Edukologija

Jungtinė doktorantūra su Lietuvos sporto universitetu (koordinuojanti institucija), Šiaulių universitetu (nuo 2021 m. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija)

Edukologija – šiuolaikinis mokslas, turintis gilias pedagogikos tradicijas. Šiandien edukologijos mokslininkus domina ne tik jaunosios kartos ir suaugusiųjų formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo bei mokymosi, socialinio ugdymo, švietimo vadybos, aukštojo mokslo klausimai, bet ir šiuolaikinių edukacinių technologijų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, edukacinių novacijų klausimai.

Edukologijos sandūroje su kitais socialiniais mokslais yra atliekami tyrimai, siekiant įsiveikti su darbuotojų organizacinio mokymosi žinių organizacijose, mokymosi partnerystėje tinklų, besimokančių miestų ir regionų vystymo edukaciniais iššūkiais.

KTU edukologijos mokslinė grupė, turinti daugiau nei 50 metų patirtį ir parengusi per šimtą šiuolaikines edukologijos žinias turinčių šio mokslo daktarų, yra pripažintas išskirtinis šios mokslo krypties centras. Edukologijos krypties doktorantūros studijų kokybė užtikrinama ne tik doktorantams rengiant disertacijas šiuolaikinių aktualijų „smaigalyje“ esančiomis temomis. Ilgametis bendradarbiavimas su Kembridžo universiteto (D. Britanija), Haifos universiteto (Izraelis), Kalifornijos valstybinio universiteto Fulertone (JAV) ir kt. mokslininkais, pastaruoju metu vykdomi ERASMUS mainai, ypač – su Lisabonos universitetu (Portugalija), yra atvėrę mūsų doktorantams tiesioginio sąlyčio su tarptautine akademine erdve galimybes.

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Mokymosi užsienio kalba curriculum vystymas: studiocentrinė perpektyva	prof. dr. Jolita HORBAČAUSKIENĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šiuolaikiniai universitetai norėdami tapti konkurencingais ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje erdvėje, siekia pritraukti tarptautinius studentus ir talentingiausius dėstytojus ir tyrėjus iš viso pasaulio. Todėl šiame kontekste ypač svarbios tampa mokymo anglų kalba (angl. English-medium instruction, EMI) studijų programos arba atskiri studijų moduliai (Macaro et al. 2017), padedantys didinti universitetų tarptautinį žinomumą, o kartu ir jų akademinį prestižą. Neanglakalbėje aplinkoje EMI programų įgyvendinimas gerina studentų tarptautines kompetencijas (Wächter ir Maiworm 2014), juos rengia globaliai darbo rinkai. Svarbu paminėti, kad EMI kontekste dalyko dėstymo kalba nėra mokymosi objektas (Dafouz 2018), bet yra svarbus veiksnys siekiant studijuojamo dalyko mokymosi rezultatų. Atlikti tyrimai (Roquet, Vraciu ir Nicolás-Conesa, 2019) atskleidė, kad instrumentalumas nėra tiek reikšmingas, kiek studijuojamo dalyko turinio įsisavinimas. Tačiau, kaip teigia Muñoz (2007), kalbinių kompetencijų vystymas EMI kontekste yra veiksmingesnis nei kalbos kaip dalyko mokymasis. Vis dėlto mažai tyrinėta kaip faktinė diskursyvioji praktika EMI aplinkoje padeda mokytis dėstymo kalbos, ir konkrečiai, kaip dalyko turinio dėstytojo vartojama kalba daro įtaką besimokančiojo supratimui ir studijuojamos medžiagos įsisavinimui. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip studentai, studijuojantys negimtąja kalba, suvokia ir įsisavina studijuojamo dalyko turinį; kaip gimtoji kalba trukdo/padeda įsisavinti dalyko turinį; kokios edukacinės strategijos padėtų studentams sėkmingai mokytis EMI kontekste, taip sudarant prielaidas tobulinti EMI curriculum.
Inovatyvūs curriculum sprendiniai ugdant pradinių klasių moksleivių tvarią mąstyseną	prof. dr. Brigita JANIŪNAITĖ	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Kompleksinės pasaulio problemos skatina skubiai keisti žmonijos gyvenimo, mąstymo bei veikimo būdus, todėl švietimo sistemos turi reaguoti į šį neatidėliotiną poreikį, apibrėždamos ir integruodamos atitinkamus mokymosi tikslus ir praktikas, siekiant ugdyti besimokančiuosius remiantis tvarumo principais (UNESCO, 2017). Siekiant atliepti neatidėliotiną poreikį keistis ir norint susidoroti su tvarumo kompleksiškumu, sąveikumu ir neatidėliotinumu, svarbu įgyti naujų mąstysenų, o ypač tvarumo (Broo, 2022; Lees, 2021; Rimanoczy, 2020; Jančius ir kt., 2022). Ypatingas dėmesys skiriamos tvarumo dimensijos integravimui pradiniame ugdyme, kadangi būtent šie vaikai kurs ateities pasaulį. Šiame raidos etape formuojasi asmenybės vertybiniai pamatai, kurios turi įtakos ir vaikui suaugus (Chawla, 2007), tad tvarumo dimensijos turėtų būti integruojamos į visą pradinio ugdymo curriculum (Lloyd & Gray, 2014). Tvarumo kompetencijų raiška buvo daugiau tiriama viduriniame ugdyme ir aukštajame moksle (Brundiers ir kt., 2020; Redman & Wiek, 2021), o pradiniame ugdyme tyrimai fragmentiški (Vesterinen & Ratinen, 2023). Pavyzdžiui, nustatyta, kad pradinio ugdymo užduotyse yra labai mažai su tvarumu susijusio turinio, o esamas turinys su tvarumu yra susietas netiesiogiai (Andersen, 2018). Teigiama, jog holistiniai tvaraus švietimo aspektai gali pasireikšti pradiniame ugdyme, kur vienas mokytojas moko įvairių disciplinų (Taylor ir kt., 2019), tačiau trūksta tinkamų didaktinių metodų, mokymo ir mokymosi strategijų, kad galėtume veiksmingai paveikti mokinių nuostatas ir elgesį (Nepraš ir kt., 2022). Anksčiau minėti aspektai leidžia kelti disertaciniame tyrime sprendžiamą mokslinę problemą, kuri detalizuojama klausimu: kokios inovatyvios prieigos leistų holistiškai konstruoti pradinio ugdymo curriculum siekiant ugdyti moksleivių tvarią mąstyseną? Disertacinio tyrimo metodologinė bazė: tvarios mąstysenos konceptas, kuriame akcentuojama, kad tai mąstymo ir gyvenimo būdas, kuris kyla iš plataus ekosistemos reiškinių supratimo, socialinio jautrumo, introspektyvaus savo asmeninių vertybių bei „aukštesniojo aš“ suvokimo, kurio išraiška yra veiksmai, orientuoti į visovės gerovę (Kassel ir kt., 2018) . Tvarios mąstysenos kontekste mąstysena ir būtis yra  holistiškai sujungiamos (Rimanoczy, 2020). Tvarios mąstysenos bruožų modelis, kuris sudaro prielaidas ugdyti tvarią mąstyseną. Modelis apima keturias ugdymo turinio sritis: ekologinę pasaulėžiūrą; sisteminę mąstyseną; emocinį intelektą; dvasinį intelektą. Šios turinio sritys išplėtojamos per joms būdingus bruožus: ekologinis raštingumas; asmeninis indėlis; ilgalaikė mąstysena; „Tiek vienas, tiek kitas“ mąstysena; cikliškumas; tarpusavio ryšiai; kūrybingos inovacijos; refleksija; savivoka; sąmoningumas; bendrystė su gamta; tikslas (Rimanoczy, 2020) .

