| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
Atvirkštinės inovacijos pasaulinėje vertės grandinėje
|
prof. dr. Maximilian Joachim Von Zedtwitz |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiuo projektu siekiama sujungti atvirkštinių inovacijų koncepciją su pasaulinės vertės grandinės koncepcija, pažanga naujovėmis ir tarptautinio verslo teorija nuo dabartinės orientacijos į produktą orientuota į gamybą, daugiau dėmesio skiriant žinioms, intelektinei nuosavybei ir gebėjimų perdavimui. Tyrimas yra inovacijų valdymo („TIM“) ir tarptautinio verslo teorijos („IB“) sankirtoje.
Tiksliau, šio projekto ambicijos yra šios:
1. Gaminių, paslaugų, technologijų ir organizacinių atvirkštinių inovacijų duomenų bazės kūrimas ir plėtimas, įskaitant. interneto įbrėžimas ir AI palaikomas įrankių kūrimas.
2. Esamos atvirkštinių inovacijų tipologijos išplėtimas į tinkamą bimodalinių tarptautinių inovacijų teoriją.
3. Nuodugnių atvirkštinių inovacijų atvejo tyrimų iš kelių šalių keliose įmonėse kūrimas produktų moduliškumo lygiu.
4. Išanalizuoti tarptautinių įmonių pasaulines inovacijų strategijas ir praktikas.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais Danijoje, Prancūzijoje ir Brazilijoje.
|
|
Atvirų inovacijų strategijų taikymas skatinant dalinimąsi sveikatos duomenimis ir vertės kūrimą sveikatos priežiūros ekosistemose
|
prof. dr. Asta Pundzienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Sveikatos priežiūros skaitmeninimas atveria naujas galimybes įgyvendinti atviras inovacijas per dalijimąsi sveikatos duomenimis, leidžiančias suinteresuotosioms šalims bendrai kurti pridėtinę vertę. Nepaisant šio potencialo, sveikatos duomenų dalijimasis dažnai būna nepakankamai integruotas ir nenuoseklus, atskleisdamas esminę tyrimų spragą. Dabartiniai tyrimai daugiausia dėmesio skiria technologiniams ir teisinio reguliavimo iššūkiams, tačiau retai tyrinėja, kaip galima sukurti naujoves ir pagerinti sveikatos rezultatus dalijantis duomenimis. Šis projektas kelia tyrimo klausimą: Kaip sveikatos duomenų dalijimasis pagal atvirųjų inovacijų strategijas gali paskatinti vertės kūrimą sveikatos priežiūros ekosistemoje? Tyrimo tikslas – ištirti dalijimosi sveikatos duomenimis mechanizmus, siekiant skatinti į pacientą orientuotas inovacijas, didinti veiklos efektyvumą ir tobulinti sisteminę sveikatos priežiūrą. Naudojant mišrius metodus, tyrimas apima atvejų analizę ir kiekybinę dalijimosi sveikatos duomenimis socio-ekonominio poveikio analizę. Tikimasi, kad projektas išplės atvirų inovacijų teoriją ir pasiūlys praktines rekomendacijas, padedančias užtikrinti duomenų saugumą, skatinti bendradarbiavimą ir maksimizuoti socialinę bei ekonominę naudą sveikatos sektoriuje.
|
|
Darbuotojų bei organizacijų atsparumo stiprinimas taikant socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas
|
prof. dr. Živilė Stankevičiūtė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Skaitmeninių technologijų, klimato kaitos, pandemijų ar geopolitinių suiručių sąlygotos krizės bei pokyčiai tampa „nauju normalumu“ (Chen ir kt., 2021), keliančiu grėsmę organizacijų gyvybingumui. Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog krizių akivaizdoje organizacijų išlikimas ir veiklos efektyvumas priklauso nuo pačių organizacijų bei jų darbuotojų sugebėjimo atlaikyti ir prisitaikyti prie iššūkių, t.y. nuo jų atsparumo (Liang ir Cao, 2021; Zhou ir kt. 2023; Trieu ir kt. 2024). Atsparumas reiškia gebėjimą atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalankių situacijų, sunkumų, nesėkmių ar net pozityvių pokyčių (Luthans, 2002).
