KTU matematikų svarba įmonėse Pramonės 4.0 akivaizdoje: nuo programuotojo iki verslo duomenų valdymo vadovo

Verslas žiniasklaidai | 2021-04-15

Išgirdus žodį „matematikas“ daugelio galvoje iškyla daugybė skaičių ar ekstravagantiškas profesorius, vis rašantis sudėtingas formules bei kuriantis naujas teoremas. Kažkam pasąmonėje galbūt sukasi Pitagoro vardas ar filmo „Nuostabus protas“ siužetas. Teorinė matematika yra išties graži ir be jos nebūtų kitų mokslų, daugybės inovatyvių šiuolaikinių metodologijų ir technologijų. Visgi kalbant apie modernius verslus ir šiandieninę darbo rinką, matematiką ir matematikus reikėtų įsivaizduoti kitaip.

Šiandien matematikos srityje dirbantys specialistai – tai programuotojai, duomenų analitikai, mokslininkai ir inžinieriai, verslo procesų vadovai. Kitaip tariant – tai specialistai, gebantys taikyti matematikos teoriją, matematinį modeliavimą, mašininio mokymo ir dirbtinio intelekto technikas bendrovių veikloje. Dabar tokių specialistų reikia bene kiekvienoje įmonėje – nuo rinkodaros iki logistikos, nuo gamybos iki paslaugų sektoriaus.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) taikomosios matematikos alumnas, bendrovės SBA Kompetencijų ir paslaugų centro (angl. SBA Competence and Service Center) veiklos duomenų valdymo vadovas Audrius Patalauskas tikina, kad matematikos taikymai visada yra ir bus aktualūs. Šiomis dienomis – ypatingai.

„Duomenų srautai įmonėse – milžiniški. Duomenis reikia rinkti, sisteminti ir analizuoti, taip pat optimizuoti veiklos procesus, pasitelkus dirbtinį intelektą daryti įvairias prognozes ar automatizavimo darbus, atlikti verslo analizes ir įgyvendinti  daug kitų veiklų, pasitelkiant matematinius metodus ir technologijasׅ“, – teigia A. Patalauskas.

Tokios pat tendencijos atsispindi ir įvairiuose darbų reitinguose – matematizuotos profesijos jau kurį laiką karaliauja „LinkedIn“, „Careercast“, „Glassdoor“ viršūnėse.

Pokyčiai ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste

Visuomenėje vis kalbama apie Pramonę 4.0, visuotinį skaitmenizavimą, įvairiuose sektoriuose vystomas dirbtinio intelekto technologijas, didžiųjų duomenų „įdarbinimą“. Niekam ne paslaptis, kad gyvename duomenų amžiuje. Verslai keičiasi ir toliau keisis, norėdami prisitaikyti prie pokyčių rinkoje.

Audrius Patalauskas

Audrius Patalauskas

Pasak A. Patalausko, Pramonė 4.0 palietė ir jo darbovietę. Tačiau matematiko tai nestebina –  Pasaulinis ekonomikos forumas (PEF) šių technologijų adaptaciją įvardija žaidimų teorijos terminu „nesibaigiantis žaidimas“ (angl. infinite game) – jo laimėti negali, bet, jei nori išlikti konkurencingu, privalai žaisti.

„Todėl „žaidžiame“ išsijuosę. Koncentruojamės į sprendimus, kurie leistų padidinti našumą ir gerintų galutinę kokybę. Dirbtinis intelektas mūsų grupėje taip pat skinasi kelią. Labiausiai paplitę yra kompiuterių regos sprendimai, automatiškai identifikuojantys defektus. Taip pat integruojame analitikos įrankius, diegiame sistemą, pagal kurią planuojama įrengimų profilaktika, atsižvelgiant į jų generuojamus duomenis“, – pasakoja duomenų valdymo vadovas.

Didelis duomenų kiekis kelia iššūkius

A. Patalauskui pritaria ir Jelena Grišina, SBA Kompetencijų ir paslaugų centro vadovė: „Pažangios technologijos tampa neatsiejama verslo dalimi. Skaitmenizuojant veiklą tenka suvaldyti daugybę duomenų, kurie pradeda kurti vertę tik tada, kai juos sugebama paversti į konkrečias įžvalgas ar sprendimus“.

Kalbėdamas apie Pramonę 4.0 ir duomenis A. Patalauskas pabrėžia tris reikšmingus aspektus. Jo nuomone, labai svarbu gebėti „pagauti“ ir kaupti visų verslo procesų generuojamus duomenis, tuomet padaryti juos prieinamais visoje organizacijoje, o svarbiausia – šiuos duomenis analizuoti ir panaudoti esamų procesų efektyvinimui  ar naujų kūrimui.

