| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Eko-reveliacinis urbanistinio kraštovaizdžio projektavimas siekiant atsparumo potvyniams
|
prof. dr. Jūratė Kamičaitytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Eko-reveliacinis dizainas yra kraštovaizdžio architektūros veiklos sritis, kurios pagrindinis tikslas ekologinės pusiausvyros ir ekosistemų atkūrimas atskleidžiant ekologinius ir kultūrinius reiškinius, procesus ir ryšius, būdingus konkrečiai vietai. Pagrindinis šio projektavimo metodo principas yra „suprojektuotų“ ekologinių procesų pavertimas akivaizdžiai „matoma kraštovaizdžio patirties dalimi“. Tokiu būdu sukuriamas ir stiprinamas ryšys tarp kultūrinių lūkesčių ir ekokoginių procesų, atliekama ekologinio švietimo funkcija, atkuriami prarasti ryšiai tarp žmonių ir gamtos. Taikant eko-reveliacinį požiūrį, buvusios gamtinės, struktūrinės ir funkcinės vietos savybės yra integruojamos į dizainą, kas daro jas pastebimas ir suprantamas. Šis atskleidimo procesas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei kuriamas kraštovaizdis yra matomas, stebimas, skaitomas ir geba kelti lankytojų smalsumą tyrinėti ir suprasti kraštovaizdžio sudėtingumą. Yra daug tyrimų, nagrinėjančių aplinkos ekologiškumo, ekosistemų talpumo/atsparumo ir eko-reveliacinio dizaino ryšį, tačiau ryšys tarp urbanizuotos aplinkos socio-ekosistemų atsparumo ir minėtos dizaino strategijos tyrinėtas mažai, o ypač atsparumo potvyniams, kas yra ypatingai aktualu sparčios klimato kaitos kontekste. Darbo tikslas yra taikant tarpdisciplininio tyrimo principus sukurti eko-reveliacinio dizaino metodiką urbanistiniam kraštovaizdžiui siekiant didinti atsparumą potvyniams ir ją išbandyti pateikiant potvyniams atsparaus urbanistinio kraštovaizdžio modelį. Darbo uždaviniai: teorinių kraštovaizdžio ekologijos, architektūros, sociologijos ir kt. žinių ir praktinės eko-reveliacinio dizaino patirties apžvalga ir vertinimas, potvyniams atsparaus urbanistinio kraštovaizdžio eko-reveliacinio dizaino metodologinių nuostatų kūrimas, sukurto metodo išbandymas ir pritaikymas sukuriant potvyniams atsparaus urbanistinio kraštovaizdžio modelį, integruojantį ekologinius ir socio-kultūrinius, estetinius kriterijus.
|
|
Hibridinės aplinkos: darnumo estetikos vertinimas
|
doc. dr. Indrė GRAŽULEVIČIŪTĖ-VILENIŠKĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Su darniu vystymusi susijusių aplinkos formavimo sričių veiklos raišką nagrinėjantys mokslininkai pastebi, kad darnaus vystymosi reiškinys kol kas stokoja savo naujos, atpažįstamos estetinės kalbos (Di Carlo, 2016). Kaip atsakas į šias problemas išsirutuliojo vadinamoji darnumo estetikos (sustainability aesthetics, aesthetics of sustainability) kryptis, siekianti darnumo idėjas įprasminti projektuojamų objektų raiškoje ir santykyje su jų naudotoju. Šios idėjos ištakos siejamos su 1960-aisiais - 1970-aisiais metais iškilusia ekologinio meno kryptimi (Kagan, 2011). Pastaraisiais metais darnumo estetikos idėja sulaukia vis daugiau tyrėjų (Kagan, 2011) ir projektuotojų dėmesio, darnumo estetikos klausimai nagrinėjami produktų dizaino (Marchand ir kt., 2006), architektūros (Sunikka-Blank, 2011), urbanistikos (Di Carlo, 2016), kraštovaizdžio architektūros (Hemmati, 2016), miškininkystės (Sheppard, 2001) ir kt. srityse. Literatūroje pateikiama nedaug konkrečių darnumo estetikos apibrėžimų. Konkretų