| Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
| Griovimo atliekos šarmu aktyvuotose cementinėse sistemose |
prof. dr. Danutė VAIČIUKYNIENĖ |
valstybės finansuojama |
| 3D spausdinimo procesų ir energetiškai efektyvių medžiagų kūrimas bei analizė |
prof. dr. Vitoldas VAITKEVIČIUS |
valstybės finansuojama |
|
Statinių energinio naudingumo stebėsenos ir prognozavimo modelio miestų masteliu kūrimas
|
prof. dr. Andrius JURELIONIS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pastatų eksploatacijai Europoje suvartojama 70% visos pirminės energijos. Siekiant mažinti miestų poveikį aplinkai, didinti jų tvarumą, būtini kompleksiški, sisteminiai sprendimai, apimantys eksploatacinių energinių parametrų duomenų surinkimą, jų analitiką, duomenų panaudojimą sprendimų priėmimui ir optimizavimui. Tyrimas apima rajonų / miestų / regionų modelių kūrimą, mašininio mokymosi algoritmų taikymą modelių komponentų atpažinimui, klasifikavimui ir sprendimų priėmimui.
|
|
Tekstilės atliekų panaudojimo ekologiškų interjero apdailos plokščių gamybai tyrimas
|
v.m.d. dr. Milda JUCIENĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Tekstilės atliekų mažinimas yra ekologinė ir ekonominė problema, nes dideli tekstilės atliekų kiekiai iš gamybinių įmonių (gamybinės tekstilės atliekos) ir iš gyventojų (panaudoti tekstilės gaminiai) dažniausiai vežami į sąvartynus. Perdirbti ar kitaip panaudoti tekstilės medžiagų atliekas svarbu įgyvendinant ES atliekų politikos tikslus– vengti atliekų susidarymo ir skatinti jų perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nors tekstilinių atliekų problema aktuali visame pasaulyje, jos tyrimų ir sprendimų iki šiol pasigendama. Tyrimų tikslas – ištirti pastatų interjero apdailos ekologiškų medžiagų gamybos iš tekstilės atliekų galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti tekstilės gaminių plaušinimo technines galimybes, naudojamus metodus ir priemones; 2. Ištirti ekologiškų rišiklių tinkamumą tekstilės pluoštui surišti; 3. Apibrėžti esminius reikalavimus interjero apdailos plokštės savybėms; 4. Sukurti ekologiškos pastato interjero apdailos plokštės iš tekstilės atliekų koncepciją; 5. Pagaminti interjero apdailos plokštės bandinius ir nustatyti jos charakteristikas; 6. Parengti ekologiškos pastato interjero apdailos plokštės naudojimo rekomendacijas. Šio tyrimo rezultatas – bandomosios versijos (prototipo) - ekologiškos pastato interjero apdailos plokštės - sukūrimas.
|
|
Cementinio akmens struktūros pokyčių įtaka „užpildų skaidrumui“ matomame surenkamojo betono gaminio paviršiuje
|
prof. dr. Mindaugas DAUKŠYS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Aukštos kokybės betonas ir tinkama gaminių gamybos technologija yra esminiai aspektai, lemiantys aukštą surenkamojo betono gaminių paviršiaus kokybę, matomą gaminio eksploatacijos metu. Kiekvienas gamintojas su minimaliomis investicijomis siekia išgauti kuo aukštesnę gaminio paviršiaus kokybę ir taip užtikrinti užsakavo keliamus reikalavimus. Tačiau nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį betono technologijos pasiekė pažangą, daugiau nei 60% pagamintų surenkamojo betono gaminių susiduria su matomam paviršiui keliamų reikalavimų neatitikimu. Remontinių mišiniu ir/ar glaistų panaudojimas paviršiaus defektų šalinimui reikalauja įdėti papildomų darbo sąnaudų, o remonto metu susidariusios atliekos bei netinkami eksploatuoti gaminiai prisideda prie gamtos taršos. Gaminio matomame paviršiuje, kuris gamybos metu liečiasi su formos horizontaliu ir vertikaliu paviršiais, gali susidaryti nepageidaujami paviršiaus defektai. Kaip nereikšmingi gaminio paviršiaus defektai išskiriami šie: įduba, gumbas, rumbas, pakopinis nevientisumas, „mėnulio“ efektas, tam tikro pločio plyšiai, griovelis ir briaunos nuožula. Prie nepamatuojamų paviršiaus charakteristikų yra priskiriamos šios: paviršiaus tekstūra bei struktūra, spalvų variavimas, karbonatinės apnašos, „cementinio“ pieno dėmės ir „armatūros šešėliai“ bei „užpildų skaidrumas“ gaminio paviršiuje. ... Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
|
Energiškai efektyvių gyvenamųjų pastatų skaidrių atitvarų ploto optimizavimas
|
v.m.d. dr. Raimondas BLIŪDŽIUS |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Energiškai efektyvių pastatų skaidrios atitvaros turi atitikti natūralus apšvietimo ir aplinkos stebėjimo, Saulės šilumos pritekėjimo, mažinančio pastato šilumos poreikį šildymui šaltuoju metų laiku ir sukeliančio patalpų perkaitimą vasarą, funkcijas. Disertacinio darbo tikslas – ištirti skaidrių atitvarų ploto įtaką energiškai efektyvių pastatų šilumos nuostoliams, Saulės šilumos pritekėjimui, patalpų apšvietimui, pastato aplinkos matomumui ir patalpų šiluminiam komfortui. Šių tyrimų pagrindu sukurti energiškai efektyvių gyvenamųjų pastatų skaidrių atitvarų ploto optimizavimo metodiką.
|
|
Pastatų juostinių sandarinimo medžiagų eksploatacinių savybių ir ilgalaikiškumo tyrimai
|
m.d. dr. Vaida DOBILAITĖ |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Esminė efektyvaus energijos naudojimo sąlyga yra pastato sandarumo ilgalaikis užtikrinimas. Šiam tikslui naudojamos įvairios medžiagos: tinkas, glaistas, mastikos, įvairių rūšių plėvelės ir lakštinės medžiagos. Šių medžiagų sandariam sujungimui, pritvirtinimui prie konstrukcijų, taip pat konstrukcinių jungčių sandarinimui naudojamos juostinės sandarinimo medžiagos. Naujų juostinių sandarinimo medžiagų techninės charakteristikos pateikiamos jų techninėse specifikacijose, pagal paskirtį naudojamos sandarinimo juostos užtikrina sandarinamų jungčių atitiktį pastatų sandarumo reikalavimams. Tačiau pastato eksploatacijos eigoje šios sandarinimo juostos patenka į kintamos drėgmės ir temperatūros sąlygas, taip pat kinta ir paviršių, prie kurių priklijuojamos sandarinimo medžiagos, temperatūrinė bei drėgminė būklė, sukelianti jų pokyčius. Juostinių sandarinimo medžiagų savybių ir jų adhezijos su įvairių medžiagų paviršiais kaita pastato naudojimo eigoje gali būti reikšmingo pastato sandarumo sumažėjimo priežastimi. Todėl svarbu ištirti juostinių sandarinimo medžiagų deformatyvumo, atsparumo trūkimui ir plyšimui bei šių medžiagų sukibimo su įvairiais paviršiais stiprio pokyčius pastato eksploatacijos eigoje. Dėl detalios informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.
|