Organizacijų atsparumas yra kertinis jų ilgalaikiškumo aspektas. Tuo tarpu, tyrimai atskleidžia dualią darbuotojų atsparumo vertę: iš vienos pusės, atsparumas pozityviai įtakoja pačių darbuotojų nuostatas bei elgseną, o iš kitos pusės - ženkliai prisideda prie organizacijos finansinių rezultatų bei kartu didina pačių organizacijų gebėjimą keisti strategiją ir proaktyviai reaguoti iki sunkumams pasireškiant (Liang ir Cao, 2021; Hillmann ir Guenher, 2021).
Pripažįstant, jog darbuotojų bei organizacijų atsparumas yra darbuotojų gerovės bei organizacijų konkurencinio pranašumo pagrindas (Näswall ir kt., 2019) kyla klausimas ar ir kaip atsparumas gali būti stiprinamas? Pastaruoju metu akcentuojamas žmonių išteklių valdymo (toliau – ŽIV) potencialas stiprinant atsparumą (Liu ir kt., 2019). Tačiau tyrimai yra fragmentiški, neapimantys socialinės atsakomybės dimensijos žmonių išteklių valdyme, nors socialiai atsakingas ŽIV yra nukreiptas į darbuotojų gerovės stiprinimą bei organizacijos veiklos tęstinumą (Diaz?Carrion ir kt. 2019). Taigi, disertacijos probleminis klausimas: kokios ir kaip socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikos stiprina darbuotojų ir organizacijų atsparumą.
Darbo tikslas – atskleisti darbuotojų bei organizacijų atsparumą stiprinančias socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas.
|
|
Dirbtinio intelekto taikymas Šiaurės-Baltijos šalių biržose kotiruojamose įmonėse: temų modeliavimas remiantis įmonių ataskaitomis
|
prof. dr. Mantas Vilkas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Dirbtinio intelekto (DI) diegimas yra transformuojanti jėga šiuolaikiniame versle, suteikianti organizacijoms galimybių diegti naujoves, optimizuoti procesus ir gerinti sprendimų priėmimą. Tačiau DI, ypač generatyvinio DI, taikymo mastas ir pobūdis įvairiose pramonės šakose išlieka nepakankamai ištirtas dėl tradicinių analizės metodų ribotumo. Įmonių ataskaitos, kuriose gausu kokybinės informacijos, yra vertingas, bet dar mažai išnaudotas šaltinis įžvalgoms apie DI strategijas, taikymo sritis ir iššūkius gauti. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti DI taikymo tendencijas ir poveikį taikant pažangius temų modeliavimo metodus pasitelkiant NASDAQ Šiaurės-Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių (~1000 įmonių) ataskaitas. Naudojant tokius metodus kaip Latentinė Dirichlet paskirstymo analizė (LDA) ir BERTopic, tyrimas nustatys DI diegimo modelius, temas ir tendencijas. Tyrimas prisidės prie skaitmeninės transformacijos ir DI tyrimų sričių, a) atskleisdamas DI diegimo tendencijas Šiaurės Europoje; b) pasiūlydamas DI taikymo tipologiją (pvz., analitinis DI vs. generatyvinis DI; reaktyvus vs. proaktyvus DI); c) susiedamas DI tipus su įmonių veiklos rezultatais; d) pateikdamas duomenis apie Šiaurės-Baltijos regioną, kurie galės būti lyginami su kitų regionų DI diegimo tendencijomis ir efektais. Rezultatai yra naudingi įmonių vadovams, politikos formuotojams ir tyrėjams, suteikdami įžvalgų apie tai, kaip įmonės pasinaudoja DI potencialu spręsdamos jo keliamus iššūkius ir taip stiprindamos savo strategijas skaitmeninės transformacijos kontekste.
