paieška

Elektros ir elektronikos inžinerija

KTU elektros ir elektronikos inžinerijos doktorantūros studijos skirtos smalsiems ir talentingiems žmonėms, siekiantiems išspręsti įdomias, įtraukiančias ir iššūkius plačiam vartotojų ratui keliančias, naujų žinių reikalaujančias problemas. Doktorantūra elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptyje siūlo aukščiausio lygio tyrimų pagrindu vykdomas studijas, kurios apima šiuolaikines elektronikos ir inžinerijos technologijas, taikomas įvairiose pramonės srityse, įskaitant aviaciją, energetiką ir biomediciną. Studijų tikslas – suteikti doktorantams išsamių žinių apie signalų apdorojimą, vaizdų gavimą, stebėsenos ir valdymo sistemas bei naujausias technologijas, taikomas pramonėje.
Studijuojant suteikiama galimybė tapti tarptautinio lygio naujausių technologijų aplinkoje dirbančių mokslininkų komandų nariais ir sukurti unikalius žinių taikymo būdus ar fundamentalius metodus. Doktorantai įtraukiami į naujų žinių kūrimą, todėl turi galimybę ne tik atlikti būtinus tyrimus, bet ir patirti kūrybinį pasitenkinimą sprendžiant svarbiausius asmens, visuomenės, pramonės bei verslo poreikius.

registruotis konsultacijai apie mokslo kryptį

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras Dvigubas laipsnis

Kontaktai

Doktorantūros mokykla
Studentų infocentras
Studentų g. 50
LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt

