Vadyba

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Produktai gaminami sudėtingose pasaulinėse vertės grandinėse, tad išteklių naudojimą galima nustatyti tik dalijantis informacija tarp atitinkamų ekonomikos agentų. Todėl įvairūs suinteresuotieji subjektai ir jų agentai yra suinteresuoti tvarios ir žiedinės ekonomikos (CE) rodikliais, kad galėtų priimti sprendimus, laikytis reguliavimo ar tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų, arba tiesiog stebėti veiklos rezultatus. Šiame tyrime būtų siekiama ištirti, kaip agentų poreikiai ir gebėjimai lemia skirtingus rodiklius ir kaip juos galima integruoti į CE vertinimo sistemą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmeninių technologijų, klimato kaitos, pandemijų ar geopolitinių suiručių sąlygotos krizės bei pokyčiai tampa „nauju normalumu“ (Chen ir kt., 2021), keliančiu grėsmę organizacijų gyvybingumui. Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog krizių akivaizdoje organizacijų išlikimas ir veiklos efektyvumas priklauso nuo pačių organizacijų bei jų darbuotojų sugebėjimo atlaikyti ir prisitaikyti prie iššūkių, t.y. nuo jų atsparumo (Liang ir Cao, 2021; Zhou ir kt. 2023; Trieu ir kt. 2024; Xiao ir kt.2025). Atsparumas reiškia gebėjimą atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalankių situacijų, sunkumų, nesėkmių ar net pozityvių pokyčių (Luthans, 2002). Organizacijų atsparumas yra kertinis jų ilgalaikiškumo aspektas. Tuo tarpu, tyrimai atskleidžia dualią darbuotojų atsparumo vertę: iš vienos pusės, atsparumas pozityviai įtakoja pačių darbuotojų nuostatas bei elgseną, o iš kitos pusės - ženkliai prisideda prie organizacijos finansinių rezultatų bei kartu didina pačių organizacijų gebėjimą keisti strategiją ir proaktyviai reaguoti iki sunkumams pasireškiant (Liang ir Cao, 2021). Pripažįstant, jog darbuotojų bei organizacijų atsparumas yra darbuotojų gerovės bei organizacijų konkurencinio pranašumo pagrindas (Näswall ir kt., 2019) kyla klausimas ar ir kaip atsparumas gali būti stiprinamas? Pastaruoju metu akcentuojamas žmonių išteklių valdymo (toliau – ŽIV) potencialas stiprinant atsparumą (Kim ir kt., 2024; Long ir kt., 2025). Tačiau tyrimai yra fragmentiški, neapimantys socialinės atsakomybės dimensijos žmonių išteklių valdyme, nors socialiai atsakingas ŽIV yra nukreiptas į darbuotojų gerovės stiprinimą bei organizacijos veiklos tęstinumą (Diaz?Carrion ir kt. 2019). Taigi, disertacijos probleminis klausimas: kokios ir kaip socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikos stiprina darbuotojų ir organizacijų atsparumą. Darbo tikslas – atskleisti darbuotojų bei organizacijų atsparumą stiprinančias socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Didžiųjų kalbos modelių integravimas į agentinį modeliavimą yra reikšminga DI inovacija, turinti potencialą spręsti viešojo valdymo problemas. Tai leidžia viešosios politikos analizėje modeliuoti alternatyvas ir numatyti jų pasekmes atkuriant socialinius procesus per agentų sąveikas. Tokia prieiga taip pat suteikia galimybę tikrinti teorinius modelius, naudojant dinamiškas simuliacijas, papildančias tradicinius koreliacinius tyrimus.