Baigus bakalauro studijas dažnam kyla natūralus klausimas – kas toliau? Magistrantūros studijos gali tapti kitu žingsniu. Tačiau kartu jos kelia ir daug neaiškumų: kaip vyksta stojimas, kada teikti paraišką ar kuo skiriasi priėmimo etapai. Šiame straipsnyje pateikiama visa informacija apie magistrantūros studijas Lietuvoje – nuo priežasčių, kodėl verta tęsti studijas po bakalauro, iki stojimo proceso.
Šiame straipsnyje sužinosite:
- Kodėl verta tęsti studijas po bakalauro?
- Kaip vyksta priėmimas į magistrantūros studijas? Ką svarbu žinoti?
- Kaip pasirinkti tinkamiausią studijų vietą ir programą?
- Kokios studijų kryptys yra populiariausios?
- Kaip padidinti šansus gauti valstybės finansuojamą vietą?
Kodėl verta tęsti studijas po bakalauro?
Studijos po bakalauro – tai ne tik dar vienas diplomas. Magistrantūra atveria platesnes karjeros galimybes, leidžia augti profesionaliai ir suteikia daugiau laisvės rinktis, kuria karjeros kryptimi norisi judėti toliau.
Didesnis atlygis
Specialistai, baigę magistrantūros studijas, uždirba net 37 proc. daugiau, lyginant su studentais, baigusiais tik bakalauro studijas. Taip pat antrosios pakopos studijų absolventų įsidarbinimo procentas yra aukštesnis. Tai atskleidė STRATA atliktas Lietuvos studijų būklės tyrimas.
Papildomų kompetencijų įgijimas
Šios pakopos studijų programos padeda įgyti papildomų kompetencijų ir taip sustiprinti savo karjerą. Antrosios pakopos studijos išsiskiria tuo, jog paskaitų metu ne tik gilinama konkrečios krypties kompetencija, bet ir ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininių ir lyderystės kompetencijų ugdymui. Unikalūs ugdymo modeliai leidžia šalia pasirinktos studijų programos įgyti papildomų kompetencijų kitose studijų kryptyse. Taip pat studijų laikotarpiu galima rinktis papildomus dalykus arba spręsti realias problemas, su kuriomis susiduria įmonės.
Galimybė pakeisti karjeros kryptį
Taip pat magistrantūros studijas dažnai renkasi tie, kurie nori pradėti karjerą naujoje srityje. Tokios studijos ypač naudingos tiems, kurie baigę studijas suprato, kad jų tikrieji interesai slypi kitur.
Proga pradėti akademinę karjerą
Galiausiai, šis laipsnis yra pirmasis laiptelis link mokslininko karjeros. Įgijus magistro diplomą, atsiveria galimybė studijas tęsti doktorantūros (trečiosios pakopos) studijose ir pradėti akademinę karjerą.
Kaip įstoti į magistrantūrą?
Priešingai nuo priėmimo į bakalauro studijas, kuris vyksta per LAMA BPO sistemą, stojimas į magistrantūrą yra organizuojamas pačios aukštosios mokyklos. Tai reiškia, jog stojant į magistrantūros studijas, paraiška teikiama internetu per pasirinkto universiteto priėmimo sistemą.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog stojant į antrąją studijų pakopą, taip pat kaip ir į bakalaurą, galima pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) ir valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas.
Priėmimo į magistrantūros studijas etapai:
1. Išankstinis priėmimas
Išankstinis priėmimas į magistrantūros studijas – tai galimybė stojantiesiems pateikti stojimo paraišką dar prieš prasidedant pagrindiniam priėmimui, taip pat anksčiau susipažinti su studijų galimybėmis ir pasinaudoti papildomomis universiteto siūlomomis naudomis.
Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas (KTU) išankstinį priėmimą pasirinkusiems būsimiems magistrantūros studentams 2026-ais metais suteikia tokias papildomas naudas:
- 0,3 prie konkursinio balo;
- interaktyvias sesijas su 2 inovacijų lyderiais;
- 1000 eurų stipendiją dalinei studijų kainos kompensacijai, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (VNF).
