Menotyra

Ši studijų programa skirta jauniesiems tyrėjams, kurie linkę ne apsiriboti tradicinėmis menotyros prieigoms, o ieškoti naujų požiūrio kampų analizuojant šiuolaikinio meno ir kultūros kontekstus. KTU menotyros doktorantūros studijos remiasi tarpdisciplininiu požiūriu, leidžiančiu tirti meno, vizualinės kultūros ir architektūros fenomenus, taikant humanitarinių, socialinių bei technologinių mokslų metodus. Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas inovatyviems tyrimų modeliams, kurie prisideda prie naujų žinių kūrimo ir visuomenės kultūrinio suvokimo plėtros.
Menotyros doktorantūros studijos yra itin aktualios šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje menas tampa ne tik kultūrinės raiškos, bet ir socialinės kritikos bei bei proaktyvia pasaulio pažinimo forma. Tyrimai šioje kryptyje padeda atskleisti meno ir architektūros poveikį visuomenės raidai, politinėms ideologijoms ir kultūriniams procesams. Studijų metu skatinama gilintis į įvairialypį meno ir vizualinės kultūros poveikį, pradedant miesto erdvių planavimu ir baigiant šiuolaikinių aktyvizmo formų analize, tuo prisidedant prie visuomenės ir kultūros pažangos.

registruotis konsultacijai

apie mokslo kryptį

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Audiovizualinio meno ir gyvūnų etikos santykis	prof. dr. Dario Martinelli	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šia pasiūlyta disertacijos tema siekiama išanalizuoti ryšį tarp audiovizualinio meno, ypač dokumentikos, ir gyvūnų etikos temos, ypatingą dėmesį skiriant mėsos pramonei ir veganizmui. Kandidatas turėtų apsvarstyti galimybę išanalizuoti daugybę grožinės literatūros ir dokumentinių filmų, kad suprastų, kaip taikomos meninės ir semiotinės strategijos didinant visuomenės sąmoningumą. Disertacijoje taip pat reikėtų ištirti, kaip skiriasi žinutės priėmimas, atsižvelgiant į žiūrovų kultūrinį foną, ir kokie yra veiksmingiausi būdai skatinti etinius pokyčius, nesukeliant psichologinio pasipriešinimo
Miestai ne tik žmonėms: biocentrinis ir ekocentrinis požiūriai gamta pagrįstuose sprendimuose miestuose	doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Didėjanti būtinybė švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti miestų gyventojų gerovę bei gyvenimo kokybę, kartu siekiant atsparios, efektyviai išteklius naudojančios ir ekologiškos ekonomikos, skatina atsigręžti į gamtos ir ekosistemų teikiamus sprendimus ir paslaugas. Todėl šiuo metu gamta pagrįsti sprendimai sulaukia vis didesnio dėmesio tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek planuojant miestus ir valdant miestų aplinką. Pagrindinė gamta pagrįstų sprendimų idėja - pasitelkti gamtą ieškant globalių iššūkių sprendimų, traktuojant ją kaip priemonę, o ne kliūtį žmogaus veiklai. Tačiau kai kurių tyrėjų gamta pagrįsti sprendimai kritikuojami kaip antropocentrinė (į žmogų orientuota) utilitarinė koncepcija. Visgi H. Eggermont ir kt. (2015) nurodo, kad biocentrinis ir / ar ekocentrinis požiūriai (orientuoti į visas jaučiančias būtybes ir ekosistemas) ir antropocentrinė perspektyva gamta grįstuose sprendimuose gali vieni kitus papildyti taip efektyviai taikant įvairius bioįvairovės didinimo metodus. Siūlomos disertacijos temos tikslas – išnagrinėti biocentrinio ir ekocentrinio požiūrų taikymo galimybes plėtojant gamta pagrįstus sprendimus miestuose. Darbo uždaviniai – atlikti literatūros analizę ir teorinį tyrimą, suformuluoti teorines biocentrinio ir ekocentrinio požiūrų taikymo prielaidas plėtojant gamta pagrįstus sprendimus miestuose, suformuluoti eksperimentinio tyrimo metodiką, atlikti eksperimentinį tyrimą ir, apibendrinus rezultatus, suformuluoti biocentrinio ir ekocentrinio požiūrių taikymo gaires plėtojant gamta pagrįstus sprendimus miestuose.
Sovietinio paminklinio paveldo valdymo strategijos: Lyginamoji Lietuvos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių analizė geopolitinių pokyčių kontekste	m. d. dr. Brigita Tranavičiūtė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. 2022 m. vasario 24 d. įvykęs plataus masto Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, Lietuvoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse vėl iškėlė diskusijas apie sovietinio paveldo, ypač totalitarinio režimo nusikaltimus liudijančio paminklinio paveldo, tvarkymo strategijas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, paveldėjusių sovietinį palikimą, sprendimai dėl paminklinio paveldo tvarkymo tapo tiesiogiai priklausomi nuo periodiškai kylančių vidaus ir išorės politinių aplinkybių bei viešosios nuomonės. Iki šiol viešasis diskursas sukėlė kelias sovietinių paminklų griovimo bangas, tačiau šie veiksmai nesukūrė nuoseklios, gerai konceptualizuotos ir teisiškai įtvirtintos sistemos, skirtos likusio paminklinio paveldo išsaugojimui ar likvidavimui. Tyrimo tikslas – taikant tarpdisciplininius metodus atlikti sovietinio paminklinio paveldo valdymo strategijų Lietuvoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse lyginamąją analizę. Numatomas rezultatas – remiantis lyginiamosios analizės gautais duomenimis parengta metodologija ir praktinės rekomendacijos, kaip tvarkyti sovietmečio paminklus, atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę dinamiką.

atsisiųsti tematikų sąrašą

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)*
magistro diplomo ir jo priedėlio kopijos, arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos
mokslinio tyrimo pasiūlymas tematikoje, į kurią stojama ( jei stojama į dvi tematikas, turi būti pateikiami du atskiri mokslinio tyrimo pasiūlymai)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika (-omis)
galiojančio asmens dokumento – paso (visų šalių piliečiams) arba asmens tapatybės kortelės (tik Europos Sąjungos piliečiams) – kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (50 Eurų ES piliečiams, 120 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

* (prašyme galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 (dvi) mokslo kryptis ir 2 (dvi) tematikas konkrečioje mokslo kryptyje)

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,2
Mokslinė patirtis Publikacijos, įvertintos taškais pagal galiojantį Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, arba mokslinis referatas	0,45
Mokslinė patirtis Kita mokslinė patirtis (dalyvavimas mokslo projektuose, konferencijose, parengtos ir spaudai įteiktos publikacijos, paskaitų rengimas ir kt.) ir mokslinės kvalifikacijos atitikimas doktorantūros tematikai	0,2
Mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje	0,15
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,15

Menotyra

Kontaktai

Tyrimų tematikos

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo tvarka

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Studijų programos moduliai

Kontaktai