Nors dažnai manoma, kad humanitarai turi ribotas karjeros galimybes, iš tiesų jų kompetencijos reikalingos įvairiose srityse. Šių sričių atstovai geba analizuoti, komunikuoti, kurti ir prisitaikyti prie pokyčių – tai gebėjimai, kurių šiandien vis labiau ieško darbdaviai sparčiai vystantis technologijoms.
Šiandien, kai mus supa greitai besikeičiančios technologijos, o dirbtinis intelektas (DI) tampa įprasta kasdienybės dalimi, humanitariniai mokslai tampa itin svarbūs – jie ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą bendrauti – savybes, kurių technologijos pakeisti negali. Humanitarinių mokslų studijos atveria daugybę kelių – nuo kultūros, švietimo ar medijų sričių iki verslo, komunikacijos ar technologijų įmonių, kur svarbu gebėti suprasti žmones ir kūrybiškai spręsti problemas.
Paradoksas: populiarėjant DI, vis svarbesniais tampa „minkštieji įgūdžiai“
Nors gebėti naudotis technologijomis yra svarbu, „TestGorilla“ darbdavių apklausa atskleidžia, kad net 60 % jų dabar „minkštuosius įgūdžius“ vertina labiau nei anksčiau. „Minkštieji įgūdžiai“, dar vadinami „žmogiškaisiais įgūdžiais“, yra asmeniniai bruožai, tokie kaip bendravimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, lyderystė, gebėjimas valdyti emocijas. „LinkedIn“ ir Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitos rodo, kad emocinis intelektas (sugebėjimas valdyti emocijas), mokėjimas dirbti komandoje ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra vieni svarbiausių gebėjimų ateities darbo rinkoje.
Tobulėjant technologijoms, humanitariniai mokslai „atgimsta“ naujai. Ir tai – ne tik humanitarų nuomonė, bet ir „Google“ laboratorijos, kurioje vystomas dirbtinio intelekto įrankis „NotebookLM“, redakcijos direktoriaus Steven Johnson, kuris sako, jog humanitarinių mokslų diplomas yra vertingas net ir dirbant su dirbtiniu intelektu – ypač kuriant etiškai atsakingas arba su kultūra susijusias sistemas (pavyzdžiui, vertimo technologijas ir programas). Todėl humanitariniai mokslai šiandien suteikia kompetencijas, kurios tampa vis svarbesnės darbo aplinkoje.
Kuo humanitariniai mokslai skiriasi nuo socialinių?
Humanitariniai mokslai tyrinėja su žmogaus vidiniu pasauliu susijusius dalykus – kalbą, literatūrą, kultūrą, meną, filosofiją ir istoriją. Tuo tarpu socialiniai mokslai aiškinasi, kaip žmonės gyvena kartu – kuria taisykles, sprendžia konfliktus, valdo šalis ir priima sprendimus.
Karjeros galimybės po humanitarinių mokslų itin plačios
Humanitariniai mokslai nagrinėja kūrybą, literatūrą, kalbas, filosofiją, istoriją. Šios studijos padeda geriau suprasti žmogų, jo mąstymą, kultūrą bei kritiškai vertinti pasaulio reiškinius.
Pavyzdžiui, filosofijos studijos ugdo gebėjimą analizuoti sudėtingas idėjas ir spręsti moralinius klausimus, todėl filosofai dirba mokslo, švietimo, viešosios politikos ar net dirbtinio intelekto etikos srityse. Istorikai gali dirbti muziejuose, archyvuose, kultūros paveldo institucijose, taip pat žiniasklaidoje ar tyrimų centruose. Menotyrininkai ir kultūros tyrėjai reikalingi kūrybinėse industrijose, meno galerijose, leidybos ir medijų srityse. Kalbų ir literatūros specialistai dažnai renkasi vertimo, redagavimo, tekstų rašymo, švietimo ar tarptautinės komunikacijos kryptis.
Humanitariniai mokslai šiandien atveria ir galimybių, apie kurias šnekama mažai, pavyzdžiui, tekstų rašymo medijose specialisto ar technikos kalbos tekstų vertėjo. Šiose srityse itin svarbus ne tik kalbinis išsilavinimas, bet ir gebėjimas naudotis kalbos technologijomis. Dirbtinio intelekto atsiradimas sukūrė poreikį tyrinėti dirbtinio intelekto etiką, o šioje srityje neišsiversime be filosofinių žinių.
Perspektyvios humanitarinių mokslų studijų programos
Jei norėtum išmokti keletą kalbų ir domiesi įvairiomis kultūromis, gerai sekasi rašyti tekstus ir esi kūrybiškas, vertėtų pamąstyti apie humanitarinius mokslus. Jei nori įgyti tiek humanitarinių mokslų žinių, tiek šiuolaikiniam specialistui reikalingų gebėjimų naudotis technologijomis, žemiau rasi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bakalauro studijų programų pasiūlymų.
