| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
| Adityvinės nano ir mikropluošto technologijos taikymas aerozolio filtravimo proceso efektyvumui didinti |
prof. dr. Dainius MARTUZEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
|
Antimikrobinių polipeptidų išskyrimas iš antrinių kviečių krakmolo produktų, jų savybių ir taikymo personalizuotos mitybos produktų bei valgomųjų plėvelių gamybai nustatymas
|
v.m.d. dr. Lina Vaičiulytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Antimikrobinių polipeptidų išskyrimas iš antrinių kviečių krakmolo produktų, jų savybių ir taikymo personalizuotos mitybos produktų bei valgomųjų plėvelių gamybai nustatymas
|
| Antrinių žaliavų modifikavimas ir taikymas inovatyviose aplinkai draugiškose technologijose |
prof. dr. Kęstutis BALTAKYS |
valstybės finansuojama |
|
Augalų išspaudų savybių modifikavimas pritaikant maisto matricoms
|
vyr.m.d. dr. Gitana ALENČIKIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didelis kiekis antrinių žaliavų, susidarančių gamybos procese (pvz. išspaudos gaminant gėrimus ar spaudžiant aliejų), toliau yra perdirbamos atskiriant naudingas maistines medžiagas tuo pačiu generuojant vis mažesnės vertės antrines žaliavas.
Tikslas- pritaikant įvairius biotechnologinius ir fizikinius metodus modifikuoti išspaudų savybes pritaikant jas kitų maisto produktų gamybai.
Uždaviniai:
-išspaudų stabilizavimo būdų įtakos jų cheminei sudėčiai, funkcinėms ir technologinėms savybėms, saugos kriterijams, virškinamumui įvertinimas;
-technologinių veiksnių efekto išspaudų savybėms tyrimai įdentifikuojant poveikio mechanizmą;
-modifikuotų išspaudų panaudojimo galimybių analizė.
|
|
Augalų bakterinių endofitų ir virusų kontrolė metalų nanodalemis
|
v.m.d. dr. Ingrida Mažeikienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Endofitinių bakterijų ir fitovirusų balanso kontrolė ir reguliavimas augale yra svarbūs faktoriai užtikrinant sėkmingą augalų augimą, vystymąsi, išsilaikymą ir perdirbimą. Skirtingų metalų nanodalelių (MNs) poveikis yra stebėtas bakterijoms ir virusams. Moksliniame darbe bus tiriamos MNs panaudojimo galimybės fitomikrobiotos ir fitovirusų kontrolei, siekiant pasiūlyti MNs veikimu pagrįstą modelį skirtą augalų auginimo, perdirbimo ir laikymo kokybės gerinimui.
|
|
Biopolimerų dariniai veikliųjų medžiagų imobilizavimui
|
prof. dr. Ramunė RUTKAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pasaulyje sparčiai vystantis biopolimerų pramonei atsiranda poreikis ieškoti būdų naujoms medžiagoms iš gamtinių polisacharidų (pvz. celiuliozės, chitozano, krakmolo ir kt.) gauti ir pritaikyti jas naujose srityse. Doktorantūros mokslinio tyrimo tikslas – sukurti naujus imobilizacijos metodus, pritaikant jonogeninius polisacharidų darinius ir ištirti jų taikymo veikliųjų medžiagų imobilizavimui galimybes.
Projekte bus siekiama bioskaidžius gamtinius polimerus modifikuoti cheminiais bei mechaniniais metodais bei gauti įvairaus krūvio tankio ir amfifiliškumo mikrodalelių, nanodalelių pavidalo bei vandenyje tirpius jonogeninius polisacharidų darinius. Įvertinus gautų krakmolo darinių vandeninių dispersijų ir tirpalų savybes, bus ištirta jų sąveika su pasirinktais veikliaisiais junginiais ir medžiagomis. Suradus veikliųjų medžiagų (tame tarpe ir gamtinių) prijungimo ir atpalaidavimo iš jonogeninių polisacharidų darinių metodus, nustačius procesų kinetiką ir termodinamiką, įvertinus efektyvumą būtų gautos naujos plataus savybių spektro (farmacijos, kosmetikos, maisto pramonei ir kt.) medžiagos.
|
|
Bioskaidžios termoplastinės medžiagos iš polisacharidų
|
lekt. dr. Laura PEČIULYTĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didelis sintetinių plastikų naudojimas kelia susirūpinimą visame pasaulyje dėl didžiulių atliekų kiekių kurioms suirti reikia daugybės metų. Ieškant kitų alternatyvų tokiems sintetiniams plastikams vis didesnio dėmesio susilaukia iš atsinaujinančių šaltinių gaunami polisacharidai. Tačiau kaip taisyklė polisacharidai nėra tinkamas perdirbti termoplastikams taikomais metodais.
