurie gali būti sėkmingai pritaikyti tokių technologijų analizei.
Taigi, yra svarbu pritaikyti nekomutatyvios kriptografijos elementus blokų grandinių technologijoms. Remiantis anksčiau paskelbtais mūsų mokslinės grupės atliktų tyrimų rezultatais, mes planuojame pasiūlyti mokėjimų sistemą, kuri būtų paremta kvantinei kriptoanalizei atsparia blokų grandinių technologija.
|
| Naujų modelių genetinėms sekoms ir mutacijoms jose kūrimas ir tyrimas |
doc. dr. Mantas Landauskas |
valstybės finansuojama |
| Neuroninių tinklų taikymas bakterijų elgsenos prognozavimui ir modeliavimui TiO2 plonose plėvelėse |
doc. dr. Paulius Palevičius |
valstybės finansuojama |
|
Optimalių ir patikimų sistemų imitacinis modeliavimas ir automatizuotas projektavimas integruojant dirbtinį ir aplinkos intelektą
|
prof. dr. Robertas Alzbutas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tyrimo tikslas - sudaryti aplinkos ir dirbtiniu intelektu pagrįstų optimalių ir patikimų sistemų išmanaus projektavimo metodiką ir pademonstruoti taikymui sudarytas modeliavimo priemones.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išplėtoti sistemų modeliavimo ir automatizuoto projektavimo koncepciją ir metodus;
2. Paruošti automatizuotam projektavimui skirtas modeliavimo priemones ir modelius;
3. Sukurti sistemų optimizavimo, vertinant resursų vartojimą ir patikimumą, koncepciją;
4. Sujungti automatizuoto projektavimo ir optimizavimo koncepcijas ir pademonstruoti visa tai, kaip vieningą metodiką, įgalinančią automatizuotą patikimų sistemų projektavimą.
Šio tyrimo metu numatytos vykdyti veiklos leistų spręsti įvardintus uždavinius ir susijusius klausimus, t. y. užtikrinti įvairių sistemų patikimą funkcionavimą ir sistemų resursų vartojimo optimizavimą. Sukurta metodika būtų demonstruojama sudaromų modeliavimo priemonių (metodų ir informacinių technologijų) ir jų taikymo pagrindu bei įgalintų jų tolesnį plėtojimą kuriant patikimas sistemas. Tai būtų siejama su išmaniosiomis aplinkomis ir su išmaniųjų technologijų automatizuotu projektavimu, kuomet siekiama optimizuoti tų technologijų vartojamus resursus.
Detalesnės informacijos teirautis tematikos mokslinio vadovo.
|
|
Susietų matricinių iteracinių modelių tinklai
|
doc. dr. Rasa Šmidtaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Aktualumas. Susietų iteracinių modelių tinklai (angl. Coupled Map Lattice (CML)) yra plačiai naudojami ir taikomi dinaminių sistemų tyrimuose. Matriciniai iteraciniai modeliai (angl. Coupled Map Lattice of Matrices (CMLM)) tai nauja modelių klasė ir perspektyvi tyrimų sritis pristatyta dar 2018 m. siūlomos disertacijos tematikos autorės kartu su bendraautoriais. Matriciniai iteraciniai modeliai ir jų tinklai buvo pristatyti ir tebevykstantys tyrimai pristatomi aukšto lygio moksliniuose žurnaluose - kas parodo tyrimo svarbą ir taikymų galimybes. Randasi vis daugiau publikacijų, kuriose cituojami taikomi CMLM modeliai bei sulaukiama vis didesnio mokslininkų dėmesio, norinčių bendradarbiauti apjungiant jų pačių ir CMLM tyrimų tematikas.
Mokslinio tyrimo problema - nagrinėti CMLM uždavinius, siekiančius ištirti ir pritaikyti dar niekada nenagrinėtus matricinius nxn eilės CML.
Mokslinio tyrimo tikslas - ištirti ir pritaikyti matricinių nxn eilės iteracinių modelių tinklus.
Literatūroje nagrinėjamų skaliarinių iteracinių modelių tinklų ir su jais susijusių tyrimų gausa tik patvirtina begalę galimų krypčių, kuriomis galima keliauti įvedant ir pristatant naujus matricinius iteracinių modelių plėtinius. Visgi galima įvardinti ir konkretesnius spręstinus uždavinius: pereinamųjų procesų (pvz., bėgančių ar spiralinių bangų, solitonų, chimerų) tyrimas susietų matricinių iteracinių modelių tinkluose; divergavimo procesų tyrimas ir taikymas susietų matricinių iteracinių modelių tinkluose bei nestabilių sprendinių laikinas stabilizavimas susietų matricinių iteracinių modelių tinkluose.
Siūlomais tyrimais siekiama suintensyvinti proveržį atitinkamose srityse garantuojančius CMLM tyrimus.
|
