| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
„Armatūros šešėliai“ matomame surenkamojo betono elemento paviršiuje
|
prof. dr. Mindaugas DAUKŠYS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tamsesnių ir šviesesnių tonų atsiradimas gaminio paviršiuje atsiranda dėl pokyčių cementinio akmens struktūroje aplink armatūros tinklus gaminio gamybos metu. Literatūros analizė rodo, kad nėra visapusiškai ištirta, kas pagrinde turi įtaką cementinio akmens struktūros pokyčiams. Tai vienas iš sunkiausiai valdomų technologinių procesų gaminio gamybos metu. Tema suderinta su UAB „INHUS Prefab“ sprendžiant įmonei aktualius klausimus. Tyrimų objektas – užpildų matomumas arba „armatūros šešėliai“ gaminio paviršiuje. Tikslas – nustatyti armatūros matomumo gaminio paviršiuje atsiradimo priežastis ir parengti rekomendacijas šiam neigiamam efektui suvaldyti. Atlikus numatytus tyrimus bei apibendrinus tyrimų rezultatus, nustatytos priklausomybės tarp mišinio technologinių savybių, formų savybių, mišinio klojimo bei tankinimo technologinių parametrų ir neigiamo „armatūros šešėlių“ efekto leistų prognozuoti cementinio akmens struktūros pokyčius apie armatūros tinklą matomame gaminio paviršiuje. Gautų tyrimų pagrindu numatoma parengti rekomendacijas surenkamojo betono gaminių gamintojams, kurios padėtų suvaldyti ar išvengti „armatūros šešėlių“ gaminio matomame paviršiuje.
|
|
Statybos informacijos klasifikavimo įtaka užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio brandos lygiui
|
doc. dr. Darius PUPEIKIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Statinio, jo sudedamųjų dalių ir susijusio turto skaitmeninė reprezentacija vadinama skaitmeniniu dvyniu. Tai realistiška ir dinamiška objekto replika, talpinanti savyje tiek istorinius, tiek realaus laiko duomenis. Technologija pasižymi tarpdiscipliniškumu, kuri apjungia statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, daiktų internetą (IoT), realybės skenavimą (fotogrametrija, LiDAR), GIS (geoinformacines sistemas), nuotolinio aptikimo ir stebėsenos sistemas. Skaitmeniniai dvyniai yra svarbi išmanaus miesto komponentė, įgalinanti tvarų užstatytos aplinkos vystymąsi. Klasifikuoto ir skaitmeninio pavidalo statybos informacija yra svarbus skaitmeninių dvynių kūrimo pagrindas, kuris įgalina mašiną (kompiuterį) duomenis perskaityti, analizuoti, interpretuoti ir prognozuoti būsimą situaciją. Pagal nustatytą struktūrą klasifikuoti duomenys yra kritiškai svarbūs siekiant atlikti simuliacijas (energetinės būklės, evakuacijos, gaisro ir dūmų plitimo, užtvindymo, konstrukcijų elgsenos, inžinerinių sistemų veikimo ir kt.), automatizuoti statybą ar produktų gamybą, optimizuoti statinių ūkio valdymą ir priežiūrą.
|
| Šarmu aktyvuotos medžiagų sistemos aukštose temperatūrose |
prof. dr. Danutė VAIČIUKYNIENĖ |
valstybės finansuojama |
|
Išmaniųjų pastatų integracijos išmaniuosiuose miestuose vertinimo modelis
|
doc. dr. Rasa APANAVIČIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Išmanieji pastatai yra vieni pagrindinių išmaniojo miesto užstatytos aplinkos elementų. Išmanusis pastatas apibūdinamas kaip užtikrinantis jame veikiančių asmenų komfortą bei veiklos efektyvumą pasitelkiant informacinių ir ryšių technologijas. Išmaniųjų miestų veiklos efektyvumas labai priklauso nuo jame esančių pastatų. Todėl svarbu ištirti, kurios savybės būtų kritinės pritaikant pastatus prie skaitmeninės išmaniojo miesto platformos, ir nustatyti integracijos reikalavimus, kuriuos turi atitikti statybos projektai, kad atlieptų bendrą išmanus miesto kontekstą. Naujausi išmanių pastatų ir išmaniojo miesto plėtros iššūkiai yra susiję su skaitmeninimu: pastatų atitikimu naujai miesto ekosistemai, prisitaikymu prie aplinkos, informacijos rinkimu ir perdavimu, informacijos perdavimu realiu laiku, informacijos valdymu ir veiksmų kontrole. Todėl aktualus naujas požiūris, pagrįstas dviejų atskirų sričių deriniu, apibūdinantis pagrindinius protingo pastato integracijos į išmanųjį miestą principus naujoje išmanaus pastato integracijos į išmanųjį miestą vertinimo sistemoje.