„Pasinaudojant duomenimis turi būti kuriama vertė. Jei pirmąjį procesą mes įvaldėme labai gerai – skaitmenizuota didžioji dalis verslo procesų, – tai kituose dviejuose žingsniuose įžvelgiame didelį potencialą“, – tikina KTU MGMF alumnas.

Anot jo, kuo daugiau sprendimų bus priimami naudojant faktinius duomenis, tuo bus geriau. Ir kuo daugiau matematinius pagrindus turinčių žmonių dirbs organizacijoje, tuo lengviau bus įvaldyti šias dvi kompetencijas

Matematikams – daugybė užduočių

Jelena Grišina

Jelena Grišina

SBA priklausančioje bendrovėje šiuo metu dirba ne vienas taikomosios matematikos absolventas. Šių specialistų žvilgsnis šiuo metu yra nukreiptas į baldų grupės keliamus iššūkius, susijusius su gamybos proceso efektyvinimu: optimalų trumpalaikį ir ilgalaikį planavimą, sandėlio užpildymo lygio prognozavimą, logistikos grandinės dėliojimą. Pasak A. Patalausko, – tai labai sudėtingi ir kompleksiniai uždaviniai, kurie ypač svarbūs sėkmingam verslo vystymui.

Įmonėse dirbantiems taikomosios matematikos absolventams dažnai keliami sudėtingi ir kompleksiniai uždaviniai, kurie ypač svarbūs sėkmingam verslo vystymui. J. Grišina pastebi, kad, taikomosios matematikos specialistų indėlis siekiant konkurencinio pranašumo rinkoje yra išties reikšmingas.

„Specialistai, gebantys analizuoti veiklos duomenis, spręsti prognozavimo ir optimizavimo praktinius uždavinius tarpfunkcinėje aplinkoje, pasižymintys išskirtiniu algoritminiu mąstymu, matematinių dėsningumų išmanymu bei gebėjimu tai pritaikyti skirtingose verslo srityse yra labai vertingi. O svarbiausia, jie geba kūrybiškai pažvelgti į turimus duomenis – taip gimsta naujos idėjos“, – apie matematikus bendrovėje pasakoja J. Grišina.

Matematikų poreikis tik augs

Dar viena KTU MGMF taikomosios matematikos alumnė, matematikė Jūratė Pikutienė, šiuo metu einanti SBA Kompetencijų ir paslaugų centro verslo procesų grupės vadovės pareigas, įsitikinusi, kad matematikai pasižymi struktūriniu mąstymu  ir sugebėjimu išskaidyti supantį verslo pasaulį į puikiai sujungtas logines grandines.

Jūratė Pikutienė

Jūratė Pikutienė

„Matematikai įžvelgia duomenų potencialą, jų sąsajas ir yra puikūs analitikai. Tokie specialistai labai laukiami versluose ir gali užimti skirtingas pozicijas – nuo programuotojo iki vadovo“, – teigia J. Pikutienė.

Pavyzdžiu ji pateikia neseniai KTU MGMF taikomosios matematikos studijas baigusį ir bendrovėje savo kelią atradusį Andrių Ridiką. Šiuo metu Andriaus darbas yra susijęs su  gamybos planavimu. Dar studijų metu pradėjęs gilintis į gamybos plano sudarymo optimizavimą,  prisijungęs prie įmonės komandos  toliau vysto savo idėją.

Andrius Ridikas

Andrius Ridikas

„Uždavinio realizacija dabar džiugina savo reikalingumu – valdomi gamybos srautai darbo centruose, matoma aiški nauda verslui. Šis Andriaus sprendimas yra inovacija gamybos skaitmenizavime“, – pasakoja J. Pikutienė.

Paties Andriaus teigimu, darbe pirmiausia jį džiugina keliami iššūkiai, kurie reikalauja struktūrinio mąstymo ir suteikia galimybę pritaikyti matematines žinias.

„Sparčiai vykstant verslo skaitmenizavimui, augant duomenų kiekiams bei būtinybei juos paversti vertę kuriančiais sprendimais, tokių specialistų, turinčių prognozavimo, optimizavimo, duomenų analizės ir interpretavimo žinių bei gebančių greitai prisitaikyti prie besikeičiančios verslo aplinkos, poreikis tik augs“, – įsitikinusi J. Grišina.