| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
|
„Armatūros šešėlių“ pasireikšimas suformuotame surenkamojo betono elemento paviršiuje
|
prof. dr. Mindaugas DAUKŠYS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tamsesnių ir šviesesnių tonų atsiradimas gaminio paviršiuje atsiranda dėl pokyčių cementinio akmens struktūroje aplink armatūros tinklus gaminio gamybos metu. Literatūros analizė rodo, kad nėra visapusiškai ištirta, kas pagrinde turi įtaką cementinio akmens struktūros pokyčiams. Tai vienas iš sunkiausiai valdomų technologinių procesų gaminio gamybos metu. Tema suderinta su UAB „INHUS Prefab“ sprendžiant įmonei aktualius klausimus.
Tyrimų objektas – užpildų matomumas arba „armatūros šešėliai“ gaminio paviršiuje.
Tikslas – nustatyti armatūros matomumo gaminio paviršiuje atsiradimo priežastis ir parengti rekomendacijas šiam neigiamam efektui suvaldyti.
Atlikus numatytus tyrimus bei apibendrinus tyrimų rezultatus, nustatytos priklausomybės tarp mišinio technologinių savybių, formų savybių, mišinio klojimo bei tankinimo technologinių parametrų ir neigiamo „armatūros šešėlių“ efekto leistų prognozuoti cementinio akmens struktūros pokyčius apie armatūros tinklą matomame gaminio paviršiuje. Gautų tyrimų pagrindu numatoma parengti rekomendacijas surenkamojo betono gaminių gamintojams, kurios padėtų suvaldyti ar išvengti „armatūros šešėlių“ gaminio matomame paviršiuje.
|
|
Holistinės patalpų aplinkos vertinimo metodikos sukūrimas pasitelkiant skaitmeninių dvynių technologijas
|
doc. dr. Laura Stasiulienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Didžiausią laiko dalį žmonės praleidžia uždarose patalpose, todėl pastatų aplinkos kokybė yra ypatingai svarbi; skaičiuojama, kad žmonės daugiau nei 90% laiko praleidžia patalpose. Pastatų mikroklimatas veikia žmogaus savijautą, sveikatą, mokymosi rezultatus, produktyvumą ir bendrą pasitenkinimą pastatų aplinka. Kita vertus, pastatai suvartoja 40% ES27 galutinio energijos suvartojimo, o ES siekia iki 2030 m. šį suvartojimą sumažinti 14%. Tai daro įtaką pastato energetinėms sistemoms, nes patalpų mikroklimato sąlygas ir žmonių komfortą turi užtikrinti technologijos, kurios dera su nulinės emisijos pastatų standartais.
Pagrindinis šio pokyčio veiksnys yra per pastaruosius metus stipriai pažengusios pramonės 4.0 praktikų taikymas patalpų komforto sąlygoms pastatuose įvertinti. Išmaniųjų jutiklių technologijų, skirtų patalpų oro kokybei, pažanga leidžia surinkti didelius kiekius duomenų pastatuose, kurie galėtų būti naudojami tiek pastatų eksploatacijai, tiek patalpų aplinkos vertinimui. Pastatų informacijos valdymo (BIM) ir skaitmeninių dvynių technologijų naudojimas yra neišvengiamas šioje srityje.
Šiuo tyrimu bus siekiama sukurti sisteminę patalpų aplinkos vertinimo metodiką, kuri leistų interpretuoti iš išmaniųjų jutiklių gaunamus duomenis. Tyrimų metodologija apims visų aplinkos komforto aspektų įvertinimą, įskaitant šiluminį komfortą, oro kokybę, akustiką, apšvietimą, kryžminės infekcijos rizikos vertinimą ir apibrėš kriterijus apjungiančius šiuos parametrus į sprendimų priėmimo rodiklius.
Tyrimas bus derinamas su SmartWins projekto programa ir bus vykdomas KTU Energetikos ir mikroklimato laboratorijoje, bei Milano politechnikos universiteto tyrėjų grupės RELAB tyrimų laboratorijose.
