| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
| Bioskaidžių plastikų ir biokompozitų kūrimas panaudojant žemės ūkio kilmės žaliavas |
dr. Paulius Pavelas DANILOVAS |
valstybės finansuojama |
| Daugiafunkcių polimerinių medžiagų kūrimas cheminiu ir struktūriniu modifikavimu ir jų vertinimas |
prof. dr. Virginija JANKAUSKAITĖ |
valstybės finansuojama |
| Funkcinių tekstilės medžiagų iš nano/mikrogijų kūrimas ir tyrimas |
doc. dr. Erika ADOMAVIČIŪTĖ |
valstybės finansuojama |
|
Dvimačių nanodalelių technologija ir taikymai
|
prof. habil. dr. Sigitas TAMULEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbe bus tiriamos opti5kai aktyvios nanostrukttiros ir tauriqjq metalq nanodaleliq masyvai, naudojami lokalizuotam pavir5iaus plazmonq rezonansui irlarbapavir5iaus sustiprintos Ramano sklaidos spektroskopijai, ir naudojant jas kartu su kitais tradiciniais optiniais metodais, taikytinais patikimai ligq diagnostikai bei medZiagq tyrimq laboratorijq reikmems. Siame projekte bus sukurta ir naujoms reikmems pritaikyta kapiliariniq jegq nusodinimo technologija, skirta nanodaleliq reguliariam i5destymui, kuriant naujas nanostruktDras, taikomas pavirSiaus sustiprintos Ramano sklaidos spektroskopijai bei tiriant fotoliuminescencijos taikymus - biojutikliams. Projektu siekiama sukurti efektyvias nanostrukt[rines kaukes, gaminti reguliarias tauriqjq metalq nanodaleliq matricas optiniams jutikliams. Darbai bus vykdomi kartu su Tunghai universiteto (Taivanas) ir Latvijos universiteto mokslininkais, rykdant tri5ali Taivano- Latviios ir Lietuvos moksliniu tvrimu oroiekta.
|
| Multiferoinių bismuto ferito plonų dangų sintezė ir jų savybių tyrimas |
doc. dr. Aleksandras ILJINAS |
valstybės finansuojama |
|
Organinių puslaidininkių bei spinduolių, skirtų optoelektroniniams prietaisams tyrimai
|
prof. habil. dr. Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Organiniai šviesos diodai (OLED), nors ir nusileidžia efektyvumu neorganiniams anlogams, tačiau turi nemaža privalumų: iš jų pagaminti prietaisai yra pigesni, gamybos procesas technologiškesnis ir ekologiškesnis. OLED galima gaminti tiek vakuuminio garinimo tiek tirpalų liejimo metodu. Jie gali būti lankstūs, plataus spalvų diapazono. Didelė proveržis OLED srityje padarytas po 2012 m. Adachi su kolegomis publikuoto straipsnio (C. Adachi, et al. Nature, 2012, 492, 234), kuriame buvo pademonstruota, kad iš termiškai aktyvuojama uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčių organinių medžiagų galima sukonstruoti efektyvius OLED. TADF reiškiniu paremtų OLED teorinis vidinis kvantinis našumas gali siekti 100%. Uždelstosios fluorescencijos panaudojimas leidžia atsisakyti sunkiųjų metalų turinčių spinduolių ir atveria galimybes toliau tobulinti OLED technologijas. Didžiausi OLED kūrėjų iššūkiai išlieka stabilių ir efektyvių mėlyną bei baltą šviesą skleidžinčių OLED sukūrimas. Vienas iš šio tyrimo tikslų - sukurti ir ištirti efektyvius uždelstosios reiškiniu paremtus OLED su stabiliomis charkteristikomis. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas tripletų anihiliacijos reiškiniu pasižymintiems spinduoliams, skirtiems mėlyniems ir baltiems OLED. Siekiant sukurti efektyvius uždelstosios fluorescencijos reiškiniu paremtus OLED bus pasitelktos tiek intramolekulinės krūvio pernašos sistemos, pasižyminčios uždelstosios fluorescencijos reiškiniu tiek tarpmolekulinės sistemos (eksipleksai). Kuriant naujas OLED struktūras daugiausia bus naudojami mūsų laboratorijose sukurti organiniai elektroaktyvūs junginiai. Savarbus šio projekto uždavinys taip pat bus tinkamų matricų OLED emisiniams sluoksniams parinkimas ir jų molekulinių mišinių su spinduoliais tyrimai. Kaip OLED matricos naudojami organiniai puslaidininkiai pasižymintys aukšta tripletine energija bei efektyviu teigiamų ir neigiamų krūvininkų pernaša. Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos vadovą.