- Registruotis KTU magistrantūros išankstiniam priėmimui galima nuo sausio 20 d. iki balandžio 30 d.
Kiekvienoje aukštojoje mokykloje išankstinio priėmimo nuostatos, taip pat studentams teikiamos naudos bei datos skiriasi, tad būtina atidžiai sekti informaciją.
2. Pirmas etapas
Tai pagrindinis ir svarbiausias priėmimo į magistrantūrą laikotarpis. Jo metu priimama daugiausia studentų, todėl siūloma daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Būtent šiame etape stojantieji turi didžiausias galimybes įstoti į norimą studijų programą. Dauguma aukštųjų mokyklų priėmimą vykdo nuo gegužės iki rugpjūčio per kiekvienos jų interneto svetaines, tačiau tikslios datos skiriasi.
3. Kiti etapai
Kiti priėmimo į magistrantūrą etapai vyksta tada, kai po pirmojo etapo dar lieka laisvų vietų. Čia gali stoti tie, kurie nespėjo ar nebuvo priimti pirmajame etape. Kiekviename universitete papildomų etapų skaičius bei jų vykdymo datos gali skirtis. Įprasta praktika, jog yra rengiami antrasis ir trečiasis priėmimo etapai.
Priėmimo į magistrantūrą procesas ir reikalavimai
Kiekviena magistrantūros studijų programa turi savus priėmimo reikalavimus, todėl verta juos peržiūrėti iš anksto. Ruošiantis stoti, svarbu pasidomėti, koks konkursinis balas taikomas, ar gali prireikti išlyginamųjų studijų ir ar atrankos metu numatytas papildomas žingsnis – pavyzdžiui, motyvacijos vertinimas.
Išlyginamosios studijos
Išlyginamosios studijos – tai galimybė stojantiesiems, kurių bakalauro išsilavinimas neatitinka pasirinktos magistrantūros krypties reikalavimų. Šios studijos, dar vadinamos papildomosiomis, yra skirtos įgyti trūkstamų žinių ir pasiruošti konkrečioms programoms.
Motyvacijos vertinimas
Motyvacijos vertinimas gali būti dviejų tipų: motyvacinis laiškas arba motyvacinis pokalbis. Motyvacinio vertinimo tipas priklauso nuo pasirinktos studijų programos. Motyvacinis laiškas pateikiamas universiteto magistrantūros priėmimo informacinėje sistemoje. Motyvacinis pokalbis organizuojamas nuotoliniu arba kontaktiniu būdu.
Kur studijuoti magistrantūrą?
Renkantis magistrantūros studijas svarbu įsivertinti kelis pagrindinius aspektus – karjeros tikslus, studijų kokybę ir jų lankstumą.
Pirmiausia pasvarstykite, ką norite pasiekti baigus šias studijas. Ar siekiate paaukštinimo, didesnio atlyginimo, o gal persikvalifikuoti? Kitas svarbus aspektas, kurį būtina pasidomėti, kokios yra konkrečios aukštosios mokyklos stiprybės ir kokias studijų kryptis ji siūlo. Taip pat naudinga pasidomėti dėstytojais ir jų patirtimi.
Dirbantiems ar užimtiems žmonėms labai svarbu atsižvelgti į studijų lankstumą. Dažnai magistrantūros studijos organizuojamos vakarais, todėl jas nesudėtinga suderinti su darbu. Vis daugiau universitetų siūlo ir mišrias ar nuotolines studijas.
Prieš pasirenkant studijų universitetą ir programą, verta pasidomėti, ar bus galimybė spręsti realius iššūkius, dalyvauti mainų programose, megzti naujus kontaktus ar gauti stipendiją. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tarptautinį studijų programų pripažinimą, jungtines programas su kitais universitetais, kelias kryptis integruojančias studijas, galimybę įgyti kelių universitetų diplomus vienu metu, individualizuoti studijų turinį ar mokytis anglų kalba.