|
|
Medienos ir poliuretaninio putplasčio eksploatacinių savybių šių medžiagų kontakto zonoje tyrimai
|
v.m.d. dr. Raimondas BLIŪDŽIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Mediena statybinėse konstrukcijose vis dažniau naudojama kaip atsinaujinanti statybinė medžiaga, turinti labai mažą CO2 emisiją lyginant su kitomis konstrukcinėmis medžiagomis – betonu, metalu ar mūru. Konstrukcijų iš medienos šiluminėms savybėms pagerinti jos apšiltinamos įvairiomis termoizoliacinėmis medžiagomis, vis dažniau šiam tikslui naudojamas poliuretaninis putplastis kaip labai efektyvi termoizoliacinė medžiaga. Mediena kartu su poliuretaniniu putplasčiu naudojama statybvietėje įrengiamose ir gamyklinėse konstrukcijose, jas tik suglaudžiant, prispaudžiant arba suklijuojant. Medienos – poliuretano jungtis atitvarose patenka į įvairias temperatūrines ir drėgmines, dažniausiai kintamas sąlygas, todėl ir poliuretaninio putplasčio, ir su juo kontaktuojančios medienos mechaninių, šiluminių ir drėgminių charakteristikų prognozavimui reikalingi atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, kurių rezultatai bus naudojami kuriant efektyvius ir ilgaamžius poliutretaniniu putplasčiu apšiltintų medinių atitvarų sprendinius energiškai efektyviems mažos CO2 emisijos pastatams.
|
|
Medinių konstrukcijų iš klijuotos statybinės medienos (GST) ir/ar sluoksniuotojo lukšto medienos (LVL) mechaninių savybių modeliavimas ir ilgaamžiškumo tyrimai
|
doc. dr. Ernestas IVANAUSKAS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Medinės konstrukcijos (natūrali, klijuota ar LVL) yra plačiai naudojamos statybų ir kitose pramonės šakose. Medienos populiarumą lemia jos sąlyginai nesudėtingas apdirbimas, geros fizikinės ir mechaninės savybės, jos atsinaujinimas ir CO2 kiekio mažinimas. Siekiant pakeisti šių konstrukcijų savybes norima linkme, mediena jose yra įvairiai komponuojama su kitomis medžiagomis – metalais, stiklu, tekstile ir kt. Kaip neigiamas medinių konstrukcijų savybes galima būtų įvardinti didelę medienos mechaninių, fizikinių savybių sklaidą, mažą atsparumą aplinkos poveikiui.
Konstrukcijoje parenkant atitinkamų savybių medieną (žinoma, kad ir tos pačios medienos mechaninės savybės ta pačia pluošto kryptimi gali skirtis iki 2 kartų ir daugiau), ją komponuojant atitinkamai ar su kitomis medžiagomis, keičiant jungimo būdus, medžiagų santykį ar orientaciją tarpusavyje konstrukcijose, galima gauti norimas jų savybes.
Konstrukcijų iš medienos ir medienos medžiagų gamyboje dažnai neišvengiami lizdai, išdrožos, skylės, reikalingos detalių tvirtinimui tarpusavyje, komunikacijų pravedimui ir kt. Šie elementai dažnai pablogina visos konstrukcijos savybes. Optimizavus jų vietą ir orientaciją konstrukcijoje, galima sumažinti minėtų elementų poveikį.
Medienos ir medienos medžiagų mechaninėms savybėms didelę įtaką turi aplinkos poveikis (temperatūra, drėgnis, statinės ir dinaminės apkrovos). Siekiant šią įtaką sumažinti, mediena specialiai apdorojama – apdengiama ar mirkoma specialiomis medžiagomis, modifikuojama termiškai, chemiškai. Skirtingai apdorota mediena yra skirtingai apsaugota nuo aplinkos poveikio.
Darbe įvertinus šiuos ir daugelį kitų aspektų būtų galima sukurti konstrukcinius elementus, pasižyminčius geromis mechaninėmis savybėmis, mažomis medžiagų sąnaudomis, atsparius aplinkos poveikiui, „draugiškus“ aplinkai, tinkančius laikančiųjų ar kitų konstrukcijų gamybai.
|
|
Pastatų juostinių sandarinimo medžiagų eksploatacinių savybių ir ilgalaikiškumo tyrimai
|
v.m.d. dr. Vaida DOBILAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastatuose esminė efektyvaus energijos naudojimo sąlyga yra pastato sandarumo ilgalaikis užtikrinimas. Lakštinių statybinių medžiagų sandariam sujungimui, pritvirtinimui prie konstrukcijų, taip pat konstrukcinių jungčių sandarinimui naudojamos juostinės sandarinimo medžiagos. Pastato eksploatacijos eigoje šios juostos patenka į kintamos drėgmės ir temperatūros sąlygas, taip pat kinta ir paviršių, prie kurių priklijuojamos sandarinimo medžiagos, temperatūrinė bei drėgminė būklė, sukelianti jų pokyčius. Juostinių sandarinimo medžiagų savybių ir jų adhezijos su įvairių medžiagų paviršiais kaita pastato naudojimo eigoje gali būti reikšmingo pastato sandarumo sumažėjimo priežastimi. Todėl svarbu ištirti juostinių sandarinimo medžiagų deformatyvumo, atsparumo trūkimui ir plyšimui bei šių medžiagų sukibimo su įvairiais paviršiais stiprio pokyčius pastato eksploatacijos eigoje.