Naujųjų medijų kalba
Ši bakalauro studijų programa padės išmokti perteikti mintis ir kurti turinį skaitmeniniame amžiuje, kuriame itin svarbi efektyvi komunikacija. Ši anglų kalba vykdoma programa paruošia darbui su įvairiais tekstais ir projektais – nuo straipsnių naujienų portalams ar įrašų socialiniams tinklams iki turinio reklamai ar pramogų industrijai.
Programa skirta tiems, kurie nori išmokti kurti turinį skaitmeninėje erdvėje ir sudarinėti komunikacijos strategijas skaitmeninėms platformoms ir socialiniams tinklams. Ši programa išsiskiria tuo, kad galima gauti netgi 3 diplomus, jei pasirenkama dvejus studijų metus praleisti Ispanijoje ir Prancūzijoje – Granados ir Ekso-Marselio universitetuose.
Studijos – labai įvairiapusiškos, apimančios kalbą (lingvistiką), medijas ir technologijas. Studentai mokosi ne tik akademinės komunikacijos anglų kalba ir anglų kalbos gramatikos, bet ir iš arčiau susipažįsta su medijų kultūra, turinio kūrimu skaitmeninėje erdvėje, mokosi, kaip parašyti įtaigų tekstą ar kurti vizualus. Studijų programa apima kūrybinį ir techninį rašymą, internetinio turinio kūrimą, dirbtinio intelekto etiką, pasakojimo meną, viešąjį kalbėjimą, diskurso analizę, logiką ir net vaizdo sintaksę. Be to, studentai gali pasirinkti papildomus modulius pagal savo interesus.
Technikos kalbos vertimas
Šioje bakalauro studijų programoje mokomasi versti įvairius techninius tekstus (mokslinius straipsnius, reklamas, instrukcijas, teisinius dokumentus) pasitelkiant profesionalų naudojamas kalbos ir vertimo technologijas. Programa bus įdomi tiems, kuriuos domina kalbų mokymasis, tarpkultūrinis bendravimas ir kurie nepriekaištingai moka tiek anglų, tiek gimtąją lietuvių kalbą. Baigusieji studijas dirba tiek vertėjais raštu ir žodžiu, tiek pritaiko savo žinias kitose srityse – pavyzdžiui, redaguodami ar kurdami techninius tekstus.
Studijų metu įgyjama įvairių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų šiuolaikiniam kalbos ir vertimo specialistui. Mokomasi akademinės komunikacijos anglų kalba, informatikos, kalbotyros bei vertimo teorijų, anglų ir lietuvių kalbų gramatikos. Analizuojami ir verčiami skirtingų sričių tekstai – nuo teisinių ir mokslinių iki reklamos ar instrukcijų. Taip pat mokomasi pasirinktos antrosios užsienio kalbos (pvz., vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, švedų), gilinamasi į vertimo technologijas ir dirbtinio intelekto taikymą vertimo procese. Studijos apima ir kalbos ekologiją, logikos pagrindus, techninį rašymą ir redagavimą, komunikacijos analizę, inovacijų ir technologijų terminiją, vertimą žodžiu bei vertimo projektų valdymą. Studentai taip pat gali pasirinkti papildomus modulius, skirtus pagilinti profesines žinias.
Stojimas į humanitarinius mokslus: viskas, ką būtina žinoti
Prieš stojant į humanitarinių mokslų krypties studijas, pirmiausia vertėtų gerai pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui – jis turės didžiausią įtaką stojamajam balui. Svarbu įsidėmėti, kad norint įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą reikalinga išlaikyti matematikos egzaminą. Privaloma išlaikyti ir dar vieną egzaminą, kurį galima pasirinkti patiems.
Stojant į Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto programas „Naujųjų medijų kalba“ ir „Technikos kalbos vertimas“, svarbu išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus. Aukščiausias rezultatas reikalingas iš lietuvių kalbos ir literatūros, kadangi jis sudaro didžiausią dalį (0,4) stojamojo balo.
Daugiau patarimų stojantiems į bakalauro studijas skaitykite kitame mūsų straipsnyje „Svarbiausi 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas žingsniai“.
Kaip žinoti, ar man tinka humanitarinių mokslų studijos?
Domiesi kalba, kultūra ar filosofija? Tau įdomu, kaip kuriami pasakojimai ir tekstai, kaip veikia kalbos ar kokią įtaką visuomenei ir kalboms daro technologijos? Patinka rašyti, analizuoti ar gilintis į prasmes?
Jeigu bent dalis šių dalykų tau artimi, humanitariniai mokslai gali būti tinkamas pasirinkimas. Tai sritis, kur svarbu ne tik žinoti, bet ir suprasti – o tokių gebėjimų šiandien reikia vis daugiau.