|
| Keramikos kompozitų dangų formavimas plazminiu purškimu |
prof. dr. Liutauras MARCINAUSKAS |
valstybės finansuojama |
| Efektyvių elektroliuminescencinių prietaisų kūrimas panaudojant organinių spinduolių virsmus iš tripletinės į singletinę būseną |
v.m.d. dr. Dmytro VOLYNIUK |
valstybės finansuojama |
|
Antrinių polimerinių žaliavų panaudojimas naujoms tikslinės paskirties funkcinėms medžiagoms
|
v.m.d. dr. Daiva MILAŠIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didėja dėmesys naujoms atliekų perdirbimo technologijoms, tačiau antrinių žaliavų panaudojimo intensyvumas dar nepakankamas, todėl neperdirbtų atliekų kiekis pasaulyje didėja. Keičiamas ir požiūris: tai ne aplinką bjaurojančios šiukšlės, o vertingos antrinės žaliavos. Polimerinių antrinių žaliavų panaudojimą sunkina užterštumas netinkamų naujai produkcijai medžiagų likučiais, buvusio gaminio savybėms reikalingų priedų įtaka technologiniams parametrams, atliekų cheminės sudėties nevienodumu ir t.t. Vienas iš būdų funkcinėms medžiagoms suteikti tikslinės paskirties savybes (pvz., padidinto atsparumo šalčiui, padidintos izoliacinės gebos ir pan.) yra jų paviršiaus cheminis modifikavimas. Antrinės žaliavos jau yra mišiniai su įvairiais priedais, todėl jų įvedimas į polimerines kompozicijas, iš esmės keičia tiek naujos medžiagos savybes, tiek jos cheminio modifikavimo technologinius parametrus. Norint panaudoti įvairios prigimties polimerines atliekas, reikalingi išsamūs antrinių žaliavų įtakos modifikuojamų medžiagų savybėms tyrimai. Tikslas – ieškoti naujų galimybių Lietuvoje besikaupiančias neperdirbamas polimerines atliekas panaudoti naujoms tikslinės paskirties funkcinėms medžiagoms. Uždaviniai: 1. Ištirti perdirbimo technologinių parametrų įtaką gaunamų antrinių žaliavų sudėčiai ir savybėms. 2. Ištirti naujų polimerinių kompozicijų savybių priklausomybes nuo antrinių žaliavų sudėties, kiekio, užterštumo. 3. Ištirti polimerinių kompozicijų su antrinėmis žaliavomis funkcinių savybių kitimą priklausomai nuo antrinių žaliavų tipo ir kiekio. 4. Pagaminti tikslinės paskirties funkcinių medžiagų su antrinėmis žaliavomis prototipus. Tikimasi ištirti perdirbtų polimerinių atliekų įtaką naujų funkcinių medžiagų savybėms, technologiniams parametrams, rasti naujas jų panaudojimo sritis.