|
| Ekologiško maisto vartojimo ir tvarios vartotojų gerovės sąsajos |
prof. dr. Aušra Rūtelionė |
valstybės finansuojama |
|
Skaitmeninių technologijų integravimas į ESG ataskaitų auditą
|
prof. dr. Lina Dagilienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
ESG ataskaitos tampa svarbiu mechanizmu, padedančiu įvertinti įmonių veiklos poveikį aplinkai (Dechow, 2023).Dėl didėjančio reguliavimo spaudimo, ataskaitų duomenų ir eko-manipuliavimo tendencijų šiame tyrime ketinama tirti ESG ataskaitų auditą, derinant suinteresuotųjų šalių teorijos požiūrį ir skaitmeninių technologijų vaidmenį. ESG ataskaitų teikimas ir užtikrinimas yra sudėtingas procesas, nes informacijos šaltinių įvairovė (Das, 2023) ir vertinimo metodų sudėtingumas gali trukdyti informacijos patikimumui, tikslumui ir objektyvumui (Alles et al., 2022). Todėl bendrovėms gali būti sudėtinga integruoti tvarumo informaciją į apskaitos informacines sistemas ir ataskaitų teikimo praktiką (Liu ir kt., 2023). Skaitmeninės technologijos kartu su augančiais atskaitomybės duomenimis padeda spręsti šią sudėtingą problemą, sukuriant naujus aplinkosaugos ir socialinės informacijos matavimo, analizės ir audito būdus, bei padedant suinteresuotosioms šalims priimti sprendimus (Yu ir kt., 2023).
|
|
Įtikinami agentai prognozavimui ir sprendimų priėmimui viešojoje politikoje
|
doc. dr. Rimantas Rauleckas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didžiųjų kalbos modelių integravimas į agentinį modeliavimą, įgalinant įtikinamus agentus, yra nauja dirbtinio intelekto inovacija, turinti potencialą spręsti viešojo valdymo problemas. Tai leidžia viešosios politikos analizėje modeliuoti alternatyvas ir numatyti jų pasekmes atkuriant socialinius procesus per agentų sąveikas. Šis požiūris taip pat suteikia galimybę tikrinti teorinius modelius, naudojant dinamiškas simuliacijas, papildančias tradicinius koreliacinius tyrimus.
|
|
Lyderio Elgsenos ir Darbo Aplinkos Sąveika Sąsajoje su Darbuotojų Stresu
|
prof. dr. Asta Savanevičienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Stresas darbe yra viena iš aktualiausių šiuolaikinių organizacijų problemų, turinčių rimtų pasekmių tiek asmens gerovei, tiek organizacijos veiklai. Viena vertus, augantys darbo aplinkos reikalavimai ir, kita vertus, asmeninės ambicijos sukuria dviprasmišką situaciją, kurią būtų galima apibūdinti kaip „Žalos/naudos paradoksą“ (Litchfield ir kt., 2016). Teiginys, kad „darbas gali būti žalingas“ (Litchfield ir kt., 2016), implikuoja situaciją be išeities, reikalaujančią naujų įžvalgų. Pastaruoju metu darbo poreikių ir išteklių teorija buvo plėtojama, pateikiant keletą pasiūlymų žvelgiant iš darbo dizaino perspektyvos (Demerouti & Bakker, 2023). Nors ilgą laiką buvo teigiama, kad lyderis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis darbuotojų streso lygį (Harms ir kt., 2017), tačiau lyderio elgsena gali sumažinanti didelių darbo reikalavimų (darbo aplinkos stresorių) neigiamą poveikį darbuotojų stresui (Lundqvist ir kt., 2022; Demerouti ir Bakker, 2007). Nepaisant to, ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skirta lyderio elgsenai arba darbo aplinkai, tačiau tiriant juos kaip nepriklausomus darbuotojų streso veiksnius (Bakker ir Demerouti, 2020). Vis dėlto mažai dėmesio skirta jų interaktyvaus poveikio darbuotojų stresui analizei.
Tyrimo tikslas – ištirti, kaip lyderio elgsena daro įtaką darbuotojų stresui įvairiose darbo aplinkose, daugiausia dėmesio skiriant lyderystės stiliaus ir darbo aplinkos veiksnių sąveikai.
Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti, kaip lyderio elgsena sušvelnina arba sustiprina darbo aplinkos stresorių (pvz., darbo krūvio, vaidmenų dviprasmiškumo, organizacijos kultūros, procesų ir procedūrų) poveikį darbuotojų stresui. 2) Nustatyti tam tikrus lyderio elgsenos ir darbo aplinkos savybių derinius, kurie efektyvūs mažinant darbuotojų stresą.
|
|
Nacionalinės kultūros sostinės socialinis-kultūrinis poveikis
|
prof. dr. Raminta Pučėtaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbo tema - nacionalinių kultūros sostinių socialinio ir kultūrinio poveikio vertinimas. Darbo tikslas – remiantis gerąja praktika kitose šalyse sukurti nacionalinės kultūros sostinės teigiamo socialinio ir kultūrinio poveikio vertinimo modelį, susiejant retrospektyvinius individų bei bendruomenių išgyvenimus su politinių lyderių, bendruomenių vizijomis ir savivaldybių strateginiais planais.
|
|
Nevyriausybinių organizacijų veikla ir atskaitomybė skaitmeninės transformacijos sąlygomis
|
doc. dr. Šviesa Leitonienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Skaitmeninė transformacija sukuria maujas galimybes ir naujus iššūkius nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir jų suinteresuotosioms šalims. Ir nors daugelis skaitmeninės transformacijos keliamų iššūkių yra universalūs, tačiau NVO situacija yra šiek tiek sudėtingesnė dėl jų suinteresuotųjų šalių įvairovės, veiklos reguliavimo, finansavimo pritraukimo ir ribotų išteklių. Palyginti su kitais sektoriais, NVO sektorius susiduria su daugiau politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių iššūkių, nes NVO siekia orientuotis į visuomenės narius, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir kurie yra labiausiai pažeidžiami. Dėl šios priežasties NVO atskaitomybės visuomenei vaidmuo, kurį iš esmės keičia technologijos, yra neabejotinai kitoks nei kituose sektoriuose. Ir šiandien vis dar kyla klausimai kaip skaitmeninė transformacija gali palengvinti ir patobulinti NVO veiklą ir atskaitomybę? Kokius naujus iššūkius tai sąlygoja? Ir, ar skaitmeninės technologijos gali padėti pertvarkyti santykius su suinteresuotosiomis šalimis ir užtikrinti vienodą dėmesį visoms suinteresuotosioms šalims? Ar priešingai, tik padidinti nelygybę ir atskirtį? Tai rodo, kad skaitmeninės technologijos poveikis NVO veiklai ir atskaitomybei yra kompleksinis, apimantis ne tik technologinius ir organizacinius, bet ir etinius aspektus. Taigi disertacijos tikslas būtų ištirti skaitmeninės transformacijos poveikį NVO veiklai ir atskaitomybei skirtingoms suinteresuotosiomis šalims.
|
| Organizacijos poveikio visuomenei didinimas derinant įmonių socialinės atsakomybės ir kokybės vadybos sistemas |
prof. dr. Eglė Staniškienė |
valstybės finansuojama |
|
Padorus darbas ir pažeidžiamų darbuotojų gerovė
|
prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Globalizacija ir skaitmenizacija padidino darbo vietų įvairovę, tačiau taip pat išplėtė pažeidžiamų darbuotojų, apibūdinamų pagal amžių, etninę kilmę, lytį ir įgūdžių lygį, skaičių. Šios pažeidžiamų darbuotojų grupės, įskaitant migrantus ir translyčius asmenis, dažnai susiduria su padorios darbo vietos kliūtimis, diskriminacija ir nelygybe, o tai neigiamai veikia jų gerovę. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip specifinės pažeidžiamos darbuotojų grupės apibrėžia ir suvokia padorios darbo vietos ribas bei jos poveikį jų gerovei. Naudojant mišrių metodų požiūrį ir remiantis Darbo psichologijos teorija, tyrimas sieks nustatyti pagrindinius padorios darbo vietos aspektus bei pateikti praktines įžvalgas, padedančias spręsti nelygybės problemas ir skatinti įtrauktį darbo rinkoje.