|
| Betonui ir keliams naudotinų dirbtinių užpildų sintezė su kogeneracinių elektrinių pelenais, bei šių užpildų savybių tyrimai |
prof. dr. Vitoldas VAITKEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
|
Savaime atsinaujinančio betono struktūros analizė ir plyšių užsivėrimo ilgaamžiškumo tyrimai
|
prof. dr. Žymantas RUDŽIONIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Yra žinoma, kad betono irimas pažeistose konstrukcijos vietose ar įtrūkimuose vyksta greičiau, nes į juos absorbuojama drėgmė iš aplinkos, spartėja betono ir armatūros korozijos procesai. Todėl svarbu, kad betonas būtų nelaidus vandeniui ir jame nebūtų plyšių, tačiau dažnai pastarieji atsiranda eksploatacijos eigoje dėl ardančio aplinkos poveikio ir/ar mechaninių apkrovų. Per plyšius vanduo perneša cheminius elementus, tirpdo mineralus, jungiasi su jais į naujus junginius. Palyginus su kitomis pastato konstrukcijomis, užtvankose, rezervuaruose, parkinguose ar betoninėse grindyse, labiau svyruoja drėgmės kiekis. Vandens garų difuzija betone dažnai sukelia įvairias eksploatacines problemas. Drėgmės skverbimosi kinetika pastato pvz.: pirmo aukšto grindyse yra kintamas reiškinys ir labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Tokiose konstrukcijose veikia statybinė, gruntinė, higroskopinė, kondensacinė ir eksploatacinė drėgmė. Drėgmės kinetika betone priklauso nuo žaliavų sudėties, susiformavusios struktūros (porų tipo, dydžio, jų pasiskirstymo bei atsirandančių plyšių pobūdžio) taip pat nuo eksploatacinės aplinkos. Dėl šių priežasčių statinių hidroizoliacija, kuri pastoviai veikiama drėgmės ar tiesioginio vandens, dėl senėjimo proceso turi būti nuolat atnaujinama, o tai įtakoja didėjančią statinių priežiūros kainą ir apsunkina nepertraukiamą konstrukcijų eksploataciją. Daugiau informacijos teirautis tematikos vadovo.
|
|
Naujos kartos pastatų sistemos gerinančios patalpų oro kokybę, moksleivių darbingumą ir gerovę
|
doc. dr. Lina ŠEDUIKYTĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Patalpų oro kokybės ir šiluminio komforto užtikrinimo mokymo įstaigose problema yra aktuali visoje Europos Sąjungoje ir pasauliniu mastu. Šiuo metu vis ryškėja konfliktas tarp energijos taupymo ir komfortiškų mikroklimato sąlygų užtikrinimo patalpose esantiems žmonėms. Tarp mokslininkų kyla diskusijos, kas yra svarbiau? Trūksta tvarių ir išmanių sprendimų gerinančių mokyklų mikroklimatą ir moksleivių darbingumą. Tai labai aktualu, atsiradus įvairiems oru plintantiems virusiniams susirgimams (tokiems kaip COVID-19 ir pan.). Trūksta tyrimų, nustatant patalpų oro kokybę ir ją įtakojančius veiksnius Lietuvos mokyklose. Taip pat nėra pasiūlyta naujų išmanių rodiklių darniam patalpų mikroklimato įvertinimui. Tyrimo tikslas: kompleksiškai ištirti mokyklose esančių klasių mikroklimatą; pasiūlyti išmanius rodiklius darniam patalpų mikroklimato įvertinimui; sukurti tvarią ir išmanią šildymo/vėdinimo sistemą užtikrinančią tiek moksleivių, tiek ir mokytojų darbingumą ir komfortą.
