Edukologija

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Universitetai, siekdami įgyvendinti Europos siekį skatinti studentų mobilumą, nuolat didina studijų programų, vykdomų anglų kalba, skaičių, todėl aukštajame moksle atsiradęs pasaulinis dalyko dėstymo anglų kalba (EMI) reiškinys atneša naujas galimybes tiek studentams, tiek dėstytojams. Šiuo metu šios praktikos taikymas aukštajame moksle plinta visame pasaulyje (Macaro ir kt., 2018; Dafouz, 2018; Inbar-Lourie et al., 2020). Todėl šiame kontekste ypač svarbios tampa mokymo anglų kalba (angl. English-medium instruction, EMI) studijų programos arba atskiri studijų moduliai (Macaro et al. 2017). Muñoz (2007) teigia, kad kalbinių kompetencijų vystymas EMI kontekste yra veiksmingesnis nei kalbos kaip dalyko mokymasis. Vis dėlto mažai tyrinėta kaip faktinė diskursyvioji praktika EMI aplinkoje padeda mokytis dėstymo kalbos, ir konkrečiai, kaip dalyko turinio dėstytojo vartojama kalba daro įtaką besimokančiojo supratimui ir studijuojamos medžiagos įsisavinimui. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip studentai, studijuojantys negimtąja kalba, suvokia ir įsisavina studijuojamo dalyko turinį; kaip gimtoji kalba trukdo/padeda įsisavinti dalyko turinį; kokios edukacinės strategijos padėtų studentams sėkmingai mokytis EMI kontekste, taip sudarant prielaidas tobulinti EMI curriculum.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiuolaikinė didaktika mokymą akcentuoja ne kaip žinių perteikimą, o kaip mokytojo ir mokinio sąveiką, kaip mokymosi skatinimą, kaip gebėjimų, vertybių įsisavinimą ir žinių transformavimą į supratimą, o ne informacijos turinį ar įsiminimą. Pradinėje mokykloje, besimokančiųjų matematikos žinios ir įgūdžiai bei kognityviniai gebėjimai yra stipriai vystomi. Pasak klasikinės švietimo teorijos, tai, ką jie išmoksta, turi įtakos tam, kaip jie galvoja, o matematikos mokymasis gali padėti lavinti mąstymą bei uždavinių sprendimo įgūdžius (Smith, 2004). Skaitymas ir matematikos užduočių sprendimas yra du pagrindiniai įgūdžiai, kurių mokoma pirmaisiais ankstyvojo formaliojo ugdymo metais (Durand ir kt., 2005). Pagrindinis sunkumų šaltinis uždavinių sprendimo srityje yra tai, kad spręsdami uždavinius, mokiniai nesugeba aktyviai stebėti, tikrinti ir reguliuoti savo kognityvinio proceso (Artzt ir kt., 1992). Nors matematikos kontekste, kognityvinis pagrindas yra mažai ištirtas, atrodo, kad tokie nefonologiniai įgūdžiai, kaip vizualinis–erdvinis suvokimas bei analoginis skaičių vaizdavimas (Dehaene, 1997; Reuhkala, 2011) ir fonologinės atminties gebėjimai (Fürst & Hitch, 2000; McKenzie ir kt, 2007) galėtų būti svarbūs besimokant matematikos ir sprendžiant matematines užduotis. Nustatyta, kad matematikoje pasiekimai priklauso nuo sugebėjimo suprasti ir išspręsti sudėtingas užduotis, pagrįstas prigimtine logika (Lipnevich ir kt., 2016). Su uždavinių sprendimu siejami gebėjimai yra esminė tarptautinių ugdymo tyrimų kognityvinių sričių vertinimų dalis. Tokiuose tyrimuose kaip Trends in International Mathematics and Science Survey (TIMSS) arba Programme of International Student Achievement (PISA) yra uždavinių, reikalaujančių, kad mokiniai pritaikytų matematikos sąvokas, panaudotų matematinį mąstymą ir taip pagrįstų bei argumentuotų savo atsakymus. Taigi, vertinant ugdymo sėkmingumą, uždavinių sprendimas ir matematinis mąstymas yra svarbūs aspektai (National Council of Teachers of Mathematics. Principles and Standards for School Mathematics; National Council of Teachers of Mathematics: Reston, VA, USA, 2000). Problemų sprendimas - tai procesas, kurio metu ieškoma sprendimo tam tikriems tikslams pasiekti. (Eichmann ir kt, 2018). Pasak Polya, problemų sprendimo žingsniai yra