Medžiagų inžinerija

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Projektu siekiama sukurti naują hibridinę medžiagą, pagal poreikį galinčią keisti spalvą. Pagrindinis šios naujos technologijos elementas yra pagrįstas dviejų gamtoje stebimų ir medžiagų mokslui pritaikomų reiškinių deriniu: plazmoninėmis ir struktūrinėmis spalvomis. Sukurta funkcinė nanomedžiaga bus sudaryta iš koloidinių metalinių nanodalelių (NP), kurios bus susintetintos ir įterptos į 3D spausdinimo polimerą (3DP), kad būtų užtikrintos įvairios plazmoninės spalvos, veikiant terminiams ar mechaniniams įtempiams. Keičiant polimerinės plėvelės storį ir (arba) nanostruktūrų dydį kompozicinėje medžiagoje pasikeis spalva. Siekiant pagerinti šio į išorinį poveikį reaguojančio nanokompozito spalvų paletę, jo paviršius bus struktūrizuotas įvairiais difrakciniais nano ir mikro raštais. Nanodalelių sąlygojamų spalvų derinimas su struktūrinėmis spalvomis leis sustiprinti efektą reikiamame bangų ilgių diapazone ir pasiekti reikiaimą spalvų paletę. Projektu siekiama išspręsti keturias pagrindines novatoriškas problemas: i- Sukurti naują į įtempius reaguojančios kolorimetrinės polimerinės medžiagos gaminimo būdą, tiksliai kontroliuojant koloidinių metalinių nanodalelių skirstinius; ii- Modifikuoti hibridinės medžiagos su daugiasluoksne reflektoriaus geometrija, siekiant sukurti skirtingus spalvų pokyčius: nanodalelių sąlygojamų spalvų suderinimas su struktūrinėmis 3DP spalvomis leis padidinti galimus pasiekiamus bangos ilgius ir išvengti spalvotų medžiagų balinimo efekto; iii – Užtikrinti greitą aktyvų spalvos pasikeitimą medžiagoje, naudojant biomimikrinę fotoninę medžiagą ir plazmonines nanodalelių savybes; iv – Užtikrinti medžiagos spalvos pasikeitimo grįžtamumą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Dabartiniai organinės optoelektronikos pasiekimai, susiję su organiniais šviestukais (OLED) patvirtino, kad ekonomiškai naudinga tobulinti ir kurti naujas elektroaktyvias medžiagas, taip pat vystyti OLED technologijas. Mažo ploto OLED displėjai optoelektronikos rinkoje jau sudaro šimtus milijonų dolerių. Didelio ploto OLED vaizduokliai veržiasi į televizijos rinką. Pastaruoju metu baltos šviesos prietaisai jau pritaikomi apšvietimo technologijoms. Paminėtų technologijų proveržis ir vystymasis neišvengiamai susijęs su naujais moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Šio projekto tikslas- pagaminti keletą grupių naujos sandaros mažamolekulinių, dendrimerinių ar šakotų plačiatarpių darinių, kurie bus naudojami kaip termostabilios krūvių pernašos/ matricų medžiagos arba emiteriai naujos kartos šviestukams. Daugiasluoksnių prietaisų optimizavimui ir efektyvumo padidinimui susintetinti keletą grupių skylinių puslaidininkių, kurie naudojami daugiasluoksnių šviestukų pagalbiniuose krūvių pernašos sluoksniuose.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiuo metu yra labai aktualu panaudoti naujų funkcinių medžiagų gamybai įvairias natūralias atliekas. Gintarinių papuošalų gamybos metu susidaro dideli kiekiai atliekų, kurias būtų galima panaudoti tekstilės apdailoje suteikiant jai funkcines antibakterines savybes. Numatoma atlikti tyrimus įterpiant gintaro dulkes į siūlo konstrukciją bei apdorojant jomis tekstilės medžiagas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Erdvinės megztos struktūros smarkiai išplečia funkcionalumo ribas, leidžia gauti baigtinę gaminio formą, taip ženkliai taupant žaliavas, mažinant atliekų kiekius. Erdvinėse ir daugiasluoksnėse megztose struktūrose yra galimybė suderinti skirtingus pluoštus, tekstilinius ir netekstilinius siūlus, pynimus. Tačiau tokia sudėtinga struktūra apsunkina modeliavimo ir projektavimo procesus, yra daug neišspręstų megztų struktūrų modeliavimo ir savybių prognozavimo klausimų. Numatomų tyrimų tikslas yra sukurti metodą erdvinių megztų struktūrų modeliavimui ir savybių prognozavimui, sukurti ir ištirti specialios paskirties megztas erdvines struktūras.