Šioje tematikoje planuojamų tyrimų tikslas sukurti bioskaidų produktą iš atsinaujinančių šaltinių, kuris savo savybėmis būtų artimas įprastai naudojamiems plastikams. Tematikoje numatoma tirti polisacharidų modifikavimo, siekiant sumažinti vandenilinę sąveiką, galimybes išlaikant jų bioskaidumą. Taip pat tokių medžiagų bei iš jų gautų kompozitų panaudojimo pakeisti įprastus plastikus galimybes. Tyrimų metu bus optimizuojamos polisacharidų modifikavimo sąlygos, kompozitų gavimo sąlygos, komponentų santykis bei sprendžiami sudedamųjų dalių suderinamumo klausimai. Tyrimai suteiktų naujos informacijos apie polisacharidų bei jų kompozitų inter- ir intramolekulinės sąveikos valdymo cheminiais ir fiziniais metodais galimybes, siekiant gauti optimalių savybių produktus.
|
|
Chemolitoautotrofinių bakterijų apibūdinimas ir metabolinė inžinerija itakonato ir akrilato biosintezei
|
prof. dr. Naglis Malys |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Biotechnologijų panaudojimas tvariai cheminių medžiagų gamybai, kurių sintezė tradiciškai labai priklausė nuo iškastinio kuro chemijos pramonės, tampa vis svarbesnis šiuolaikinės visuomenės uždavinys. Šiam tikslui skirtų mikroorganizmų kūrimą galima pagerinti racionaliai naudojant metabolinę inžineriją, apimančią sintetinius ir sistemų biologijos metodus. Projekto tikslas bus apibūdinti ir sukurti metaboliškai universalių chemolitoautotrofinių bakterijų kamienus, kurie naudoja anglies dioksidą kaip vienintelį anglies šaltinį, pramoniniu požiūriu svarbių cheminių medžiagų, tokių kaip itakonatas ir akrilatas biosintezei.
|
|
CO2 aplinkoje kietėjančių kalcio silikatinių rišamųjų medžiagų sintezė ir savybės
|
prof. dr. Raimundas ŠIAUČIŪNAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaraisiais dešimtmečiais buvo pasiūlyta nemažai sprendimų, kaip sumažinti neigiamą cemento gamybos poveikį aplinkai, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad tokių priemonių, kaip klinkerio priedai, alternatyvusis kuras ir (arba) energijos sąnaudų optimizavimas, nepakanka reikiamam CO2 emisijų lygiui pasiekti. Taigi vienas pagrindinių statybinių medžiagų pramonės ir mokslininkų bendruomenės tikslų – ieškoti alternatyviųjų cementinių medžiagų, turinčių mažesnį CO2 pėdsaką nei įprastinis cementas. Šiuo metu vienas perspektyviausių metodų yra žemabazių kalcio silikatinių cementų gamyba. Tokie rišikliai labiau tausoja aplinką ir dėl kietėjimo CO2 aplinkoje (karbonizacijos) – taip surišamos CO2 dujos į stabilius karbonatus betono struktūroje. Dėl tokių efektyvių karbonizacijos technologijų diegimo cementinės medžiagos gali tapti vienu didžiausių CO2 šalinimo ir izoliavimo sričių.
Rankinitas ir kilchoanitas – Ca3Si2O7 – kalcio silikatai, kurie gali būti panaudoti kaip alternatyvioji rišamoji medžiaga. Kadangi jų CaO/SiO2 molinis santykis yra kone dvigubai mažesnis nei įprastinio portlandcemenčio, jo gamybai reikia mažesnio kalkinių žaliavų kiekio. Taip pat reikia mažiau kuro ir energijos sąnaudų, nes rankinito sintezė vyksta apie 200 °C žemesnėje temperatūroje nei cemento klinkerio, o kilchoanito – hidroterminėmis sąlygomis. Kadangi kalcio silikatai gali būti sintetinami iš įvairių medžiagų, ekonomiškai naudingiausia naudoti vietines žaliavas. Tiek klinties, tiek SiO2 turinčių žaliavų Lietuvoje yra pakankamai, tačiau jų tinkamumas sintezei nėra tirtas.
