Politikos mokslai

Tyrimų tematikos aprašas.

Demokratija, kaip politinė valdymo forma, susiduria su daugeliu iššūkių tiek senose, tiek naujose demokratijose. Demokratinių procesų kokybė yra nuolatinės politikos mokslininkų stebėsenos objektas. Pastarojo meto politiniai procesai daugelyje demokratinių pasaulio šalių kelia rimtų išbandymų daugiapartinėms sistemoms, pasitikėjimui pačiomis politinėmis sistemomis ir jų efektyvumo vertinimams. Didėja nepasitenkinimas nacionalinėmis valstybėmis ir ypač viršvalstybinėmis organizacijomis, tapatybės ir institucinę krizę patiria NATO ir Europos Sąjunga. Dažniausiai piliečių nepasitenkinimą kelia biurokratizmas, viešojo sektoriaus veiklos neefektyvumas ir/ar korupcija. Be to, keičiasi ir pačios visuomenės, kurioms vis didesnę įtaką turi mediatizacijos procesai, kurie savo ruožtu ima veikti ir politikos procesus bei turinį. Kita vertus, šiuolaikinėse demokratijose bandoma įtvirtinti naujus viešojo valdymo modelius, kuriuose pabrėžiamas piliečių ir interesų organizacijų dalyvavimas, skaidrumo, atskaitomybės ir kitos etinės vertybės, tarpinstitucinis valdžios institucijų bendradarbiavimas ir viešosios politikos poveikis gerovės valstybės raidai. Disertaciniai projektai galėtų apimti studijas, kuriose nagrinėjamos politinės nuostatos, vertybės ir elgsena, politinis ir socialinis dalyvavimas, politinės partijos ir politinis elitas, politinės institucijos, interesų organizacijos, politikos ir visuomenės gyvenimo mediatizacija, naujos politinės komunikacijos formos ir modeliai, viešojo valdymo veikėjai, procesai ir instrumentai. Jos galėtų remtis tarptautinių kartotinių socialinių apklausų tyrimų duomenų analize. Tokio pobūdžio tyrimai suteikia galimybes atlikti lyginamąją analizę tiek laike, tiek tarp šalių, todėl jų rezultatų analizė leidžia geriau ir pilniau atskleisti tiriamų reiškinių tendencijas. Kitas duomenų šaltinis galėtų būti vadinamieji „didieji duomenys“, kuriuos generuoja piliečių ir politikų komunikacija įvairiose viešosiose erdvėse, o ypatingai, internete bei socialinėse medijose. Politika vis didesne dalimi persikelia į socialines medijas, todėl politinės bendruomenės elgsena bei reiškiamos nuostatos jose yra svarbus šiuolaikinių politinių procesų suvokimo dalis. Numatoma parengti bent vieną disertaciją.

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiuolaikinis viešasis valdymas veikia didėjančio kompleksiškumo, tarpusavio priklausomybės ir neapibrėžtumo sąlygomis. Politikos sprendimai vis dažniau priimami tarporganizaciniuose tinkluose, dalyvaujant daugeliui suinteresuotųjų šalių ir remiantis ribota informacija. Tokiose sistemose atsakomybė tampa ne tik teisine ar institucine kategorija, bet ir praktine dilema – viešojo sektoriaus veikėjai turi derinti kolektyvinę ir išskaidytą atsakomybę su poreikiu greitai reaguoti į krizes ir sisteminius sukrėtimus. Tarptautiniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama viešojo valdymo atsparumui, kuris suvokiamas kaip gebėjimas prisitaikyti, mokytis ir transformuotis. Tačiau adaptyvios praktikos kelia naujų klausimų dėl atsakomybės paskirstymo ir institucijų veiklos vertinimo neapibrėžtumo sąlygomis. Esama mokslinė literatūra viešojo sektoriaus atsparumą ir atsakomybę dažniausiai nagrinėja atskirai, trūksta integruoto požiūrio, paaiškinančio jų sąveiką. Šio tyrimo tikslas – sukurti ir empiriškai patikrinti modelį, atskleidžiantį, kaip atsakomybės praktikos veikia institucijų atsparumą skirtinguose Europos Sąjungos kontekstuose. Tyrimas sieks identifikuoti sąlygas, kuriomis atsakomybė stiprina institucijų adaptyvumo gebėjimą ir demokratinį legitimumą.