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Moksliniai tyrimai nukreipti į daugiafunkcių organinių ar organinių-neorganinių kompozicijų biopolimerų pagrindu, pasižyminčių antimikrobinėmis, antioksidacinėmis, gydomosiomis, apsauginėmis, savaiminio nusivalymo gebėjimu ar kitomis savybėmis kūrimą bei savybių ir elgsenos tarpusavio ryšio analizę. Pagrindinės priemonės tam pasiekti ir yra teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai bei sistemų elgsenos imitavimas ir modeliavimas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys bakterijų sukibimą su kietuoju paviršiumi ir bioplėvelių formavimąsi, yra fizikinės ir cheminės bakterinės ląstelės paviršiaus savybės. Sukibimą lemia paviršiaus topografija bei šiurkštis, laisvoji paviršiaus energija, įskaitant Van der Valso ir elektrostatines jėgas ar rūgštinę-šarminę sąveiką, potencialas, atsirandantis fazių slinkimo riboje (elektrokinetinis potencialas), hidrofobiškumas bei paviršiaus krūvis. Nustatyta, kad paviršiniai dariniai, kurių matmenys yra daug mažesni už bakterijų ląsteles, slopina pririšimą, sumažinant sąveikos plotą tarp bakterijų ląstelių ir kieto kūno paviršiaus. Nanodarinių (metalo bei metalo oksido) kaip antibakterinių paviršių naudojimas yra perspektyvus būdas. Dauguma metalo ar metalo oksidų nanodalelių (Ag, Fe3O4, TiO2, CuO, ZnO ir kt.) pasižymi baktericidinėmis savybėmis per reaktyviosios deguonies rūšies generavimą, nors kai kurios iš jų yra veiksmingos dėl nanodarinių struktūros ir paviršinio potencialo. Nanodariniai, suformuoti ant keraminių paviršių, gali sutrikdyti bakterinės ląstelės membranos vientisumą ir jos potencialą bei suaktyvinti deguonies laisvųjų radikalų gamybą, veikiant kaip nanokatalizatoriai. Darbe bus tiriama: a) plonų keraminių sluoksnių su nanodariniais formavimas vakuuminiais fizikiniai metodais, parenkant optimalias formavimo technologijas; b) technologinių parametrų įtaka sluoksnių katalitinėms bei antibakterinėms savybėms; c) suformuotų plonų sluoksnių fizikocheminiai tyrimai. Tyrimų tikslas yra išsiaiškinti bei kontroliuoti fizikines, chemines ir kitas plonų sluoksnių savybes bei, tyrimų pagrindu, sąlygoti tokių sistemų praktinį panaudojimą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Eksipleksus sudarantys kieti organinių spinduolių mišiniai turi didelį pritaikymo potencialą daugelyje aukštųjų tecnologijų prietaisų tame tarpe optoelektronikos prietaisuose bei jutikliuose. Šiuo metu eksipleksus sudarantys spinduoliai plačiai naudojami organiniuose šviesos dioduose. Tuo tarpu, eksipleksų emisijos panaudojimas jutikliuose kol kas labai ribotas. Šio projekto tikslas pademonstruoti pademonstruoti naujas eksipleksų emisijos perspektyvas. Doktorantūros studijos bus skirtos naujų priešakinio lygio eksipleksinių spinduolių, pasižyminčių termiškai aktyvinama uždelstaja fluorescencija arba ilgai gyvuojančia įprstine fluorescencija, skirtų moderniems organinės elektronikos prietaisams sukūrimui ir tyrimams