darnumo estetikos apibūdinimą pateikia S. Kagan (2011). Šiame apibrėžime jis remiasi G. Bateson estetikos, kaip atsako į jungiančias struktūras, samprata ir teigia, kad ši estetika koncentruojasi į ryšius ir procesus ir yra paremta jautriu atsaku į daugelyje lygmenų jungiančias struktūras. Remiantis G. Bateson, S. Kagan (2011) skatina ne vien tik koncentruotis į iš karto matomus gyvojo pasaulio elementų skirtumus, bet žvelgti į gyvąjį pasaulį jungiančią metastruktūrą. Taigi darnumo estetika turėtų išryškinti tai, kad priešybės iš tiesų viena kitą papildo. Siūlomo tyrimo tikslas - išplėtoti darnumo estetikos sąvoką remiantis aplinkos estetinio suvokimo lygmenų teorija (Dekay, 2012) ir pritaikyti ją šiuolaikinių miestų dinamikos (plėtros ir susitraukimo) pasekoje besiformuojančioms hibridinėms (mišrioms) aplinkoms (miesto miškas, miesto gamta, miesto daržas, miško biuras, miško daržas ir kt.) vertinti.
|
| Žmonių ir gyvūnų santykiai, konfliktai ir transformacijos: antrozoomorfizmas kine |
prof. dr. Dario MARTINELLI |
valstybės finansuojama |
|
Šiuolaikinės muzikos organizavimo ir reprezentavimo principai
|
prof. dr. Darius KUČINSKAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Muzikos organizavimas ir reprezentavimas yra esminiai muzikos kūrybos ir sklaidos principai. Šių principų specifika pasireiškia per individualizuotą komponavimo technikų ir muzikos fiksavimo būdų – teksto – įvairovę (grafinę, akustinę, skaitmeninę). Pastarojo laikmečio poslinkis į skaitmeninę terpę iš esmės pakeitė kelis šimtmečius egzistavusią Europos muzikos organizavimo ir reprezentavimo tradiciją. Nauji muzikos komponavimo principai, jos skaitmenizavimas ir virtualus pateikimas verčia permąstyti pamatinius muzikos kūrybos ir sklaidos būdus. Disertacija būtų skirta šiuolaikinės muzikos komponavimo technikų analizei, šiuolaikinės muzikos reprezentavimo būdų įvairovei nagrinėti ir teoriniam pastarųjų dešimtmečių muzikos raidos apibendrinimui. Vertinant ir analizuojant pasaulines šiuolaikinės muzikos tendencijas bus taip pat remiamasi Lietuvos kompozitorių ir atlikėjų patirtimi, jų kūrybos analize bei specifika.
|
|
Kompleksiškas sąveikų tarp urbanizuotų ir gamtinių struktūrų modeliavimas Baltijos pajūrio zonose
|
prof. dr. Kęstutis ZALECKIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šios daktaro disertacijos tematikos tikslas – kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti kompleksiškas sąveikas tarp Baltijos jūros pakrančių urbanizuotų ir gamtinių erdvių, jų pokyčių dinamiką ir priežastis. Tikslo bus siekiama integruotai modeliuojant minėtų erdvių transformacijas, ryšius, pasiekiamumą, ir funkcijas. Remiantis simuliaciniais kompleksiškais modeliais apjungiant remote sensing technologijas, erdvės sintaksę, GIS technologijas ir kompiuterio mokymą (machine learning) bus siekiama numatyti galimus tiriamų teritorijų antropo-ekosistemų pokyčius siejant juos su klimato kaita ir teikiant rekomendacijas teritorijų planavimo politikai. Sukurtas kompleksiškas modelis bus naudojamas kaip pagrindas atliekant palyginamąją keleto šalių Baltijos jūros pakrančių regionų situaciją, pvz.: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities ir Lenkijos. Tai leis tiksliau įvertinti geografinių, politinių, ekonominių ir socialinių aplinkos aspektų poveikį darniam teritorijų vystymui platesniame Europiniame kontekste.
|