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Doktorantūros projektas tiria išmanaus automatizavimo mastą ir tipus Šiaurės ir Baltijos šalių listinguojamose įmonėse, analizuojant įmonių veiklos rezultatus, ataskaitas ir interneto svetainių tekstus. Išmanus automatizavimas suprantamas kaip DI pagrįstų ar besimokančių sistemų naudojimas verslo procesams palaikyti ar vykdyti (prognozavimas, sprendimų priėmimo palaikymas, darbo srautų automatizavimas, agentai ir pan.). Pagrindinis klausimas - įvertinti išmanaus automatizavimo mastą ir konfigūracijas bei kaip išmanus automatizavimas siejasi su įmonių charakteristikomis ir veiklos rezultatais. Pirmiausia bus parengta literatūros apžvalga ir išmanios automatizacijos tipų analizė. Tuomet sudaromas NASDAQ Nordic-Baltic įmonių ataskaitų ir svetainių tekstų rinkinys ir kuriama NLP analizės grandinė, jungianti teminį modeliavimą ir prižiūrimąją klasifikaciją. Gautos išmanaus automatizavimo išraiškos bus agreguojamos į įmonės lygmens indeksus ir siejamos su dydžiu, sektoriumi, nuosavybe ir finansiniais rodikliais. Rezultatas - procesais grįsta išmanaus automatizavimo tipologija, intensyvumo indeksas ir įžvalgos apie ryšį su veiklos rezultatais Šiaurės–Baltijos regione.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Stresas darbe yra viena iš aktualiausių šiuolaikinių organizacijų problemų, turinčių rimtų pasekmių tiek asmens gerovei, tiek organizacijos veiklai. Viena vertus, augantys darbo aplinkos reikalavimai ir, kita vertus, asmeninės ambicijos sukuria dviprasmišką situaciją, kurią būtų galima apibūdinti kaip „Žalos/naudos paradoksą“ (Litchfield ir kt., 2016). Teiginys, kad „darbas gali būti žalingas“ (Litchfield ir kt., 2016), implikuoja situaciją be išeities, reikalaujančią naujų įžvalgų. Pastaruoju metu darbo poreikių ir išteklių teorija buvo plėtojama, pateikiant keletą pasiūlymų žvelgiant iš darbo dizaino perspektyvos (Demerouti & Bakker, 2023). Nors ilgą laiką buvo teigiama, kad lyderis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis darbuotojų streso lygį (Harms ir kt., 2017), tačiau lyderio elgsena gali sumažinanti didelių darbo reikalavimų (darbo aplinkos stresorių) neigiamą poveikį darbuotojų stresui (Lundqvist ir kt., 2022; Demerouti ir Bakker, 2007). Nepaisant to, ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skirta lyderio elgsenai arba darbo aplinkai, tačiau tiriant juos kaip nepriklausomus darbuotojų streso veiksnius (Bakker ir Demerouti, 2020). Vis dėlto mažai dėmesio skirta jų interaktyvaus poveikio darbuotojų stresui analizei. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip lyderio elgsena daro įtaką darbuotojų stresui įvairiose darbo aplinkose, daugiausia dėmesio skiriant lyderystės stiliaus ir darbo aplinkos veiksnių sąveikai. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti, kaip lyderio elgsena sušvelnina arba sustiprina darbo aplinkos stresorių (pvz., darbo krūvio, vaidmenų dviprasmiškumo, organizacijos kultūros, procesų ir procedūrų) poveikį darbuotojų stresui. 2) Nustatyti tam tikrus lyderio elgsenos ir darbo aplinkos savybių derinius, kurie efektyvūs mažinant darbuotojų stresą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmeninė transformacija sukuria maujas galimybes ir naujus iššūkius nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir jų suinteresuotosioms šalims. Ir nors daugelis skaitmeninės transformacijos keliamų iššūkių yra universalūs, tačiau NVO situacija yra šiek tiek sudėtingesnė dėl jų suinteresuotųjų šalių įvairovės, veiklos reguliavimo, finansavimo pritraukimo ir ribotų išteklių. Palyginti su kitais