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Didelio masto nanovielų (NV) masyvo integravimas į funkcines medžiagas išlieka problema, nes NV sintezę daugiausia riboja augimo paviršius, trukdantis jų plačiam taikymui. Be to, daugelyje pritaikymų reikalingos tarpusavyje nederančios savybės, kurios negali būti efektyviai realizuotos vienoje medžiagoje. Tyrimo metu bus kuriamos daugiafunkcinės dangos ZnO NV pagrindu. Bus sukurtas ir įdiegtas naujas ZnO NV gamybos būdas. Tokios dangos gali būti pritaikytos: saulės elementuose kaip daugiafunkcinė danga – savaime besivalanti, mažinanti atspindį, keičianti UV spindulius į matomąją šviesą; daugiafunkciniuose dujų jutikliuose, kaip jautrus ir selektyvus elementas, aktyvuojamas šviesa, todėl naudojantis mažai galios, kas vertinga pritaikant belaidėse platformose. Bus naudojamos naujos metodologijos: NV funkcionalizavimas bus tiriamas prašviečiančia elektronų mikroskopija, siekiant rasti sąveiką tarp ZnO NV savybių eksperimentiniai duomenys bus analizuojami eksperimentinio projektavimo metodais. Šio tyrimo metu bus pritaikyta ir įdiegta naujausia sintezės įranga, skirta didelės apimties ZnO NV sintezei. Tyrimo metu bus kuriamos naujos daugiafunkcinės dangos, kurios turės plačias pritaikymo galimybes. Dangos galės būti užneštos ant tekstilės, plastiko, purškimo ar kitais padengimo metodais, jos bus lengvos ir tamprios, todėl bus atvertos naujos galimybės kurti elektroninę tekstilę, lanksčius jutiklius ir pan. Nors pritaikymo galimybių yra daug, tačiau šiuo tyrimu orientuojamasi sukurti medžiagas dviems naujiems taikymus: atspindį mažinančios dangos saulės elementams ir selektyviems jutiklims. Šie rezultatai yra svarbūs tarptautiniu lygmeniu, nes jie atvers naujas daugiafunkcinių dangų taikymo sritis ir bus naudojami kuriant naujos kartos prietaisus. Kadangi ZnO NV gali būti taikomos kitose srityse (pvz., elektronika, biologija ir kt.), ši įranga ir įgyta patirtis bus panaudota tęstiniuose projektuose ir sudarys sąlygas kurti naujus gaminius.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaraisiais metais, tobulėjant nanotechnologijoms ir supratimui apie nanomedžiagų plazmonines savybes, paviršiuje stiprinama Ramano sklaida (angl. SERS – Surface Enhanced Raman Scattering) sulaukia vis daugiau dėmesio kaip ypač jautrus ir plačiomis taikymo galimybėmis pasižymintis analitinis metodas tame tarpe: elektrochemijoje, analitinėje chemijoje, cheminėje fizikoje, kieto kūno fizikoje, biofizikoje ir vis plačiau - medicinoje. Vienas svarbiausių elementų SERS spektroskopijoje yra metalų nanodariniai, kurie gali stiprinti tiriamai molekulei būdingą Ramano sklaidos signalą net iki 108 kartų. Signalo stiprinimas priklauso nuo nanodalelių cheminės sandaros, jų formos, dydžio, tankio bei tarpusavio orientacijos. Siekiant rezultatų atsikartojamumo ir pritaikymo skirtingiems Ramano sklaidos žadinimo bangos ilgiams, formuojami tvarkingai ant paviršiaus išdėstyti nanodarinių agregatai (sankaupos). Nanodarinius išdėliojus tvarkingai galima tikėtis ne vien dalelėms būdingo lokalizuoto paviršiaus plazmonų rezonanso, tačiau ir signalo stiprinimo susijusio su dalelių tarpusavio išsidėstymu paviršiuje – vadinamu paviršiaus gardelės rezonansu.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Sprendžiant perteklinio vartojimo ir senkančių energetinių bei gamtinių išteklių problemą, aktualūs moksliniai tyrimai, kurie nukreipti į aukštos pridėtinės vertės produktus, pasižyminčius išskirtinėmis funkcinėmis savybėmis ir perdirbimo galimybėmis. Šiuolaikiniai tekstilės mokslo uždaviniai yra neatsiejami nuo tardisciplininių tyrimų, tradicinę medžiagotyrą integruojant su biotechnologijų taikymu, mikroelektronikos inžinerijos principais ir pan. Mokslinių tyrimų objektas – skirtingų savybių medžiagos, kurios jungiamos į sistemas, siekiant sukurti adaptyvius funkcinius produktus. Tyrimų tikslas – sukurti funkcines lanksčias sistemas tekstilės pagrindu, pasižyminčias geromis dėvimosiomis savybėmis ir perdirbimu.