Rankinitas ir kilchoanitas hidrauliškai yra neaktyvūs ir kietėja tik CO2 aplinkoje. Susidaro itin patvari kalcio karbonatų ir silikagelio mikrostruktūra. Kadangi karbonizaciją lemia difuzijos procesai, kietėjimo eiga priklauso nuo daugelio parametrų: CO2 slėgio, išlaikymo trukmės, drėgmės kiekio, betono paruošimo ypatumų ir kt. Visus juos svarbu išnagrinėti ir tarpusavyje suderinti.
|
|
Daugiasluoksnių kompozitų perskyrimo tirpikliais teorija ir technologija
|
prof. dr. Gintaras DENAFAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Daugiasluoksnių kompozitų atliekų, tokių kaip spausdintinės plokštės, lanksčios pakuotės ir panaudoti Saulės moduliai, perskyrimo tirpikliais į atskirus perdirbamus komponentus (polimerus ir metalus) procesas yra neblogai ištirtas laboratorijoje. Šiame darbe tyrimai bus atliekami pereinant į aukštesnį techninės parengties lygį, ankstesnių tyrimų pagrindu sukūriant technologinę koncepciją ir atkartojant technologinį procesą veikiančiame reaktoriaus makete.
|
|
Didele mitybine verte pasižyminčio maistinio rašalo gamybai skirtų skirtingų mikroįkapsuliavimo sistemų sukūrimas ir charakterizavimas
|
lekt. dr. Viktorija EISINAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Inovatyvi 3D maisto spausdinimo technologija sulaukia vis didesnio susidomėjimo dėl galimybės sukurti kompleksines maistines matricas bei personalizuotus maisto produktus. Spausdinamų objektų kokybė ir gautų produktų mitybinė vertė priklauso nuo naudojamo maistinio rašalo sudėties bei savybių. Praturtinant maistinį rašalą bioaktyviaisiais komponentais jų stabilumas gali būti išsaugomas panaudojant įvairias mikroįkapsuliavimo sistemas, kurios taip pat palengvina mikrokomponentų pasiskirstymą maistinio rašalo sudėtyje. Svarbu, kad šios sistemos būtų suderintos su maistinio rašalo sudėtimi, pasižymėtų reikiamomis reologinėmis savybėmis ir dideliu įkapsuliuotų komponentų įkapsuliavimo efektyvumu. Tokiu būdu, tyrimo tikslas - sukurti didele mitybine verte pasižyminčio maistinio rašalo gamybai skirtas skirtingas mikroįkapsuliavimo sistemas ir jas charakterizuoti.
|
|
Fermentuoti mikroskopinių dumblių ekstraktai nutraceutikams ir burnos sveikatos priežiūros priemonėms kurti
|
doc. dr. Michail Syrpas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastaraisiais metais dumblių kultyvavimui, perdirbimui ir panaudojimui yra skiriamas didelis dėmesys siekiant atliepti pasaulinius maisto paklausos, socioekonominius ir tvarumo iššūkius. Mikroskopiniai dumbliai taip pat yra svarbūs įvairių aukštesnės pridėtinės vertės bioaktyvių komponentų, kurie gali būti sėkmingai panaudojami maistui, kosmetikai ir farmacijai, šaltiniai. Pastarąjį dešimtmetį vykdomi moksliniai tyrimai rodo, kad fermentacijos procesai galėtų būti sėkmingai taikomi siekiant pagaminti tam tikromis funkcinėmis savybėmis, chemine sudėtimi ir biologiniu aktyvumu pasižyminčius mikroskopinių dumblių ekstraktus (produktus). Įvertinant mikroskopinių dumblių biologinę įvairovę ir biologiškai vertingų komponentų kiekius, fermentuotų mikroskopinių dumblių ekstraktai ar jų pagrindu pagaminti produktai galėtų būti sėkmingai panaudojami maisto, mitybos ir farmacijos pramonėse. Pažymėtina, jog įkapsuliavimas panaudojant įvairias biopolimerų matricas gali būti sėkmingai taikomas siekiant užtikrinti dumblių ekstraktų bioaktyvių medžiagų kokybinės ir kokybinės sudėties bei funkcinių savybių stabilumą, efektyvią jų pernašą ir/ar kontroliuojamą atsipalaidavimą, tačiau mokslinių tyrimų šioje srityje yra labai mažai.