sektoriais, NVO sektorius susiduria su daugiau politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių iššūkių, nes NVO siekia orientuotis į visuomenės narius, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir kurie yra labiausiai pažeidžiami. Dėl šios priežasties NVO atskaitomybės visuomenei vaidmuo, kurį iš esmės keičia technologijos, yra neabejotina ikitoks nei kituose sektoriuose. Ir šiandien vis dar kyla klausimai kaip skaitmeninė transformacija gali palengvinti ir patobulinti NVO veiklą ir atskaitomybę? Kokius naujus iššūkius taisąlygoja? Ir, ar skaitmeninės technologijos gali padėti pertvarkyti santykius su suinteresuotosiomis šalimis ir užtikrinti vienodą dėmesį visoms suinteresuotosioms šalims? Ar priešingai,tik padidinti nelygybę ir atskirtį? Tai rodo, kad skaitmeninės technologijos poveikis NVO veiklai ir atskaitomybei yra kompleksinis, apimantis ne tik technologinius ir organizacinius, bet ir etinius aspektus. Taigi disertacijos tikslas būtų ištirti skaitmeninės transformacijos poveikį NVO veiklai ir atskaitomybei skirtingoms suinteresuotosiomis šalims.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiuolaikinis politikos intervencijų planavimas ir formavimas bei vertinimas vyksta vis sudėtingesnėje - kintančioje, neapibrėžtoje, kompleksiškoje ir dviprasmiškoje aplinkoje (Rath et al., 2021), kurią apibūdina VUCA (volatile, uncertain, complex, ambiguous) akronimas. Joje veikia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, dėl kurių dinamikos ne visada galima įvertinti politikos poveikį tradiciniais poveikio vertinimo metodais, kurie remiasi tiesioginėmis priežastingumo prielaidomis. Remiantis kompleksiškumo ir sistemų teorijomis (Richmond, 1993; Sargut et al., 2011; Skyttner, 2005), poveikio vertinimas turėtų apimti ir prisitaikymo bei cikliškumo elementus, kurie gali padėti paaiškinti realybėje vykstančius procesus bei modeliuoti projekcijas ateityje. Siekiant efektyvaus politikų įgyvendinimo svarbu sukurti empiriškai patikrintą į ateitį orientuotus metodus integruojantį, VUCA aplinkai pritaikytą politikos (pvz., kompleksiškumu ir poveikio atsiskleidimu ilguoju laikotarpiu pasižyminčiose švietimo, aplinkos apsaugos/klimato kaitos švelninimo, sveikatos priežiūros) poveikio vertinimo modelį, kuris leistų generuoti įrodymais grįstas įžvalgas bei rekomendacijas vykstančių reformų efektyvumo didinimui.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Sąmoningumas sulaukia vis didesnio dėmesio projektų valdymo bendruomenėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad sąmoningumas yra svarbus veiksnys įgalinantis projektais kuriamus pokyčius ir inovacijas, didina lankstumą, atsparumą, adaptyvumą ir komandų veiklos efektyvumą. Tai lemia sėkmingą projekto suinteresuotų šalių įtraukimą į socialinės vertės kūrimą.(Daniel ir kt., 2023; Stuart-Edwards ir kt., 2023). Galima teigti, kad tai yra viena iš prielaidų pasiekti projekto rezultatus, užtikrinti ekonominės ir socialinės vertės kūrimą, bei subalansuoti skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus įtraukiant juos į vertės kūrimą (Zhu et al., 2021; Xiong & Li, 2018). Mokslinė problema: kaip projekto vadovo sąmoningumas stiprina projekto suinteresuotų šalių įsitraukimą? Kaip projekto suinteresuotų šalių įsitraukimas veikia projekto socialinės vertės kūrimą? Tikslas- teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti projekto vadovo sąmoningumo ir projekto suinteresuotų šalių įsitraukimo sąsajas projekto socialinės vertės kūrimo požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotų šalių (SŠ) įsitraukimo koncepcijų analizę, identifikuoti įsitraukimą lemiančius veiksnius ir sąsajas su projekto socialinės vertės kūrimu. 