|
|
Pramonės pasaulinių mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų lyginamoji analizė
|
prof. dr. Maximilian Joachim Von Zedtwitz |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiuo projektu siekiama sukurti didžiausią pasaulyje pramonės MTEP centrų duomenų bazę ir panaudoti šiuos duomenis kuriant naujus mokslo ir technologijų politikos modelius, įmonės strategiją ir tarptautinio verslo teoriją. Tyrimas yra inovacijų valdymo („TIM“) ir tarptautinio verslo teorijos („IB“) sankirtoje.
Tiksliau, šio projekto ambicijos yra šios:
1. GLORAD duomenų bazės sukūrimas ir išplėtimas, įskaitant. interneto įbrėžimas ir AI palaikomas įrankių kūrimas.
2. Pasaulinio šalių MTEP patrauklumo analizavimas laikui bėgant.
3. Pasiūlyti pasaulinį inovacijų prekybos balanso rodiklį, kuris matuotų pasaulines investicijas į technologijas tarp grynųjų importuojančių ir eksportuojančių šalių.
4. Analizuojant tarptautinių firmų pasaulines inovacijų strategijas.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais Danijoje, Prancūzijoje ir Kalifornijoje.
|
|
Projekto vadovo sąmoningumo vaidmuo suinteresuotų šalių įtraukimui į projekto socialinės vertė kūrimą
|
prof. dr. Rūta Čiutienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Sąmoningumas sulaukia vis didesnio dėmesio projektų valdymo bendruomenėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad sąmoningumas yra svarbus veiksnys įgalinantis projektais kuriamus pokyčius ir inovacijas, didina lankstumą, atsparumą, adaptyvumą ir komandų veiklos efektyvumą. Tai lemia sėkmingą projekto suinteresuotų šalių įtraukimą į socialinės vertės kūrimą.(Daniel ir kt., 2023; Stuart-Edwards ir kt., 2023). Galima teigti, kad tai yra viena iš prielaidų pasiekti projekto rezultatus, užtikrinti ekonominės ir socialinės vertės kūrimą, bei subalansuoti skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus įtraukiant juos į vertės kūrimą (Zhu et al., 2021; Xiong & Li, 2018). Mokslinė problema: kaip projekto vadovo sąmoningumas stiprina projekto suinteresuotų šalių įsitraukimą? Kaip projekto suinteresuotų šalių įsitraukimas veikia projekto socialinės vertės kūrimą? Tikslas- teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti projekto vadovo sąmoningumo ir projekto suinteresuotų šalių įsitraukimo sąsajas projekto socialinės vertės kūrimo požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotų šalių (SŠ) įsitraukimo koncepcijų analizę, identifikuoti įsitraukimą lemiančius veiksnius ir sąsajas su projekto socialinės vertės kūrimu. 2. Apibrėžti sąmoningumo koncepciją projektų valdyme, identifikuojant projekto vadovui aktualias sąmoningumo dedamąsias ir sąsajas su projekto SŠ įsitraukimu, kuriant projekto socialinę vertę. 3. Įvertinus projekto vadovo sąmoningumo vaidmens SŠ įsitraukimui kuriant projekto socialinę vertę teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus sudaryti konceptualų modelį, apimantį projekto vadovo sąmoningumo, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajas. 4. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti projekto vadovo sąmoningumo, SŠ įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajų konceptualaus modelio pagrindimą. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti rekomendacijas ir tolimesnes tyrimų kryptis.