KTU siūlo platų inovatyvių, šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkančių magistrantūros programų spektrą, leidžiantį studentams ne tik gilinti teorines žinias, bet ir praktiškai jas taikyti sprendžiant realius iššūkius. Stojimas vyksta per universiteto priėmimo sistemą KTU MPIS, pateikiant svarbiausius dokumentus, apie kuriuos daugiau sužinoti galima Priėmimo nuostatose.
Populiariausios magistrantūros studijų kryptys Lietuvoje
Lietuvoje populiariausios studijų kryptys atspindi tiek dabartinius, tiek ateities poreikius – nuo technologijų ir inžinerijos iki socialinių bei humanitarinių mokslų. Kiekviena iš jų atveria skirtingas karjeros perspektyvas ir suteikia pranašumą konkurencingoje darbo rinkoje.
- Inžinerija ir technologijos. Sparčiai besivystanti sritis, tiesiogiai susijusi su pramonės automatizacija, dirbtiniu intelektu ir energetika. Augantis išmaniųjų sprendimų poreikis skatina inžinierių paklausą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Antrosios pakopos studijos šioje kryptyje dažnai suteikia galimybę dirbti aukštųjų technologijų sektoriuose.
- Socialiniai mokslai. Viena paklausiausių krypčių, nes specialistų, gebančių analizuoti visuomenės procesus, kurti politikos strategijas ar valdyti organizacijas, reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Didėjantis duomenų analizės ir verslo valdymo sprendimų poreikis užtikrina šių studijų aktualumą ateityje. Socialinių mokslų magistrai dažnai tampa vadovais, analitikais ar konsultantais.
- Humanitariniai mokslai. Tai sritis, kuri ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą interpretuoti informaciją. Šios žinios ypač svarbios žiniasklaidoje, kultūros sektoriuje bei švietimo srityje. Dirbtinio intelekto ir skaitmenizavimo eroje humanitarų įgūdžiai, pavyzdžiui, etikos ir komunikacijos išmanymas, tampa vis aktualesni.
- Fiziniai mokslai. Chemija, fizika, biologija ir kitos sritys, kurios yra itin svarbios sveikatos, aplinkosaugos ir technologijų sektoriuose. Klimato kaita ir tvarumo siekis skatina inovacijas, todėl specialistų poreikis tik auga. Magistrantūra šioje srityje suteikia galimybes dirbti moksliniuose tyrimuose ar pramonėje.
DUK
Kiek metų trunka magistrantūra?
Magistrantūros studijos Lietuvoje įprastai trunka 2 metus (4 semestrus). Kai kurios programos, ypač jungtinės ar tarptautinės, gali trukti 1,5 metų.
Kas yra MBA?
MBA (angl. Master of Business Administration) – tai išskirtinės magistrantūros studijos vadovams, jau turintiems reikšmingos darbo patirties. Programa leidžia ugdyti lyderystės kompetencijas.
KTU, būdamas technologinio profilio universitetu, turi unikalią galimybę derinti vadybos bei verslo turinį su technologinėmis žiniomis. Technologinių žinių perdavimas vadovams suprantama kalba – vienas iš Verslo administravimo (KTU MBA) studijų programos privalumų bei išskirtinumų.
Kaip padidinti šansus gauti valstybės finansuojamą studijų vietą?
Norint padidinti galimybes gauti valstybės finansuojamą (VF) magistrantūros studijų vietą, svarbiausia siekti aukšto bakalauro studijų vidurkio, nes būtent jis lemia konkursinį balą. Taip pat būtina laiku pateikti visus dokumentus ir dalyvauti pagrindiniame priėmime, kad nepraleistumėte galimybės į finansuojamas vietas. Jei programa reikalauja motyvacinio laiško ar pokalbio, svarbu aiškiai pagrįsti savo motyvaciją ir karjeros tikslus.
Kitas būdas – dalyvauti išankstiniame priėmime. Nors kiekviename universitete studentams suteikiamos vis kitos naudos, tačiau kai kurios aukštosios mokyklos suteikia papildomų balų pasirinkusiems išankstinį priėmimą.