Tyrimų tikslas - efektyvių fermentacijos ir kapsuliavimo procesų sukūrimas siekiant pagaminti tikslinėmis funkcinėmis savybėmis pasižyminčius fermentuotus mikroskopinių dumblių ekstraktus ir juos pritaikyti nutraceutikams ir burnos sveikatos priežiūros priemonėms kurti.
Gautų mokslinių rezultatų pagrindu bus parengtos mokslinės publikacijos (ne mažiau kaip 3) WOS žurnalams, bei pranešimai nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose. Šie moksliniai tyrimai taip pat suteiks naujų galimybių tiriamų veikliųjų medžiagų praktiniam pritaikymui bei potencialiam komercializavimui, sudarys sąlygas plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių aukštojo mokslo institucijų atstovais bei verslo partneriais.
|
|
Fermentuotų augalų ekstraktų gamyba, fitocheminės sudėties ir savybių tyrimai bei taikymas funkciniams produktams kurti
|
doc. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Fermentuoti augalų ekstraktai (FAE) - dažniausiai Azijos šalyse gaminami funkciniai produktai, turtingi įvairiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis ir pasižymintys teigiama nauda sveikatai. Įvairūs vaistiniai ir aromatiniai augalai, kuriuose gausu vertingų bioaktyvių junginių, gali būti perspektyvios žaliavos tam tikrų funkcinių savybių ir sudėties FAE gaminti. Tyrimų tikslas – fermentuotų ekstraktų iš atrinktų Lietuvoje auginamų aromatinių ir/ar vaistinių augalų gamyba ir charakterizavimas bei tikslinis jų pritaikymas funkciniams produktams kurti. Mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu bus paskelbtos ne mažiau kaip 3 mokslinės publikacijos tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose, pristatyti pranešimai nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose. FAE ir FAE pagrindu pagaminti funkciniai produktai bus pristatyti kasmet KTU organizuojamoje tarptautinėje jaunųjų kūrėjų parodoje TECHNORAMA.
|
|
Fitopatogeninių Xanthomonas spp. bakterijų paplitimas, biologiniai savitumai ir prevencinių priemonių prieš jas paieška
|
v.m.d. dr. Irena MAČIONIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Siekiant saugaus ir tvaraus augalinės kilmės maisto žaliavų vartojimo, būtinos mokslo žinios apie augalų patogeninių bakterijų paplitimą įvairiuose Europos šalių regionuose bei naujų prevencinių biologinių priemonių kūrimą. Augalinės kilmės maisto žaliavų ruošimas dažnai yra susijęs su ekonominėmis problemomis. Viena iš šių problemos priežasčių yra augalų patogeninės Xanthomonas spp. bakterijos, niokojančios augalus bei augalines maisto žaliavas. Siekiant apsaugoti augalinės kilmės žaliavas ir iš jų gautus maisto produktus būtina įvertinti Xanthomonas spp. bakterijų paplitimą, nustatyti jų savybes, atlikti natūralių biologinių prevencinių priemonių paiešką.
|
|
Įkapsuliuotų prebiotikų/probiotikų maistui tinkamų sistemų su teigiama įtaka žarnyno mikrobiotai sūkurimas
|
prof. dr. Aušra ŠIPAILIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Probiotikų nauda žmogaus organizmui yra žinoma ir neginčijama. Tačiau jų įkapsuliavimas vis dar aktuali tema, nes reikia suderinti ne tik maistui tinkamas įkapsuliavimo medžiagas, bet ir parinkti tinkamas įkapsuliavimo sąlygas. Ne mažiau svarbu, kad probiotikai įsitvirtintų storajame žarnyne ir jais būtų galima keisti žarnyno mikrobiotos rūšinę sudėtį. Todėl svarbu tirti ir įkapsuliuotų probiotikų atpalaidavimą bei gyvybingumą viškinimo metu.