tokie: uždavinių supratimas arba išsprendimas, planų sudarymas, plano vykdymas ir pasitikrinimas (Polya, 1988). Nustatyta, kad norint suprasti problemą, reikia ne tik atsakyti į klausimus, bet ir gerai perteikti informaciją apie perteikiamą problemą (Gulacar ir kt., 2013). Keletas tyrimų parodė, kad sunkumai sprendžiant matematikos uždavinius gali kilti bet kurio veiksmo etapu (t. y., planavimo, vykdymo, vertinimo (Zimmerman, 2000), tačiau dažniausiai planavimo ir vertinimo etapuose problemų kyla daugiau. Šiuo atžvilgiu, mokiniai dažnai parodo, kad jiems kyla sunkumų planuojant, kaip išspręsti uždavinį, jie naudoja netinkamas arba nepakankamas strategijas sutelkdami visas pastangas skaičiavimams atlikti (Garcia ir kt., 2019). Žvilgsnio sekimo diagnostika yra vienas iš matematikos ugdymo tobulinimo metodų (Strohmair ir kt., 2020). Mokslininkai siekdami įvertinti, kokios sritys ir temos buvo nagrinėjamos, kaip buvo naudojamas metodas ir kaip akių judesiai buvo susiję su matematiniu mąstymu ir mokymusi, atliko 161 šaltinių, paskelbtų 1921–2018 m., apžvalgą ir nustatė, kad reikia atkleisti daugiau metodologinių detalių žvilgsnio sekimo tyrimuose ir kritiškiau vertinti, kaip rinkti, analizuoti ir interpretuoti žvilgsnio sekimo duomenis. Mokslinė problema išreiškiama tokiais klausimais: kokių matematikos mokymosi sunkumų patiria mokiniai; kokias matematinių problemų sprendimo mokymo strategijas taiko pradinių klasių mokytojai; kokios žvilgsnio sekimo technikos diagnostinės galimybės matematikos mokymo procese, remiantis problemų sprendimo fazėmis? Tikslas. Nustatyti ugdymosi sunkumų patiriančių pradinių klasių mokinių matematikos mokymosi įveikos strategijas, taikant žvilgsnio sekimo metodiką. Uždaviniai: 1. Nustatyti pradinių klasių mokytojų taikomas matematinių problemų sprendimo mokymo strategijas. 2. Nustatyti žvilgsnio sekimo technikos diagnostines galimybes taikytinas matematikos mokymo procese, remiantis problemų sprendimo fazėmis. 3. Nustatyti pradinių klasių mokinių matematikos mokymo/si strategijų taikymo ir ugdymosi sunkumų patiriančių pradinių klasių mokinių patirties sąsajas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Disertaciniame tyrime koncentruojamasi į tai, kad pedagogų įsitraukimas į darbinę veiklą veikia jų inovatyvumą (Kong&Li, 2018). Tyrimais yra nustatyta, kad profesionaliai daugiau įsitraukę individai yra atviresni naujoms idėjoms (Gawke et al., 2017) bei proaktyvesni ir atsakingesni (Hakanen et al., 2008). Profesionaliai įsitraukę pedagogai mato didesnę prasmę savo veikloje ir pasižymi didesniu entuziazmu (Bakker&Ball, 2010). Tačiau nepaisant atliktų tyrimų (Hosseini & Haghighi Shirazi, 2021; Karavasilis, 2019; Khadzhiev, Rakhimov, 2019; Szabo, & Jagodics, B, 2019) , mokslinių sprendinių reikalauja bendrojo ugdymo pedagogų inovatyvumo profilio, pasitenkinimo darbu lygmenų ir perdegimo dimensijų sąsajų paieška, tuo pačiu modeliuojant ir institucinio lygmens amortizuojančius edukacinius sprendimus. Šie aspektai sudaro numatomo disertacinio tyrimo problemiškumą. Disertaciniame tyrime numatoma naudoti šias metodikas – MBI (Maslach Burnout Inventory); Urtecht Work Engagement Scale; Oldenburg Burnout Inventory (OLBI); Kleysen & Street inovatyvios elgsenos klausimyną ir kt. Pažymėtina, kad ne visi validuoti instrumentai buvo taikyti tirti pedagogų, tarp jų ir Lietuvos, populiaciją. Kita vertus, disertacinio projekto idėjos naujumas ir originalumas siejamas ir su planuojamais gauti originaliais tyrimo duomenimis iš skirtingose Lietuvos mokyklose dirbančių pedagogų, ekspertų, kurie leis nustatyti, įvertinti ir analizuoti inovacijų ekosistemos veikėjų- pedagogų- inovatyvumo profilio, pasitenkinimo darbu, perdegimo dimensijų santykį.