| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Darnumo estetikos koncepcijos plėtotė ir taikymas hibridinėms aplinkoms vertinti
|
doc. dr. Indrė GRAŽULEVIČIŪTĖ-VILENIŠKĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Su darniu vystymusi susijusių aplinkos formavimo sričių veiklos raišką nagrinėjantys mokslininkai pastebi, kad darnaus vystymosi reiškinys kol kas stokoja savo naujos, atpažįstamos estetinės kalbos (Di Carlo, 2016). Kaip atsakas į šias problemas išsirutuliojo vadinamoji darnumo estetikos (sustainability aesthetics) kryptis, siekianti darnumo idėjas įprasminti projektuojamų objektų raiškoje ir santykyje su jų naudotoju. Šios idėjos ištakos siejamos su 1960-aisiais - 1970-aisiais metais iškilusia ekologinio meno kryptimi (Kagan, 2011). Pastaraisiais metais darnumo estetikos idėja sulaukia vis daugiau tyrėjų (Kagan, 2011) ir projektuotojų dėmesio, darnumo estetikos klausimai nagrinėjami produktų dizaino (Marchand ir kt., 2006), architektūros (Sunikka-Blank, 2011), urbanistikos (Di Carlo, 2016), kraštovaizdžio architektūros (Hemmati, 2016), miškininkystės (Sheppard, 2001) ir kt. srityse. Literatūroje pateikiama nedaug konkrečių darnumo estetikos apibrėžimų. Konkretų darnumo estetikos apibūdinimą pateikia S. Kagan (2011). Šiame apibrėžime jis remiasi G. Bateson estetikos, kaip atsako į jungiančias struktūras, samprata ir teigia, kad ši estetika koncentruojasi į ryšius ir procesus ir yra paremta jautriu atsaku į daugelyje lygmenų jungiančias struktūras. Remiantis G. Bateson, S. Kagan (2011) skatina ne vien tik koncentruotis į iš karto matomus gyvojo pasaulio elementų skirtumus, bet žvelgti į gyvąjį pasaulį jungiančią metastruktūrą. Taigi darnumo estetika turėtų išryškinti tai, kad priešybės iš tiesų viena kitą papildo. Siūlomo tyrimo tikslas - išplėtoti darnumo estetikos sąvoką remiantis aplinkos estetinio suvokimo lygmenų teorija (Dekay, 2012) ir pritaikyti ją šiuolaikinių miestų dinamikos (plėtros ir susitraukimo) pasekoje besiformuojančioms hibridinėms (mišrioms) aplinkoms (miesto miškas, miesto gamta, miesto daržas, miško biuras, miško daržas ir kt.) vertinti. Laukiamas rezultatas - hibridinių aplinkų įvertinimas darnumo estetikos požiūriu naudojant tyrimo metu sukurtą metodiką ir rekomendacijos tokių aplinkų formavimui.
|
|
Šiuolaikinės muzikos organizavimo ir reprezentavimo principai
|
doc. dr. Darius KUČINSKAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Muzikos organizavimas ir reprezentavimas yra esminiai muzikos kūrybos ir sklaidos principai. Šių principų specifika pasireiškia per individualizuotą komponavimo technikų ir muzikos fiksavimo būdų – teksto – įvairovę (grafinę, akustinę, skaitmeninę). Pastarojo laikmečio poslinkis į skaitmeninę terpę iš esmės pakeitė kelis šimtmečius egzistavusią Europos muzikos organizavimo ir reprezentavimo tradiciją. Nauji muzikos komponavimo principai, jos skaitmenizavimas ir virtualus pateikimas verčia permąstyti pamatinius muzikos kūrybos ir sklaidos būdus. Disertacija būtų skirta šiuolaikinės muzikos komponavimo technikų analizei,
4
šiuolaikinės muzikos reprezentavimo būdų įvairovei nagrinėti ir teoriniam pastarųjų dešimtmečių muzikos raidos apibendrinimui. Vertinant ir analizuojant pasaulines šiuolaikinės muzikos tendencijas bus taip pat remiamasi Lietuvos kompozitorių ir atlikėjų patirtimi, jų kūrybos analize bei specifika.