2. Apibrėžti sąmoningumo koncepciją projektų valdyme, identifikuojant projekto vadovui aktualias sąmoningumo dedamąsias ir sąsajas su projekto SŠ įsitraukimu, kuriant projekto socialinę vertę. 3. Įvertinus projekto vadovo sąmoningumo vaidmens SŠ įsitraukimui kuriant projekto socialinę vertę teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus sudaryti konceptualų modelį, apimantį projekto vadovo sąmoningumo, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajas. 4. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti projekto vadovo sąmoningumo, SŠ įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajų konceptualaus modelio pagrindimą. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti rekomendacijas ir tolimesnes tyrimų kryptis.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Pastaraisiais metais vis aiškiau matyti poreikis pereiti nuo tradicinio tvarumo prie regeneracinės ekonomikos principų, orientuotų ne tik į neigiamo poveikio mažinimą, bet ir į aktyvų ekosistemų atkūrimą bei ilgalaikį gyvybingumo stiprinimą. Tačiau esami matavimo metodai ir ESG sistemos yra sukurti įprastam tvarumo vertinimui ir neatskleidžia regeneracinių procesų kompleksiškumo. Dabartiniai ESG standartai per daug apibendrinti, paremti „vieno modelio visiems“ logika, todėl neatspindi sektorių medžiagų srautų, išteklių naudojimo specifikos, poveikio ekosistemoms ar regeneracinių praktikų brandos. Tai sukuria esminę mokslinę problemą – trūksta moksliškai pagrįstų, validuotų ir įvairiems lygmenims (įmonių, vertės grandinių, regioninių ekosistemų) taikomų rodiklių, leidžiančių vertinti regeneracinį pajėgumą. Be jų organizacijos negali tiksliai įvertinti indėlio į ekosistemų atkūrimą, institucijos – atlikti patikimų palyginimų, o mokslininkai – analizuoti regeneracinių rezultatų skirtumų. Tyrimo tikslas – sukurti teoriškai pagrįstą ir empiriškai validuotą regeneracinių ekosistemų veiklos vertinimo sistemą, atsižvelgiančią į sektorių specifiką, medžiagų srautus ir ekosistemines priklausomybes. Numatyta: 1) atlikti sisteminę literatūros apžvalgą ir apibrėžti regeneracinio pajėgumo sampratą; 2) analizuoti esamus ESG rodiklius; 3) vykdyti atvejų analizę sektorių skirtumams nustatyti; 4) ekspertų pagalba sukurti preliminarius rodiklius; 5) validuoti sistemą taikant kokybinius ir kiekybinius metodus. Tikimasi sukurti praktikoje taikomą regeneracinės veiklos vertinimo sistemą, atspindinčią sisteminio atsinaujinimo principus, sektorių išteklių dinamiką ir ekosisteminį poveikį. Tyrimo rezultatai prisidės prie regeneracinės ekonomikos teorijų plėtros, padės tobulinti ESG metodikas ir suteiks vertę organizacijoms bei politikos formuotojams, siekiantiems tiksliau vertinti regeneracinį poveikį.