|
| Naujos struktūros audinių kūrimas ir jų savybių tyrimas |
doc. dr. Eglė KUMPIKAITĖ |
valstybės finansuojama |
| Nanodalelėmis praturtintų dozimetrinių kompozitų kūrimas |
prof. dr. Diana ADLIENĖ |
valstybės finansuojama |
| Vienos kameros kieto elemento komponentų kinetinių savybių modeliavimas |
prof. habil. dr. Arvaidas GALDIKAS |
valstybės finansuojama |
|
Funkcinių tekstilės sistemų kūrimas ir jų eksploatacijos tyrimas
|
doc. dr. Jurgita DOMSKIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Sprendžiant perteklinio vartojimo ir senkančių energetinių bei gamtinių išteklių problemą, aktualūs moksliniai tyrimai, kurie nukreipti į aukštos pridėtinės vertės produktus, pasižyminčius išskirtinėmis funkcinėmis savybėmis ir perdirbimo galimybėmis. Šiuolaikiniai tekstilės mokslo uždaviniai yra neatsiejami nuo tardisciplininių tyrimų, tradicinę medžiagotyrą integruojant su biotechnologijų taikymu, mikroelektronikos inžinerijos principais ir pan. Mokslinių tyrimų objektas – skirtingų savybių medžiagos, kurios jungiamos į sistemas, siekiant sukurti adaptyvius funkcinius produktus. Tyrimų tikslas – sukurti funkcines lanksčias sistemas tekstilės pagrindu, pasižyminčias geromis dėvimosiomis savybėmis ir perdirbimu.
|
| Erdvinių tekstilinių struktūrų kūrimas ir jų savybių tyrimas |
prof. dr. Daiva MIKUČIONIENĖ |
valstybės finansuojama |
|
Ultra trumpų lazerių taikymai naujiems nanostruktūrų formavimo metodams
|
prof. dr. Tomas TAMULEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Itin didelė (GW eilės) femtosekundinių lazerių smailinė energija įgalina naujas medžiagų mikro bei nano struktūrinimo galimybes. Ultra trumpiems šviesos impulsams sąveikaujant su paviršiumi galima vietiškai modifikuoti arba efektyviai pašalinti medžiagą. Kai apšvita yra žemiau medžiagos abliacios ribos formuojasi tvarkios saviorganizuojančios nanostruktūros, o virš šios ribos - parinkus optimalias lazerio apdirbimo sąlygas, galima pasiketi efektyvų medžiagos pašalinimą intensyviausios apšvietos srityje. Abliacijai naudojant interferuojančius šviesos pluoštus įmanoma suformuoti pilnai valdomomis savybėmis pasižyminčias bangos ilgio ir mažesnes struktūras. Šio darbo tikslas – parinkti apdirbimo ultra trumpų impulsų lazeriu sąlygas tinkamas skirtingų nanometrinių bei mikrometrinių matmenų struktūrų formavimui. Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
|
Palengvintų medinių statybinių konstrukcijų kūrimas ir tyrimas
|
doc. dr. Darius ALBREKTAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Medinės konstrukcijos yra plačiai naudojamos statybų ir kitose pramonės šakose. Medienos populiarumą lemia jos sąlyginai nesudėtingas apdirbimas, prieinamumas, mažas tankis, geros kitos fizikinės ir mechaninės savybės. Siekiant pakeisti šių konstrukcijų savybes norima linkme, mediena jose yra įvairiai komponuojama su kitomis medžiagomis – metalais, stiklu, tekstile ir kt. Kaip neigiamas medinių konstrukcijų savybes galima būtų įvardinti didelę medienos mechaninių, fizikinių savybių sklaidą, neatsparumą aplinkos poveikiui. Be to, daugelis šių konstrukcijų yra masyvios, o tai susiję su didelėmis medžiagų, energijos sąnaudomis. Darbo tikslas – suprojektuoti lengvus, pasižyminčius geromis mechaninėmis savybėmis, mažomis medžiagų sąnaudomis, atsparius aplinkos poveikiui, „draugiškus“ aplinkai medienos konstrukcinius elementus, tinkančius laikančiųjų ar kitų statybinių konstrukcijų gamybai. Uždaviniai: 1 – įvertinti atskirų (skirtingų matmenų, formos ir kt.) medienos elementų įtaką viso konstrukcinio elemento mechaninėms savybėms; 2 – įvertinti kitų medžiagų, jų kiekio, išdėstymo įtaką medinio konstrukcinio elemento (kompozito) mechaninėms savybėms; 3 – priklausomai nuo konstrukcinių elementų eksploatacinių sąlygų, parinkti optimalius atskirų konstrukcijos komponentų jungimo būdus ir medžiagas; 4 – komponuojant medieną su kitomis medžiagomis, sukurti konstrukcinius elementus, pasižyminčius atitinkamomis (priklausomai nuo paskirties) savybėmis. Atlikus gautų tyrimų rezultatų analizę, pagaminti konstrukcinius elementus iš medienos ir kitų medžiagų, pasižyminčius reikiamomis savybėmis, panaudojant jų gamybai minimalų medienos kiekį. Pateikti rekomendacijas medinių statybinių konstrukcijų gamintojams, projektuotojams.