Tyrimų tematikos

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Termoplastikinių kompozitinių konstrukcijų su termiškai sukelto gijimo galimybėmis struktūrinė stebėsena naudojant ultragarsines nukreiptąsias bangas	prof. dr. Elena Jasiūnienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šiais laikais termoplastinės kompozitinės konstrukcijos, be kitų privalumų, populiarėja dėl savo perdirbamumo savybių. Ypač patrauklus yra termoplastinių kompozitų gebėjimas išlaikyti savo savybes net ir po išlydymo ir sukietėjimo. Ši savybė galėtų būti panaudota savęs išgydymui. Tačiau yra būtina patikrinti termiškai sukelto gijimo kokybę ir tam gali būti naudojamos ultragarsinės nukreiptosios bangos. Ultragarso nukreiptosios bangos yra jautrios medžiagos savybių pokyčiams ir gali ne tik aptikti įvairius defektus, rodančius pažeidimus, bet ir įvertinti jų dydį bei vietą. Be to, ultragarsinė nukreiptosios bangos gali sklisti didelius atstumus, todėl jas naudojant galima patikrinti dideles konstrukcijas. Tikslas – sukurti naują termoplastinių kompozitinių konstrukcijų su termiškai sukelto gijimo galimybėmis struktūrinio vientisumo stebėsenos ir vertinimo metodą.
Daugiafunkcinio hibridinio lusto efektyviam energijos valdymui tyrimas	prof. dr. Algimantas Valinevičius	valstybės finansuojama
Neinvazinių technologijų, skirtų žmogaus smegenų fiziologinei stebėsenai ir funkcinei neuroprotekcijai problemos ir plėtra.	prof. dr. Arminas Ragauskas	valstybės finansuojama
Ultragarsiniuose neardomųjų bandymų ir medicininės diagnostikos vaizduose esančių informatyvių sričių analizė, taikant dirbtinio intelekto metodus	prof. dr. Renaldas Raišutis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Mokslinė problema apima ultragarsinių signalų ir diagnostinių vaizdų informatyvią analizę ir rezultatų kiekybinį interpretavimą, tikslu aptikti vidinius defektus bei įvairias patologijas. Tikslas sukurti ir ištirti ultragarsiniuose neardomųjų bandymų ir medicininės diagnostikos vaizduose esančių informatyvių sričių analizės metodus, suteikiančius galimybes atlikti šių sričių kiekybinių parametrų matavimą bei automatizuotą klasifikavimą (vidinių defektų objektuose bei įvairių patologijų), taikant dirbtinio intelekto metodus.
Elektros energijos išgavimo iš aplinkos ir panaudojimo elektroniniuose įtaisuose tyrimas	prof. dr. Dangirutis Navikas	valstybės finansuojama
Efektyvaus žadinimo bei signalų apdorojimo technologijos ultragarsiniams matavimams ir vizualizacijai	prof. dr. Linas Svilainis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Matavimo ar vizualizacijos skyra reikalauja patikimo signalų atskyrimo, tačiau dėl riboto pralaidumo signalai persidengia. Moksliniais tyrimais siekiama sukurti efektyvius signalų sužadinimo ir apdorojimo būdus ultragarsiniams matavimams. Patikimas vėlavimo laiko ir atspindžio įvertinimas, vizualizacijos skiriamoji geba ir kontrastas pagerinami dėl žadinimo skleisto spektro signalais. Koreliacijos šoniniai lapeliai, signalo juosta gali būti optimizuoti dėka naujoviškų sužadinimo signalų. Žadinimas nesiriboja įprastiniais akustiniais šaltiniais - numatomas ir fotoakustikos naudojimas. Lazerinis ultragarsinis sužadinimas gali naudoti skleisto spektro signalus, kurie savo ruožtu gali būti pritaikyti prie matavimo proceso spektrinių / koreliacinių savybių reikalavimų. Persiklojantys atspindžiai atskiriami spektroskopiniais arba iteraciniais dekonvoliucijos metodais. Atraminiai signalai adaptuojami, siekiant padidinti dekonvoliucijos efektyvumą. Dėl efektyvaus žadinimo ir apdorojimo gaunama nauja signalo kokybė, o tai savo ruožtu padidina vizualizacijos ir matavimų galimybes.
Mažos galios energijos surinkimo architektūros daiktų interneto įrenginiams	prof. dr. Vytautas Markevičius	valstybės finansuojama
Nekorinės mMIMO technologijos tinklo našumo ir elektromagnetinės taršos optimizavimas urbanizuotoje aplinkoje	prof. dr. Darius Andriukaitis	valstybės finansuojama
Anomalijų ir defektų aptikimo energetinėse sistemose metodų tyrimas	prof. dr. Žilvinas Nakutis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Tyrimo tikslas yra sukurti metodus, algoritmus, ir įrangą jų realizavimui, skirtus anomalijų ir defektų aptikimui energetikos sistemose ir infrastruktūroje (skirstomajame elektros tinkle, baterijų energijos talpyklose, atsinaujinančių energijos šaltinių sistemose, matavimo įrangos, ryšių infrastruktūros) ir charakterizuoti juos tikslumo, greitaveikos bei energetinio efektyvumo požiūriais. Kompleksinių sistemų, sudarytų iš daugelio struktūrinių komponentų, stebėsena (fiziniai matavimai) dėl kaštų ir fizinių apribojimų atliekama tik ribotame skaičiuje vietų. Todėl kyla iššūkiai sudarant ekvivalentinius sistemos modelius, kuriuos galima adaptuoti konkrečiai sistemai duomenimis grįstais metodais. Sudaryti modeliai gali būti naudojami anomalijų/defektų aptikimui, šiais modeliais prognozuojamus sistemos parametrus lyginant su faktiniais matavimo rezultatais. Modelių sukūrimui planuojama kombinuoti analitinius fizikinius sistemų modelius ir mašininio mokymosi generuojamus modelius.
Kolaboruojančio roboto sistemos sukūrimas ir mokslinis tyrimas	prof. dr. Renaldas Urniežius	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Ar esate pasiruošę siekti daktaro laipsnio bendradarbiaujančių robotų srityje? Prisijunkite prie mūsų komandos ir plėskite giliųjų technologijų ribas kobotuose, remdamiesi mūsų ankstesniais projektais: https://youtu.be/DvgsmHiadhQ
Pažangūs ultragarsiniai stebėsenos metodai ilgalaikei atominių elektrinių komponentų saugai užtikrinti	vyresn. m. d. dr. Vykintas Samaitis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Šis doktorantūros projektas siekia pagerinti atominių elektrinių (AE) saugą ir ilgaamžiškumą, pasitelkiant pažangius inžinerinių objektų būklės stebėsenos (SHM) metodus ir ultragarsinių matavimų technologijas. Tyrimas orientuotas į ankstyvą komponentų senėjimo aptikimą ir jo stebėseną, užtikrinant saugią AE eksploataciją. Projektas apima naujų jutiklių technologijų, pažangių signalų apdorojimo metodų ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimų pritaikymą. Ypatingas dėmesys skiriamas ultragarsinei metalinių vamzdžių patikrai, naudojant aukštesnių eilių nukreiptąsias bangas, nukreiptųjų bangų tomografiją ir giluminio mokymosi algoritmus. Tyrimo rezultatai bus praktiškai išbandomi realiomis sąlygomis – AE komponentuose bei specializuotose bandymų laboratorijose Europoje. Doktorantas bendradarbiaus su pirmaujančiomis Europos tyrimų organizacijomis pagal „Horizon Europe Euratom“ programą, prisidėdamas prie saugesnės ir efektyvesnės AE veiklos užtikrinimo.
Neinvaziniai širdies ir inkstų funkcijos stebėsenos metodai širdies nepakankamumu sergantiems pacientams	doc. dr. Andrius Rapalis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Širdies nepakankamumas (ŠN) yra sudėtinga liga, pasižyminti dideliais vienerių metų mirtingumo ir hospitalizavimo rodikliais. Iki 50% visų ŠN pacientų mirčių įvyksta dėl staigios širdies mirties, kurią dažniausiai sukelia aritmijos. Nors ŠN aritmogenezė priklauso nuo daugelio veiksnių, tinkamas dviejų klasikinių ŠN komplikacijų (skysčių perkrovos ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo) valdymas gali sumažinti nepageidaujamas pasekmes. Simptominė ir sunki skysčių perkrova sudaro apie 90% hospitalizacijų sergant ŠN. Nepaisant geriausios praktikos gairių, pakartotinė hospitalizacija dėl skysčių perkrovos per 6 mėn. įvyksta beveik 50% atveju, o mirtingumo rizika didėja po kiekvieno atvejo. Sutrikusi elektrolitų pusiausvyra sukelia širdies sutrikimus, kurie gali sukelti aritmijas ir tai reikalauja reguliaraus stebėjimo. Laipsniški elektrolitų svyravimai, atsirandantys pablogėjus ŠN būklei, yra besimptomiai ir pastebimi tik iš kraujo tyrimo. Kraujo tyrimus sudėtinga atlikti kasdien ir negalima namų sąlygomis, o tai neleidžia greitai ištaisyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimo. Skysčių perkrovos ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas atsiranda dėl sutrikusios širdies ir inkstų funkcijos, nes tarp jų yra sinergetinis ryšys ir vieno organo disfunkcija pažeidžia kitą. Nors aukso standarto širdies ir inkstų funkcijos žymenys yra biologiniai, kai kurie fiziologiniai parametrai gali būti netiesioginiai, sutrikusios širdies ir inkstų funkcijos, įvertinimo pakaitalai. Darbo tikslas yra sukurti ir ištirti neinvazinius širdies nepakankamumo būklės stebėjimo metodus, naudojant fiziologinius širdies ir inkstų funkcijos žymenis. Neinvazinis širdies ir inkstų funkcijos stebėjimas suteiks galimybę atlikti tolesnius ŠN ir kitų ligų, kurių širdies ir inkstų funkcija sutrikusi, klinikinio įvertinimo tobulinimo tyrimus. Darbo rezultatai gali teigiamai paveikti naujų vartotojų sveikatos priežiūros prietaisų ar sistemų su integruotu širdies ir inkstų funkcijos stebėjimu kūrimą.