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Europos Žaliojo kurso iniciatyvos svariai prisidėjo prie pramonės įmonių ekologinių, ekonominių ir socialinių transformacinių pokyčių įgyvendinimo tiekimo grandinės lygmenyje, atliepiant tvaraus vystymosi tikslus. Reaguojant į reguliacinės aplinkos spaudimus, globalių tiekimo grandinių dalyviai turi diegti tvarius verslo sprendimus ir inovacijas. Suinteresuotųjų įtraukimas padeda siekti tiekimo grandinės tvarumo tikslų ir rezultatų, o į tvarumą orientuotos inovacijos prisideda prie tvarios vertės kūrimo. Šio tyrimo tikslas - ištirti suinteresuotųjų įsitraukimo mechanizmus, į tvarumą orientuotų inovacijų ir vertės kūrimo tiekimo grandinėse sąsajas siekiant tvarių veiklos rezultatų. Suinteresuotųjų teorija, ekosistemų teorija ir su ja susijęs išteklių papildomumo aspektas bei į tvarumą orientuotų inovacijų požiūris sudaro pagrindines šios disertacijos teorines prieigas. Pagrindinis šio tyrimo rezultatas - sukurtas empiriškai pagrįstas suinteresuotųjų įsitraukimo globaliose tiekimo grandinėse modelis, atskleidžiantis tvarumo inovacijų tipologijas ir jų kūrimo prielaidas, įvairių kintamųjų poveikį tvariems įmonės rezultatams ir vertės kūrimui ekosistemoje. Siekiant disertacijos tikslo bus taikomi mišrūs metodai; bus atliekami daugybinių atvejų ir ekspertiniai tyrimai, apklausos ir antrinių duomenų analizė.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Augant darbo skaitmenizacijai ir pasauliniam mobilumui, svarbu suprasti, kaip technologijų naudojimas veikia tarptautinių darbuotojų – asmenų legaliai dirbančių užsienyje – gerovę. Tyrimas siekia atskleisti, kaip skirtingi globalaus darbo kontekstai – tokie kaip tarptautinės verslo kelionės, skaitmeniniai klajokliai ir nuotolinis darbas – daro įtaką darbuotojų gerovei. Tikimasi, kad šis tyrimas ne tik atskleis technologijų poveikio mechanizmus, bet ir pasiūlys praktines rekomendacijas tiek darbuotojams, tiek organizacijoms, kaip sveikai ir tvariai naudoti technologijas pasauliniu mastu, siekiant gerinti tarptautinių darbuotojų darbo sąlygas ir mažinti jų technostresą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Planuojamo tyrimo tikslas – nustatyti, kaip emociniai kreipiniai ir žinutės įrėminimo strategija labdaros/paramos reklamoje veikia vartotojų emocines bei elgsenos reakcijas, atsižvelgiant į emocinio nuovargio reiškinį ir skirtingų paramos tipų (pvz., humanitarinės, aplinkosauginės, gyvūnų gerovės) ypatumus. Atsižvelgiant į augantį informacinį ir emocinį „triukšmą“ skaitmeninėje erdvėje bei mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, tyrimas siekia atskleisti, kaip komunikuoti labdaros žinutes, kad jos paskatintų prasmingą įsitraukimą, o ne išsekimą. Nors emociniai kreipiniai (pvz., viltingi ar liūdni) ir žinutės įrėminimo strategijos (pvz., naudos ar praradimo akcentavimas) plačiai taikomi labdaros/paramos reklamoje, jų sąveikos poveikis skirtingiems paramos kontekstams mažai ištirtas. Ypač mažai tyrinėtas yra emocinio nuovargio vaidmuo, leidžiantis giliau suprasti, kaip žmonės reaguoja į nuolatines emocines žinutes informaciniame pertekliaus fone. Numatyti tyrimai apima kompleksinį 3×2×2 eksperimentinį tyrimo dizainą, siekiant nustatyti, kaip skirtingos reklamos žinutės kreipiniai (pvz., viltis vs liūdesys) ir įrėminimo strategijos (pvz., nauda vs praradimas) veikia vartotojų emocines (pvz., empatiją) ir elgsenos (pvz., ketinimas aukoti) reakcijas skirtingų paramos tipų atveju. Tyrimo eigoje bus sukurti originalūs konceptualūs modeliai, nauja eksperimentinių tyrimų metodologija bei praktinės rekomendacijos nevyriausybinėms organizacijoms. Rezultatai prisidės prie etiškesnės, kultūriškai jautrios ir psichologiškai labiau pagrįstos labdaros/paramos komunikacijos formavimo, skatinant visuomenės įsitraukimą ir tvarią paramos kultūrą Lietuvoje bei už jos ribų.