|
|
Organinių puslaidininkių, skirtų perovskitiniams Saulės elementams, sintezė bei savybių tyrimas
|
doc. dr. Tadas MALINAUSKAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Energiją taupantys ir generuojantys optoelektroniniai prietaisai, tokie kaip saulės elementai, šviesos diodai, vaizduokliai sudaryti iš tokių diodų, signalizacijos priemonės, šviesos šaltiniai, yra svarbūs mūsų šių dienų gyvenime arba sparčiai skinasi kelią į ateities techniką. Žemės paviršius per valandą gauna apie 1.78×1014kWh saulės energijos, o metinis pasaulio poreikis tėra 1×1014kWh. Tinkamai ištobulinus saulės elementus (SE), galima visiškai jį patenkinti. 2012 m. bendras SE jėgainių galingumas Japonijoje buvo 6,6 GW, Kinijoje –7 GW, JAV– 8 GW, Vokietijoje – 32 GW. Tik per pastaruosius 5 metus Saulės energijos panaudojimas elektros energijos generavimui išaugo kelis kartus (Japonija 49 GW, Kinija –131 GW, JAV– 54 GW, Vokietijoje – 42 GW). [NREL 2017 Renewable Energy Data Book, March 2019] Šiuo metu saulės energijos savikaina yra apie 0,2 $/W [Bloomberg New Energy Finance], augant poreikiui ir modulių gamybos apimtims planuojamas tolimesnis jos pigimas. Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
| Pluoštinių polimerinių medžiagų ir jų sistemų eksploatacinių ir funkcinių savybių tyrimas ir vertinimas vystant aktyvaus laisvalaikio aprangą |
prof. dr. Virginija DAUKANTIENĖ |
valstybės finansuojama |
|
Elektroaktyvių medžiagų, skirtų organiniams šviestukams, sintezė ir panaudojimas prietaisuose
|
prof. dr. Saulius GRIGALEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Naujausi organinės optoelektronikos pasiekimai, susiję su organiniais šviestukais (OLED) patvirtino, kad ekonomiškai naudinga tobulinti ir kurti naujas elektroaktyvias medžiagas, taip pat vystyti OLED technologijas. Mažo ploto OLED displėjai optoelektronikos rinkoje jau sudaro šimtus milijonų dolerių. Didelio ploto OLED vaizduokliai veržiasi į televizijos rinką. Pastaruoju metu baltos šviesos prietaisai jau pritaikomi apšvietimo technologijoms. Paminėtų technologijų proveržis ir vystymasis neišvengiamai susijęs su naujais moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Šio projekto tikslas- pagaminti keletą grupių naujos sandaros polimerinių, dendrimerinių ir šakotų plačiatarpių darinių, kurie tarnautų kaip termostabilios matricų medžiagos arba emiteriai TADF šviestukams. Daugiasluoksnių prietaisų optimizavimui ir efektyvumo padidinimui susintetinti keletą grupių skylinių puslaidininkių, kurie naudojami daugiasluoksnių šviestukų pagalbiniuose krūvių pernašos sluoksniuose.
|
| Tekstilės medžiagų sandaros įtaka nedegumui |
prof. dr. Rimvydas MILAŠIUS |
valstybės finansuojama |
| Tekstilės paviršiaus funkcionalizavimas sublimacijos būdu |
prof. dr. Daiva MIKUČIONIENĖ |
valstybės finansuojama |
| Grafeno tiesioginė sintezė ir taikymas fotoelektriniams prietaisams |
vyr.m.d. dr. Šarūnas MEŠKINIS |
valstybės finansuojama |