Šio tyrimo esmė atrinkti maistui tinkamas įkapsuliavimo sistemas, kurios užtikrintų prebiotikų ir gyvų probiotikų patekimą į storajį žarnyną ir ištirti mikrobiotos sudėties pokyčius Žmogaus žarnyno mikrobiotos simuliatoriaus sistemoje (SHIME).
|
| Inovatyvūs tręšiamieji produktai agroekosistemos tvarumo grandinėje |
doc. dr. Rasa ŠLINKŠIENĖ |
valstybės finansuojama |
| Kalcio aliuminatų su įsiterpusias Cu2+, Co2+ ir Cr3+ jonais sintezė, modifikavimas ir taikymas |
doc. dr. Anatolijus EISINAS |
valstybės finansuojama |
|
Nanostruktūrinių oksidinių dangų sintezė ir elektrokatalizinis aktyvumas vandens elektrolizės ir CO2 redukcijos procesuose
|
doc. dr. Agnė ŠULČIŪTĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vandenilis gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir sprendžiant atsinaujinančios energijos kaupimo bei saugojimo problemas. Vandens elektrolizė, naudojant atsinaujinančios elektros energijos šaltinius, laikoma perspektyviausia vadinamosios vandeniliu grindžiamos ekonomikos plėtros galimybe.
Kita vertus, CO2 elektrocheminė redukcija pasirodė kaip perspektyvus būdas paversti CO2 ir vandenį į pridėtinės vertės cheminius junginius, pavyzdžiui, anglies monoksidą, skruzdžių rūgštį, etileną ar etanolį.
Tačiau reikia kurti geresnius elektrodus ir naujus katalizatorius, kad sumažėtų ekologiško vandenilio gamybos arba CO2 konversijos į vertingas chemines medžiagas sąnaudos. Disertacijos tikslas yra susijęs su elektrocheminių vandens elektrolizės ir CO2 redukcijos technologijų kūrimu. Ypatingas dėmesys bus skiriamas efektyvių ir nebrangių elektrokatalizatorių, pagrįstų nanostruktūriniais metalų oksidais, tinkamų šiems procesams įgyvendinti, paieškai. Siekiant šio tikslo suformuluoti šie uždaviniai:
1. Sintetinti nanostruktūrizuotas mišrių oksidų dangas ant nerūdijančio plieno;
2. Įvertinti sintezės sąlygų įtaką paruoštų dangų struktūrai, sudėčiai ir morfologijai;
3. Ištirti paruoštų elektrodų elektrokatalitinį aktyvumą vandens skilimo ir CO2 elektroredukcijos procesuose.
|
|
Naujų termoplastinių biokompozitų kūrimas
|
doc. dr. Joana BENDORAITIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Doktorantūros mokslinis darbas bus skirtas naujų biokompozitų iš atsinaujinančių žaliavų kūrimui bei jų tyrimui naudojant pažangius tyrimo metodus. Kaip matrica bus pasirenkami modifikuoti polisacharidai. Po tyrimų rezultatų analizės, bus atrinkti geriausiomis formuojamumo ir produkto funkcinėmis savybėmis pasižyminčios kompozicijos tinkančios kaip alternatyva sintetinių plastikų gaminiams.
|
|
Organinių skylinių puslaidininkių, skirtų optoelektronikos prietaisams tyrimai
|
v.m.d. dr. Jūratė SIMOKAITIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Projekto tikslas yra sukurti, susintetinti ir ištirti organinius puslaidininkius pasižyminčius žemais jonizacijos potencialais bei efektyvia krūvininkų pernaša. Nauji dariniai bus kuriami panaudojant plokščius ciklinius fragmentus tokius kaip karbazolas, fluorenas, ksantonas, tiazolotiazolas ir kt. Tikimasi, kad dėl plokščios struktūros fragmentų pavyks suformuoti sluoksnius pasižyminčius efektyvia nedispersine skylių pernaša. Bus ištirtos susintetintų junginių fotofizikinės, terminės, elektrochminės, krūvininkų pernašos savybės. Naujai susintetinti skyliniai puslaidinkiai bus išbandyti perovskitinių saulės elementų struktūrose.
|
|
Polimerai iš atsinaujinančių žaliavų šviesą naudojančioms gamybos technologijoms
|
prof. dr. Jolita OSTRAUSKAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vystantis aukštosioms technologijoms sparčiai auga sumaniųjų medžiagų poreikis, o, sprendžiant šiandienines klimato kaitos ir aplinkos būklės problemas, ypatingai aktualu gamybos technologijose naudoti tvarius procesus ir atsinaujinančias žaliavas. Šio darbo tikslas yra sukurti, susintetinti ir ištirti naujus formos atminties polimerus iš augalinės kilmės medžiagų, skirtus šiuolaikinėms šviesą naudojančioms gamybos technologijoms. Tokie polimerai gali būti plačiai pritaikyti išmaniuosiuose biomedicininiuose prietaisuose, lanksčiuose elektronikos ar robotikos prietaisuose, aviacijos ir kosmoso įrenginiuose ir kt. Darbo metu bus ištirta, kaip nuo skirtingų augalinės kilmės medžiagų struktūros priklauso polimerizacijos procesas ir gautų polimerų struktūra bei mechaninės, terminės, formos atminties ir kt. savybės. Tyrimai bus atliekami kartu su didžiausią patirtį šioje srityje turinčiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei šviesos technologijas naudojančiomis gamybos įmonėmis. Gauti rezultatai bus skelbiami tarptautinėse mokslinėse konferencijose, publikuojami CA WoS duomenų bazės Q1-Q2 mokslo žurnaluose ir viešinami plačiajai visuomenei.