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Klimato kaita yra didžiulis pasaulinis iššūkis – 77% ES piliečių ją laiko rimta problema, o 22% ją vertina kaip svarbiausią globalią grėsmę. Nors vartotojų proaplinkosauginis sąmoningumas auga, jis dažnai neatsispindi tvaraus vartojimo elgsenoje. „Nudging“ (raginimas) – subtilios priemonės, padedančios daryti įtaką elgsenai neribojant pasirinkimo laisvės, gali užpildyti šią spragą pasitelkiant tokias technikas kaip numatytosios parinktys, formuluočių kūrimas, socialiniai įrodymai, informaciniai metodai, skatinant tvaraus vartojimo elgseną. Vartotojų reakcijas į tokį raginimą gali lemti moralinės nuostatos, smalsumas ir skepticizmas. Smalsumas skatina įsitraukimą ir mažina skepticizmą, tačiau nepasitikėjimas, susijęs su žaliuoju smegenų plovimu, gali trukdyti tvariems sprendimams. Šioje daktaro disertacijoje bus tiriamos emocinės ir elgsenos reakcijos į su tvarumu susijusias raginimo priemones bei analizuojamas moralinių nuostatų, smalsumo ir skepticizmo vaidmuo. Tradicinių ir neuromarketingo metodų integracija padės atskleisti psichologinius mechanizmus ir pasiūlyti veiksmingas strategijas tvarumo skatinimui.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Sparčiai atsirandančios agentinės dirbtinio intelekto (DI) sistemos – autonominiai, prisitaikantys agentai, gebantys savarankiškai priimti sprendimus, planuoti ir koordinuoti užduotis – atveria galimybes stiprinti verte-grįstą sveikatos priežiūrą optimizuojant procesus, didinant pacientų įsitraukimą ir kuriant sąlygas ekosisteminėms inovacijoms. Tačiau jų integracija vis dar menkai suprantama: inovacijų procesai išlieka fragmentuoti, neaiški atskaitomybė, ribotos duomenų valdymo galimybės, o žmogaus ir DI bendradarbiavimo modeliai nėra pritaikyti autonomiškai veikiančioms, nuolat besimokančioms agentinėms sistemoms. Trūksta empirinių ir teorinių įžvalgų apie tai, kaip žmonės ir agentinė DI kartu kuria vertę, kaip tokios sistemos keičia organizacinę dinamiką ir kokie valdymo bei saugumo mechanizmai būtini jų atsakingai integracijai. Todėl šiame doktorantūros tyrime keliami klausimai: kaip žmonės ir agentinės DI sistemos bendradarbiauja kurdami vertę sveikatos priežiūroje ir kokie sociotechniniai bei valdymo mechanizmai leidžia šias sistemas saugiai ir veiksmingai įdiegti? Tyrimo tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti daugiapakopį žmogaus ir agentinės DI bendradarbiavimo modelį verte-grįstos sveikatos ekosistemos kontekste. Taikant mišriąją metodologiją – sisteminę apžvalgą, kokybinius realaus diegimo atvejų tyrimus, sociotechninę analizę ir ekspertų apklausą – bus siekiama atskleisti žmogaus ir DI sąveikos modelius, vertės srautus, atskaitomybės struktūras ir valdymo reikalavimus. Tikimasi sukurti konceptualų žmogaus ir agentinės DI bendradarbiavimo modelį, pritaikyti atvirųjų inovacijų bei vertės kūrimo teorijas autonominėms sistemoms ir pasiūlyti skaitmeninės sveikatos technologijų vertinimo gaires, tinkamas nuolat besimokančiam DI. Praktiniu lygmeniu tyrimas suteiks organizacijoms ir politikos formuotojams konkrečias rekomendacijas dėl saugaus, etiško ir vertę kuriančio agentinės DI diegimo sveikatos priežiūros ekosistemose.