atsisiųsti tematikų sąrašą

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas KTU rektoriaus vardu
dvi edukologijos mokslų krypties mokslininkų, turinčių habilituoto daktaro arba daktaro mokslo laipsnį, rekomendacijos
gyvenimo aprašymas (įteikiamas pasirašytas)
magistro laipsnio diplomas arba jį atitinkančią kvalifikaciją patvirtinantis diplomas, jo priedas / priedėlis (originalai bus iš karto grąžinami) ir šių dokumentų kopijos (kopijos įteikiamos)
pirmosios, antrosios ar vienpakopių aukštosios mokyklos studijų (pasirinktinai) diplomo priedas ar licencijuoto užsienio kalbų centro išduota pažyma, kurioje nurodytas užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) pažymys (originalai iš karto grąžinami) ir šių dokumetų kopijos (kopijos įteikiamos)
stojančiojo į doktorantūrą mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnas bibliografinis aprašas) ir jų atspaudai, jeigu tokie yra (pateikiama kartu su leidinio viršelio ir turinio kopijomis); priimti spaudai darbai yra pateikiami su leidinio redaktoriaus pažyma apie priimtą spaudai straipsnį (po recenzavimo procedūros); šiais kalendoriniais metais baigusiems antrosios pakopos studijas – ir magistro baigiamojo darbo (jeigu toks yra) kopija
pažymos apie skaitytus pranešimus, apie darbą mokslinėse konferencijose, jeigu tokios yra (kopijos įteikiamos; originalai bus iš karto grąžinami)
viena 3 x 4 cm dydžio nuotrauka (įteikiama)
stojamosios studijų įmokos, sumokėtos į KTU arba LSU sąskaitą banke, kvito kopija arba patvirtintos dokumentų kopijos, įrodančios teisę nemokėti stojamosios studijų įmokos
dokumentai, patvirtinantys pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde (kopijos įteikiamos)
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (kopija įteikiama
papildomi dokumentai: Dokumentai pretendento nuožiūra, atspindintys jo mokslinę ir pedagoginę veiklą

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras

Mokslinės publikacijos	0,25
Mokslinė patirtis	0,15
Diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,25
Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) pažymys nurodytas pirmosios, antrosios ar vienpakopių aukštosios mokyklos studijų (pasirinktinai) diplomo priede ar licencijuoto užsienio kalbų centro išduotoje pažymoje	0,1
Motyvacinis pokalbis	0,25

Edukologija

Partneriai

Tyrimų tematikos

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo tvarka

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Studijų programos moduliai