Magistrantūros studijos – svarbus asmeninio tobulėjimo žingsnis, padedantis ne tik gilinti turimas žinias, bet ir suteikiantis galimybę ugdyti lyderystės įgūdžius, išplėsti kontaktų ratą, kilti karjeros laiptais ir uždirbti daugiau.
Taip pat tai puiki galimybė pakeisti karjeros kryptį. Kažkada rinkotės programavimą, bet šiandien norite išbandyti ekonomiką? Tuomet magistrantūra – puikus pasirinkimas.
Šiame straipsnyje sužinosite:
Magistrantūros studijos – tai antrosios pakopos studijos, skirtos tiems, kurie jau yra baigę bakalauro studijas. Jų tikslas – gilinti turimas žinias ir toliau ugdyti profesinius gebėjimus iškart po bakalauro studijų, arba jau sukaupus darbinės patirties. Šios studijos trunka 1,5 arba 2 metus.
Priešingai nuo priėmimo į bakalauro studijas, kuris vyksta per LAMA BPO sistemą, stojimas į magistrantūrą yra organizuojamas pačios aukštosios mokyklos. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad priėmimo datos gali skirtis – nors dauguma universitetų priėmimą vykdo nuo gegužės iki rugpjūčio, tikslios datos kiekvienoje institucijoje skiriasi.
Specialistai baigę magistrantūros studijas uždirba net 37 proc. daugiau, lyginant su studentais, baigusiais tik bakalauro studijas. Taip pat antrosios pakopos studijų absolventų įsidarbinimo procentas yra aukštesnis. Tai atskleidė 2022-ais STRATA atliktas Lietuvos studijų būklės tyrimas.
Šios pakopos studijų programos padeda įgyti papildomų kompetencijų ir taip sustiprinti savo karjerą. Antrosios pakopos studijos išsiskiria tuo, jog paskaitų metu ne tik gilinama konkrečios krypties kompetencija, bet ir ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininių ir lyderystės kompetencijų ugdymui. Unikalūs ugdymo modeliai leidžia šalia pasirinktos studijų programos įgyti papildomų kompetencijų kitose studijų kryptyse. Taip pat studijų laikotarpiu galima rinktis papildomus dalykus arba spręsti realias problemas, su kuriomis susiduria įmonės.
Taip pat magistrantūros studijas dažnai renkasi tie, kurie nori pradėti karjerą naujoje srityje. Tokios studijos ypač naudingos tiems, kurie baigę studijas suprato, kad jų tikrieji interesai slypi kitur.
Galiausiai, šis laipsnis yra pirmasis laiptelis link mokslininko karjeros. Įgijus magistro diplomą, atsiveria galimybė studijas tęsti doktorantūros (trečiosios pakopos) studijose ir pradėti akademinę karjerą.
Renkantis magistrantūros studijas svarbu įsivertinti kelis pagrindinius aspektus – karjeros tikslus, asmeninius pomėgius, studijų kokybę ir jų lankstumą. Tai padės priimti geriausią sprendimą ir užtikrins sėkmingą karjeros bei asmeninio tobulėjimo kelią.
Pirmiausia pasvarstykite, ką norite pasiekti baigus šias studijas. Ar siekiate paaukštinimo ir didesnio atlyginimo dabartinėje srityje? O gal magistro laipsnis jums yra būtinas keliant kvalifikaciją? Magistrantūroje studijuojama sritis turi atitikti ilgalaikius tikslus – tai padės sklandžiau siekti karjeros pokyčių ir užtikrins, kad įgytos žinios bus naudingos ateityje.
Jei studijuodamas bakalauro studijų programą supratote, jog ankstesnė sritis visgi nėra artima, antrosios pakopos studijos leidžia keisti profesinį kelią ne nuo nulio, bet remiantis jau turima patirtimi. Studijos dėl savęs – tai galimybė rinktis magistrantūrą, kuri atitinka jūsų tikruosius pomėgius. Mokantis to, kas iš tiesų įdomu, ne tik auga motyvacija, bet ir atsiranda galimybė atrasti naują sritį, kuri geriau atitinka vertybes, gyvenimo būdą bei ilgalaikius tikslus.
Ne visi universitetai – vienodai stiprūs kiekvienoje studijų srityje. Renkantis magistrantūrą, verta pasidomėti, kokios yra konkrečios aukštosios mokyklos stiprybės ir kokias studijų kryptis ji siūlo. Kai kurie universitetai garsėja technologijų, verslo ar humanitarinių mokslų programomis, todėl verta pasitikrinti jų reitingus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Taip pat naudinga pasidomėti dėstytojais, jų patirtimi ir studijų programos praktine verte.