|
| Statinio informacinio modelio elementų semantinis praturtinimas, taikant mašininio mokymosi algoritmus |
doc. dr. Darius PUPEIKIS |
valstybės finansuojama |
|
Tekstilės atliekų panaudojimo interjero apdailos plokščių gamybai tyrimas
|
v.m.d. dr. Milda JUCIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tekstilės atliekų mažinimas yra ekologinė ir ekonominė problema, nes dideli tekstilės atliekų kiekiai iš gamybinių įmonių (gamybinės tekstilės atliekos) ir iš gyventojų (panaudoti tekstilės gaminiai) dažniausiai vežami į sąvartynus. Perdirbti ar kitaip panaudoti tekstilės medžiagų atliekas svarbu įgyvendinant ES atliekų politikos tikslus– vengti atliekų susidarymo ir skatinti jų perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nors tekstilinių atliekų problema aktuali visame pasaulyje, jos tyrimų ir sprendimų iki šiol pasigendama.
Tyrimų tikslas – ištirti pastatų interjero apdailos medžiagų gamybos iš tekstilės atliekų galimybes.
|
|
Tvarūs ir išmanūs sprendimai švietimo paskirties pastatams
|
prof. dr. Lina ŠEDUIKYTĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Europos pastatai suvartoja apie 40 % ES energijos ir prisideda 36 % prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Statybos sektorius yra svarbus siekiant ES energinio efektyvumo ir aplinkosauginių tikslų. Tuo pačiu, darnesni ir energiškai efektyvesni pastatai gerina žmonių darbo ir gyvenimo kokybę, suteikdami papildomą naudą ekonomikai ir visuomenei.
Galvojant apie ateities pastatus, neužtenka pastatui kelti dabartinius reikalavimus, t.y. pastato funkcionalumo, energinės klasės ar anglies dvideginio emisijos vertinimo reikalavimus. Būtina žengti vieną žingsnį į priekį ir galvoti apie ateities pastatus, atsižvelgiant į žmonių sveikatą, tvarumą ir pastatų išmanumą, bei kiekvieno žmogaus socialinę atsakomybę.
Švietimo paskirties pastatų šiluminis komfortas ir patalpų oro kokybė gali turėti įtakos studentų akademiniams rezultatams ir savijautai, patalpų oro kokybę ir komfortą gali įtakoti pastate įrengtos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos. Norint sumažinti energijos suvartojimą, nepabloginant šiluminio komforto ir oro kokybės, reikėtų taikyti tinkamas ŠVOK strategijas. Po COVID-19 ši tema vis dar išlieka aktuali.
Sparčiam statybos sektoriaus augimui didelę įtaką daro Pramonė 4.0 ir ypač skaitmeninimas. Šiuo metu statybų sektorius išgyvena didelius pokyčius. Tiek dabartiniu metu, tiek ir ateityje pastatų savininkai ir valdytojai turės didesnę turto vertę, jei galės numatyti ir daryti įtaką pastato „elgsenai“; ir turėti papildomą informaciją apie pastato tvarumą, žmonių sveikatą ir komfortą.
Šio darbo tikslas yra sukurti skaitmeninį pastato vertinimo įrankį, paremtą Pramonės 4.0 sudedamosiomis dalimis ir technologijomis, suteikiantį galimybę vertinti ir prognozuoti švietimo paskirties pastatų tvarumą, poveikį žmogaus sveikatai ir energinį efektyvumą.
|
|
Žaliosios technologijos būdu iš Lietuvos energetikos pramonės pelenų pagamintų dirbtinių užpildų savybių tyrimai
|
doc. dr. Algirdas AUGONIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vis daugiau statoma kogeneracinių elektrinių ir biojėgainių, kurios elektros ir šilumos gamybai atitinkamai degina buitines arba medienos atliekas. Kaip šalutinis produktas susidaro pelenai, kurių kiekiai kaupiasi, o jų utilizavimo ar panaudojimo klausimai nėra išspręsti tiek praktiniu, tiek moksliniu požiūriu. Turint omeny Europos Sąjungos politiką, siekiant visą gamybą paversti žiedine, bei taikyti taip vadinamąsias žaliąsias technologijas, šioje tematikoje būtų sprendžiama ši pelenų utilizavimo problema gaminant iš jų dirbtinius užpildus, kurie galėtų būti masiškai panaudojami betono gamyboje ir kelių tiesimui.
|