atsisiųsti tematikų sąrašą

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo į doktorantūrą atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą

Į mokslo krypties doktorantūros studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Minimalus konkursinis balas 7.5

Papildomos sąlygos:

– privaloma pateikti mokslinio tyrimo pasiūlymą pasirinktoje tematikoje

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)*
magistro diplomo ir jo priedėlio kopijos, arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos
mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje, į kurią stojama (jei stojama į dvi tematikas, turi būti pateikiami du atskiri mokslinio tyrimo pasiūlymai)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika (-omis)
galiojančio asmens dokumento – paso (visų šalių piliečiams) arba asmens tapatybės kortelės (tik Europos Sąjungos piliečiams) – kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (50 Eurų ES piliečiams, 120 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

* (prašyme galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 (dvi) mokslo kryptis ir 2 (dvi) tematikas konkrečioje mokslo kryptyje)

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

datos ir terminai

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,3
Mokslinė patirtis Vertinant mokslinę patirtį įvertinamos stojančiojo mokslinės publikacijos arba mokslinis referatas, kita mokslinė patirtis, mokslinės kvalifikacijos, mokslinių publikacijų ir mokslinės patirties atitikimas doktorantūros tematikai	0,3
Mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje	0,15
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,25

Studijų programos moduliai

Studijų modulis T110D811 „Neelektrinių dydžių matavimas elektriniais metodais“ yra privalomas visiems studijuojantiems elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje.
Laisvai pasirenkami Matavimų inžinerijos (T010), Informatikos inžinerijos (T007), Mechanikos inžinerijos (T009) mokslo krypčių dalykai

Kontaktai

Doktorantūros mokykla
Studentų infocentras
Studentų g. 50
LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt