Menotyra

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Garsumo ir tylos pasiskirstymas XX-XXI amžiaus lietuvių literatūroje ir muzikoje	prof. dr. Saulius Keturakis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tradiciniai lietuvių kultūros tarpdalykiniai tyrimai dažniausiai analizuoja muzikos ir literatūros sąsajas per įtakos prizmę. Šis tyrimas siūlo universalesnę perspektyvą: ieškoti garsumo ir tylos nuostatų koreliacijos lietuvių kompozitorių ir rašytojų kūryboje. Kadangi rašytinis literatūros žodis yra „tylus“, remiantis lietuvių kalbos lingvistikos tyrimais, bus identifikuojami verbaliniai duomenys, atspindintys garsumo ir tylos lygius virtualiuose literatūriniuose pasauliuose. Nustačius kriterijus, bus pasitelktas dirbtinis intelektas (DI), leidžiantis analizuoti didelės apimties lietuvių muzikos ir literatūros istorijos tarpsnius. Rezultatai suteiks galimybę pastebėti garsumo/tylos koreliacijas su sociokultūriniais procesais.
Identitetas kaip architektūrinė strategija: lietuviškumo naratyvai tarpukario, sovietmečio ir diasporos architektūroje	doc. dr. Vaidas Petrulis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Disertacijoje būtų siūloma tirti, kaip lietuviškasis architektūrinis identitetas buvo formuojamas ir interpretuojamas įvairiuose XX amžiaus kontekstuose. Tyrimas grindžiamas lyginamąja prieiga, apjungiant tris iki šiol tyrimuose dažniausiai atskirtus tematinius laukus – tarpukarį, sovietmetį ir lietuvių diasporą. Analizėje būtų nagrinėjama, kaip skirtingos politinės sistemos, kultūriniai lūžiai ir migracijos procesai veikė lietuviškumo raišką architektūroje, kaip buvo konstruojami identiteto naratyvai ir kokiomis strategijomis architektai bei bendruomenės siekė išlaikyti ar perkurti kultūrinį savitumą. Tyrimo tikslas – sukurti naują, integruotą lietuviškosios architektūros identiteto interpretaciją, aktualią tiek Lietuvos architektūros istoriografijai, tiek tarptautiniams Rytų Europos ir diasporinių modernizmų tyrimams.
Nuo „vyriškojo žvilgsnio“ prie „žmogiškojo žvilgsnio“: tęstinumas tarp patriarchalizmo ir rūšizmo audiovizualume	prof. dr. Dario Martinelli	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Doktorantūros tema nagrinėja žvilgsnį kaip kultūrinę konstrukciją (remiantis Mulvey vyriškojo žvilgsnio ir Bergerio žmogiškojo žvilgsnio sampratomis). Tikslas yra parodyti, analizuojant audiovizualinius tekstus, kaip moterys ir gyvūnai kultūriškai buvo tapę rūšistinio ir patriarchalinio žvilgsnio objektais ir kaip šiuolaikiniame kine ir televizijoje atsiranda naujos alternatyvios reprezentacijos formos.
Sienų menas kaip atminties medija: viešųjų erdvių vizualinės kultūros semiotinė interpretacija	prof. dr. Saulutė Juzelėnienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šiuolaikiniuose miestuose sienų menas tampa svarbia kultūrinės atminties raiškos forma, per kurią bendruomenės vizualiai įamžina kolektyvines patirtis, istorinius įvykius ir vietos tapatybę. Viešosios erdvės pavirsta į atminties lauką, kuriame susipina istorijos, pasipriešinimo ir kasdienybės naratyvai. Tyrime, pasitelkiant semiotikos, vizualinės kultūros ir atminties teorijas, analizuojama, kaip sienų menas veikia kaip atminties medija, formuojanti miesto tapatybę ir kultūrinį savivokos lauką. Projektas taip pat nagrinėja, kokį vaidmenį skaitmeninės medijos ir technologijos atlieka kuriant, dokumentuojant ir interpretuojant viešųjų erdvių meną.
Statybinis paveldas Mažojoje Lietuvoje: identiteto, atminties ir išsaugojimo problematika	doc. dr. Aušra Mlinkauskienė	valstybės finansuojama
Viešųjų erdvių semiotika ir meninis aktyvizmas: sienų menas kaip miesto tapatybės ir kultūrinės kritikos instrumentas	prof. dr. Saulutė Juzelėnienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šiuolaikiniuose miestuose sienų menas tampa ne tik estetinės raiškos, bet ir socialinės komunikacijos bei kultūrinės kritikos priemone. Tyrimas nagrinėja, kaip viešosiose erdvėse kuriamas sienų menas veikia kaip meninio aktyvizmo forma, formuojanti miesto tapatybę ir skatinanti visuomeninį dialogą. Pasitelkiant semiotikos ir intermedialumo teorijas, analizuojama, kaip vizualiniai ženklai, simboliai ir erdvės struktūros kuria prasmes, atskleidžiančias miesto kultūros, atminties ir pasipriešinimo aspektus. Tyrimas taip pat siekia išsiaiškinti, kokį vaidmenį šiuolaikinės technologijos ir skaitmeninės medijos atlieka plėtojant ir interpretuojant viešųjų erdvių meną.