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Funkcinės tekstilės medžiagų savybės (antimikrobinės, antistatinės savybės, skysčius atstumianti, kvapus sugerianti ir t.t.), suteikiamos medžiagoms jų gamybos (kai modifikuojama žaliava) arba apdailos metu. Tekstilės medžiagos itin plačiai naudojamos medicinos pramonėje, tai ir medikų apranga, chirurginiai siūlai, išorinių/vidinių žaizdų tvarsliava, vaistų tiekimo formos, karkasai ląstelėms auginti, dirbtinės kraujagyslės, išvaržų tinkleliai ir t.t. Tyrimų metu bus kuriamos ir nagrinėjamos funkcinėmis savybėmis pasižyminčias medicininės paskirties tekstiles medžiagas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Europos Komisijos „Europa 2020“, atstovaujančios ES interesus, strategija yra orientuota į penkias ambicingas sritis: užimtumas, inovacijos, švietimas, skurdo mažinimas ir klimatas/energetika. Didelis dėmesys skiriamas alternatyvių energijos šaltinių paieškai ir gautos energijos saugojimo bei efektyvaus panaudojimo problemų sprendimui. Dėl šios priežasties plečiami superkondensatorių tyrimai ir jų taikymas hibridinėse technologijose, kai dalį energijos perduoda ir kaupia superkondensatoriai. Siekiant sumažinti gamybos kaštus ir kuriamų prietaisų matmenis, mokslo bendruomenė nuolat ieško naujų, perspektyvių medžiagų bei jų kūrimo technologijų. Grafenas – labai tvirtas, skaidrus, itin didelio elektrinio laidumo anglinis darinys. Deja, bet grafeno gamybos technologijų našumas ir kaštai gerokai viršija aktyvuotos anglies, naudojamos šiuolaikiniuose superkondensatoriuose, kainomis. Taip yra todėl, kad iki šiol naudojami grafeno gavybos metodai (mechaninė eksfoliacija, epitaksinis augimas, cheminis nusodinimas iš garų fazės) yra arba netinkami didelio masto grafeno gavybai, arba reikalauja sudėtingų technologinių procesų, kas taip pat riboja grafeno integravimą į šiandieninę superkondensatorių rinką. Šiuo metu didelio mokslinės bendruomenės susidomėjimo, kaip potenciali medžiaga masinei grafeno gavybai, susilaukė grafeno oksidas - vieno arba kelių atominių sluoksnių dvimatė kristalinė medžiaga, sudaryta iš kondensuotų benzeno žiedų, dekoruota hidroksido grupėmis. Grafito oksidas efektyviai išgaunamas iš grafito, naudojant plačiai taikomą Hummers`o metodą. Grafeno oksidas išgaunamas iš grafito oksido ultragarsinės eksfoliacijos metodu. Grafeno oksidas yra hidrofilinis, kas leidžia sudaryti stabilias vandenines dispersijas, kuriomis lengva manipuliuoti ir, redukavus suformuotus sluoksnius, galima išgauti grafeną. Vertėtų paminėti, nors ir kaip solidžiai atrodytų anglinių darinių panaudojimas superkondensatoriuose, pagrindinis trūkumas - ribotas fiziškai sukauptas krūvis ant šių darinių paviršiaus, elektrodų sluoksniuose. Metalų oksidai dėl savo unikalių fizikinių ir cheminių savybių yra laikomi labai prespektyviomis medžiagomis naujos kartos superkondensatoriuose. Šios elektrochemiškai aktyvios medžiagos, panaudotos superkondensatorių elektroduose dalyvauja greitose grįžtamo atsako faradinėse reakcijose ir leidžia pasiekti žymiai didesnę savitąją talpą ir energijos tankį. Didžiausi teoriniai našumai gali būti išgaunami panaudojant šiuos metalų oksidus: RuO2, MnO2, NiO, Co3O4, V2O5, CuO ir Fe3O4. Pagrindiniai faktoriai nulemiantys metalo oksido pagrindu pagamintų elektrodų našumą yra jų kristališkumas, kristalinė struktūra, savitasis paviršiaus plotas, porų dydis, morfologija ir