Matavimų inžinerija

KTU matavimų inžinerijos doktorantūros studijos skirtos jauniesiems tyrėjams, siekiantiems kurti aukštos pridėtinės vertės technologinius inovatyvius sprendimus kosmoso, transporto, medicinos, atsinaujinančių energijos šaltinių ir atominės energetikos sektoriaus bei kitose pramonės srityse. Šios studijos suteikia gilias matavimo technologijų žinias, o tyrimai šioje mokslo kryptyje apima kokybės kontrolės, neardomųjų bandymų ir žmonių bei aplinkos saugos užtikrinimo svarbą.
Matavimų inžinerija yra neatsiejama nuo šiuolaikinių technologijų – ji užtikrina tikslų ir patikimą pažangių sistemų veikimą. Šios krypties moksliniai tyrimai prisideda prie pramonės ir visuomenės poreikių tenkinimo, užtikrinant gaminių kokybę, energijos išteklių efektyvumą ir žmonių saugumą. Doktorantūros studijose kuriami nauji matavimo metodai, sprendžiami Pramonė 4.0 uždaviniai. Matavimo technologijos atlieka svarbų vaidmenį didinant pramonės skaitmenizavimo lygį ir kuriant naujos kartos išmaniuosius įrenginius.

registruotis konsultacijai

apie mokslo kryptį

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Akranijinio slėgio bangų stebėjimo naujovės, skirtos personalizuotai neurologinei priežiūrai	vyresn. m. d. dr. Yasin Hamarat	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Trauminis smegenų pažeidimas (TBI) kasmet paveikia 69 milijonus žmonių, o naujų atvejų kasmet svyruoja nuo 100 iki 330 iš 100 000 gyventojų. TBI yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių mirties ir negalios priežastis, dėl kurios patiriamos didelės sveikatos priežiūros ir visuomenės išlaidos. Intrakranijinio slėgio bangos forma turi svarbios informacijos apie smegenų sveikatą ir diagnostikoje gali būti taikomos ne tik TBI pacientų grupei. Šiame pasiūlyme nagrinėjamas šių bangų formų panaudojimas, kad būtų galima atlikti individualų ir tikslų gydymą. Multimodalinis intrakranijinių bangų stebėjimas gali pagerinti paciento gydymo rezultatus, greitai nustatyti išeminius ir hipereminius reiškinius ir sumažinti antrinę neurologinę žalą.
Automatizuotas defektų aptikimas ir klasifikavimas rentgeno kompiuterinėje tomografijoje naudojant mašininį mokymąsi	prof. dr. Elena Jasiūnienė	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Rentgeno kompiuterinė tomografija (KT) tampa vis populiaresnė 3D vidinės objektų struktūros vizualizavimui įvairiose pramonės šakose. Daugeliu atvejų struktūrų vizualizavimo nepakanka, reikia ir automatinio aptikimo bei klasifikavimo. Mokslinė problema - iššūkiai ir neapibrėžtumai, susiję su automatiniu defektų aptikimu ir klasifikavimu iš 3D kompiuterinės tomografijos duomenų. Reikia įvertinti kokie pagrindiniai veiksniai (tiriamos medžiagos savybės, filtravimas, objektų išdėstymas ar kt.) įtakoja rentgeno kompiuterinės tomografijos tikslumą. Be to, reikia įvertinti ir įvairių mašininio mokymosi algoritmų veiksmingumą nustatant pažeidimus. Tyrimo tikslas – sukurti automatinį defektų nustatymo ir klasifikavimo algoritmą rentgeno spindulių kompiuterinės tomografijos duomenyse taikant mašininį mokymąsi.
Dėvimomis sveikatos technologijomis registruojamų skaitmeninių biožymenų patikimumo tyrimas	prof. dr. Vaidotas Marozas	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Aktualumas. Informacinių technologijų revoliucija keičia žmogaus gyvenimą, o dėvimosios sveikatos technologijos jau plačiai naudojamos širdies ir kraujagyslių bei neurologinių ligų stebėsenai. Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi (DI ir MM) metodai taikomi širdies aritmijos, miego sutrikimų, depresijos, epilepsijos diagnostikai, taip pat gliukozės bei kraujospūdžio stebėsenai, sudarant galimybes personalizuoti gydymą. Problema. Sveikatos stebėsena už klinikų ribų susiduria su iššūkiais – neapibrėžtomis registravimo sąlygomis ir judesių artefaktais, dėl kurių DI/MM modeliai tampa nepatikimi. Reikia metodologijos, kuri leistų ne tik registruoti biožymenis, bet ir apskaičiuoti jų neapibrėžtį, didinant dėvimų technologijų diagnostinį patikimumą. Tikslas - kurti ir tirti metodus, užtikrinančius dėvimų sveikatos technologijų patikimumą. Laukiami rezultatai. Sukurta metodika ir algoritmai leis įvertinti skaitmeninių biožymenų neapibrėžtį, didinant pasitikėjimą dėvimomis technologijomis, bei bus pritaikomi širdies aritmijos, miego sutrikimų ir kraujospūdžio stebėsenai.
Neinvazinių technologijų, skirtų žmogaus smegenų fiziologinei stebėsenai ir funkcinei neuroprotekcijai problemos ir plėtra.	prof. dr. Arminas Ragauskas	valstybės finansuojama
Nukreiptųjų Lembo bangų taikymas didelio tankio polietileno (HDPE) vamzdžių jungčių sistemų apibūdinimui ir neardomiesiems bandymams	m. d. dr. Justina Šeštokė	valstybės finansuojama
Nuotolinės metrologijos metodai matavimo priemonių charakteristikų stebėsenai	doc. dr. Paulius Kaškonas	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Objektų parametrų, procesų, reiškinių pažinimo bei informacijos rinkimas paremtas kiekybiniu įvertinimu – matavimais ir šių duomenų apimtys sparčiai didėja. Pramonės automatizacija, pažangios gamybos metodų plėtra lemia didelį matavimo priemonių skaičiaus augimą, todėl nuotolinė metrologija tampa vis aktualesnė. Ši sritis orientuota į įprastų, klasikinių kontaktinių matavimo priemonių parko priežiūros procedūrų poreikio mažinimą, optimizavimą bei automatizavimą, siekiant skatinti efektyvesnį bei mažiau įsikišimo reikalaujantį priežiūros procesų valdymą. Nuotolinės metrologijos reikšmė auga gamybos, sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkosaugos srityse, nes ji leidžia stebėti įrenginių metrologines charakteristikas ir jas analizuoti realiu laiku, taip pat minimizuoti jų prastovos laiką dėl metrologinių procedūrų (pvz., kalibravimo akredituotoje laboratorijoje ar patikros). KTU elektros ir elektronikos fakulteto metrologijos institute bei elektronikos katedroje atliekami moksliniai tyrimai ir MTEP darbai atskleidžia didėjantį nuotolinių metrologinių priežiūros procedūrų poreikį pramonėje. Vystant šią tematiką bus kuriami nauji metodai, priimtini teisinėje ir industrinėje metrologijoje, skirti pakeisti/papildyti klasikines kontaktinių matavimų procedūras atliekant matavimo priemonių metrologinių charakteristikų vertinimą / stebėjimą 'in situ'.
Ultragarsiniuose neardomųjų bandymų ir medicininės diagnostikos vaizduose esančių informatyvių sričių analizė ir jų kiekybinių parametrų matavimas, taikant dirbtinio intelekto metodus	prof. dr. Renaldas Raišutis	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Mokslinė problema apima ultragarsinių signalų ir diagnostinių vaizdų informatyvią analizę ir rezultatų kiekybinį interpretavimą, tikslu aptikti vidinius defektus bei įvairias patologijas. Tikslas sukurti ir ištirti ultragarsiniuose neardomųjų bandymų ir medicininės diagnostikos vaizduose esančių informatyvių sričių analizės metodus, suteikiančius galimybes atlikti šių sričių kiekybinių parametrų matavimą bei automatizuotą klasifikavimą (vidinių defektų objektuose bei įvairių patologijų), taikant dirbtinio intelekto metodus.

