KTU mokslininkė: savybės, įgytos karate treniruotėse, padeda ir inžinerijos srityje

Docentė teigia, kad tuo metu merginos retai dalyvaudavo karatė varžybose, o gavusi trenerio sutikimą, ji tapo pirmąja mergina varžybose savo paauglių grupėje. „Laimėjimai – motyvavo tęsti, pralaimėjimai – grūdino charakterį. Keitėsi diržų spalvos, svajonėse buvęs juodas diržas tapo realybe“, – pasakoja R. Rimašauskienė.

Ilgą laiką lankiusi karatė treniruotes ir dalyvavusi įvairiose varžybose, katedros vedėja teigia, kad šis sportas ugdo charakterį ir asmeninę discipliną. „Ši disciplina iš treniruočių vėlesniuose gyvenimo etapuose persikelia ir į asmeninį gyvenimą bei karjeros siekimą“, – priduria docentė.

Savybės, įgytos karatė užsiėmimuose, padeda docentei ir inžinerijos srityje. „Inžinerijos pasaulis yra labai platus ir įdomus, tačiau čia reikia disciplinos ir nuoseklaus darbo. Šios srities specialistams svarbiausios savybės – žingeidumas, noras išmokti, patirti bei suprasti“, – teigia ji.

Monotonija inžinerijoje – retas reiškinys

Kaip ir kiekvienas universiteto dėstytojas, mokslų daktarė turi begalę veiklų ir atsakomybių. „Visų veiklų aprašyti tikrai neįmanoma, tačiau monotonijos šiame darbe tikrai nėra,“ – patvirtina R. Rimašauskienė, mėgindama apibūdinti savo darbo dieną.

Docentės diena prasideda nuo katedros vedėjos pareigų ir tuomet, priklausomai nuo laikotarpio, R. Rimašauskienė dėsto paskaitas, vykdo mokslinius darbus, rengia projektines paraiškas, bendrauja su studentais, doktorantais, katedros kolegomis. Taip pat vyksta į mokslinius, dėstymo ir mokymo vizitus užsienyje bei skaito paskaitas moksleiviams.

R. Rimašauskienė teigia, kad nors veiklų apimtis yra didelė, visos jos turi savo žavesį, todėl būtų sunku išskirti pačią įdomiausią. Kartu su įvairiomis pareigomis mokslininkė turi ir gausų kiekį motyvacijos bei sėkmės indikatorių.

Dėstytoja R. Rimašauskienė didžiuojasi kiekviena motyvuota auditorija bei studentais, besidominčiais jos dėstomu dalyku. „Džiaugiuosi kiekvienu pasisekusiu tyrimų rezultatu, laimėtu projektu, publikuotu straipsniu moksliniame žurnale, kiekvieno doktoranto pasiekimu ir visais kitais mažais dalykais,“ – papildo mokslininkė.

„Kaip vadovė – džiaugiuosi už savo kolegas, kai jiems sekasi jų veikloje. Smagu gauti žinutę, kad jiems pavyko! Kai sekasi jiems, sekasi mums visiems. Mokslininkai yra fakulteto ir universiteto varomoji jėga“, – teigia R. Rimašauskienė.

Mokslų daktarė motyvacijos semiasi iš įvairių šaltinių ir sėkmę matuoja įvairiais būdais, todėl galima teigti, kad Rūtos darbo diena – labai dinamiška ir skiriasi tiek pareigose ir veiklose, tiek motyvacijoje ir sėkmės indikatoriuose.

Inžinerija atveria kelius galimybėms

„Žinau iš savo patirties, kad būna sunku apsispręsti, kokią profesiją rinktis. Inžinerinių studijų reikėtų nebijoti, nes baigus jas atsiveria labai platūs keliai – galimybė tęsti mokslinę karjerą universitete ar rinktis iš gausybės įmonių pasiūlymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o gal kurti savo verslą ir įgyvendinti svajonę,“ – pataria mokslų daktarė būsimiems studentams.

Rūtai šias galimybes teko patirti pačiai, nes vos įgijus magistrantūros kvalifikaciją, jai pavyko iš karto susirasti darbą gamybinėje įmonėje. Vėliau sekė doktorantūros studijos.

2010 metais įgijusi doktorantūros kvalifikaciją, R. Rimašauskienė laimėjo atranką ir gavusi galimybę išvyko metams dirbti į Lenkiją, Gdanską. „Įgavau daug patirties ir susiradau puikius draugus, su kuriais vykdome mokslinius darbus iki šiol“, – apie šią patirtį atsiliepia R. Rimašauskienė.

MIDF mokslų daktarė ir vadovė taip pat pabrėžia, kad inžinerijos studijų pasirinkimas yra ypač platus, o šiais metais KTU siūlo naują bakalauro studijų programą – Pramonės inžineriją. Tad R. Rimašauskienė skatina  skirti laiko pasidomėti, kas yra aktualiausia kiekvienam asmeniui. „Nuolatos kviečiame moksleivius apsilankyti fakultete, vykstame į mokyklas, stengiamės tą žinią skleisti tarp moksleivių ir padėti jiems pasirinkti“, – papildo R. Rimašauskienė.

Mokslininkė taip pat užsimena, kad inžinerijos specialybėje dedama daug pastangų į pasaulinės statistikos rodmenį, kad moterų, studijuojančių ar dirbančių inžinerijos srityje, yra stipriai mažiau, pakeitimą. Rūta pripažįsta, kad jos dėstomose klasėse didžiąją dalį sudaro vaikinai, tačiau taip pat pamini, kad yra ir puikiai besimokančių merginų, kurios puikiai atlieka užduotis ir savo žiniomis niekuomet nenusileidžia vaikinams.

„Vykdant mokslinę veiklą anksčiau dažniau tekdavo bendrauti su vyrais, o dabar situacija reikšmingai keičiasi“, – teigia mokslininkė ir prideda, „kad inžinieriais gali būti tik vyrai, yra pasenęs požiūris, ir jis, mano nuomone, turi keistis.“