|
| Lietuvos baldų dizainas 1945-1960 metais |
doc. dr. Vaidas PETRULIS |
valstybės finansuojama |
|
Vizualinės taršos urbanizuotoje aplinkoje vertinimas ir modeliavimas
|
prof. dr. Jūratė Kamičaitytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Dėl globalizacijos ir intensyvios technologinės pažangos, komercinių iniciatyvų ir kitų veiksnių poveikio sparčiai kintant urbanizuotam kraštovaizdžiui ir nuolatos didėjant vizualinės urbanizuotos aplinkos informacinei įvairovei ir kompleksišumui, vizualinės taršos sąvoka, jos vertinimo būdai, vizualinio poveikio modeliavimas darosi vis aktualesni. Daugelis pažangių užsienio šalių turi įteisintą planuojamos veiklos ar objekto vizualinio poveikio aplinkai vertinimo sąvoką, vizualinio poveikio vertinimo metodines rekomendacijas, grindžiamas, kiek įmanoma, didesnio objektyvumo ir sistemiškumo principais bei naudojamas praktinėje planavimo ir projektavimo veikloje (Kamičaitytė-Virbašienė & Godienė, 2015). Lietuvoje 2015 m. buvo parengta gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ir objektų vizualinės taršos nustatymo metodika, skirta ekspertiniam vertinimui, kuri gali būti toliau vystoma įvertinant dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, integruojant ekspertų ir visuomenės nuomonę, detalizuojant vertinamuosius rodiklius, jų svarbos koeficientus ir pan. (Kamičaitytė, Godienė, 2021). Darbo tikslas yra taikant tarpdisciplininio tyrimo principus sukurti vizualinės taršos nustatymo metodiką urbanistiniam kraštovaizdžiui siekiant gerinti miestovaizdžio vizualinę kokybę ir puoselėti jo savastį ir ją išbandyti modeliuojant galimą vizualinę miestovaizdžio taršą.
|
|
Kultūrinio identiteto įtaka kraštovaizdžio suvokimui ir vertinimui
|
prof. dr. Jūratė Kamičaitytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Kraštovaizdis kaip socialinis konstruktas ir procesas, vykstantis laike ir erdvėje, yra nuolatos kintantis ir dėl to nuolatos įvairių subjektų vertinamas iš naujo objektyviai egzistuojantis fenomenas. Įvertinant nevienareikšmius globalizacijos kultūrinius, technologinius, socialinius ir kt. aspektus, kraštovaizdžio vertintojai yra ir bus auganti daugiakultūrinė bendruomenė, o kiekvieno vertintojo preferencijas kraštovaizdžio atžvilgiu lemia ne tik psichologiniai, individualūs, bet ir sociokultūriniai veiksniai, lemiami kultūrinio identiteto. Europos kraštovaizdžio konvencijoje (2000) kraštovaizdis apibrėžiamas kaip esminė žmones supančios aplinkos sudedamoji dalis, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo įvairovės išraiška ir jų savasties pagrindas. Naujausi kraštovaizdžio ontologijos tyrimai, kuriais siekiama didinti supratimą ir išplėsti žinias apie kraštovaizdį kaip socialinį konstruktą ir objektyvią tikrovę, kultūriniu požiūriu skirtingų aplinkos reikšmių svarba bendrojo dalyvavimo principu grįstam erdviniam planavimui, tarpvalstybinio bendradarbiavimo būtinybė sprendžiant kai kuriuos aplinkos formavimo klausimus, įvairias kultūras integruojančių viešųjų erdvių formavimo poreikis ir kt. taip pat pagrindžia kultūrinių skirtumų įtakos kraštovaizdžio suvokimui, vertinimui ir formavimui tyrimo aktualumą. Darbo tikslas yra sukurti ir išbandyti kraštovaizdžio vertinimo ir modeliavimo metodiką, leidžiančią identifikuoti skirtingo kultūrinio pagrindo ir socialinio konteksto įtaką kraštovaizdžio subjektyviam suvokimui ir vertinimui, išskiriamoms preferencijoms bei mentaliniam vaizdui ir kartu nustatyti tai lemiančius kraštovaizdžio objektyviuosius rodiklius.
|