atsisiųsti tematikų sąrašą

Priėmimo tvarka

Stojantysis pateikia dokumentus konkursui

Privalomi dokumentai stojimui į doktorantūrą:

prašymas, kuriame nurodyta mokslo kryptis, tematika ir finansavimo forma (užpildomas online)*
magistro diplomo ir jo priedėlio kopijos, arba jį atitinkančios kvalifikacijos mokslo baigimo diplomas ir jo priedėlis
gyvenimo aprašymas
mokslo krypties, į kurią stojama, dviejų mokslininkų rekomendacijos
mokslinio tyrimo pasiūlymas tematikoje, į kurią stojama ( jei stojama į dvi tematikas, turi būti pateikiami du atskiri mokslinio tyrimo pasiūlymai)
mokslo darbų sąrašas (pateikiamas pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijos, jei tokių darbų nėra – mokslinis referatas, kurio (-ių) tema (-os) suderinta (-os) su prašyme nurodyta (-omis) disertacijos (-ų) tematika (-omis)
galiojančio asmens dokumento – paso (visų šalių piliečiams) arba asmens tapatybės kortelės (tik Europos Sąjungos piliečiams) – kopija
stojamosios studijų įmokos kvito kopija (50 Eurų ES piliečiams, 120 Eurų ne ES piliečiams)
IELTS, TOEFL, CEFR ar kitos kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduota pažyma, įrodanti anglų kalbos lygį, jei stojančiojo pirmosios ir antrosios pakopos studijos baigtos ne anglų kalba

* (prašyme galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 (dvi) mokslo kryptis ir 2 (dvi) tematikas konkrečioje mokslo kryptyje)

Dalyvauja motyvaciniame pokalbyje

Pasirašo studijų sutartį (jeigu pakviestas studijuoti)

Pakopa	Trečiosios pakopos studijos
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Trukmė	4 m.
Laipsnis	Mokslo daktaras

Magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis	0,35
Mokslinė patirtis Vertinant mokslinę patirtį įvertinamos stojančiojo mokslinės publikacijos arba mokslinis referatas, kita mokslinė patirtis, mokslinės kvalifikacijos, mokslinių publikacijų ir mokslinės patirties atitikimas doktorantūros tematikai	0,4
Mokslinio tyrimo pasiūlymas pasirinktoje tematikoje	0,05
Motyvacinis pokalbis, įvertinant ir užsienio kalbos mokėjimą	0,2

Matavimų inžinerija

Kontaktai

Tyrimų tematikos

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimų tematikos aprašas.

Stojimo sąlygos

Minimalūs reikalavimai

Priėmimo tvarka

Atrankos kriterijai ir svertiniai koeficientai

Studijų programos moduliai

Kontaktai