Dirbantiems ar užimtiems žmonėms labai svarbu atsižvelgti į studijų lankstumą. Dažnai magistrantūros studijos organizuojamos vakarais, todėl jas nesudėtinga suderinti su darbu. Tokia galimybė ypač naudinga tiems, kurie nenori sustabdyti karjeros, bet tuo pačiu siekia įgyti naujų žinių.
Vis daugiau universitetų siūlo ir mišrias ar nuotolines studijas. Tai puikus sprendimas skaitmeniniams klajokliams, nenustygstantiems vienoje vietoje. Toks lankstumas atveria naujas galimybes ir tiems, kurie nori gyventi bei dirbti toliau nuo miesto, kuriame įsikūręs universitetas.
Prieš pasirenkant studijų programą, verta pasidomėti, kokią vertę ji suteiks: ar bus galimybė spręsti realius iššūkius, dalyvauti mainų programose, megzti naujus kontaktus ar gauti stipendiją. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tarptautinį studijų programų pripažinimą, jungtines programas su kitais universitetais, kelias kryptis integruojančias studijas, galimybę įgyti kelių universitetų diplomus vienu metu, individualizuoti studijų turinį ar mokytis anglų kalba.
Visa tai padeda pasirinkti aukštesnės kokybės studijas, geriau atitinkančias asmeninius ir profesinius tikslus. Be to svarbu įvertinti studijų kainą ir galimus finansavimo šaltinius – valstybės finansuojamas vietas (kiek universitetas tokių siūlo), stipendijas ar darbdavio paramą studijoms.
Daugiau apie magistrantūros studijas galima sužinoti ir KTU magistrantūros dienoje „Master the Universe“. Balandžio 12 d. KTU kvies susitikti „Mokslo saloje“, kur besidomintiems magistrantūra bus atvertos durys ne tik į vienintelį mokslo muziejų šalyje, bet ir į naujos kartos, verslo poreikius atliepiančias studijas.
Magistrantūros dienoje lauks:
Lietuvoje populiariausios studijų kryptys atspindi tiek dabartinius, tiek ateities poreikius – nuo technologijų ir inžinerijos iki socialinių bei humanitarinių mokslų. Kiekviena iš jų atveria skirtingas karjeros perspektyvas ir suteikia pranašumą konkurencingoje darbo rinkoje.
Inžinerija ir technologijos. Sparčiai besivystanti sritis, tiesiogiai susijusi su pramonės automatizacija, dirbtiniu intelektu ir energetika. Augantis išmaniųjų sprendimų poreikis skatina inžinierių paklausą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Antrosios pakopos studijos šioje kryptyje dažnai suteikia galimybę dirbti aukštųjų technologijų sektoriuose.
Socialiniai mokslai. Viena paklausiausių krypčių, nes specialistų, gebančių analizuoti visuomenės procesus, kurti politikos strategijas ar valdyti organizacijas, reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Didėjantis duomenų analizės ir verslo valdymo sprendimų poreikis užtikrina šių studijų aktualumą ateityje. Socialinių mokslų magistrai dažnai tampa vadovais, analitikais ar konsultantais.
Humanitariniai mokslai. Tai sritis, kuri ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą interpretuoti informaciją. Šios žinios ypač svarbios žiniasklaidoje, kultūros sektoriuje bei švietimo srityje. Dirbtinio intelekto ir skaitmenizavimo eroje humanitarų įgūdžiai, pavyzdžiui, etikos ir komunikacijos išmanymas, tampa vis aktualesni.
Fiziniai mokslai. Chemija, fizika, biologija ir kitos sritys, kurios yra itin svarbios sveikatos, aplinkosaugos ir technologijų sektoriuose. Klimato kaita ir tvarumo siekis skatina inovacijas, todėl specialistų poreikis tik auga. Magistrantūra šioje srityje suteikia galimybes dirbti moksliniuose tyrimuose ar pramonėje.
Ką studijuoja vadovai, jau turintys reikšmingos darbo patirties? Jie renkasi MBA (angl. Master of Business Administration) magistrantūros studijas. Čia galima ugdyti savo lyderystės kompetencijas išskirtinai jiems pritaikytos studijose. Šiandien iššūkiai, su kuriais susiduria verslo atstovai, dažniausiai susiję su nuolat besivystančių technologijų poveikiu verslo aplinkai ir lyderių gebėjimu prisitaikyti.
MBA studijų programos idėja grindžiama pokyčių lyderystės poreikiu, o programos turinys kuriamas per keturis tarpdisciplininius tematinius laukus – strategiją ir verslo modelius, technologines tendencijas ir transformacijas, inovacijų valdymą ir organizacijos vystymą.
KTU, būdamas technologinio profilio universitetu, turi unikalią galimybę derinti vadybinį bei verslo turinį su technologinėmis žiniomis. Technologinių žinių perdavimas vadovams suprantama kalba – vienas iš Verslo administravimo (KTU MBA) studijų programos privalumų bei išskirtinumų.
Stojimams geriausia pradėti ruoštis paskutiniame bakalauro kurse arba jau turint bakalauro laipsnį. Tai leidžia ramiai susipažinti su priėmimo tvarka, konkursinio balo skaičiavimo sistema ir dokumentų pateikimo terminais.
Stojant į magistrantūros studijas, paraiška teikiama internetu per universitetų priėmimo sistemas, kur pateikiami visi svarbiausi dokumentai. Dauguma aukštųjų mokyklų priėmimą vykdo nuo gegužės iki rugpjūčio, tačiau tikslios datos skiriasi. Taip pat reiktų žinoti, jog stojimą sudaro ne vienas, bet keli etapai:
Kiekvienas universitetas individualiai sprendžia, kiek etapų organizuoti bei kokiomis datomis, todėl visada reikėtų pasitikrinti tikslią informaciją pasirinktoje aukštojoje mokykloje.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog stojant į antrąją studijų pakopą, taip pat kaip ir į bakalaurą, galima pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) ir valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas.
Išlyginamosios studijos – tai galimybė stojantiesiems, kurių bakalauro išsilavinimas neatitinka pasirinktos magistrantūros krypties reikalavimų. Šios studijos dar vadinamos papildomosiomis, yra skirtos įgyti trūkstamų žinių ir pasiruošti konkrečioms programoms.
KTU siūlo platų inovatyvių, šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkančių magistrantūros programų spektrą, leidžiantį studentams ne tik gilinti teorines žinias, bet ir praktiškai jas taikyti sprendžiant realius iššūkius.
| Etapas | Data |
|---|---|
| Pirmasis etapas | |
| Prašymo teikimas | Gegužės 2–Birželio 24 d. |
| Kvietimo studijuoti paskelbimas | Birželio 27 d. |
| Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas | Birželio 30–Liepos 1 d. |
| Antrasis etapas | |
| Prašymo teikimas | Liepos 4–23 d. |
| Kvietimo studijuoti paskelbimas | Liepos 25 d. |
| Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas | Liepos 25–29 d. |
| Trečiasis etapas | |
| Prašymo teikimas | Rugpjūčio 1–20 d. |
| Kvietimo studijuoti paskelbimas | Rugpjūčio 22 d. |
| Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas | Rugpjūčio 22–26 d. |
Stojimas vyksta per universiteto priėmimo sistemą MPIS, pateikiant svarbiausius dokumentus.
KTU priėmimo prašymų teikimas į papildomąsias studijas prasideda gegužės 2 dieną ir baigiasi rugpjūčio 22 dieną. Kvietimai studijuoti skelbiami rugpjūčio 29 dieną. Prašymai leisti dalyvauti priėmimo į papildomąsias studijas konkurse pateikiami fakultetų, kuriuose vykdomos atitinkamos studijų programos, studijų centrams.
Stojant į KTU magistrantūros studijas, visiems prašymą užpildžiusiems asmenims reikia atlikti motyvacijos vertinimą, kuris sudaro 10 proc. stojamojo konkursinio balo.
Motyvacijos vertinimas yra dviejų tipų: motyvacinis laiškas arba motyvacinis pokalbis. Motyvacinio vertinimo tipas priklauso nuo pasirinktos studijų programos. Motyvacinis laiškas pateikiamas Universiteto magistrantūros priėmimo informacinėje sistemoje. Motyvacinis pokalbis organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų įrangą, arba kontaktiniu būdu.
Magistrantūros studijos suteikia galimybę gilinti žinias, keisti karjeros kryptį ir įgyti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Svarbu atsakingai pasirinkti studijų programą, atsižvelgiant į karjeros tikslus, pomėgius ir studijų lankstumą. Laiku suplanuotas priėmimo procesas padės išvengti streso ir užtikrins sklandų perėjimą į antrosios pakopos studijas.