laidumas. Metalų oksidų pagrindu pagamintų elektrodų elektrinis laidumas turi didžiausią įtaką superkondensatorių našumui. Deja, šių medžiagų elektrinis laidumas yra gana prastas kas riboja jonų ir elektronų pernašą. Paprastai šis uždavinys yra sprendžiamas panaudojant fizikinius nusodinimo iš garų fazės metodus – terminį nusodinimą, magnetroninį dulkinimą ir kt., kas leidžia nusodinti laidų sluoksnį ant metalo oksido paviršiaus. Šiam technologiniam procesui atlikti reikalinga specializuota įranga – netinkama masinei elektrodų gamybai, kas taip pat riboja šių medžiagų integravimą į šiandieninę superkondensatorių rinką. Redukuoto grafeno oksido ir metalo oksido heterogeninė sistema efektyviai išspręstų šią problemą. Šioje doktorantūros tematikoje siūloma suformuoti hibridinius kompozitus kurių pagrindą sudarytų metalo oksidas modifikuotas redukuotu grafeno oksidu (grafenu). Prognozuojama, kad toks kompozitas galėtų būti efektyviai panaudotas kaip naujos kartos superkondensatoriaus elektrodo medžiaga. Papildomas pranašumas yra lokali grafeno oksido lazerinė redukcija – leistų praktiškai formuoti mikrometrinio periodiškumo hibridinius elektrodus ant kietų ir lanksčių padėklų.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Žymiausia 2D nanomedžiaga, grafenas, pasižymi rekordiniais elektronų ir skylių judriais bei kitomis unikaliomis savybėmis. Tarp daugelio galimų taikymų yra grafeno panaudojimas vietoje metalo Šotkio kontaktuose. Toks taikymas labai svarbus gaminant naujus fotojutiklius bei saulės elementus. Čia fotojutikliuose grafenas turi pranašumą prieš metalus kaip monosluoksnis, kuriame nėra laisvųjų krūvininkų sklaidos. Todėl, skirtingai nuo metalo/puslaidininkio kontakto, grafeno/Si infraraudonosios spinduliuotės fotojutiklyje visi grafene generuoti fotoelektronai turėtų pakliūti į silicį. Grafeno/Si saulės elementuose grafenas naudojamas kaip skaidraus laidininko sluoksnis, sukuriantis krūvininkus atskiriantį elektrinį lauką Si paviršiuje ir pakeičiantis brangų skaidrųjį laidininką indžio alavo oksidą. Iki šiol grafenas buvo sintezuojamas ant katalizinių Ni arba Cu plėvelių paskui jį pernešant ant reikiamo padėklo. Tai reikalaujanti daug laiko ir sudėtinga procedūra, keičianti grafeno ir grafeno-puslaidininkio sąlyčio savybes. Šiame darbe grafenas bus sintezuojamas tiesiogiai ant puslaidininkio paviršiaus naudojaqnt plazma aktyvuotus nusodinimo iš garų fazės būdus. Bus tiriama sintezuoto grafeno sluoksnių struktūra bei jos ryšys su kuriamo fotoelektrinio prietaiso charakteristikomis.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Koduotuvas yra labiausiai paplitęs tikslaus itin mažų poslinkių bei precizinių įrenginių mazgų judėjimo greičio matavimo prietaisas. Viena iš problemų, su kuria susiduria precizinių liniuočių gamintojai, yra liniuočių paviršiaus aprasojimas. Aprasojus keitiklis nustoja veikti. Panaudojus specialias hidrofilines dangas, optinė liniuotė, iš principo, galėtų sėkmingai veikti netgi rasos taško aplinkoje. Tačiau dabar rinkoje esančios superhidrofilinės dangos netinka naudoti optinėse liniuotėse. Problemai spręsti galėtų būti panaudotos deimanto tipo anglies dangos, kurios yra yra itin kietos, atsparios dilimui bei korozijai, optiškai skaidrios. Jų paviršiaus drėkinimo kampas gali būti keičiamas plačiose ribose. Todėl šio projekto tikslas yra suformuoti bei ištirti superhidrofilines deimanto tipo anglies dangas. Tema susijusi su priemonės 01.2.2-LMT-K-718 Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje projektu „Nerasojančios precizinės optinės liniuotės ir limbai“ (RASA) (2020-2023).