|
| Ratiometrinių ir organoleptinių nano termosensorių, pagrįstų grynais organiniais tripletų emiteriais, kūrimas |
vyr.m.d. dr. Dmytro VOLYNIUK |
valstybės finansuojama |
|
Sluoksniuotos struktūros silikatinių junginių (CaO/SiO2=0,6-1,0) skirtų anijonų adsorbcijai sintezė
|
doc. dr. Tadas Dambrauskas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Disertacijos projektas skirtas tikslinės paskirties junginių sintezei, aplinkosaugos technologijų vystymui ir plėtrai. Jame numatoma hidroterminės ir/ar aukštatemperatūrės sintezės būdu sukurti perspektyvius silikatinius sluoksniuotos struktūros sorbentus su tikslia chemine komponentų sudėtimi ir cheminėmis savybėmis, bei nustatyti šių junginių adsorbcijos gebą skirtingiems anijonams.
Disertacijos tikslas – sukurti hidroterminės ir/ar aukštatemperatūrės sintezės būdą skirtą sluoksniuotos struktūros silikatinių sorbentų gamybai, nustatyti jų adsorbcijos talpą CO2 dujų ir/ar fosfato bei sulfato anijonų atžvilgiu ir pasiūlyti racionalias panaudojimo sritis.
|
|
Vabzdžių lervų biologiškai vertingų komponentų ir jų aplikavimo maisto sistemose tyrimai
|
m.d. dr. Alvija ŠALAŠEVIČIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vabzdžiai – alternatyvių biologiškai vertingų maisto medžiagų šaltinis. Trečdalis pasaulio gyventojų yra šių medžiagų vartotojai. Juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens) yra vienas perspektyviausių vabzdžių rūšių vabzdžių masinei gamybai, ir jos kultivavimas jau pradėtas Lietuvoje. Tačiau šios alternatyvios maisto žaliavos ir produktų vartojimas Lietuvoje ir Europos šalyse yra vis dar vangus. Vienas iš galimybių tai padaryti - pateikti moksliškai grįstus argumentus, kad vabzdžių žaliavos ir produktai yra pilnaverčiai mitybos produktai, tiek sava sudėtimi tiek ir pasisavinamumu. Hermetia illucens lervų riebalų ir baltymų frakcijų naudojimas modelinėse maisto sistemose mūsų regione yra mažai tirtas, galimos vartotojų priimtinumo problemos. Mokslo veikloje bus planuojama kurti lervų žaliavų ir produktų maistingumo profilius, koncentruoti biologiškai vertingas frakcijas ir įvertinti jų funkcines technologines bei juslines savybes, galimybes vertingais komponentais praturtinti modelines maisto sistemas.
|
|
Žemės ūkio ir maisto perdirbimo šalutinių produktų perdirbimas į aukštesnės vertės funkcines medžiagas taikant inovatyvius biorafinavimo būdus
|
prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Perdirbant įvairias augalines žaliavas susidaro nemažai šalutinių produktų, kurie dažnai yra neefektyviai panaudojamos gamybos atliekos. Tokiems šalutiniams produktams galima priskirti ir uogų sulčių gamybos išspaudas. Juose gali būti nemažai vertingų komponentų (kai kurie jų yra žinomi), kurie galėtų būti panaudojami maisto pramonėje, kosmetikoje ir farmacijoje. Tačiau kompleksiniai tyrimai apie tokių produktų perdirbimo ir panaudojimo galimybes, jų sudėtį ir savybes yra nedaug. Todėl tokių produktų valorizacijai būtina atlikti išsamius tyrimus, nustatyti jų perdirbimo parametrus ir kurti perdirbimo į aukštos vertės ingredientus procesus. Galima pagrįstai tikėtis, kad tokių tyrimų rezultatai bus nauja ir vertinga mokslinė informacija.
|