|
| Suinteresuotųjų įsitraukimas tvarioms inovacijoms ir vertės kūrimui globaliose tiekimo grandinėse |
prof. dr. Jurgita Sekliuckienė |
valstybės finansuojama |
|
Vartotojų emocinės ir elgsenos reakcijos į su tvarumu susijusias raginimo priemones: moralinių nuostatų, smalsumo ir skepticizmo vaidmuo
|
doc. dr. Agnė Gadeikienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Klimato kaita yra didžiulis pasaulinis iššūkis – 77% ES piliečių ją laiko rimta problema, o 22% ją vertina kaip svarbiausią globalią grėsmę. Nors vartotojų proaplinkosauginis sąmoningumas auga, jis dažnai neatsispindi tvaraus vartojimo elgsenoje. „Nudging“ (raginimas) – subtilios priemonės, padedančios daryti įtaką elgsenai neribojant pasirinkimo laisvės, gali užpildyti šią spragą pasitelkiant tokias technikas kaip numatytosios parinktys, formuluočių kūrimas, socialiniai įrodymai, informaciniai metodai, skatinant tvaraus vartojimo elgseną. Vartotojų reakcijas į tokį raginimą gali lemti moralinės nuostatos, smalsumas ir skepticizmas. Smalsumas skatina įsitraukimą ir mažina skepticizmą, tačiau nepasitikėjimas, susijęs su žaliuoju smegenų plovimu, gali trukdyti tvariems sprendimams. Šioje daktaro disertacijoje bus tiriamos emocinės ir elgsenos reakcijos į su tvarumu susijusias raginimo priemones bei analizuojamas moralinių nuostatų, smalsumo ir skepticizmo vaidmuo. Tradicinių ir neuromarketingo metodų integracija padės atskleisti psichologinius mechanizmus ir pasiūlyti veiksmingas strategijas tvarumo skatinimui.
|
|
Vartotojų ir DI grįstų pokalbių robotų sąveika emociškai įtemptuose kontekstuose: emocijų reguliavimo strategijų ir jų poveikio požiūrio ir elgesenos pasekmėms tyrimas
|
doc. dr. Beata Šeinauskienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pokalbių robotų antropomorfizmo poveikio vartotojų patirčiai tyrimų rezultatų prieštaringumas aktualizuoja šių tyrimų tęstinumo poreikį. Pavyzdžiui, humanizuoti DI rekomenduotojai vartotojams labiau priimtini bei nehumanizuoti DI rekomenduotojai hedoninių produktų atveju (Wien ir Peluso, 2021). Tuo tarpu kiti tyrimai rodo, kad pokalbių robotų antropomorfizmas neigiamai veikia vartotojų pasitenkinimą ir ketinimus pirkti ateityje, kai sąveikaujama su pykčio apimtais vartotojais (Crolic, Thomaz, Hadi ir Stephen, 2022). Dar kiti tyrimai parodė, kad antropomorfizuoti pokalbių robotai nesumažina neigiamo pykčio poveikio pasitenkinimui (Tang, Wang, Zhou, Guo ir Li, 2024).)
Mokslinė literatūra leidžia daryti prielaidą, kad vartotojų reakcija gali priklausyti nuo sąveikos agento - ar klientus aptarnauja žmogus, ar DI grįstas pokalbių robotas. Kyla klausimas, ar vartotojai labiau linkę išreikšti savo emocijas DI grįstiems pokalbių robotams ar žmonėms (aptarnaujantiems klientus). Ar sąveikoje su pokalbių robotais ir žmonėmis vartotojų emocinio atsako modeliai skiriasi? Kokį vaidmenį atlieka pokalbių roboto emocinė išraiška (viena iš DI antropomorfizmo formų) sukeliant skirtingas vartotojų reakcijas emociškai įtemptuose kontekstuose? Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip ir kodėl sąveikos su vartotoju agentas (žmogus arba DI grįstas pokalbių robotas) veikia vartotojų polinkį emociškai įtemptose situacijose išreikšti emocijas ir kaip tai, savo ruožtu, veikia vartotojų požiūrio ir elgsenos pasekmes. Taip pat siekiama išsiaiškinti DI grįstų pokalbių robotų antropomorfizmo poveikį vartotojų pasitelkiamoms emocijų reguliavimo strategijoms.
Geresnis DI grįstų pokalbių robotų ir vartotojo sąveikos reiškinio neigiamų emocijų kontekstuose supratimas gali turėti vertingos praktinės reikšmės vartotojų patirties gerinimui.
|