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Žmonijai kovojant su eiline COVID-19 pandemijos banga bei pasaulyje plintant antibiotikams atspariems mikroorganizmams reikalingos naujos kovos priemonės. Metalų ir jų oksidų nanomedžiagų bei nanokompozitų dangos pasižymi antibakteriniu bei inaktyvaciniu poveikiu. Tyrimų metu naudojant kombinuotą lazerinį poveikį bei terminį kaitinimą atitinkamoje atmosferoje numatoma vystyti išreikštus nanomedžiagų paviršius, kurie potencialiai pasižymėtų reikiamomis anti-virusinėmis/anti-bakterinėmis savybėmis. Doktorantūros studijų metu numatoma ištirti nanomedžiagų sudėties bei femtosekundinio lazerio poveikio įtaką oksidacijos metu besiformuojančių metalų nanostruktūrų morfologijai, elementinei sandarai ir galiausiai jų antivirusinėms bei antibakterinėms savybėms. Ši tema glaudžiai siejasi su mokslinės grupės vykdomu projektu „Antivirusinėmis savybėmis pasižymintys filtrai su metalų ir jų oksidų nanostruktūromis (AntiVirus-21)“, kuris yra įgyvendinamas bendradarbiaujant su LSMU tyrėjais.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pramoninių polimerinių (plastiko, tekstilės) atliekų panaudojimas kuriant naujas funkcines medžiagas yra perspektyvi tvarių technologijų plėtros sritis. Vienas iš būdų funkcinėms medžiagoms suteikti tikslinės paskirties savybes yra jų paviršiaus cheminis modifikavimas. Antrinės žaliavos jau yra mišiniai, todėl jų panaudojimą sunkina užterštumas buvusio gaminio savybėms reikalingų priedų likučiais. Tyrimų tikslas – ieškoti naujų galimybių pramonines polimerines atliekas panaudoti kuriant naujas funkcines medžiagas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiame projekte bus kuriami, sintenami ir tyrinėjami nauji, efektyvūs ir nebrangūs organiniai skyliniai puslaidininkiai, kurių jonizacijos potencialai neviršys 5,2 eV. Nauji dariniai bus kuriami panaudojant plokščius ciklinius fragmentus tokius kaip karbazolas, fluorenas, ksantonas, tiazolotiazolas ir kt. Tikimasi, kad dėl plokščios struktūros fragmentų pavyks suformuoti sluoksnius pasižyminčius efektyvia nedispersine skylių pernaša. Bus ištirtos susintetintų junginių fotofizikinės, terminės, elektrochminės, krūvininkų pernašos savybės. Naujai susintenti skyliniai puslaidinkiai bus išbandyti perovskitinių saulės elementų struktūrose.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Sparčiai auganti elektroninių prekių pramonė, palankios vyriausybės iniciatyvos, naujos taikymo sritys ir finansiškai stipresni klientai yra veiksniai, skatinantys pasaulinę organinės elektronikos rinką. Pasaulinė organinės elektronikos pramonės gamybos apimtys 2019 m. siekė 46,1 mlrd. JAV dolerių ir tikimasi, kad iki 2027 m. pasieks net 159,1 mlrd. JAV dolerių. Organinė elektronika apima lauko tranzistorių (FETų), šviesos diodų (LEų) ir saulės elementų gamybą, bei atveria galimybes naujo tipo prietaisų kūrimui. Organiniai šviesos diodai (OLEDai) yra vieni iš naujausių ir pažangiausių technologijų naudojamų mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių, televizorių ir kitų elektroninių prietaisų ekranų gamybai. OLEDų ekranai yra patrauklūs vartotojams, nes pasižymi geresne vaizdo kokybe (geresnis kontrastas, didesnis ryškumas, platesnis žiūrėjimo kampas, įvairesnis spalvų diapazonas, daug greitesnis atnaujinimo laikas) ir mažesniu energijos suvartojimu. Taip pat organinių medžiagų pagrindu kuriami ekranai gali būti itin ploni, lankstūs ir skaidrūs. Organinė elektronika turi nedaug trūkumų, tačiau organinių komponentų irimas laikui bėgant pablogina prietaisų charakteristikas. Pastebima, kad po tam tikro laiko OLEDų televizoriuose suprastėja ryškių spalvų vaizdo kokybė. Medžiagų, pasižyminčių tam tikru savybių deriniu, kūrimas gali padėti įveikti šias problemas ir realizuoti efektyvius ir stabilius OLEDus.