|
|
Darnaus gamtos resursų panaudojimo pastatų inžinerinėse sistemose plėtra
|
prof. dr. Tadas ŽDANKUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Vienas netradicinių sprendimų, siekiant sumažinti energijos sąnaudas pastato šildymui šaltuoju ir vėsinimui karštuoju laikotarpiais – įgilintų ar požeminių pastatų statyba. Šiuo atveju pilnai ar dalinai būtų eliminuojamas vėjo poveikis – labai svarbus veiksnys, smarkiai įtakojantis šilumos nuostolius į aplinką. Net nedideliame gylyje grunto temperatūra šaltuoju laikotarpiu yra didesnė nei aplinkos oro, o didėjant gyliui, grunto temperatūra toliau auga. Pirminio skaitinio modeliavimo metu didžiausias grunto temperatūrų prieaugis nustatytas ties įgilintomis pastato sienomis. Padidėjusi grunto temperatūra blogina sąlygas šilumos mainams per išorines atitvaras, tai reiškia mažesnius šilumos nuostolius į gruntą įgilintoje dalyje. Tyrimo tikslas: Išplėsti darnų gamtos resursų panaudojimą pastato inžinerinėse sistemose - pastato energetinių sąnaudų sumažinimas įgilintų pastatų atveju. Tyrimų metodika: Skaitinis modeliavimas kartu su lygiagrečiai vykdomais eksperimentiniais tyrimais. Praktinis taikymas: Tyrimų rezultatai ir siūlomi sprendimai bus orientuoti į praktinį pritaikymą pastatų inžinerinėse sistemose, tuo pačiu prisidedant prie klimato kaitos mažinimo politikos.
|
|
Pastatų juostinių sandarinimo medžiagų eksploatacinių savybių ir ilgalaikiškumo tyrimai
|
m.d. dr. Vaida DOBILAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastatuose esminė efektyvaus energijos naudojimo sąlyga yra pastato sandarumo ilgalaikis užtikrinimas. Lakštinių statybinių medžiagų sandariam sujungimui, pritvirtinimui prie konstrukcijų, taip pat konstrukcinių jungčių sandarinimui naudojamos juostinės sandarinimo medžiagos. Pastato eksploatacijos eigoje šios juostos patenka į kintamos drėgmės ir temperatūros sąlygas, taip pat kinta ir paviršių, prie kurių priklijuojamos sandarinimo medžiagos, temperatūrinė bei drėgminė būklė, sukelianti jų pokyčius. Juostinių sandarinimo medžiagų savybių ir jų adhezijos su įvairių medžiagų paviršiais kaita pastato naudojimo eigoje gali būti reikšmingo pastato sandarumo sumažėjimo priežastimi. Todėl svarbu ištirti juostinių sandarinimo medžiagų deformatyvumo, atsparumo trūkimui ir plyšimui bei šių medžiagų sukibimo su įvairiais paviršiais stiprio pokyčius pastato eksploatacijos eigoje.
|
|
Tekstilės atliekų panaudojimo interjero apdailos plokščių gamybai tyrimas
|
v.m.d. dr. Milda JUCIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tekstilės atliekų mažinimas yra ekologinė ir ekonominė problema, nes dideli tekstilės atliekų kiekiai iš gamybinių įmonių (gamybinės tekstilės atliekos) ir iš gyventojų (panaudoti tekstilės gaminiai) dažniausiai vežami į sąvartynus. Perdirbti ar kitaip panaudoti tekstilės medžiagų atliekas svarbu įgyvendinant ES atliekų politikos tikslus– vengti atliekų susidarymo ir skatinti jų perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nors tekstilinių atliekų problema aktuali visame pasaulyje, jos tyrimų ir sprendimų iki šiol pasigendama. Tyrimų tikslas – ištirti pastatų interjero apdailos medžiagų gamybos iš tekstilės atliekų galimybes.
|
|
Energiškai efektyvių gyvenamųjų pastatų skaidrių atitvarų ploto optimizavimas
|
v.m.d. dr. Raimondas BLIŪDŽIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Energiškai efektyvių pastatų skaidrios atitvaros vertinamos ne tik kaip natūralus apšvietimas ir aplinkos stebėjimas, bet ir Saulės šilumos pritekėjimai, mažinantys pastato šilumos poreikį šildymui šaltuoju metų laiku ir sukeliantys patalpų perkaitimą vasarą, todėl vėsinamų pastatų energinis efektyvumas mažėja. Su skaidrių atitvarų kiekiu siejamas ir patalpų šiluminis komfortas: skaidri atitvara energiškai efektyviuose pastatuose išlieka 8-10 kartų laidesniu šilumai elementu, lyginant su kitomis atitvaromis, todėl šalia įstiklintų atitvarų susidaro blogesnio šiluminio komforto sąlygos nei prie kitų pastato išorinių atitvarų paviršių. Disertacinio darbo tikslas – ištirti skaidrių atitvarų ploto įtaką energiškai efektyvių pastatų šilumos nuostoliams, Saulės šilumos pritekėjimui, patalpų apšvietimui, pastato aplinkos matomumui ir patalpų šiluminiam komfortui. Šių tyrimų pagrindu sukurti energiškai efektyvių gyvenamųjų pastatų skaidrių atitvarų ploto optimizavimo metodiką.
|
